Byla Nr. 12/2017
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO MINDAUGO BASČIO, KURIAM PRADĖTA APKALTOS BYLA, VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2017 m. gruodžio 22 d. Nr. KT22-I2/2017
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojui Stasiui Šedbarui, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriui Andriui Kabišaičiui, šio departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjams Pauliui Veršekiui ir Svetlanai Zamarai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjui Vitalijui Dmitrijevui, Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjoms Erikai Mikalajūnienei ir Vitai Misiūnienei,
suinteresuotam asmeniui Seimo nariui Mindaugui Basčiui,
suinteresuoto asmens Seimo nario Mindaugo Basčio atstovams advokatams Raimundui Jurkai, Egidijui Losiui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 73 straipsnio 4 punktu, Konstitucinio Teismo posėdyje 2017 m. gruodžio 5 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą Nr. 12/2017 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. XIII-412 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ 2 straipsnyje išdėstytą paklausimą Nr. 1B-13/2017, kuriuo kreiptasi išvados, ar Seimo nario Mindaugo Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjo paklausimas
1. Pareiškėjas Seimas 2017 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-412 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (toliau – ir Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. XIII-412). Šiuo nutarimu Seimas pradėjo apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui (1 straipsnis) ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – ir Specialioji tyrimo komisija) išvadoje, prieštarauja Konstitucijai (2 straipsnis).
Pareiškėjo Seimo paklausimas Konstituciniame Teisme gautas 2017 m. birželio 13 d.
2. Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. XIII-412 priimtas dėl to, kad Seimas 2017 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-411 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ (toliau – ir Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. XIII-411).
Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. XIII-411 1 straipsnyje pritarta prie nutarimo pridėtai Specialiosios tyrimo komisijos išvadai „Dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą“ (toliau – ir Specialiosios tyrimo komisijos išvada) ir 2 straipsnyje pripažinta, kad Specialioji tyrimo komisija darbą baigė.
Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje konstatuota:
„Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą:
1. Pripažinti, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui yra pagrįstas.
2. Konstatuoti, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą Seime dėl to, kad M. Bastys:
1) šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 klausimą nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika, ir taip, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo, ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę;
2) šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2017 m. vasario 15 d. bei 2017 m. kovo 3 d. VSD apklausų metu bei 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 3 d. NSGK posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.
3. Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais (2012 m. gruodžio mėn. susitikimai buvo derinami su tuometiniu Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi, tačiau juose dalyvavo tik Seimo narys M. Bastys, 2013 m. vasario 13 d. – su A. Butkevičiumi ir šiam susitikimui neįvykus – tą pačią dieną su V. Gedvilu) ir juose (2013 m. vasario 13 d.) dalyvavo, ir taip, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose įtvirtintus Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
4. Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai, būdamas 2016–2020 m. kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir:
1) elgdamasis nesąžiningai, siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais (su V. Gedvilu ir A. Butkevičiumi; VSD 2017 m. vasario 15 d. teiktuose paaiškinimuose bei NSGK 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. posėdžiuose, iš karto po susitikimo su V. Gedvilu) ir vėliau nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį (t. y. 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d.), teikdamas parodymus, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu;
2) elgdamasis nesąžiningai, NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdyje neigė gavęs Algirdo Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales;
3) elgdamasis nesąžiningai, teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko (NSGK 2017 m. kovo 31 d. posėdis, VSD 2017 m. balandžio 10 d. išslaptinta informacija).
5. Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo anksčiau šioje dalyje nurodytais veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl to yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.“
II
Suinteresuoto asmens paaiškinimai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo nario M. Basčio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nesutinka su tuo, kad savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Seimo nario M. Basčio paaiškinimuose pateikiami šie argumentai.
3.1. Specialiosios tyrimo komisijos išvados teiginys, esą jis kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis, yra visiškai nepagrįstas, nes įgyti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nebuvo jo asmeninis poreikis ar interesas, jis tik vykdė Seimo pirmininko potvarkį, kuriame nustatyta pareiga ex officio gauti minėtą leidimą. Be to, Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – ir Klausimynas), 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?“ jis suvokė kaip reikalavimą nurodyti tik šiuo metu egzistuojančių valstybių žvalgybos, saugumo tarnybų ar su jomis susijusių institucijų darbuotojus. Jis nemanė, kad atsakant į šį klausimą reikia turėti omenyje ir SSRS KGB (kuriame dirbo Piotras Vojeika) darbuotojus.
Seimo nario M. Basčio teigimu, pažintį su P. Vojeika ir visas su ja susijusias aplinkybes jis nurodė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) darbuotojams dar vykstant patikrinimui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnį tikrinimo procedūra susideda iš Klausimyno užpildymo ir tikrinančios institucijos tikrinamo asmens iškvietimo į pokalbį, kuris yra sudedamoji tikrinimo procedūros dalis. Tik asmeniui neatvykus ir nesuteikus reikiamos informacijos tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas neišduodamas. Taigi duomenis apie P. Vojeiką jis pateikė dar tikrinimo procedūros metu, jai nepasibaigus, todėl nėra pagrindo teigti, esą jis šią informaciją nuslėpė nuo VSD, siekė neteisėtai įgyti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, turėdamas tikslą ją panaudoti pažeisdamas Lietuvos valstybės interesus ar kitais neteisėtais būdais.
Seimo narys M. Bastys pažymėjo, kad 2006 m. jam buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Iš tais metais vykusio pokalbio su VSD pareigūnais sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo turinio matyti, kad jam nebuvo pareikšta įspėjimo. Priešingai, VSD, atsakydamas į jo oficialų paklausimą, ar jam buvo taikyta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatyme numatyta priemonė oficialus įspėjimas, atsakė, kad tokia priemonė jam niekada netaikyta.
3.2. Paaiškinimuose teigiama, kad 2013 m. įvykusio susitikimo su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu faktas nepagrįstai vertinamas kaip Lietuvos nepriklausomybės silpninimas, įsipareigojimo sąžiningai tarnauti Tėvynei pažeidimas, kartu ir kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Per susitikimą pokalbis vyko bendromis energetikos temomis. Specialioji tyrimo komisija nevertino to, kad nei jis, nei Jevgenijus Kostinas ar Aleksandras Mertenas neatliko valstybės saugumui grėsmę keliančių veiksmų, nedarė poveikio Seimo pirmininkui, nereiškė jokių prašymų ir pan. Neatsižvelgta ir į tai, kad susitikimas vyko Seimo rūmuose, o ne slaptai, naudojantis kokiomis nors konspiracijos ar panašiomis priemonėmis. Kalbant apie grėsmes nacionaliniam saugumui, turėtų būti nustatyta, kad jis galėjo atlikti konkrečius veiksmus, kuriais sukėlė grėsmę, tačiau tokių duomenų nėra ir negali būti.
3.3. Pasak suinteresuoto asmens, Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, dėmesį kreipiant į menkas jo parodymų dėl senų praeities įvykių neatitiktis, formuluojami kaltinimai, esą jis yra nesąžiningas, tačiau jis Specialiajai tyrimo komisijai pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus visais nagrinėjamais klausimais, dėl kurių pradėta apkaltos procedūra.
III
Byloje gauta medžiaga
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauta jai aktuali medžiaga: Specialiosios tyrimo komisijos posėdžių protokolai, susirašinėjimo dokumentai šios komisijos organizacinės veiklos klausimais, posėdžių rengimo dokumentai (toliau – Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga).
5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gauti: VSD 2017 m. kovo 8 d. raštas Seimo pirmininkui Nr. 18-2180 „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio patikrinimo“ (toliau – VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui); Seimo narių 2017 m. kovo 14 d. teikimas „Pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui M. Basčiui“; valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) 2013 m. sausio 23 d. raštas Lietuvos Respublikos energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui „Dėl informacijos pateikimo“.
IV
Konstitucinio Teismo posėdyje dalyvavę asmenys
6. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo Seimo atstovai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius A. Kabišaitis, šio departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjai P. Veršekis ir S. Zamara, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas V. Dmitrijevas, Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjos E. Mikalajūnienė ir V. Misiūnienė savo paaiškinimus grindė Specialiosios tyrimo komisijos išvada ir palaikė joje suformuluotus kaltinimus. Seimo nariai V. Bakas, S. Šedbaras, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius A. Kabišaitis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas V. Dmitrijevas atsakė į užduotus klausimus.
7. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Seimo narys M. Bastys ir jo atstovai advokatai R. Jurka, E. Losis iš esmės pakartojo Konstituciniam Teismui rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į užduotus klausimus.
Konstitucinis Teismas posėdyje išsprendė suinteresuoto asmens atstovų prašymus.
konstatuoja:
I
Seimo paklausime prašomi įvertinti Seimo nario M. Basčio veiksmai
9. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2016 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-270 „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo“, kuris tą pačią dieną buvo oficialiai paskelbtas jos interneto svetainėje. Šio sprendimo 4 punkte nuspręsta nustatyti pagal galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Seimo narius. Jų sąrašas pateiktas šio sprendimo 4 priede „Asmenys, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą“, kuriame nustatyta, kad M. Bastys išrinktas Seimo nariu.
10. Išrinktas Seimo narys M. Bastys Seimo 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekė gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekė visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Prisiekęs jis įgijo visas Tautos atstovo teises ir pareigas.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad M. Bastys taip pat buvo išrinktas 2000–2004 m., 2008–2012 m. ir 2012–2016 m. kadencijų Seimo nariu (Vyriausiosios rinkimų komisijos 2000 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 303, 2008 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 191, 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. Sp-321).
11. 2016 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-83 „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoju“ Seimo narys M. Bastys buvo išrinktas Seimo pirmininko pavaduotoju.
12. Pagal Seimo pirmininko 2015 m. gegužės 13 d. potvarkį Nr. PP-134 RN „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo padalinių, kuriuose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, ir Lietuvos Respublikos Seimo pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašų patvirtinimo“ Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas einantis asmuo turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (Seimo 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIII-285 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvados“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvados 8.1.1.1 punktas).
13. Seimo narys M. Bastys 2017 m. sausio 5 d. užpildė ir pasirašė Klausimyną; jame nurodyta informacijos, su kuria siekiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. sausio 5 d. užpildytas Klausimynas, Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2017 (toliau – KTb), t. III, l. 41a–49).
14. VSD, atlikęs Seimo nario M. Basčio patikrinimą dėl jo patikimumo (Seimo narys M. Bastys apklaustas 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. kovo 3 d.), Seimo pirmininkui pranešė, kad, atsižvelgdamas į Seimo nario M. Basčio patikrinimo metu surinktą informaciją ir šios informacijos vertinimą, VSD, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu (tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), prieštarauja, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui, KTb, t. I, l. 57–63).
Šiame rašte pažymėta, kad, atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, suformuotą teismų praktiką, tyrimo metu gautą ir kitą turimą informaciją, darytina išvada, jog Seimo nario M. Basčio ryšiai su šiame rašte nurodytais asmenimis, inter alia su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Seimo nario M. Basčio patikimumu, daro jį pažeidžiamą ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui.
15. Remdamiesi paviešinta VSD 2017 m. kovo 8 d. pažymoje Seimo pirmininkui suteikta informacija, 45 Seimo nariai 2017 m. kovo 14 d. pateikė Seimui teikimą „Pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui M. Basčiui“, kuriame konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė duotą priesaiką, kuria pasižadėjo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir „būti ištikimas Lietuvos Respublikai“, kadangi nuslėpė savo ryšius su pažymoje nurodytais asmenimis (inter alia pildydamas Klausimyną nenurodė P. Vojeikos); teikime taip pat nurodyta, kad minėti ryšiai daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamą ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat kelia pagrįstą įtarimą, jog jis veikė atstovaudamas ne Lietuvos Respublikos, bet kitos valstybės interesams (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui, KTb, t. I, l. 79–83).
16. Seimas 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ 1 straipsniu sudarė Specialiąją tyrimo komisiją.
Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. XIII-230 buvo ne kartą keičiamas: Seimo 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIII-286 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeista Specialiosios tyrimo komisijos sudėtis, pratęstas šios komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas; Seimo 2017 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. XIII-316 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeista Specialiosios tyrimo komisijos sudėtis; Seimo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. XIII-349 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pratęstas Specialiosios tyrimo komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas.
17. Seimas 2017 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-231 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“, kurio preambulėje, be kita ko, pabrėžė, kad šis Seimo parlamentinis tyrimas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui padės apsispręsti dėl galimo apkaltos proceso Seimo nariui M. Basčiui, ir 2 straipsnyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (toliau – ir NSGK) įpareigojo:
„1) nustatyti, ar Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus;
2) išsiaiškinti, ar artimi Seimo nario Mindaugo Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;
3) nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė Seimo narys Mindaugas Bastys, tarpininkaudamas Rusijos Federacijos valstybės įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekusiems paveikti 2012–2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams;
18. Specialioji tyrimo komisija 2017 m. kovo 29 d. nusprendė tęsti darbą po to, kai Seimui bus pateiktos NSGK išvados dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą (Specialiosios tyrimo komisijos 2017 m. kovo 29 d. uždaro posėdžio protokolas Nr. 309-P-2, KTb, t. II, l. 11).
19. Seimas 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIII-285 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvados“ pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadai (toliau – ir NSGK išvada), kurioje, be kita ko, nustatyta, kad:
– „Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus“ (8.1.3 punktas);
– „Artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“ (8.2.3 punktas);
– „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“ (8.3.2 punktas);
– „Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, veikiančiam laikinosios tyrimo komisijos teisėmis, Seimo statutas nesuteikia įgaliojimų pateikti išvadą, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narį M. Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui. Šios išvados parengimas ir pateikimas priklauso specialiajai tyrimo komisijai, sudarytai Seimo 2017 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo““ (8.4.3 punktas).
20. Specialioji tyrimo komisija 2017 m. gegužės 31 d. priėmė išvadą, kurioje pripažino, kad Seimo narių grupės teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui yra pagrįstas, ir konstatavo, kad yra pagrindas Seime pradėti Seimo nario M. Basčio apkaltos procesą.
21. Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. XIII-411 1 straipsnyje Seimas pritarė Specialiosios tyrimo komisijos išvadai.
Seimas 2017 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. XIII-412 nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui (1 straipsnis) ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai (2 straipsnis).
22. Iš Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. XIII-412, kuriame išdėstytas paklausimas Konstituciniam Teismui, ir Specialiosios tyrimo komisijos išvados (žr. šios Konstitucinio Teismo išvados 2 punktą), kuriai, kaip minėta, Seimas pritarė 2017 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. XIII-411 ir kuri buvo pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui, turinio matyti, kad Seimas prašo įvertinti, ar Konstitucijai prieštarauja šie Seimo nario M. Basčio veiksmai:
1) atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir taip, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs, dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui;
2) per apklausas VSD ir NSGK teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB;
3) 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje organizavo Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ (toliau – ir korporacija „Rosatom“) atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą šios korporacijos planams Lietuvoje;
4) teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams ir NSGK, bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę ir pobūdį, vengė atsakyti į atliekant tyrimą jam užduotus klausimus, t. y. siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi Ignalinos AE uždarymo darbais, o ne Baltijos (rus. Baltijskaja) atominės elektrinės (toliau – ir Baltijos AE) projekto įgyvendinimu, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą dėl susitikimo su korporacijos „Rosatom“ atstovais organizavimo, taip pat 2006 m. susitikęs su VSD pareigūnais, VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales, teikė skirtingus paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Specialiosios tyrimo komisijos išvados rezoliucinės dalies 5 punkte nėra nurodyta konkrečių veiksmų, kuriais galėjo būti pažeista Konstitucija; jame išdėstytas nurodytų prašomų įvertinti Seimo nario M. Basčio veiksmų vertinimas (kad, Specialiosios tyrimo komisijos nuomone, diskredituodamas Seimo autoritetą ir valstybės valdžią, Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją).
II
Oficialioji konstitucinė Seimo nario konstitucinio statuso doktrina
23. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną.
24. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo narys – profesionalus politikas ir valstybės pareigūnas savo, kaip Tautos atstovo, mandatą turi visą savo įgaliojimų laiką (kadenciją), t. y. visus Tautos atstovo įgaliojimus gali vykdyti nuo to momento, kai jis, pagal Konstituciją Seime prisiekęs Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo teises, iki to momento, kai jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūksta Konstitucijoje nustatytais pagrindais (2005 m. vasario 10 d. sprendimas).
24.1. Konstitucijos 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.“
Aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, kai Seimas yra išrinktas, iki naujai išrinkto Seimo susirinkimo į pirmąjį posėdį, nuo kurio pradžios naujasis Seimas pradeda funkcionuoti kaip valstybės valdžios institucija, yra tam tikras laikotarpis; per šį laikotarpį kadenciją baigiantis Seimas turi visus Konstitucijoje ir įstatymuose jam nustatytus įgaliojimus; naujai išrinktas Seimas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo iki savo pirmojo posėdžio pradžios dar neveikia kaip valstybės valdžios institucija, nes išrinkti Seimo nariai dar nėra įgiję visų Tautos atstovų teisių (1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas).
Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises; visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje; kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (2004 m. liepos 1 d. nutarimas).
24.2. Konstitucijos 63 straipsnyje yra nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, inter alia tai, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai „pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas“ (1 punktas).
24.3. Aiškinant Konstitucijos 59 straipsnio 1, 2 dalių ir 63 straipsnio nuostatas šios konstitucinės justicijos bylos kontekste, pažymėtina, kad Seimo nario, kaip Tautos atstovo, įgaliojimų vykdymo pradžia yra susieta su Konstitucijoje nurodytos Seimo nario priesaikos davimu – tik davęs šią priesaiką Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises; duota Seimo nario priesaika Seimo narį, kaip Tautos atstovą, saisto visą jo įgaliojimų laiką, t. y. nuo to momento, kai jis, pagal Konstituciją Seime prisiekęs Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo teises, iki to momento, kai jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūksta bet kuriuo iš Konstitucijos 63 straipsnyje nustatytų pagrindų, inter alia kai pasibaigus Seimo nario įgaliojimų laikui (kadencijai) į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktas Seimas (Konstitucijos 63 straipsnio 1 punktas). Todėl pagal Konstituciją, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, baigia galioti ir jo duota Seimo nario priesaika.
25. Kaip minėta, Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
25.1. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje:
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
25.2. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad:
– prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių; taigi Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2010 m. spalio 27 d. išvada); iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija (inter alia 2004 m. liepos 1 d. nutarimas);
– Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti (2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d. išvados);
– iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys elgtųsi sąžiningai, bendraudamas su rinkėjais, visuomenės atstovais pateiktų teisingus faktus apie savo pareigų vykdymą, vengtų elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą (2010 m. spalio 27 d. išvada).
26. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.“
26.1. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta konstitucinė Seimo nario pareiga vadovautis Konstitucija ir valstybės interesais, taip pat vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio statuso elementų – Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas.
26.2. Aiškindamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:
– Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d. išvados);
– Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais (inter alia 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai);
– pareigas eidami, įgyvendindami savo teises Seimo nariai yra saistomi savo duotos Seimo nario priesaikos, kuri įpareigoja Seimo narį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų; Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją; Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai);
– Seimo nario laisvas mandatas yra ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariniais interesais; pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai; Seimo nario laisvas mandatas turi būti naudojamas taip, kad Seimas galėtų veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę; Seimo nario pareiga veikti taip, kaip jį įpareigoja Seimo nario duota priesaika, paisant iš Konstitucijos ir Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančių reikalavimų, negali būti interpretuojama kaip reiškianti konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo ribojimą; Seimo narys, nepaisantis minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti traukiamas atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas).
27. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas aiškintinas atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą pliuralistinės demokratijos sampratą.
27.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas); parlamentinės opozicijos pripažinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos elementas (2001 m. sausio 25 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai).
27.2. Aiškindamas Konstitucijos 25 straipsnį, kuriame įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kiekvienas žmogus turi savo pažiūras ir įsitikinimus, o nevaržoma galimybė juos reikšti yra elementari prielaida jam bendrauti su kitais žmonėmis; laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos tautos valios formavimą; būtent dėl to informacijos laisvė yra pamatinis pliuralistinės demokratijos elementas (1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti tik įstatymo nustatyta tvarka ir tik tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, ginti konstitucinę santvarką (inter alia 2000 m. birželio 13 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai).
27.3. Šiame kontekste paminėtina, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime (išskyrus asmens įžeidimą ar šmeižtą) negali būti persekiojamas (Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis).
27.4. Taigi, aiškinant konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą Konstitucijoje įtvirtintos pliuralistinės demokratijos sampratos kontekste, pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimo narys gali turėti ir laisvai reikšti kitokius nei daugumos Seimo narių įsitikinimus; inter alia Seimo narys neprivalo laikytis tokios pačios, kaip daugumos Seimo narių, valstybės interesų sampratos. Todėl pagal Konstituciją Seimo narys, kaip Tautos atstovas, gali bendrauti su įvairiais žmonėmis, inter alia su tokiais, kurių pažiūros ir įsitikinimai skiriasi nuo daugumos Seimo narių ar daugumos visuomenės narių. Tačiau, atsižvelgiant į konstitucinę Seimo nario laisvo mandato sampratą, Seimo narys, kaip Tautos atstovas, bendraudamas su kitais žmonėmis turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, orientuotais į Konstituciją ir jos saugomas vertybes, o ne savo ar sau artimų asmenų, politinių partijų ar organizacijų, interesų grupių arba kitų asmenų asmeniniais, privačiais ar grupiniais interesais, inter alia Lietuvos Respublikai priešingais kitos valstybės ar su ja susijusių asmenų interesais.
28. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto inter alia Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kyla Seimo nario pareigos inter alia būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
28.1. Šios konstitucinės Seimo nario pareigos suponuoja inter alia pareigą saugoti valstybės paslaptį, kurią Seimo narys sužino vykdydamas Tautos atstovo pareigas. Kaip inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose pažymėjo Konstitucinis Teismas, valstybės paslaptis – konstitucinis institutas; valstybės paslaptis – tai tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurią atskleidus galėtų būti padaryta žala valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, kurios paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą; valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalą valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams; jeigu nebūtų užkertamas kelias valstybės paslaptį sudarančią informaciją atskleisti (sužinoti, paskleisti), būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti arba skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.
28.2. Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurią atskleidus galėtų būti padaryta žala asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).
28.2.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas); valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).
Taigi šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją tiems Seimo nariams, kurie vykdydami savo pareigas gali sužinoti valstybės paslaptį (tokią neskelbtiną, neskleistiną informaciją, kurią atskleidus galėtų būti padaryta žala valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, t. y. galėtų būti pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai), nustatoma sąlyga yra neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei.
28.2.2. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žala valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).
Taigi šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Seimo narių, kurie vykdydami savo pareigas gali sužinoti valstybės paslaptį, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas Seimo nario asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia į jo veiklą, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis, padarytus teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad viena svarbiausių vertintinų asmens, kuris vykdydamas savo pareigas gali sužinoti valstybės paslaptį, savybių yra jo sąžiningumas, inter alia pateikiant valstybės institucijoms, sprendžiančioms, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą informaciją apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, inter alia valstybės paslapties, apsaugai.
28.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėta konstitucinė Seimo nario pareiga saugoti valstybės paslaptį, taip pat minėtas iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantis reikalavimas Seimo nariui elgtis sąžiningai lemia Seimo nario pareigą sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, inter alia apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, inter alia valstybės paslapties, apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu (inter alia ir vykdant kitas Tautos atstovo pareigas), jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos Respublikai; nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms.
III
Oficialioji konstitucinė apkaltos proceso doktrina
29. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimą (inter alia 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados). Tam, kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
30. Viena iš šios viešos demokratinės kontrolės formų yra konstitucinis apkaltos institutas (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados).
Jis įtvirtintas Konstitucijos 74 straipsnyje, kuriame inter alia nustatyta: „Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.“
30.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą; konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo minėtų aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo besąlygiškai vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią (2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
30.2. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys apkaltos proceso tvarka gali būti pašalinti iš pareigų (jiems gali būti panaikintas Seimo nario mandatas) už veiksmus, nustatytus Konstitucijoje: šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą (2004 m. balandžio 15 d., 2007 m. vasario 24 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad šie apkaltos pagrindai nėra tapatūs ir negali būti aiškinami vienodai.
30.2.1. Kaip 2017 m. vasario 24 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas apkaltos pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku; Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui einant pareigas turi paaiškėti tik jo nusikaltimo padarymo faktas; prielaidos diskredituoti valstybės valdžią gali būti sudaromos ne tik tada, kai Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims einant atitinkamas pareigas paaiškėja, kad jie jas eidami padarė nusikaltimą, bet ir tada, kai funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią vykdo Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, nusikaltimą padarę iki pradėdami eiti pareigas, kai tokios aplinkybės paaiškėja jas jau einant.
Paminėtina, kad taikant apkaltos pagrindą „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių atitinkamų veiksmų, kurie negalėtų būti laikomi šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos (2017 m. vasario 24 d. nutarimas).
30.2.2. Kitas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas apkaltos pagrindas – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas – juos sudarančių veiksmų padarymo laiko aspektu vertintini kitaip nei pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“.
Iš Konstitucijos 74 straipsnio formuluotės, kad apkaltos proceso tvarka Seimas gali pašalinti iš pareigų šiame straipsnyje nurodytus asmenis, „šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką“, matyti, kad svarbus yra ne tik veiksmų, kuriais buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, paaiškėjimo, bet ir šių veiksmų atlikimo laikas, t. y. kad tokius veiksmus asmuo būtų atlikęs ne bet kada, o eidamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, ir galiojant šiai duotai priesaikai.
Pažymėtina, kad apkaltos procesas nėra savitikslis. Minėta, kad apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš užimamų pareigų, ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką (2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
Taigi pašalinimas iš užimamų pareigų, kaip konstitucinė sankcija, taikoma apkaltos proceso tvarka, turi būti siejamas su šias (o ne kitas, prieš tai eitas) pareigas einant padarytu šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir galiojančios priesaikos sulaužymu, t. y. šios sankcijos paskirtis yra pašalinti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį būtent iš užimamų pareigų – tokių pareigų, kurias jis pradėjo eiti davęs atitinkamą priesaiką ir kurias eidamas šią galiojančią priesaiką sulaužė. Akivaizdu, kad neįmanoma pašalinti asmens iš tokių pareigų, kurių jis nebeužima pasibaigus (nutrūkus) įgaliojimams, todėl neįmanoma ir Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens konstitucinė atsakomybė už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, padarytą ėjus tokias pareigas. Be to, aiškinant Konstituciją taip, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį esą būtų galima pašalinti iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka už tokį šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, kuris buvo padarytas anksčiau ėjus Konstitucijos 74 straipsnyje numatytas pareigas, konstitucinė atsakomybė galėtų būti akivaizdžiai neproporcinga priemonė tiems Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims, kurie patys pripažintų padarę šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir sulaužę priesaiką ir atsistatydintų iš anksčiau eitų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų pareigų net nepradėjus apkaltos (ar jai nepasibaigus); net ir tokie asmenys, jeigu vėl užimtų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, visada susidurtų su rizika, kad jiems bus pradėta apkalta ir taikoma konstitucinė atsakomybė už pačių pripažintą šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, padarytą ėjus pareigas, iš kurių jie atsistatydino.
30.2.3. Kaip minėta aiškinant Konstitucijos 59 straipsnio 1, 2 dalių ir 63 straipsnio nuostatas, duota Seimo nario priesaika Seimo narį, kaip Tautos atstovą, saisto visą jo įgaliojimų laiką, t. y. nuo to momento, kai jis, pagal Konstituciją Seime prisiekęs Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo teises, iki to momento, kai jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūksta bet kuriuo iš Konstitucijos 63 straipsnyje nustatytų pagrindų, inter alia, kai pasibaigus Seimo nario įgaliojimų laikui (kadencijai) į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktas Seimas (Konstitucijos 63 straipsnio 1 punktas); pagal Konstituciją, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, baigia galioti ir jo duota Seimo nario priesaika.
Taigi pagal Konstituciją, inter alia jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu. Atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t. y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.
30.2.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad už veiksmus, padarytus ankstesnės Seimo nario kadencijos metu, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta tuo metu galiojusi priesaika, pagal Konstituciją Seimo nario apkalta būtų galima tuo atveju, jeigu šie veiksmai taip pat būtų nusikalstami, t. y. esant apkaltos pagrindui „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“. Bet kuriuo atveju Seimo nario veiksmai, padaryti ankstesnės Seimo nario kadencijos metu, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta tuo metu galiojusi priesaika, galėtų būti pagrindas, vadovaujantis Konstitucijos 75 straipsniu, pareikšti nepasitikėjimą ir atleisti tokį Seimo narį iš pareigų Seime, į kurias jis buvo Seimo paskirtas ar išrinktas, taip pat galėtų būti Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamo tyrimo objektas, jeigu jie būtų ypatingos, t. y. valstybinės, svarbos (atsižvelgiant į tai, kad, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos turi būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti).
30.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes (2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados).
31. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį apkaltos proceso tvarka Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali panaikinti Seimo nario mandatą.
Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
32. Pažymėtina, jog aiškindamas Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir 107 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimuose, 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje yra konstatavęs, kad:
– pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas; Konstitucijoje jokioms kitoms valstybės valdžios institucijoms nėra numatyti įgaliojimai apkaltos procese;
– kiekvienai iš šių valstybės valdžios institucijų Konstitucijoje yra nustatyti jos funkcijas apkaltos procese atitinkantys įgaliojimai: apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu (iniciatyva); išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, teikia Konstitucinis Teismas; jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, gali panaikinti jo Seimo nario mandatą;
– įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas; Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė priesaiką), yra galutinė; jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas tokios Konstitucinio Teismo išvados pakeisti ar panaikinti negali;
– jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis.
32.1. Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi teisę ir iš jo priesaikos kylančią priedermę dalyvauti apkaltos procese; Seimo narys ar valstybės pareigūnas, davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, privalo gerbti valstybės valdžios institucijas; Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi priedermę kviečiamas atvykti į valstybės valdžios institucijas, turinčias konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, ir pateikti paaiškinimus dėl veiksmų, kurie yra šių institucijų tyrimo ir vertinimo dalykas (2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados).
32.2. 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje aiškindamas su apkaltos proceso pradžia Seime susijusius klausimus Konstitucinis Teismas konstatavo, kad inter alia:
– apkaltos procesas pagal Konstituciją prasideda tik Seimui priėmus nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios; veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant tokį nutarimą (inter alia Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), nėra apkaltos proceso stadija;
– veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios (inter alia Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), yra parlamentinė procedūra, kuri negali būti laikoma teisiniu procesu stricto sensu, jos metu sprendžiama ne dėl asmens konstitucinės atsakomybės taikymo, o tik tai, ar yra pagrindas pradėti apkaltą;
– ši procedūra turi būti reglamentuojama taip, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas, inter alia tai reiškia, jog asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi turėti realią galimybę žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus Seimui, šiam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančiai Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui, Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama, ar pradėti apkaltą, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami šiam asmeniui pateikti kaltinimai.
32.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi priedermę dalyvauti ir parlamentinėje procedūroje prieš pradedant apkaltą (inter alia tiriant Seimo narių pateiktų kaltinimų pagrįstumą Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), kviečiamas atvykti į šią procedūrą vykdančios Seimo komisijos ar kito Seimo struktūrinio padalinio posėdžius ir pateikti paaiškinimus dėl tiriamų veiksmų. Tinkamo teisinio proceso reikalavimas šioje parlamentinėje procedūroje pagal Konstituciją suponuoja tokį procesą, kurio metu Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, galėtų veiksmingai naudotis minėtomis teisėmis, be kita ko, žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai. Dėl to ši parlamentinė procedūra turi būti inter alia tokia, kad Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje būtų tiriamas apkaltą inicijuojančių Seimo narių (ar Seimo struktūrinio padalinio) pateiktų kaltinimų pagrįstumas, o ne formuluojami iš esmės nauji, apkaltos iniciatorių nepateikti kaltinimai, ypač Seimo nario ar valstybės pareigūno, kuriam gali būti pradedama apkalta, pateiktų paaiškinimų šiai Seimo komisijai ar kitam struktūriniam padaliniui pagrindu; kitaip būtų sudarytos prielaidos atgrasyti Seimo narį ar valstybės pareigūną, kuriam gali būti pradedama apkalta, naudotis minėtomis tinkamo teisinio proceso teisėmis.
33. Pagal Konstituciją Konstituciniam Teismui nustatyta konstitucinė pareiga ištirti, ar Seimo narys atliko konkrečius veiksmus, nurodytus paklausime Konstituciniam Teismui, ir įvertinti, ar šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai. Tirdamas, ar Seimo nario konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo paklausime, prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tiek kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateiktus įrodymus, tiek visus kitus bylą nagrinėjant Konstituciniame Teisme gautus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad Seimo narys atliko paklausime nurodytus konkrečius veiksmus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir kad Konstitucija yra pažeista šiurkščiai (2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados).
IV
Seimo nario M. Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmo – atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir taip, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs, dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui, – atitikties Konstitucijai vertinimas
34. Seimas 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą inter alia, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario M. Basčio veiksmas – atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir taip, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs, dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui.
35. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje inter alia nurodyta, kad Seimo narys M. Bastys atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir taip, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tuomet, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kils grėsmė paslapčių saugumui. Taip buvo pažeistas valstybės interesas apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo, paminta valstybės paslapties konstitucinė reikšmė. Tokiais savo veiksmais Seimo narys M. Bastys diskreditavo ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą.
36. Seimo nario M. Basčio paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai nurodyta, kad VSD Seimo pirmininkui pateiktoje pažymoje buvo sprendžiamas vienintelis klausimas – leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimas. Ši pažyma išduota jam kreipusis į VSD. Pasak Seimo nario M. Basčio, VSD savo iniciatyva jokių grėsmių, susijusių su jo, kaip Seimo nario, veikla, neįžvelgė ir atsakingoms institucijoms nenurodė; tai yra prevencinė pažyma, joje nėra informacijos, kad jis sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ar įslaptintos informacijos apsaugai; pažymoje teigiama, kad tokia hipotetinė grėsmė gali kilti ateityje. Seimo narys M. Bastys teigia, kad apkaltos proceso metu turi būti nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika; vien VSD pažymoje nurodytų asmenų pažinojimas ir bendravimas su jais savaime negali būti vertinami kaip atitinkami veiksmai; šios pažintys reikšmingos tik vertinant galimybes patikėti įslaptintą informaciją; VSD, NSGK ir Specialioji tyrimo komisija nenustatė jokių faktų, kad jis buvo verbuojamas, užverbuotas ar kad VSD pažymoje nurodyti asmenys ar užsienio tarnybos turi kokių nors svertų jį paveikti (šantažas, kompromituojanti informacija ir kt.); priešingai, minėti asmenys jokios įtakos jam neturėjo, dėl to jokios grėsmės nacionaliniam saugumui jis niekada nekėlė ir nekelia; pažinties su P. Vojeika jis niekada neneigė, pats apie šią pažintį informavo VSD (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. gegužės 12 d. raštas, KTb, t. II, l. 140–142).
Pasak Seimo nario M. Basčio, 2006 m. sprendžiant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo klausimą VSD darbuotojai per apklausą jį informavo apie riziką bendraujant su Rusijos Federacijos ambasados pareigūnais V. Volkovu ir V. Kuznecovu, o ne su J. Kostinu ar kitais asmenimis; jis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įspėtas, VSD neturėjo pagrindo jam pritaikyti oficialaus įspėjimo procedūros. Seimo nario M. Basčio nuomone, visa tai rodo jam pareikštų kaltinimų veikus prieš Lietuvą, sulaužius priesaiką nepagrįstumą (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. gegužės 12 d. raštas, KTb, t. II, l. 142).
37. Seimo nario M. Basčio 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui pažymėta, kad teiginys, esą jis kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis, yra visiškai nepagrįstas, nes įgyti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nebuvo jo asmeninis poreikis ar interesas, jis tik vykdė Seimo pirmininko potvarkį, kuriame nustatyta pareiga ex officio gauti minėtą leidimą. Be to, Klausimyno 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?“ jis suvokė kaip reikalavimą nurodyti tik šiuo metu egzistuojančių valstybių žvalgybos, saugumo tarnybų ar su jomis susijusių institucijų darbuotojus. Jis nemanė, kad atsakant į šį klausimą reikia turėti omenyje ir SSRS KGB (kuriame dirbo P. Vojeika) darbuotojus.
Seimo nario M. Basčio paaiškinimuose teigiama, kad pažintį su P. Vojeika ir visas su ja susijusias aplinkybes VSD darbuotojams jis nurodė dar vykstant patikrinimui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Seimo nario M. Basčio teigimu pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnį tikrinimo procedūra susideda iš klausimyno užpildymo ir tikrinamo asmens iškvietimo į pokalbį, kuris yra sudedamoji tikrinimo procedūros dalis; tik asmeniui neatvykus ir nesuteikus reikiamos informacijos tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas neišduodamas. Taigi, pasak Seimo nario M. Basčio, duomenis apie P. Vojeiką jis pateikė dar tikrinimo procedūros metu, jai nepasibaigus, todėl nėra pagrindo teigti, esą jis šią informaciją nuslėpė nuo VSD, siekė neteisėtai įgyti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, turėdamas tikslą ją panaudoti pažeisdamas Lietuvos valstybės interesus ar kitais neteisėtais būdais.
Seimo nario M. Basčio paaiškinimuose pažymėta, kad 2006 m. jam buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija; iš tais metais vykusio pokalbio su VSD darbuotojais turinio matyti, kad jam nebuvo pareikšta įspėjimo; VSD nepateikė informacijos apie konkretų įspėjimą dėl VSD pažymoje nurodytų asmenų; priešingai, VSD, atsakydamas į jo oficialų paklausimą, ar jam taikyta VSD įstatyme numatyta priemonė oficialus įspėjimas, atsakė, kad tokia priemonė jam niekada netaikyta.
38. Suinteresuotas asmuo Seimo narys M. Bastys, teikdamas paaiškinimus Konstitucinio Teismo posėdyje, nesutiko su jam pateiktu kaltinimu, teigė, kad jo patikrinimas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo nesibaigė užpildžius Klausimyną; į visus klausimus, kurie nebuvo pateikti Klausimyne, VSD pareigūnams jis atsakė per apklausą, nes neturėjo tikslo ką nors nuslėpti. Seimo nario M. Basčio teigimu, Klausimyno 55 punkto klausimas yra nekorektiškas, klaidinantis, jis jį suvokė kaip reikalavimą nurodyti tik dabar egzistuojančių valstybių žvalgybos, saugumo tarnybų ar su jomis susijusių institucijų darbuotojus, todėl nemanė, kad reikia nurodyti P. Vojeiką, su kuriuo bendravo tik keletą kartų per šešiolika metų. Seimo narys M. Bastys taip pat patvirtino, kad duodamas paaiškinimus VSD pareigūnams jis neteigė nesupratęs Klausimyno 55 punkto klausimo turinio.
Seimo nario teigimu, Klausimynui pildyti jis turėjo pakankamai laiko.
39. Byloje nustatyta:
39.1. 2016 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-83 „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoju“ Seimo narys M. Bastys buvo išrinktas Seimo pirmininko pavaduotoju.
39.2. Pagal Seimo pirmininko 2015 m. gegužės 13 d. potvarkį Nr. PP-134 RN „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo padalinių, kuriuose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, ir Lietuvos Respublikos Seimo pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašų patvirtinimo“ Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas einantis asmuo turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (NSGK išvados 8.1.1.1 punktas).
39.3. Seimo narys M. Bastys nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 5 d. pildė ir 2017 m. sausio 5 d. pasirašė Klausimyną (pažymėtina, kad Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyta netiksli Klausimyno užpildymo data – 2016 m. gruodžio 14 d.); Klausimyne nurodyta informacijos, su kuria siekiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. sausio 5 d. užpildytas Klausimynas, KTb, t. III, l. 41a–49); į Klausimyno 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ Seimo narys M. Bastys atsakė „ne“; taigi Seimo narys M. Bastys užpildytame Klausimyne nenurodė, kad pažįsta asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. sausio 5 d. užpildytas Klausimynas, KTb, t. III, l. 46a).
39.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1053 „Dėl Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 4 priedo – Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pildymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta: „Jeigu klausimyną pildantis asmuo pageidauja, kad su tikraisiais VII–XI skyrių klausimų atsakymais susipažintų tik asmens tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnai, į šiuos klausimus pateikia neigiamus atsakymus. Tokiu atveju atsakymus į klausimyną pildantis asmuo surašo atskirame lape <...> ir kartu su klausimynu pateikia už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui užklijuotame voke, ant kurio klausimyną pildantis asmuo užrašo savo vardą ir pavardę, arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo klausimyno pateikimo už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui atsiunčia paštu, arba pateikia asmeniškai asmens tikrinimą atliksiančiai institucijai <...>.“ Neigiamai atsakęs į Klausimyno 55 punkto klausimą, Seimo narys M. Bastys neatliko šių Taisyklėse numatytų galimų veiksmų (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma, KTb, t. II, l. 31a).
39.5. Seimo narys M. Bastys, 2017 m. vasario 15 d. apklaustas VSD pareigūnų, parodė, kad pažįsta buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką; be to, jis nurodė, kad: jie susipažino 2000–2008 m. laikotarpiu; jis tikrai žino, jog P. Vojeika yra buvęs KGB pareigūnas; P. Vojeika jam buvo užsiminęs, jog jų bendravimas gali būti jam nepalankus, tačiau pildydamas Klausimyną jis pamiršo nurodyti P. Vojeiką (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma (VSD direktoriaus D. Jauniškio ir VSD pareigūno A. Bložės apklausa), KTb, t. II, l. 32a, 32b, 33a; 2017 m. vasario 15 d. Seimo nario M. Basčio paaiškinimų VSD pareigūnams stenograma, KTb, t. III, l. 18b, 19b).
2017 m. kovo 3 d. pakartotinai apklaustas VSD pareigūnų, Seimo narys M. Bastys teigė, jog, atsižvelgdamas į tai, kad bendravimas su P. Vojeika jam gali būti nepalankus ir kėlė nepatogumų, jis stengėsi mažiau su juo kontaktuoti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2017 m. kovo 3 d. Seimo nario M. Basčio paaiškinimų VSD pareigūnams stenograma, KTb, t. III, l. 26a); tai, kad pažįsta P. Vojeiką, kad ne kartą yra su juo bendravęs, kad žino, jog P. Vojeika yra buvęs KGB pareigūnas, Seimo narys M. Bastys patvirtino ir NSGK posėdyje (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2017 m. kovo 31 d. Seimo nario M. Basčio paaiškinimų NSGK stenograma, KTb, t. III, l. 62b, 68b; 2017 m. balandžio 10 d. Seimo nario M. Basčio apklausos NSGK stenograma, KTb, t. III, l. 109b).
