Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos respublikos vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo
2016 m. lapkričio 30 d. Nr. 1180
Vilnius
Pakeisti valstybinių zoologinių draustinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“, ir skyrių „Ichtiologiniai draustiniai“ išdėstyti taip:
„ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI
| Pavadini-mas |
Ilgis (km) / plotas (ha) |
Apskritis |
Rajonas, miestas |
Upės |
Draustinyje saugomi objektai |
| Bartuvos |
298,7 ha |
Klaipėdos |
Skuodo r. |
Bartuvos upė tarp Luobos ir Apšės upių (2,8 km), Luobos upė (37,3 km nuo žiočių), Šatos upė (9,9 km nuo žiočių) |
šlakių ir upėtakių nerštavietės, Europos Bendrijos svarbos rūšys: paprastasis kūjagalvis, ūdra |
| Dubysos |
354,4 ha |
Kauno, Tauragės |
Jurbarko, Kauno, Raseinių r. |
Dubysos upė nuo Ariogalos malūno iki žiočių (31,2 km) |
žiobrių nerštavietės, Europos Bendrijos svarbos rūšys: Baltijos lašiša, šlakis, kartuolė, mažoji nėgė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, ovalioji geldutė, ūdra |
| Jūros |
1 812,6 ha |
Kauno, Tauragės |
Jurbarko, Raseinių, Tauragės r., Pagėgių |
Jūros upė nuo užtvankos Tauragėje iki žiočių (43 km), Šešuvio upė nuo Upynos upės iki žiočių (55,1 km), Upynos upė (16 km), Šaltuonos upė (5,1 km), Labaukšto upė (0,6 km), Kertenio upė (1,6 km) |
lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės, saugomos rūšys: lancetinis dumblialaiškis, rudoji viksvuolė, baltijinė gegūnė ir raudonoji gegūnė, vyriškoji gegužraibė, paprastasis kardelis, žalsvažiedė blandis, meškinis česnakas, daugiametė blizgė, pelkinė šindra, porinis česnakas, boloninis katilėlis, iečialapė kalpokė, raudonžiedis berutis, auksaspalvis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, |
|
|
|
|
|
|
upinė nėgė, didysis auksinukas, šarvuotoji skėtė, kraujalakinis melsvys, pleištinė skėtė, ovalioji geldutė, ūdra bei Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 31501 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 3270 dumblingos upių pakrantės, 6210 stepinės pievos, 6230* rūšių turtingi briedgaurynai2, 6270 rūšių turtingi smilgynai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7220* šaltiniai su besiformuojančiais tufais, 9050 žolių turtingi eglynai, 9070 medžiais apaugusios ganyklos, 9160 skroblynai, 9180 griovų ir šlaitų miškai, 91E0* aliuviniai miškai, 91F0 paupių guobynai |
| Karklės |
2,5 km |
Kauno |
Kauno r. |
Bartuvos upė nuo užtvankos iki žiočių (2,5 km) |
upėtakių nerštavietės |
| Merkio |
2 277 ha |
Vilniaus, Alytaus |
Šalčininkų, Varėnos r. |
Merkio upė nuo valstybės sienos iki Dzūkijos nacionalinio parko ribos (112,1 km), Versekos upė nuo Versekos elektrinės užtvankos iki žiočių (21 km), Pasgrindos upė (2,5 km nuo žiočių), visa Beržupio upė (6,2 km), visa Derežnos upė (13,4 km) |
margųjų upėtakių, kiršlių nerštavietės, mažoji nėgė, salatis, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, didysis auksinukas, pleištinė skėtė, ūdra ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 6120 karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6210 stepinės pievos, 6230* rūšių turtingi briedgaurynai-1, 6270 rūšių turtingi smilgynai, 6410 melvelynai, 6430 eutrofiniai |
|
|
|
|
|
|
aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7230 šarmingos žemapelkės |
| Minijos |
2 020,9 ha |
Klaipėdos, Telšių |
Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Šilutės r. |
Minijos upė nuo Sausdravo upės iki Nemuno deltos regioninio parko ribos (153,8 km), Sausdravo upė nuo Saisos upės iki žiočių (22,7 km), visa Kapupio upė (5,7 km), visa Šilupio upė (4,2 km), visa Didžiosios Sruojos upė (10 km), Salanto upė nuo Blendžiavos upės iki žiočių (4,5 km), Blendžiavos upė nuo Šateikių iki žiočių (22,8 km) |
lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės, saugomos rūšys: raudonoji gegūnė, baltijinė gegūnė, juodasis apolonas, baltajuostis melsvys, griežlė, juodoji meleta, vapsvaėdis, ligutė, paprastoji medšarkė bei Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 6270 rūšių turtingi smilgynai, 9050 žolių turtingi eglynai |
| Šventosios |
1 061,9 ha |
Kauno, Utenos, Vilniaus |
Anykščių, Jonavos, Ukmergės r. |
Šventosios upė nuo Anykščių regioninio parko ribos iki žiočių (66 km) |
lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės, saugomos rūšys: pleištinė skėtė, upinė nėgė, mažoji nėgė, Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, ūdra bei Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 6210 stepinės pievos, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9180 griovų ir šlaitų miškai, 91E0* aliuviniai miškai, 91F0 paupių guobynai |
| Veiviržo |
1 710,1 ha |
Klaipėdos |
Klaipėdos, Šilutės r. |
Veiviržo upė (78,3 km), Šlūžmės upė nuo Liepaičių miško iki žiočių (16,9 km), visa Upitos upė (20,2 km), visa Šalpės upė (42,5 km), Ašvos upė nuo Švėkšnelės upės iki žiočių (19,4 km), visa Aisės upė (27,2 km) |
lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės, saugomos rūšys: didysis auksinukas, kraujalakinis melsvys, ovalioji geldutė, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, upinė nėgė, ūdra |
| Žeimenos |
929,2 ha |
Vilniaus |
Švenčionių, Vilniaus r. |
Žeimenos upė nuo Aukštaitijos nacionalinio parko ribos iki žiočių (65 km), Meros upė nuo Vilniaus–Švenčionių kelio iki žiočių (10,1 km), Sarios upė nuo Karvinės upės iki žiočių (7,7 km) |
lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietės, saugomos rūšys: ovalioji geldutė, pleištinė skėtė, upinė nėgė, mažoji nėgė, Baltijos lašiša, kiršlys, ūsorius, paprastasis kirtiklis, kartuolė, paprastasis kūjagalvis, kūdrinis pelėausis, ūdra bei Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 9010 vakarų taiga, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91E0* aliuviniai miškai“. |
____________________________________________________________________________
[1]Keturių simbolių derinys (pavyzdžiui, 1110) nurodo Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų kodus, nurodytus 2001 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.