Administracinė byla Nr. A-2644-575/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00044-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui N. M., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Gabrielei Vasiliauskienei,
vertėjai Nomedai Gritėnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. M. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) pilietis N. M. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 2 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo vietos ir įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti jo apgyvendinimo klausimą.
2. Skunde Užsienietis nurodė, kad Sprendimas motyvuotas tuo, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, taip pat nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.
3. Užsienietis su Sprendimu dalimi dėl jo laikino apgyvendinimo sąlygų nesutiko, kadangi, jo teigimu, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nebandė ir neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui gali būti pritaikyta Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, tokiu būdu užtikrinant žmogaus teisių laikymąsi.
5. Atsiliepime Departamentas nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenų grupėje, pėsčiomis neleistinoje vietoje, t. y. pažeisdamas migracijos taisykles, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybe, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą.
6. Atsiliepime taip nurodyta, jog Departamentas, išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį, priėmė sprendimą Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti. Sprendimo priėmimo metu Užsienietis neteisėtai kirto valstybės sieną, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, jis gali išvykti į kitą Europos valstybę ir pasislėpti taip pat teikė netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją. Kartu pažymėjo, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsieniečio prašymą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti bei patvirtinanti jo tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nes atsikratė prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, tikėtina, siekiant apsunkinti Užsieniečio identifikavimą ir grąžinimą į kilmės šalį. Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tikėtina, kad Užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Užsieniečiui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
10. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pažeidžiamos jo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien Užsieniečio prašymas suteikti teisę laisvai judėti nesudaro pagrindo Užsieniečiui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų ar pakeisti laikiną apgyvendinimo vietą į kitą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
11. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nebuvo bandęs ir neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos, teismo vertinimu, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo pakeisti laikino apgyvendinimo vietos, kadangi net pakeitus laikiną apgyvendinimo vietą Užsieniečiui nebūtų suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat nagrinėjamu atveju skunde prašoma įpareigoti Departamentą Užsieniečio apgyvendinimo klausimą spręsti iš naujo, tačiau nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad šis sprendimas priimtas neteisėtai ar nepagrįstai, todėl ir pagrindo jį naikinti nėra.
III.
12. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.
13. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.
13.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.
13.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.
15. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:
15.1. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36212, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2068, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurių teisėjas 2022 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminą, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 20 d. priimta nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas.
15.2. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę - prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tikėtina, siekdamas apsunkinti asmens identifikavimą ir grąžinimą. Užsienietis prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant nustatyti jo tapatybę ir pilietybę.
15.3. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį.
15.4. Departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietis nėra sulaikytas, jis yra apgyvendintas, tik nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Apeliacijos dalykas – Departamento Sprendimo dalies, kuria Užsienietis laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
17. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti Departamento Sprendimu nustatytą apgyvendinimo terminą, taip pat netaikyti jam judėjimo laisvės suvaržymų.
18. Departamentas Sprendimu nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.), ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo skirtą terminą (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 p.). Departamentas Sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).
19. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36212, kuriuo, be kita ko, Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis. Užsienietis minėtą sprendimą skundė Departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, tačiau 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2068 jo skundas buvo atmestas. Užsienietis minėtus sprendimus apskundė teismui, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu jo skundą tenkino iš dalies (sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, tačiau kitą skundo dalį atmetė). Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas, prieglobsčio prašytojo statuso jis nebeturi.
20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., todėl ginčo santykiams yra taikomos Įstatymo X2 skyriaus normos.
21. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.
22. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
23. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, taikė Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsienietis buvo apgyvendintas kaip prieglobsčio prašytojas.
25. Susiklosčius tokiai situacijai (pasikeitė Užsieniečio statusas Lietuvos Respublikoje, t. y. jis nebėra prieglobsčio prašytojas), teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.) vieninteliu klausimu – ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu buvo pagrįstai netenkintas Užsieniečio skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl laikino apgyvendinimo ir įpareigoti Departamentą jo apgyvendinimo klausimą spręsti iš naujo.
26. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių Užsienietis Sprendimu buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti Užsienietį nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis teigė savo asmens tapatybės dokumentą pametęs Baltarusijoje), taip pat nebendradarbiavo su pareigūnais, nagrinėjant po prašymą suteikti prieglobstį (teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jokių argumentuotų prašymo suteikti prieglobstį motyvų ar įrodymų nepateikė). Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog Sprendimo priėmimo metu būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su Užsieniečio pateiktu prašymu suteikti prieglobstį, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas.
28. Užsienietis apeliaciniame skunde akcentavo, kad jis ilgą laiką yra neteisėtai sulaikytas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Sprendimu Užsienietis nebuvo sulaikytas, o, kaip jau minėta, buvo laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakydama į Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento taikytas apgyvendinimo režimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
29. Kadangi nagrinėjamu atveju Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija