Baudžiamoji byla Nr. 2A-1-719/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00053-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,
nuteistajam D. K. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiukui (Aleksandr Palamarčiuk),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi D. K. ir jo gynėjo advokato, prašiusių pareiškimą tenkinti, ir prokuroro, pašiusio iš nuosprendžio pašalinti bendrininkavimo aplinkybę D. K. veiksmuose, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.
3. D. K. nuteistas už tai, kad kartu su G. A., Ž. B., M. M., A. A., G. O., S. G., E. K., S. T., Ž. P., K. D., E. S., R. U., G. K., A. B., T. J. (kuriems baudžiamoji byla išskirta) 2012 m. gegužės 17 d. apie 6.33 val., susibūrę į bendrininkų grupę ir turėdami tikslą kliudyti antstoliui priverstinai vykdyti 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą perduoti mažametę D. K. jos motinai L. S., atvyko į D. K. buvimo vietą (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. D. K. ir G. A., E. S. (kuriems byla išskirta) organizavo kliūčių patekti į namą sudarymą ir kartu bendrai veikdami namo priekyje sustatė suolų eilę. Po to, atvykus antstolei S. V. ir būdami įspėti, kad bus vykdomas teismo sprendimas, ir antstolei bei policijos pareigūnams reikalaujant pasitraukti nuo įėjimo į namą: susibūrę į bendrininkų grupę D. K. ir G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B., G. K. (kuriems byla išskirta) kartu su kitais nenustatytais asmenimis (dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas) užsiėmė vietą prieš gyvenamojo namo duris, bendrai veikdami, žmonių spūstimi ir susikibę už rankų sudarė kliūtį antstolei patekti prie namo durų, kėlė triukšmą ir šaukdami užgauliojo atvykusią antstolę S. V. ir ją lydinčius policijos pareigūnus, antstolės ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti nuo įėjimo į namą nevykdė, trukdė antstolei laisvai prieiti prie namo durų, kad patektų į namą ir vykdytų pirmiau nurodytą teismo sprendimą perduoti nepilnametę D. K. motinai L. S., stumdė ir spaudė antstolę. Tokiu būdu D. K. ir G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B., G. K. (kuriems byla išskirta) su kitais nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. iki tos pačios dienos 7 val. ryto laisvai prieiti prie namo, (duomenys neskelbtini) Kauno r., durų ir patekti į namo vidų, vykdyti teismo sprendimą perduoti nepilnametę D. K. motinai – L. S., tai yra panaudodami prievartą stumdė, spaudė antstolę ir sukėlė jai fizinį skausmą, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi, išnagrinėjus nuteistojo D. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, vadovaujantis BPK 453 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, baudžiamoji byla atnaujinta ir perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis D. K. prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jo veiksmuose nesant BK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties. Nuteistasis pareiškime nurodo:
5.1. D. K. baudžiamoji byla buvo išskirta iš baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinami G. A., S. T., T. J., Ž. B., A. B., R. U., E. S., G. O., M. M., S. G., G. K., A. A., E. K., Ž. P.. Galutinis sprendimas dėl šių asmenų buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria šiems asmenims paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, padarant išvadą, kad jų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos sudėties požymių.
5.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra aktualios ir D. K. bylai. Kasacinis teismas konstatavo, kad G. A., S. T., T. J., Ž. B., A. B., R. U., E. S., G. O., M. M., S. G., G. K., A. A., E. K., Ž. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties pagal BK 231 straipsnio 2 dalį. D. K. nuteistas už išteisintų asmenų veiksmams tapačius veiksmus analogiškomis aplinkybėmis. Vadinasi, D. K. byloje buvo padaryti tokie patys baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimai, kokie konstatuoti kasacinėje nutartyje Nr. 2K-215-719/2018, o tai yra pagrindas baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Pagal atnaujintos baudžiamosios bylos duomenis 2013 m. gruodžio 13 d. kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla dėl D. K., K. D., T. J., V. P., M. M., S. T., S. G., Ž. P., G. A., E. K., Ž. B., G. O., A. A., E. S., A. B., R. U., G. K. perduota teismui šiuos asmenis kaltinant padarius nusikalstamą veiką pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (4 t., b. l. 23–56).
8. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl D. K. bylos išskyrimo į atskirą bylą, įvertinęs duomenis, kurie patvirtina, kad D. K. patyrė galvos traumą ir dėl to negali dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose (6 t., b. l. 46–48). D. K. bylai suteiktas atskiras bylos numeris atidedant jos nagrinėjimą, iki D. K. pasveiks. 2016 m. spalio 4 d. atnaujintas D. K. bylos nagrinėjimas, surengti teisiamieji posėdžiai, atliktas įrodymų tyrimas, 2017 m. gruodžio 22 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (trukdymas antstoliui vykdyti teismo sprendimą panaudojant smurtą ar kitokią prievartą) padarymo. Byla apeliacine tvarka nagrinėta nebuvo.
9. Kitų asmenų (K. D., T. J., V. P., M. M., S. T., S. G., Ž. P., G. A., E. K., Ž. B., G. O., A. A., E. S., A. B., R. U., G. K.) atskirta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta anksčiau ir 2016 m. spalio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu panaikintas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau bylą išnagrinėjus kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2018 m. liepos 4 d. priimta galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalis dėl G. A., S. T., T. J., Ž. B., A. B., R. U., E. S., G. O., M. M., S. G., G. K., A. A., E. K., Ž. P. nuteisimo pagal BK 231 straipsnio 2 dalį panaikinta ir dėl jų palikta galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. išteisinamojo nuosprendžio dalis be pakeitimų. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalis dėl K. D. pakeista: pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir paskirtos baudos bausmė sumažinta iki 170 MGL (6402,20 Eur).
10. D. K. prašyme atnaujinti baudžiamąją bylą ir ją nutraukti dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BK 231 straipsnio 2 dalis) teigia, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių jis pripažintas kaltu pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, yra analogiškos kitų asmenų veiksmams, dėl kurių galutine neskundžiama nutartimi baudžiamoji byla nutraukta, konstatavus, kad tokie veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos sudėties pagal BK 231 straipsnio 2 dalį.
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą ir priimto skundžiamo nuosprendžio turinį, nustatė, kad D. K. veiksmai, įvertinti kaip trukdymas antstolei vykdyti teismo sprendimą panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, pasireiškė: vietos užsiėmimu prie namo durų, spūsties sudarymu prieš antstolę, šaukimu, antstolės ir policijos pareigūnų užgauliojimu, reikalavimų pasitraukti nuo namo nevykdymu, triukšmo, sumaišties kėlimu, buvimu minioje stumdant ir spaudžiant antstolę bei tuo, kad kartu su G. A. ir E. S. buvo organizuojama, kaip sudaryti kliūtis patekti į namą, suolų eilės sustatymas.
12. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties turinio matyti, kad G. A., S. T., T. J., Ž. B., A. B., R. U., E. S., G. O., M. M., S. G., G. K. kartu su kitais asmenimis (K. D., A. A., E. K., Ž. P. ir asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą) buvo kaltinami tuo, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 6.33 val., susibūrę į bendrininkų grupę ir turėdami tikslą kliudyti antstoliui priverstinai vykdyti 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą perduoti mažametę D. K. jos motinai L. S., atvyko į D. K. buvimo vietą (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, G. A., E. S. organizavo kliūčių patekti į namą sudarymą ir kartu bendrai veikdami namo priekyje sustatė suolų eilę. Po to, atvykus antstolei S. V. ir būdami įspėti, kad bus vykdomas teismo sprendimas, ir antstolei bei policijos pareigūnams reikalaujant pasitraukti nuo įėjimo į namą: susibūrę į bendrininkų grupę G. A., asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B., G. K. kartu su kitais nenustatytais asmenimis (dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas) užsiėmė vietą priešais gyvenamojo namo duris, bendrai veikdami, žmonių spūstimi ir susikibę už rankų sudarė kliūtį antstolei patekti prie namo durų, kėlė triukšmą ir šaukdami užgauliojo atvykusią antstolę S. V. ir ją lydinčius policijos pareigūnus, antstolės ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti nuo įėjimo į namą nevykdė, trukdė antstolei laisvai prieiti prie namo durų, kad būtų galima patekti į namą ir vykdyti pirmiau nurodytą teismo sprendimą perduoti nepilnametę D. K. motinai L. S., stumdė ir spaudė antstolę. Be to, K. D., būdamas minėtų asmenų grupėje, spūstyje dar sugriebė nukentėjusiajai antstolei S. V. už žasto, ją laikė, neleisdamas eiti, ir spaudė, šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
13. Įvertinusi D. K. bylos bei bylos, kurioje priimta 2018 m. liepos 4 d. kasacinė nutartis, aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. K. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas, yra analogiški E. S. ir G. A. veiksmams, t. y. visi šie asmenys buvo kaltinami tuo, kad organizavo kliūčių patekti į namą sudarymą, namo priekyje sustatė suolų eilę, atvykus antstolei reikalaujant pasitraukti nuo įėjimo į namą užėmė vietą priešais gyvenamojo namo duris, žmonių spūstimi ir susikibę už rankų sudarė kliūtį antstolei patekti prie namo durų, kėlė triukšmą ir šaukdami užgauliojo pareigūnus bei antstolę, nevykdė antstolės bei pareigūnų reikalavimų pasitraukti nuo durų, leisti laisvai prieiti prie namo durų, kad patektų į vidų. Iš teismų sprendimų turinio taip pat nustatyta, kad, išskyrus K. D., nė vienas iš kaltinime nurodytų asmenų, taip pat ir D. K., fizinio smurto ar kitokios prievartos nevartojo.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad asmenų, nenaudojusių tiesioginio fizinio smurto prieš antstolę, veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos pagal BK 231 straipsnio 2 dalį sudėties. Nutartyje nurodyta, kad kaltinimas kitiems asmenims dėl BK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo paremtas iš esmės tik pritarimu veiksmams, atliktiems K. D., kuris spūstyje sugriebė antstolei už žasto, ją laikė, neleisdamas eiti, ir spaudė, sukeldamas fizinį skausmą. Kiti asmenys, kuriems pareikštas kaltinimas, pagal bylos aplinkybes, buvo išsiskirstę ir atitolę nuo antstolės bei paties K. D. įvairiu atstumu. Jokių duomenų, kad šie asmenys buvo pažįstami su K. D. ar būtų derinę su juo veiksmus, nėra. Tai rodo, kad K. D. veikė spontaniškai, kiti šalia jo, o juo labiau toliau nuo jo esantys asmenys negalėjo numatyti tokių veiksmų, taigi ir išreikšti jiems pritarimo. Kasacinėje nutartyje paneigta bendrininkavimo aplinkybė. Išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra įtikinamų argumentų, kurie patvirtintų aiškų susitarimą (pritariant K. D. veiksmams) naudoti fizinį smurtą, turint tyčią trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Pažymėta, kad buvimo minioje kartu su kitais faktas automatiškai nesuponuoja išvados dėl visų asmenų pritarimo bet kokiems kitų asmenų, esančių minioje, staiga, be perspėjimo atliktiems trumpalaikiams veiksmams. Buvimas minioje, stovėjimas susikabinus rankomis gali būti vertinamas kaip bendras asmenų grupės veiksmas kiekvienam asmeniškai pritariant pačiam buvimui, tačiau tokios išvados negalima daryti dėl pritarimo K. D. veiksmams, kurie nagrinėjamu atveju buvo išimtinai asmeninio, vienašališko sprendimo pasekmė, ir byloje nėra pakankamų duomenų, kad kiti kaltininkai apie juos būtų žinoję, nenustatyta, kad visi kaltinime nurodyti asmenys tikrai matė, girdėjo ir suprato jo atliekamus veiksmus, nepatvirtinta, kad jie tokiems veiksmams išreiškė pritarimą ir taip tapo jo veiksmų bendrininkais. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius bendrininkavimo požymio, pagal nustatytas bylos aplinkybes smurtą vartojus tik vienam K. D., kiti nuteistieji už šiuos veiksmus neturi atsakyti. Taip pat kasacinėje nutartyje pasisakyta dėl suolų statymo aplinkybės, inkriminuotos G. A. ir E. S.. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nusikalstamos veikos požymį atitinkanti aplinkybė, nes pati nukentėjusioji (antstolė) parodė, kad suolai jai nesudarė kliūties vykdyti teismo sprendimą, nes jie buvo kieme toliau nuo įėjimo. Nutartyje padaryta bendra išvada, kad kaltinime nurodyti asmenų veiksmai negali būti vertinami kaip pakankama kliūtis, sudaranti trukdymo požymį pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsižvelgus į nagrinėjamos situacijos kontekstą, vykdomo teismo sprendimo turinį ir kt.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
16. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad atnaujintoje byloje nuteistojo D. K. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, iš esmės sutampa ir yra analogiški veiksmams, už kuriuos asmenims (G. A., E. S.) baudžiamoji byla buvo nutraukta konstatavus, jog tokie veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos. Palyginus faktines aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. priimta nutartis asmenims baudžiamąją bylą nutraukti, su aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjamoje D. K. atnaujintoje byloje, darytina išvada, kad jos yra tapačios. Taigi kasacinėje nutartyje Nr. 2K-215-719/2018 pateikti teisės taikymo išaiškinimai yra precedentas nagrinėjamai atnaujintai bylai. Visa tai įvertinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje D. K. byloje buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 231 straipsnio 2 dalis), jo atliktų veiksmų visuma nesudaro nusikalstamos veikos požymių visumos, todėl teismo apkaltinamasis nuosprendis turi būti naikintinas ir baudžiamoji byla nutraukta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 2 punktu,