39.6. Asmeninių Seimo nario M. Basčio santykių su P. Vojeika pobūdį VSD nusako apibūdinimu „bendraujama gana artimai“; Seimo narys M. Bastys prašė P. Vojeikos suteikti paramą Kęstučio Smirnovo kovos menų mokyklai, siekdamas pastarojo palaikymo Seimo nario M. Basčio rinkimų kampanijoje; P. Vojeika prašė Seimo nario M. Basčio paramos sprendžiant UAB „Dujotekana“ ir su ja susijusios Kauno termofikacinės elektrinės problemas (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui, KTb, t. I, l. 59); Seimo narys M. Bastys keletą kartų yra lankęsis P. Vojeikos namuose, pažįsta jo šeimos narius (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2017 m. kovo 3 d. Seimo nario M. Basčio paaiškinimų VSD pareigūnams stenograma, KTb, t. III, l. 25b).
39.7. Seimo pirmininkui VSD pateiktoje informacijoje nurodyta, kad P. Vojeika yra dirbęs LSSR KGB ir SSRS KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, dirbo KGB rezidentūroje Suomijoje pagal X (mokslinės-techninės žvalgybos) kryptį, priedanginės pareigos buvo SSRS ambasados trečiasis sekretorius, ėjo Rusijos koncerno „Gazprom“ tarpininkės UAB „Dujotekana“ viceprezidento pareigas; P. Vojeika bendrauja su buvusiais LSSR ir SSRS KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje; vienas iš tokių – Rusijos valstybinės įmonės „Rusijos geležinkeliai“ vadovas Vladimiras Jakuninas, buvęs SSRS žvalgybos ir saugumo tarnybos darbuotojas, su kuriuo P. Vojeika palaiko asmeninius ryšius; V. Jakuninas P. Vojeikos prašymu proteguodavo UAB „Dujotekana“ verslo interesus Rusijos valdžios struktūrose; P. Vojeika palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais, kai kurie iš jų siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui, KTb, t. I, l. 59).
39.8. VSD, atlikęs Seimo nario M. Basčio patikrinimą dėl jo patikimumo, Seimo pirmininkui pranešė, kad, atsižvelgdamas į atliekant Seimo nario M. Basčio patikrinimą surinktą informaciją ir šios informacijos vertinimą, VSD, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, prieštarauja, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nes Seimo nario M. Basčio ryšiai su šiame rašte nurodytais asmenimis, inter alia su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Seimo nario M. Basčio patikimumu, daro jį pažeidžiamą ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui, KTb, t. I, l. 57–63).
39.9. Kaip matyti iš VSD pažymos, be P. Vojeikos, Seimo narys M. Bastys palaiko ryšius inter alia su kitais asmenimis, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos interesams priešingų Rusijos Federacijos interesų įgyvendinimu: paminėtini ilgalaikiai asmeniniai ryšiai su J. Kostinu, kuris turi plačių ryšių Rusijoje, palaiko asmeninius ryšius su P. Vojeika, atstovavo korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje; taip pat paminėtini asmeniniai ryšiai su Rusijos valstybinio televizijos kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, kuris, įgyvendindamas Rusijos Federacijos valstybinę informacinę politiką, skleidžia Rusijos propagandą ir dezinformaciją (inter alia apie Lietuvą) ir kurio veikla ne kartą įvertinta Rusijos Federacijos valstybiniais ir valdžios institucijų apdovanojimais (inter alia už propagandinį ir dezinformacinį Rusijos agresijos prieš Ukrainą nušvietimą) (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui, KTb, t. I, l. 57–63).
39.10. VSD taip pat informavo, kad Seimo narys M. Bastys dalyvauja kasmet Lietuvoje vykstančiame prie Rusijos „švelniosios galios“ projektų priskiriamame tarptautiniame meno festivalyje „Atvira jūra“. Jo metu vyksta ir uždari renginiai, kurių dalyvius pasirenka festivalio organizatoriai. Pagrindinis renginio tikslas – susipažinti ir palaikyti ryšius su įtakingais Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, žurnalistais ir verslininkais, ieškoti asmenų, kurie būtų palankūs Rusijai ir remtų jos interesus. Šiuose uždaruose renginiuose ne kartą dalyvavo ir Seimo narys M. Bastys (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Seimo pirmininkui, KTb, t. I, l. 60; Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, KTb, t. III, l. 185).
39.11. Klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Seimo narys M. Bastys pildė ne pirmą kartą: 2006 m. rugsėjo 4 d. jis užpildė ir pasirašė Klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“; šiame klausimyne nurodyta informacijos, su kuria siekiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma „Slaptai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, M. Basčio 2006 m. rugsėjo 4 d. užpildytas klausimynas, KTb, t. III, l. 31a–40). Pildydamas klausimyno 32 punktą, kuriame buvo prašoma nurodyti užsienio valstybių, išskyrus NATO, Europos Sąjungos ir Šengeno sutarties valstybes, piliečius, inter alia dirbančius diplomatinėse (konsulinėse) įstaigose, su kuriais palaikomi pastovūs asmeniniai ryšiai (santykiai), M. Bastys atsakė „neturiu“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, M. Basčio 2006 m. rugsėjo 4 d. užpildytas klausimynas, KTb, t. III, l. 35a). 2006 m. rugsėjo 4 d. M. Basčio pildytame klausimyne nebuvo nurodyti asmeniniai ryšiai su Rusijos diplomatais V. Volkovu ir V. Kuznecovu; M. Bastys šiuos ryšius pripažino per VSD pareigūnų operatyvinę apklausą ir buvo perspėtas dėl V. Volkovo ir V. Kuznecovo ryšių su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis (oficialus įspėjimas jam nebuvo pareikštas) (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma (VSD direktoriaus D. Jauniškio ir VSD pareigūno A. Bložės apklausa), KTb, t. II, l. 29b, 30b, 31b; VSD 2006 m. lapkričio 2 d. tarnybinis pranešimas dėl Mindaugo Basčio operatyvinės apklausos Nr. 02-22-11208s/06, KTb, t. III, l. 194–196). Nepaisant to, kad nenurodė asmeninių ryšių su minėtais Rusijos diplomatais, M. Bastys 2006 m. gavo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma (VSD direktoriaus D. Jauniškio apklausa), KTb, t. II, l. 30b).
39.12. Konstitucinio Teismo posėdyje liudytojas VSD pareigūnas A. Bložė paaiškino, kad VSD, atlikdamas patikrinimą dėl Seimo nario M. Basčio patikimumo, vadovavosi iš ankstesnių žvalgybos tyrimų gauta informacija, dėl paties Seimo nario M. Basčio žvalgybos tyrimas nebuvo atliekamas. Jis pažymėjo, kad apklausa yra sudedamoji asmens patikrinimo procedūros dalis, tačiau tikrinamas asmuo į apklausą kviečiamas ne visada, o tik esant poreikiui.
Liudytojas A. Bložė paaiškino, kad per pokalbį su VSD pareigūnais Seimo narys M. Bastys neteigė nesupratęs Klausimyno 55 punkto klausimo. Atsižvelgiant į Seimo nario M. Basčio išsilavinimą ir į tai, kad 2006 m. per operatyvinę apklausą buvo atliktas saugumo instruktažas, nėra pagrindo manyti, kad jis galėjo nesuprasti to klausimo turinio. Pildydamas Klausimyną galbūt ir galėjo pamiršti P. Vojeiką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats P. Vojeika buvo įspėjęs, jog jų bendravimas Seimo nariui M. Basčiui gali būti nepalankus, tokį Seimo nario M. Basčio elgesį galima vertinti kaip sąmoningą duomenų nenurodymą, nes tik konkrečiai paklausus, ar Seimo narys pažįsta P. Vojeiką, gautas teigiamas atsakymas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad per pokalbį su VSD pareigūnais pateiktas atsakymas į Klausimyno 55 punkto klausimą gali būti laikomas pateiktu tinkamai, nes nėra galimybės įvertinti Seimo nario M. Basčio gebėjimo prisiminti, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad reikia vertinti visą bendravimo su Seimo nariu eigą – pirmiausia jis buvo įspėtas, jog juos domina asmenys, siejami su žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Liudytojas pažymėjo, kad VSD tenkino per pokalbį Seimo nario M. Basčio pateiktas atsakymas, VSD nevertino jo kaip duomenų nuslėpimo ir nesirėmė juo spręsdamas, ar išduoti jam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nes leidimo išdavimo klausimas buvo sprendžiamas atsižvelgiant į Seimo nario M. Basčio turimus ryšius.
40. Remiantis tuo, kas byloje nustatyta, konstatuotina, kad Seimo narys M. Bastys pažinojo P. Vojeiką, žinojo apie jo darbą KGB ir, nors gana artimai su juo bendravo, atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą P. Vojeikos nenurodė. Apie tai, kad pažįsta P. Vojeiką, žino apie jo veiklą KGB, Seimo narys M. Bastys prisipažino tik apklaustas VSD pareigūnų.
41. Šioje išvadoje minėta, kad pagal Konstituciją duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
41.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad su valstybės ir tarnybos paslaptimis susijusius santykius, inter alia valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, saugojimo, naudojimo, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (2016 m. gegužės 19 d. redakcija) (1 straipsnis).
Pagal šį įstatymą įslaptinta informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų prarasta arba atskleista neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį ir pagal apsaugos, būtinos tokiai informacijai apsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą, slaptą, konfidencialią ir riboto naudojimo informaciją (5 straipsnio 1 dalis). Slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui arba turėti ypač sunkių pasekmių valstybės interesams, arba sukelti pavojų žmogaus gyvybei (5 straipsnio 2 dalis). Siekiant nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, asmuo yra tikrinamas (18 straipsnio 1 dalis). Tikrinamas asmuo turi užpildyti nustatyto pavyzdžio klausimyną (18 straipsnio 2 dalis) ir jame, be kita ko, nurodyti savo ryšius su asmenimis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose (Klausimyno 55 punkto klausimas). Tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali iškviesti į pokalbį (18 straipsnio 5 dalis). Asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą (18 straipsnio 3 dalis).
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punktą asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
41.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste apibendrinant minėtą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad:
– įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuriai reikalinga aukščiausio lygio apsauga, nes ją praradus arba neteisėtai atskleidus gali būti pažeistos pamatinės konstitucinės vertybės – gali būti sukelta grėsmė Lietuvos Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui, atsirasti ypač sunkios pasekmės valstybės interesams arba sukeltas pavojus žmogaus gyvybei;
– kad asmeniui būtų patikėta tokia įslaptinta informacija, būtina patikrinti jo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei; sudedamoji ir ypač svarbi patikrinimo dalis yra nustatyto pavyzdžio Klausimyno užpildymas; atliekant asmens tikrinimą, jis tikrinančios institucijos gali būti pakviestas į pokalbį, tačiau ši patikrinimo dalis nėra privaloma (tikrinančios institucijos ne visada gali turėti pagrindą kviesti jį į pokalbį, t. y. turėti duomenų, kurie keltų abejonių dėl tikrinamo asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei);
– atsižvelgiant į įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, svarbą, asmuo, kuris siekia įgyti galimybę susipažinti su šia informacija, privalo pildyti Klausimyną ypač atsakingai ir atidžiai, elgtis sąžiningai, kad nesukeltų abejonių jo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei;
– asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, t. y. jam negali būti patikėta įslaptinta informacija, jeigu jis elgiasi nesąžiningai, inter alia pildydamas Klausimyną, be kita ko, nuslepia biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
41.3. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kontekste vertinant Seimo nario M. Basčio veiksmą – atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“, nenurodė savo ryšių su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika – paminėtinos šios reikšmingos aplinkybės ir jų vertinimas.
41.3.1. 2017 m. vasario 15 d. pirmą kartą teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams Seimo narys M. Bastys teigė, jog pamiršo nurodyti P. Vojeiką; tik vėliau buvo pateikta eksperto Antano Smetonos 2017 m. gegužės 13 d. išvada, kad dėl klausimo formuluotės ydingumo Seimo narys M. Bastys klausimo galėjo nesuprasti; Konstituciniam Teismui pateiktuose paaiškinimuose Seimo narys M. Bastys teigė, kad Klausimyno 55 punkto klausimą jis suvokė kaip reikalavimą nurodyti asmenis, kurie dirba (dirbo) šiuo metu egzistuojančių valstybių, o ne buvusios SSRS, žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose.
Vertinant Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad pildydamas Klausimyną jis esą pamiršo nurodyti buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nustatyta šioje konstitucinės justicijos byloje, M. Bastys gana gerai pažinojo P. Vojeiką (jie pažįstami jau ilgą laiką, Seimo nario M. Basčio teigimu, jie pažįstami šešiolika metų), gana artimai su juo bendravo (yra prašę vienas kito paramos, Seimo narys M. Bastys keletą kartų yra lankęsis P. Vojeikos namuose, pažįsta jo šeimos narius), žinojo apie jo veiklą KGB (P. Vojeika jam pats apie tai buvo sakęs ir užsiminęs, kad jų bendravimas Seimo nariui M. Basčiui gali būti nepalankus); pats Seimo narys M. Bastys paaiškinimuose teigė supratęs, kad bendravimas su P. Vojeika jam gali sukelti nepatogumų, todėl stengėsi mažiau su juo bendrauti.
Vertinant Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad jis esą nesuprato Klausimyno 55 punkto klausimo turinio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis ne kartą yra išrinktas Seimo nariu, turi aukštąjį išsilavinimą ir mokslų daktaro laipsnį. Atsižvelgiant į tai, jam turėjo būti suprantama, kad Klausimyno 55 punkte turimi omenyje bet kurių kitų valstybių (įskaitant SSRS) žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose kada nors dirbę asmenys, jam taip pat turėtų būti žinoma apie represinių SSRS vidaus reikalų ir saugumo struktūrų veiklą Lietuvoje ir šios veiklos istorines bei politines aplinkybes, todėl aiškinantis Klausimyno 55 punkto klausimo „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ turinį jam neturėjo kilti abejonių, kad vertinant asmens, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumą gali būti aktualūs jo ryšiai su buvusiais SSRS saugumo tarnybų darbuotojais.
Pažymėtina, kad pildydamas Klausimyną Seimo narys M. Bastys turėjo pakankamai laiko įsigilinti į jame išdėstytus klausimus (kaip nustatyta šioje konstitucinės justicijos byloje, Klausimyną jis pildė nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 5 d.; kaip minėta, paties Seimo nario M. Basčio teigimu, Klausimynui pildyti jis turėjo pakankamai laiko). Pažymėtina ir tai, kad Seimo narys M. Bastys nesikreipė į VSD pareigūnus, kad šie paaiškintų Klausimyno 55 punkto klausimą, taip pat nepasinaudojo Taisyklėse numatytomis papildomomis galimybėmis atsakymus į Klausimyną surašyti atskirame lape ir kartu su Klausimynu pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui užklijuotame voke arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo klausimyno pateikimo už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui atsiųsti paštu, arba pateikti asmeniškai tikrinimą atliksiančiai institucijai.
Be to, nei per 2017 m. vasario 15 d., nei per 2017 m. kovo 3 d, pokalbį VSD Seimo narys M. Bastys neteigė, kad nesuprato Klausimyno 55 punkto klausimo turinio. Kaip minėta, šis argumentas pateiktas vėliau. Todėl jis yra vertintinas kaip gynybinė Seimo nario M. Basčio pozicija.
41.3.2. Pažymėtina, kad klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, M. Bastys pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė visų asmeninių ryšių, turinčių įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Kaip minėta, 2006 m. rugsėjo 4 d. M. Basčio pildytame klausimyne nebuvo nurodyti asmeniniai ryšiai su Rusijos diplomatais V. Volkovu ir V. Kuznecovu.
41.3.3. Seimo narys M. Bastys taip pat teigia, kad pažintį su P. Vojeika ir visas su ja susijusias aplinkybes jis nurodė VSD darbuotojams dar vykstant patikrinimui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo. Pasak Seimo nario M. Basčio, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnį tikrinimo procedūra susideda iš klausimyno užpildymo ir tikrinamo asmens iškvietimo į pokalbį, kuris yra sudedamoji tikrinimo procedūros dalis; tik asmeniui neatvykus ir nesuteikus reikiamos informacijos tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas neišduodamas. Seimo nario M. Basčio teigimu, duomenis apie P. Vojeiką jis pateikė dar tikrinimo procedūros metu, jai nepasibaigus, todėl nėra pagrindo teigti, esą jis šią informaciją nuslėpė nuo VSD, siekė neteisėtai įgyti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, turėdamas tikslą ją panaudoti pažeisdamas Lietuvos valstybės interesus ar kitais neteisėtais būdais.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalį VSD pareigūnai galėjo, bet neprivalėjo apklausti Seimo narį M. Bastį; kaip minėta aiškinant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kad asmeniui būtų patikėta įslaptinta informacija, yra būtina patikrinti jo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei; sudedamoji ir ypač svarbi patikrinimo dalis yra nustatyto pavyzdžio klausimyno užpildymas; atliekant asmens tikrinimą, jis taip pat tikrinančios institucijos gali būti pakviestas į pokalbį, tačiau ši patikrinimo dalis nėra privaloma (tikrinančios institucijos ne visada gali turėti pagrindą kviesti jį į pokalbį, t. y. turėti duomenų, kurie keltų abejonių dėl tikrinamo asmens patikimo ir lojalumo Lietuvos valstybei).
Taigi taip pat pažymėtina, kad jeigu VSD pareigūnai nebūtų turėję informacijos apie Seimo nario M. Basčio ir P. Vojeikos ryšius ir nebūtų apie tai paklausę Seimo nario M. Basčio, o būtų vadovavęsi vien Klausimyne paties Seimo nario M. Basčio pateikta informacija, šie ryšiai būtų nepaaiškėję; kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, jie atskleisti ne Seimo nario M. Basčio, bet VSD pareigūnų, kurie vadovavosi savo turimais duomenimis, o ne Seimo nario M. Basčio užpildytame Klausimyne pateikta informacija, iniciatyva.
41.3.4. Tai, kad Seimo narys M. Bastys gerai pažinojo P. Vojeiką, ne kartą yra su juo bendravęs, žinojo apie jo veiklą KGB, pats teigė, jog jų bendravimas gali būti jam nepalankus, leidžia daryti išvadą, jog M. Bastys suprato, kad ryšių su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika nurodymas bus reikšmingas vertinant jo tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija, kad ryšiai su P. Vojeika gali kelti abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir, atsižvelgiant į jo turimus ryšius, duoti pagrindą nuogąstauti, kad, jam suteikus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kils grėsmė jam patikėtai valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, žymimai aukščiausia slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
41.3.5. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą, nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika, nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
41.3.6. Kaip minėta aiškinant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, svarbą, asmuo, kuris siekia įgyti galimybę susipažinti su šia informacija, privalo pildyti Klausimyną ypač atsakingai ir atidžiai, elgtis sąžiningai, kad nesukeltų abejonių jo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Seimo narys M. Bastys dėl to, kad atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
Taigi konstatuotina ir tai, kad Seimo narys M. Bastys nesilaikė iš Seimo nario priesaikos jam kylančios pareigos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.
42. Vertinant Seimo nario M. Basčio veiksmą – atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“, nenurodė savo ryšių su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, – atitikties Konstitucijai požiūriu, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto inter alia Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kyla Seimo nario pareigos inter alia būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; šios konstitucinės Seimo nario pareigos suponuoja inter alia pareigą saugoti valstybės paslaptį, kurią Seimo narys sužino vykdydamas Tautos atstovo pareigas;
– konstitucinė Seimo nario pareiga saugoti valstybės paslaptį, taip pat iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantis reikalavimas Seimo nariui elgtis sąžiningai suponuoja Seimo nario pareigą sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, inter alia apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, inter alia valstybės paslapties, apsaugai; šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu (inter alia ir vykdant kitas Tautos atstovo pareigas), jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos Respublikai; nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms;
– ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, kitas reikšmingas aplinkybes; šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
42.1. Šioje išvadoje konstatuota, kad Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą, nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika, nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
42.1.1. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokiu veiksmu Seimo narys M. Bastys neįvykdė iš konstitucinės Seimo nario pareigos saugoti valstybės paslaptį, taip pat iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylančio reikalavimo Seimo nariui elgtis sąžiningai kylančios pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, inter alia apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, inter alia valstybės paslapties, apsaugai. Taigi Seimo narys M. Bastys nesilaikė ir iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto inter alia Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos inter alia būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
42.1.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip minėta:
– valstybės paslaptis pagal Konstituciją yra tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurią atskleidus galėtų būti padaryta žala valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, t. y. galėtų būti pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai; pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta teisinį reguliavimą įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuriai reikalinga aukščiausio lygio apsauga, nes ją praradus arba neteisėtai atskleidus gali būti pažeistos pamatinės konstitucinės vertybės – gali būti sukelta grėsmė Lietuvos Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui, atsirasti ypač sunkios pasekmės valstybės interesams arba sukeltas pavojus žmogaus gyvybei;
– Seimo nario pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, inter alia apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, inter alia valstybės paslapties, apsaugai, nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu (inter alia ir vykdant kitas Tautos atstovo pareigas), jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos Respublikai; nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir dėl to kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms.
Taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, Seimo narys M. Bastys klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė visų asmeninių ryšių, turinčių įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, taigi pakartotinai neįvykdė pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, inter alia apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, inter alia valstybės paslapties, apsaugai.
Pažymėtina ir tai, kad sąžiningas atsakymas į Klausimyno 55 punkto klausimą vertintinas kaip ypač svarbus atsižvelgiant į iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matomus Seimo nario M. Basčio ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Kaip minėta, iš VSD 2017 m. kovo 8 d. pažymos Seimo pirmininkui matyti, kad, be P. Vojeikos, Seimo narys M. Bastys palaiko ryšius inter alia su kitais asmenimis, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos interesams priešingų Rusijos Federacijos interesų įgyvendinimu.
42.1.3. Taigi, atsižvelgiant į minėtą konstitucinio valstybės paslapčių instituto reikšmę, Seimo nario M. Basčio veiksmo – atsakydamas į Klausimyno 55 punkto klausimą nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika, nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, – pobūdį ir galimą grėsmę su valstybės paslaptimi susijusioms pamatinėms ir kitoms konstitucinėms vertybėms, darytina išvada, kad Seimo narys M. Bastys šiuo veiksmu, kuriuo, kaip minėta, nesilaikyta iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto inter alia Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos inter alia būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, inter alia jos 59 straipsnio 2, 4 dalių, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnio, reikalavimus, ir kartu sulaužė priesaiką.
43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo nario M. Basčio veiksmas – atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir taip, pažeisdamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs, dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui, – prieštarauja Konstitucijai. Šiuo veiksmu Seimo narys M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
V
Seimo nario M. Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmo – per apklausas VSD ir NSGK teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB, – atitikties Konstitucijai vertinimas
44. Seimas 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą inter alia, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario M. Basčio veiksmas – per apklausas VSD ir NSGK teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.
45. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje inter alia nurodyta, kad Seimo nario M. Basčio per 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. apklausas NSGK pateikti paaiškinimai dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB, skyrėsi nuo paaiškinimų, kuriuos jis teikė per 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. kovo 3 d. apklausas VSD. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo narys M. Bastys NSGK apklaustas 2017 m. balandžio 10 d., o ne 2017 m. balandžio 3 d.
Iš Specialiosios tyrimo komisijos išvados matyti, jog Seimo narys M. Bastys kaltinamas tuo, kad per NSGK 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. vykusias apklausas pakeitė VSD 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. kovo 3 d. teiktus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.
46. Seimo nario M. Basčio paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai nurodyta, kad jis į visus VSD ir NSGK klausimus atsakė išsamiai, pateikė visą informaciją, kurią galėjo prisiminti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. gegužės 12 d. raštas, KTb, t. II, l. 141).
47. Seimo nario M. Basčio 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui pažymėta, kad Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, dėmesį kreipiant į menkas jo parodymų dėl senų praeities įvykių neatitiktis, formuluojami kaltinimai, esą jis yra nesąžiningas, tačiau jis Specialiajai tyrimo komisijai pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus visais nagrinėjamais klausimais, dėl kurių pradėta apkaltos procedūra.
48. Suinteresuotas asmuo Seimo narys M. Bastys, teikdamas paaiškinimus Konstitucinio Teismo posėdyje, iš esmės pakartojo Konstituciniam Teismui rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, teigė, kad duodant paaiškinimus tam tikrų netikslumų galėjo atsirasti dėl nuovargio.
49. Seimo nario M. Basčio atstovai advokatai R. Jurka, E. Losis Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Seimo narys M. Bastys, nepateikdamas atsakymų į kai kuriuos klausimus, pasinaudojo savo teise neduoti parodymų.
50. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. spalio 13 d. redakcija) teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, o šio statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju – ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Taigi Seimo statuto 228 straipsnio 1 dalyje (2011 m. spalio 13 d. redakcija) nustatyti subjektai, turintys teisę pateikti Seimui teikimą pradėti apkaltos procesą, – ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tik šie subjektai turi tokią teisę; jokiems kitiems subjektams ji nesuteikta.
Pagal Seimo statuto 231 straipsnio (2011 m. spalio 13 d. redakcija) 2 dalį specialioji tyrimo komisija sudaroma Seimo narių grupės pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Pagal Seimo statuto 233 straipsnio 3 dalį specialiosios tyrimo komisijos posėdžiuose išklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai bei argumentai, apklausiami liudytojai, renkami, tiriami ir vertinami kiti įrodymai, prireikus kviečiami ekspertai bei specialistai, o pagal šio statuto 236 straipsnį specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimą, surašo išvadą, kurioje išdėsto siūlymų pradėti apkaltos procesą esmę, konkrečių veiksmų faktines aplinkybes, asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimus, įrodymus ir motyvus, kuriais grindžiama išvada (1 dalis); jeigu siūlymai pradėti apkaltos procesą pripažįstami nepagrįstais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime (2 dalis); jeigu siūlymai pripažįstami pagrįstais, konstatuoja, kad toks pagrindas yra (3 dalis).
Taigi pagal šį Seimo statute nustatytą teisinį reguliavimą specialioji tyrimo komisija turi įgaliojimus tirti tik subjektų, turinčių teisę pateikti Seimui teikimą pradėti apkaltos procesą, pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumą ir remdamasi šiuo tyrimu parengti išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.
51. Šioje konstitucinės justicijos byloje minėta, kad tinkamo teisinio proceso reikalavimas parlamentinėje procedūroje prieš pradedant apkaltą (inter alia tiriant Seimo narių pateiktų kaltinimų pagrįstumą Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje) pagal Konstituciją suponuoja tokį procesą, kurio metu Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis, be kita ko, žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai; dėl to ši parlamentinė procedūra turi būti inter alia tokia, kad Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje būtų tiriamas apkaltą inicijuojančių Seimo narių (ar Seimo struktūrinio padalinio) pateiktų kaltinimų pagrįstumas, o ne formuluojami iš esmės nauji, apkaltos iniciatorių nepateikti kaltinimai, ypač Seimo nario ar valstybės pareigūno, kuriam gali būti pradedama apkalta, pateiktų paaiškinimų šiai Seimo komisijai ar kitam struktūriniam padaliniui pagrindu; kitaip būtų sudarytos prielaidos atgrasyti Seimo narį ar valstybės pareigūną, kuriam gali būti pradedama apkalta, naudotis minėtomis tinkamo teisinio proceso teisėmis.
52. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas šioje byloje gali tirti tik tai, ar Konstitucijai prieštarauja tie Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario M. Basčio veiksmai, dėl kurių buvo pateikti apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės siūlymai pradėti apkaltos procesą.
53. Kaip minėta, Seimo narys M. Bastys kaltinamas tuo, kad per NSGK 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. vykusias apklausas pakeitė VSD 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. kovo 3 d. teiktus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.
54. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad dėl šio Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyto veiksmo nebuvo pateikti apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės kaltinimai. Specialioji tyrimo komisija Seimo nario M. Basčio jai pateiktų paaiškinimų pagrindu suformulavo iš esmės naujus, apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės nepateiktus kaltinimus. Pateikti tokių kaltinimų apkaltą inicijavusi Seimo narių grupė apskritai negalėjo, nes minėtos apklausos vyko po 2017 m. kovo 14 d., t. y. po to, kai ji pateikė Seimui teikimą pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šio klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
55. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu konkretaus klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui; pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
56. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi ir 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Konstitucinis Teismas bylos dalį dėl Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 „Dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Seimo nario M. Basčio veiksmas – per apklausas NSGK teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie Piotro Vojeikos darbą KGB, nei pateiktieji VSD, – prieštarauja Konstitucijai, pateikimo nutraukia.
VI
Seimo nario M. Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų – 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje organizavo Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą šios korporacijos planams Lietuvoje, – atitikties Konstitucijai vertinimas
57. Seimas 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą inter alia, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario M. Basčio veiksmai – 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje organizavo korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą šios korporacijos planams Lietuvoje.
58. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje inter alia nurodyta, kad Seimo narys M. Bastys organizavo korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais (2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. vasario 13 d. nepavykus suderinti susitikimo su tuometiniu ministru pirmininku A. Butkevičiumi, 2013 m. vasario 13 d. suorganizuotas susitikimas su tuometiniu Seimo pirmininku V. Gedvilu) ir juose dalyvavo, taip siekdamas užtikrinti politinį palaikymą korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo korporacijos „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti jos interesus, nukreiptus prieš Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose įtvirtintus Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, diskreditavo ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą.
59. Seimo nario M. Basčio paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai nurodyta, kad 2013 m. jo prašymu įvykęs susitikimas su tuometiniu Seimo pirmininku V. Gedvilu yra itin sureikšminamas. Jokių konkrečių korporacijos „Rosatom“ prašymų jam, kaip Seimo nariui, veikti vienokiu ar kitokiu būdu, daryti kokią nors įtaką nebuvo. Apie tai, kad per susitikimą jis, J. Kostinas ar Aleksandras Mertenas būtų atlikęs valstybės saugumui grėsmę keliančius veiksmus, daręs poveikį Seimo pirmininkui, išreiškęs kokius nors prašymus ar pan., jokių duomenų nėra. Generalinės prokuratūros atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario M. Basčio rodo, kad nėra net jo veikimo prieš Lietuvos Respubliką požymių. Nei NSGK, nei Specialioji tyrimo komisija neatliko išsamaus jo, kaip Seimo nario, veiklos tyrimo, t. y. netyrė ir nevertino kitų jo veiksmų, kaip antai aktyvios Lietuvos socialdemokratų partijos ir jo pozicijos dėl jungties su Švedija įgyvendinimo (A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė įgyvendino šį projektą), kurie paneigia bet kokias prielaidas dėl palankumo Rusijos interesams (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. gegužės 12 d. raštas, KTb, t. II, l. 141–142).
Susitikimo su Seimo pirmininku tikslas buvo pagerinti santykius Ignalinos AE uždarymo klausimu, kartu pakalbėti apie Kaliningrado ir Astravo atominių elektrinių statybas, naujos Lietuvos atominės elektrinės statybą, galimybes panaudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (toliau – Kruonio HAE). Susitikime pripažinta, kad Ignalinos AE uždarymas priklauso ne Seimo, o Vyriausybės ir Energetikos ministerijos kompetencijai (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2017 m. vasario 15 d. Seimo nario M. Basčio paaiškinimų VSD pareigūnams stenograma, KTb, t. III, l. 11b).
Paaiškinimuose NSGK Seimo narys M. Bastys teigė, kad labiausiai jam rūpėjęs Ignalinos AE uždarymas ir tai buvęs pagrindinis susitikimo su tuometiniu Seimo pirmininku tikslas (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2017 m. kovo 31 d. Seimo nario M. Basčio paaiškinimų NSGK stenograma, KTb, t. III, l. 64b–66a).
