LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 5, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2014 m. gegužės 15 d. Nr. XII-894
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) juridiniame asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25 procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja juridinio asmens valdymą;“.
6. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) veikia kaip formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jeigu tai nėra bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.“
7. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
8. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Svarbios viešosios pareigos – pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose:
1) valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris;
3) Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos, kurios sprendimai negali būti skundžiami, narys;
4) Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) valdymo organo ar centrinio banko valdybos narys;
7) tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys;
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) perduoda šio įstatymo pagrindu gautos informacijos analizės metu surinktą informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ar nustatytus teisės aktų pažeidimų požymius kompetentingoms valstybės ar užsienio institucijoms, Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;“.
2. Pakeisti 5 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 5 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus;“.
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki 10 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.“
4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;“.
2. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo nustatyti kliento ir apdraustojo tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė draudimo įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka viršija 2 500 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali nustatyti draudimo sutartyje nurodyto išmokos gavėjo tapatybę po to, kai dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais išmokos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką.“
4. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Finansų įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.“
6. Pakeisti 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
7. Pakeisti 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; taip pat jeigu įstaiga negali užtikrinti tinkamo šio straipsnio 5–9 dalių reikalavimų vykdymo. Apie tokius atvejus, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
8. Papildyti 9 straipsnį 15 dalimi:
„15. Finansų įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdė dėl šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priežasčių.“
5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai finansų įstaiga ar kitas subjektas, įvertinę kliento keliamą riziką ir nustatę, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis;“.
2. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai finansų įstaiga ar kitas subjektas, įvertinę kliento keliamą riziką ir nustatę, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo:
1) gauti įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientais, kai jie tampa politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis;
2) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu bent vienus metus asmuo nustoja eiti jam patikėtas svarbias viešąsias pareigas, finansų įstaigos ir kiti subjektai, įvertinę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti vidines procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.“
4. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo skirti ypatingą dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl bet kokio pobūdžio gaminių, produktų, kitokių žmogaus darbo rezultatų, teikiamų paslaugų naudojimo ar vykdomų sandorių, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dėl dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam dalyvaujant fiziškai, ir prireikus nedelsdami imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias turtą panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.“
7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai.“
4. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.“
5. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 10 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.“
6. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
7. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8. Pakeisti 14 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi informacijos apie galimas įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sąsajas su teroristų finansavimu, turimą informaciją Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Valstybės saugumo departamentui ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo momento.“
10. Pakeisti 14 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Finansų įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus. Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu
Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:
„141 straipsnis. Sudėtingi ar neįprastai dideli sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros
Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Raštai, kuriais įforminami šiame straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5 metus popierinėje arba elektroninėje laikmenoje.“
9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.“
2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Notarai, teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai arba teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti klientų įtartinų sandorių ir sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija
15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.“
3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.“
5. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentacija (dokumentų originalai) turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierinėje arba elektroninėje laikmenoje. Saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti, kai yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas.“
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.“
2. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Notarai ar teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“
3. Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“
11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio tipą, geografinę riziką ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija ir kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šioje dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus.“
13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) keistis informacija tarp finansų įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.“
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo iš naujo įvertinti klientų keliamą riziką ir nustatę, kad jie kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, taikyti sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemones.