I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejus.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Tauragės rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
6. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialinės globos paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir savivaldybės sutartimi. Sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, savivaldybės apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie savivaldybės apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.
7. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
8. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas. (VRP – valstybės remiamų pajamų dydis, tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu).
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
9. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų (toliau – VRP) pajamų dvigubą dydį.
10. Transporto organizavimo paslaugos asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 3 VRP, Tauragės rajone teikiamos nemokamai.
11. Asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra didesnės nei 3 VRP, už transporto organizavimo paslaugas Tauragės rajone ir už Tauragės rajono ribų moka 100 procentų paslaugos kainos.
12. Transporto organizavimo paslaugos už Tauragės rajono ribų asmenims, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės nei 3 VRP, vieną kartą per kalendorinius metus teikiamos nemokamai.
13. Transporto organizavimo paslaugos Tauragės rajono ribose teikiamos nemokamai nevertinant pajamų:
13.1. Tauragės šeimos gerovės centro neįgaliųjų dienos centro lankytojams atvežti (parvežti) į (iš) centrą (centro);
13.2. asmenims vykti į hemodializės procedūras;
13.3. techninių pagalbos priemonių pristatymui (parvežimui) asmenims iš Tauragės šeimos gerovės centro.
14. Transporto organizavimo paslaugomis nemokamai kartą per kalendorinius metus gali pasinaudoti nevyriausybinės organizacijos, teikiančios socialines paslaugas neįgaliesiems, vykti į seminarus, renginius, parodas, stovyklas ir kt. Lietuvos Respublikos teritorijoje.
15. Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos (dušo ir skalbimo) asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2,5 VRP, teikiamos nemokamai.
16. Už asmeninės higienos ir priežiūros (dušo) paslaugas asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už 2,5 VRP, moka:
16.1. jei pajamos nuo 2,5 iki 3 VRP dydžio – 20 procentų paslaugos kainos;
16.2. jei pajamos nuo 3 iki 4 VRP dydžio – 40 procentų paslaugos kainos;
16.3. jei pajamos nuo 4 iki 5 VRP dydžio – 60 procentų paslaugos kainos;
16.4. jei pajamos virš 5 VRP dydžio – 100 procentų paslaugos kainos.
17. Asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra didesnės nei 2,5 VRP, už asmeninės higienos ir priežiūros (skalbimo) paslaugas moka 100 procentų paslaugos kainos.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
18. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) pajamas.
19. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.
20. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už 2 VRP, negali viršyti:
20.1. jei pajamos nuo 2 iki 3 VRP dydžio – 5 procentų asmens (šeimos) pajamų;
20.2. jei pajamos nuo 3 iki 4 VRP dydžio – 10 procentų asmens (šeimos) pajamų;
20.3. jei pajamos nuo 4 iki 5 VRP dydžio – 15 procentų asmens (šeimos) pajamų.
21. Pagalbos į namus paslaugos asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2 VRP dydį, teikiamos nemokamai.
22. Asmenys (šeimos), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už valstybės remiamų dvigubą dydį, už teikiamas pagalbos į namus paslaugas moka:
22.1. jei pajamos nuo 2 iki 3 VRP dydžio – 20 proc. procentų paslaugos kainos;
22.2. jei pajamos nuo 3 iki 4 VRP dydžio – 40 procentų paslaugos kainos;
22.3. jei pajamos nuo 4 iki 5 VRP dydžio – 60 procentų paslaugos kainos;
22.4. jei pajamos nuo 5 iki 6 VRP dydžio – 80 procentų paslaugos kainos;
22.5. jei pajamos virš 6 VRP dydžio – 100 procentų paslaugos kainos.
23. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos ir sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.
24. Už apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugas asmenys moka 20 proc. asmens pajamų. Pirmas dvi paras laikino apnakvindinimo paslaugos teikiamos nemokamai.
25. Pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, paslaugos teikiamos nemokamai.
26. Intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugos ir psichosocialinės pagalbos paslaugos asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2 VRP dydį, teikiamos nemokamai.
27. Asmenys (šeimos), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už 2 VRP dydį, už intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugas ir psichosocialinės pagalbos paslaugos moka:
27.1. jei pajamos nuo 2 iki 3 VRP dydžio – 5 proc. asmens (šeimos) pajamų;
27.2. jei pajamos nuo 3 iki 4 VRP dydžio – 10 proc. asmens (šeimos) pajamų;
27.3. jei pajamos nuo 4 iki 5 VRP dydžio – 15 proc. asmens (šeimos) pajamų.