60. Seimo nario M. Basčio 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui pažymėta, kad 2013 m. įvykusio susitikimo su tuometiniu Seimo pirmininku V. Gedvilu faktas nepagrįstai vertinamas kaip Lietuvos nepriklausomybės silpninimas, įsipareigojimo sąžiningai tarnauti Tėvynei pažeidimas, kartu ir kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Per susitikimą kalbėta bendromis energetikos temomis. Specialioji tyrimo komisija nevertino to, kad nei jis, nei J. Kostinas ar A. Mertenas neatliko valstybės saugumui grėsmę keliančių veiksmų, nedarė poveikio Seimo pirmininkui, neteikė jokių prašymų ar pan. Neatsižvelgta ir į tai, kad susitikimas vyko Seimo rūmuose, o ne slaptai, naudojantis kokiomis nors konspiracijos ar panašiomis priemonėmis. Kalbant apie grėsmes nacionaliniam saugumui, turi būti nustatyta, kad jis galėjo atlikti konkrečius veiksmus, kuriais sukėlė grėsmę, tačiau tokių duomenų nėra ir negali būti.
61. Suinteresuotas asmuo Seimo narys M. Bastys, teikdamas paaiškinimus Konstitucinio Teismo posėdyje, neneigė organizavęs susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais ir teigė, kad susitikime su V. Gedvilu aptartas Ignalinos AE uždarymo klausimas, taip pat kiti su energetika susiję klausimai.
62. Seimo nario M. Basčio atstovai advokatai R. Jurka, E. Losis Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad už susitikimo organizavimo paviešinimą buvo atsakingas Seimo pirmininkas, o ne Seimo narys M. Bastys.
63. Byloje nustatyta, kad 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje per Seimo narį M. Bastį siekta suorganizuoti įmonės „Rusatom Overseas“ (korporacijos „Rosatom“ patronuojamoji įmonė) direktoriaus Rytų Europai A. Merteno susitikimą su tuometiniu ministru pirmininku A. Butkevičiumi (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, KTb, t. III, l. 180–181). 2013 m. vasario 13 d. Seimo nariui M. Basčiui nepavykus suderinti A. Merteno susitikimo su A. Butkevičiumi (A. Butkevičius atsisakė susitikti) (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2017 m. balandžio 3 d. A. Butkevičiaus apklausos NSGK stenograma, KTb, t. III, l. 79a, 85b; VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, KTb, t. III, l. 181), tą pačią dieną Seime suorganizuotas A. Merteno susitikimas su tuometiniu Seimo pirmininku V. Gedvilu (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, KTb, t. III, l. 181). Per susitikimą su Seimo pirmininku V. Gedvilu pristatyti įvairūs korporacijos „Rosatom“ pasiūlymai (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, KTb, t. III, l. 181). Seimo nario M. Basčio teigimu, susitikime, be kita ko, aptartas Ignalinos AE uždarymo klausimas (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2017 m. vasario 15 d. Seimo nario M. Basčio paaiškinimų VSD pareigūnams stenograma, KTb, t. III, l. 11b; 2017 m. kovo 31 d. Seimo nario M. Basčio apklausos NSGK stenograma, KTb, t. III, l. 65a; 2017 m. balandžio 10 d. Seimo nario M. Basčio apklausos NSGK stenograma, KTb, t. III, l. 97a–97b).
64. Pažymėtina, kad nurodyti veiksmai, kurių atitiktį Konstitucijai prašo įvertinti pareiškėjas, atlikti ne dabartinės, o 2012–2016 m. Seimo kadencijos metu. 2012–2016 m. Seimo kadencijos Seimo narių įgaliojimai pasibaigė naujai išrinktam Seimui 2016 m. lapkričio 14 d. susirinkus į pirmąjį posėdį. Taigi M. Basčio, kaip 2012–2016 m. Seimo kadencijos Seimo nario, įgaliojimai ir jo duotos priesaikos galiojimas yra pasibaigę.
Kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu; atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t. y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šio klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
65. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu konkretaus klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui; pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
66. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi ir 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Konstitucinis Teismas bylos dalį dėl Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 „Dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai – 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje organizavo Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą šios korporacijos planams Lietuvoje, – prieštarauja Konstitucijai, pateikimo nutraukia.
VII
Seimo nario M. Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų – teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams ir NSGK, bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę ir pobūdį, vengė atsakyti į atliekant tyrimą jam užduotus klausimus, t. y. siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi Ignalinos AE uždarymo darbais, o ne Baltijos AE projekto įgyvendinimu, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą dėl susitikimo su korporacijos „Rosatom“ atstovais organizavimo, taip pat 2006 m. susitikęs su VSD pareigūnais, VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales, teikė skirtingus paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko, – atitikties Konstitucijai vertinimas
67. Seimas 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą inter alia, ar Konstitucijai prieštarauja šie Seimo nario M. Basčio veiksmai: teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams ir NSGK, bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę ir pobūdį, vengė atsakyti į atliekant tyrimą jam užduotus klausimus, t. y. siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi Ignalinos AE uždarymo darbais, o ne Baltijos AE projekto įgyvendinimu, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą dėl susitikimo su korporacijos „Rosatom“ atstovais organizavimo, taip pat 2006 m. susitikęs su VSD pareigūnais, VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales, teikė skirtingus paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.
68. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje inter alia nurodyta, kad Seimo narys M. Bastys bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę ir pobūdį, vengė atsakyti į atliekant tyrimą jam užduotus klausimus, t. y.:
– 2017 m. vasario 15 d. teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams ir NSGK 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 10 d. posėdžiuose siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi Ignalinos AE uždarymo darbais, o ne Baltijos AE projekto įgyvendinimu;
– NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdyje neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą ir 2006 m. susitikęs su VSD pareigūnais, taip pat VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales;
– NSGK 2017 m. kovo 31 d. posėdyje teikė skirtingus paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.
69. Seimo nario M. Basčio paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai nurodyta, kad jis į visus VSD ir NSGK klausimus atsakė išsamiai, pateikė visą informaciją, kurią galėjo prisiminti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo nario M. Basčio 2017 m. gegužės 12 d. raštas, KTb, t. II, l. 141).
70. Seimo nario M. Basčio 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui pažymėta, kad Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, dėmesį kreipiant į menkas jo parodymų dėl senų praeities įvykių neatitiktis, formuluojami kaltinimai, esą jis yra nesąžiningas, tačiau jis Specialiajai tyrimo komisijai pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus visais nagrinėjamais klausimais, dėl kurių pradėta apkaltos procedūra.
71. Suinteresuotas asmuo Seimo narys M. Bastys, teikdamas paaiškinimus Konstitucinio Teismo posėdyje, neneigęs buvęs apklaustas VSD pareigūnų ir liudijęs NSGK, teigė atsakęs į visus klausimus, į kuriuos galėjęs atsakyti, o tam tikrų netikslumų paaiškinimuose galėję atsirasti dėl nuovargio.
72. Seimo nario M. Basčio atstovai advokatai R. Jurka, E. Losis Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Seimo narys M. Bastys, nepateikdamas atsakymų į kai kuriuos klausimus, pasinaudojo savo teise neduoti parodymų.
73. Minėta, kad tinkamo teisinio proceso reikalavimas parlamentinėje procedūroje prieš pradedant apkaltą (inter alia tiriant Seimo narių pateiktų kaltinimų pagrįstumą Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje) pagal Konstituciją suponuoja tokį procesą, kurio metu Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis, be kita ko, žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai; dėl to ši parlamentinė procedūra turi būti inter alia tokia, kad Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje būtų tiriamas apkaltą inicijuojančių Seimo narių (ar Seimo struktūrinio padalinio) pateiktų kaltinimų pagrįstumas, o ne formuluojami iš esmės nauji, apkaltos iniciatorių nepateikti kaltinimai, ypač Seimo nario ar valstybės pareigūno, kuriam gali būti pradedama apkalta, pateiktų paaiškinimų šiai Seimo komisijai ar kitam struktūriniam padaliniui pagrindu; kitaip būtų sudarytos prielaidos atgrasyti Seimo narį ar valstybės pareigūną, kuriam gali būti pradedama apkalta, naudotis minėtomis tinkamo teisinio proceso teisėmis.
Minėta ir tai, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas šioje byloje gali tirti tik tai, ar Konstitucijai prieštarauja tie Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario M. Basčio veiksmai, dėl kurių buvo pateikti apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės siūlymai pradėti apkaltos procesą.
Kaip minėta, pagal Seimo statute nustatytą teisinį reguliavimą specialioji tyrimo komisija turi įgaliojimus tirti tik subjektų, turinčių teisę pateikti Seimui teikimą pradėti apkaltos procesą, pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumą ir remdamasi šiuo tyrimu parengti išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.
74. Kaip minėta, Seimo narys M. Bastys kaltinamas tuo, kad, teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams ir NSGK, bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę ir pobūdį, vengė atsakyti į atliekant tyrimą jam užduotus klausimus.
75. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad dėl šių Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodytų veiksmų nebuvo pateikti apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės siūlymai pradėti apkaltos procesą. Specialioji tyrimo komisija Seimo nario M. Basčio jai pateiktų paaiškinimų pagrindu suformulavo iš esmės naujus, apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės nepateiktus kaltinimus. Apkaltą inicijavusios Seimo narių grupės pateiktuose siūlymuose pradėti apkaltos procesą Seimo narys M. Bastys nebuvo kaltinamas tuo, kad siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi Ignalinos AE uždarymo darbais, o ne Baltijos AE projekto įgyvendinimu. Seimo narys M. Bastys kaltinamas ir tuo, kad 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. teikdamas paaiškinimus NSGK neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą dėl susitikimo su korporacijos „Rosatom“ atstovais organizavimo, taip pat 2006 m. susitikęs su VSD pareigūnais, VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales, teikęs skirtingus paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko, tačiau pateikti tokių kaltinimų apkaltą inicijavusi Seimo narių grupė apskritai negalėjo, nes minėtos apklausos vyko po 2017 m. kovo 14 d., t. y. po to, kai apkaltą inicijavusi Seimo narių grupė pateikė Seimui teikimą pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šio klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
76. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu konkretaus klausimo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui; pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
77. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi ir 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Konstitucinis Teismas bylos dalį dėl Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarime Nr. XIII-412 išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai – teikdamas paaiškinimus VSD pareigūnams ir NSGK, bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę ir pobūdį, vengė atsakyti į atliekant tyrimą jam užduotus klausimus, t. y. siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi Ignalinos AE uždarymo darbais, o ne Baltijos AE projekto įgyvendinimu, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą dėl susitikimo su korporacijos „Rosatom“ atstovais organizavimo, taip pat 2006 m. susitikęs su VSD pareigūnais, VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales, teikė skirtingus paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko, – prieštarauja Konstitucijai, pateikimo nutraukia.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnio 4 punktu ir 83 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
teikia išvadą:
Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmas – atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs, dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui, – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Bastys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.