LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo NR.V-417 „dĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2020 m. gegužės 19 d. Nr. V-742

Vilnius

 

 

P a k e i č i u  2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“:

 

1. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

 

22. Mokykla priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą rekomenduojama sudaryti mokiniui, kurio pasiekimai žemi, taip pat mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos). Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:

 

22.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

 

22.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

 

22.3. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokyklose, vaikų socializacijos centruose arba mokomas namie;

 

22.4. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius);

 

22.5. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą;

 

22.6. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių;

 

22.7. kitais mokyklos dokumentuose numatytais atvejais.“

 

2. Papildau 62.7 papunkčiu:

 

62.7. pirminio profesinio mokymo programų, įgyvendinamų profesinio mokymo įstaigose, modulį (modulius).“

 

3. Papildau 651 punktu: 

 

651. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu ir pirminio profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų apimtis dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.“

4. Papildau 652 punktu:

652. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su profesinio mokymo įstaiga, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 2 priedo II skyriaus nuostatomis. Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.“

5. Pakeičiu 73.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

73.2. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas turi būti numatytas mokyklos ugdymo plane (ekskursijos, susitikimai, galimas kurso intensyvinimas). Užsiėmimai turi būti organizuojami taip, kad mokiniai galėtų susipažinti su profesijomis, pagal galimybes būtų užtikrinta mokinio praktinė veikla.“

6. Pakeičiu 73.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

73.4. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas, atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinį (pavyzdžiui, mokykla, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali parengti biotechnologijos, keramikos, robotikos, variklinių transporto priemonių priežiūros ir kt. programas). Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje. Kai pagrindinio ugdymo programos antroji dalis vykdoma profesinio mokymo įstaigoje, jos parengtoje technologijų programoje gali būti numatyti pirminio profesinio mokymo programų moduliuose kompetencijų pasiekimą iliustruojantys mokymosi rezultatai.

Bendradarbiaujant su profesinio mokymo įstaiga parengtas technologijų programas, kurių turinys suderintas su atitinkama pirminio profesinio mokymo programa / jos moduliais (pavyzdžiui, mitybos programos turinys – su virėjo, svečių aptarnavimo darbuotojo profesinio mokymo programomis; tekstilės programos turinys – su dirbinių (tekstilės, odos) gamintojo, siuvėjo profesinio mokymo programa ir kt.). Tokia technologijų programa įgyvendinama profesinio mokymo įstaigos bazėje, pamoką gali planuoti ir pamokoje gali dirbti du mokytojai (technologijų mokytojas ir profesijos mokytojas).“

7. Pakeičiu 73.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

73.5. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje technologijų dalyko mokykla gali siūlyti pasirinkti mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius).“

8. Pakeičiu 82 punktą ir jį išdėstau taip:

82. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 93 punktu ir profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų ir ne daugiau kaip 20 mokymosi kreditų apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys gali nesimokyti technologijų ir menų. Žmogaus saugos programos turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.“

9. Papildau 821 punktu:

821. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 2 priedo III skyriaus nuostatomis. Mokinys gali nesimokyti technologijų ar menų. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.“

 

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                   Algirdas Monkevičius