28. Psichosocialinė pagalba šeimoms, kurioms taikoma atvejo vadyba, teikiama nemokamai.
29. Už laikino atokvėpio paslaugas asmenys moka 50 proc. asmens pajamų.
30. Palydėjimo paslauga jaunuoliams teikiama nemokamai.
31. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra septynias pirmąsias kalendorines dienas gali būti teikiama nemokamai.
32. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2 VRP, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
33. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
35. Asmens mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis yra 15 procentų asmens pajamų.
36. Vieno gyvenančio asmens mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
37. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę asmens namuose globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
38. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija 3 VRP, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis yra 30 procentų asmens pajamų.
39. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
40. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
41. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 proc. asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
42. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
43. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų gali būti teikiama nemokamai.
44. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. – ir į turtą.
46. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
47. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
48. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir yra 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
49. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
50. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
51. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
52. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
53. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
54. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su Prašymu-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“.
55. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau - Socialinės paramos skyriaus) specialistai, Tauragės šeimos gerovės centro specialistai, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai.
56. Asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
57. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
58. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
59. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
60. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
61. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
62. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Socialinės paramos skyriui apie asmens (šeimos) pajamų ir turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
63. Asmens (šeimos) finansines galimybes vertinantis specialistas, gavęs informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
64. Socialinės paramos skyriaus specialistas, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
65. Socialinės paramos skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
66. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:
66.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos;
66.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
66.3. individualios veiklos pajamos;
66.4. autorinis atlyginimas;
66.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
66.6. pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
66.7. šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
66.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
66.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
66.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
66.13. išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
66.14. turto nuomos pajamos;
66.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
66.16. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
66.17. stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
66.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
66.19. išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
66.20. socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
67. Nustatant šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimai, į šeimos pajamas įskaitomos Aprašo 66.1-66.6 punktuose nurodytos šeimos narių gaunamos pajamos.
68. Šio Aprašo 66 punkte nurodytos pajamos vertinamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
69. Šio Aprašo 66.5 punkte nurodytos pajamos įskaitomos tik esant žemės ūkio veiklos apskaitos dokumentams.
70. Skaičiuojant asmens pajamas, vertinamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos.
71. Skaičiuojant šeimos pajamas, vertinamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos Aprašo 66.1-66.6 punktuose.
72. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
73. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
74. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
75. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
76. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
IX SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
77. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
78. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių
vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas:
78.1. statiniai, įskaitant nebaigtus statyti;
78.2. privalomos registruoti transporto priemonės;
78.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;
78.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);
78.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
79. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 78 punkte nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Aprašo 78.1-78.4 punktuose vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia Socialinės paramos skyriui. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
80. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 78 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
81. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 78 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
82. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
83. Tais atvejais, kai Aprašo 78 punkte nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine savivaldybės, paslaugas teikiančios įstaigos, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.
84. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Socialinės paramos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo-gavimo sutartį.
85. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai.
86. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
87. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
88. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
89. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
90. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
X SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
91. Tauragės rajono savivaldybė turi teisę asmeniui (šeimai) sumažinti mokestį už socialines paslaugas ar visiškai atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas.
92. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo mokėti už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į Socialinės paramos skyrių ir pateikia raštišką prašymą ir aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.
93. Asmenų prašymus dėl mokesčio už socialines paslaugas sumažinimo ar atleidimo nuo mokesčio svarsto Tauragės rajono savivaldybės socialinių paslaugų skyrimo komisija, priimanti rekomendacinio pobūdžio sprendimą. Sprendimą dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas, vadovaudamasis komisijos siūlymu, priima Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
94. Nuo mokėjimo už bendrąsias ar socialinės priežiūros paslaugas iš dalies ar visiškai gali būti atleidžiami Tauragės garbės piliečiai ar asmenys, patyrę neplanuotų išlaidų, šeimoje įvykus nelaimei.
95. Ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavėjai, kurių turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, turintys mokėti turto mokestį, gali būti atleidžiami nuo šio mokesčio kai turtas yra nelikvidus, apleistas ar kt. (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės, žemė pelkėta, labai toli nuo socialinės infrastruktūros; transporto priemonė labai sena, nenaudotina ir pan.).
