Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 m. KOVO 22 d. nutarimO
NR. 309 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“
PAKEITIMO
2022 m. liepos 11 d. Nr. 744
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“:
1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus:
2.1. Pakeisti 7 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„7. Pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą nedraudžiamuoju įvykiu pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės).“
2.2. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17. Sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu nuorašas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos turi būti pateikiamas:
17.1. apdraustajam, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu nuorašas pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS), o jo darbdaviui (profesinės ligos atveju – paskutiniam darbdaviui, pas kurį dirbusio apdraustojo darbo sąlygos lėmė profesinę ligą) – per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS). Sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu nuorašas, jeigu asmuo nėra EGAS naudotojas, pateikiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba, jei nėra galimybės teikti per šią sistemą, siunčiamas registruotu laišku;
17.2. apdraustajam mirus, sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu nuorašas asmenims, nurodytiems Nuostatų 17.2.1–17.2.3 papunkčiuose, pateikiamas per EGAS arba, jei šie asmenys nėra EGAS naudotojai, – per E. pristatymo sistemą, arba, jei nėra galimybės teikti per šią sistemą, siunčiamas registruotu laišku, o 17.2.4 papunktyje nurodytu atveju pateikiamas per EDAS:
17.2.1. sutuoktiniui (-ei) ir kitiems šeimos nariams, nurodytiems Įstatymo 26 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 dalyje, kurių giminystę patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, giminystės ryšys);
17.2.2. asmenims, kurie, teikdami prašymus skirti vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikė dokumentus (pavyzdžiui: civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus ar civilinės būklės akto įrašą liudijančius išrašus, archyvų pažymas), įrodančius santuokos ar giminystės ryšį su apdraustuoju ir galinčius patvirtinti jų teisę į vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus, arba dokumentus išdavusių Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijų, notaro (ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintas kopijas;
17.2.3. kitiems asmenims, kurie nurodyti kaip apdraustojo šeimos nariai asmenų pateiktuose prašymuose skirti vienkartinę ar periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus;
2.3. Pakeisti 23 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.4. Pakeisti 301 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos netekto darbingumo periodinei kompensacijai apskaičiuoti (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 20 straipsnio 2 dalis) apskaičiuojamos šio asmens per paskutinius paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinės ligos nustatymo mėnesį, pabaigos, turėtų draudžiamųjų pajamų sumą dalijant iš 12.“
2.5. Pakeisti 51 punktą ir jį išdėstyti taip:
„51. Teisė į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos, įgyvendinama šia tvarka:
51.1. prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko (-ų) gimimo dienos;
51.2. moteris, kuri laukiasi mirusio apdraustojo vaiko (-ų), iki vaiko (-ų) gimimo Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią jos nėštumą, arba notaro (ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintą pažymos kopiją, taip informuodama Fondo valdybos teritorinį skyrių, kad į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį pretenduoja ir apdraustojo vaikas (-ai), gimsiantis (-ys) po jo mirties. Tokiu atveju atitinkama išmokos dalis paliekama būsimam (-iems) vaikui (-ams);
51.3. jeigu per Nuostatų 51.1 papunktyje nustatytą terminą nuo vaiko (-ų) gimimo dienos vaiko (-ų) vardu nepateikiamas prašymas (-ai) skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir, suėjus šiam terminui, Gyventojų registro duomenys nepatvirtina, kad per 300 dienų nuo apdraustojo mirties moteriai, teigusiai, kad ji laukiasi mirusio asmens vaiko (-ų), gimė vaikas (‑ai), kurio (-ių) gimimo įraše tėvu įrašytas apdraustasis, palikta išmokos dalis lygiomis dalimis išmokama mirusiojo šeimos nariams, turintiems teisę į šią išmoką;
51.4. vaikui (-ams), gimusiam (-iems) po apdraustojo mirties, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tuo atveju, jeigu vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas apdraustasis. Jeigu prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam (-iems) vaikui (-ams) negali būti tenkinamas dėl to, kad teisme nebaigta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, sprendimas dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo ar padalijimo kitiems šeimos nariams priimamas nelaukiant atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo arba tėvystės nustatymo registravimo, paliekant vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį pretenduojančiam (-tiems) į šią išmoką vaikui (‑ams), gimusiam (-iems) po apdraustojo mirties.“
2.6. Pakeisti 53 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„53. Prie prašymo skirti ligos išmoką turi būti pateikti (gauti) šie duomenys ir dokumentai arba juos išdavusių Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijų, notaro (ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:“.
2.7. Pakeisti 53.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.8. Pakeisti 54 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„54. Prie prašymo skirti netekto darbingumo vienkartinę arba periodinę kompensaciją turi būti pateikti (gauti) šie duomenys ir dokumentai arba juos išdavusių Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijų, notaro (ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:“.
2.9. Pakeisti 54.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„54.2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota jos nustatytos formos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma arba duomenys apie darbingumo netekimą (darbingumo lygio procentai, darbingumo lygio nustatymo data, sprendimo priėmimo data ir darbingumo lygio terminai) gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai pakartotinai nustačius darbingumo lygį, naujas prašymas dėl tos pačios rūšies kompensacijos skyrimo (mokėjimo pratęsimo) neteikiamas;“.
2.10. Pakeisti 55 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„55. Prie prašymo skirti vienkartinę ir periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus turi būti pateikti (gauti) šie duomenys ir dokumentai arba juos išdavusių Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijų, notaro (ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:“.
2.11. Pakeisti 56 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.12. Pakeisti 62 punktą ir jį išdėstyti taip:
„62. Nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, sprendimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų (išskyrus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją) skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visos Nuostatuose nurodytos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų ar patvirtintų jų kopijų, reikalingų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokoms paskirti, gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos skyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo dėl darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo apskundimo termino pabaigos, o jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija), – nuo Ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino pabaigos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi skundą dėl darbingumo lygio nustatymo, kurio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai apie gautą skundą, nurodydama skundą pateikusio asmens vardą, pavardę, apskųsto sprendimo numerį ir datą. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai, Ginčų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai apie gautą skundą, nurodydama skundą pateikusio asmens vardą, pavardę, apskųsto sprendimo numerį ir datą. Sprendimas dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visos Nuostatuose nurodytos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų ar patvirtintų jų kopijų, reikalingų vienkartinei draudimo išmokai apdraustajam mirus paskirti, gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos, bet ne anksčiau, nei sueina Įstatymo 25 straipsnio
5 dalyje nustatytas terminas.
Sprendimas dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sustabdymo, pratęsimo, atnaujinimo ir nutraukimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų, įrodančių aplinkybes, kurioms esant šios kompensacijos ar išmokos mokėjimas sustabdomas, pratęsiamas, atnaujinamas ar nutraukiamas, ar patvirtintų šių dokumentų kopijų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Sprendimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų perskaičiavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų, įrodančių aplinkybes, dėl kurių išmokos turi būti perskaičiuojamos, ar patvirtintų šių dokumentų kopijų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.“
2.13. Pakeisti 65 punktą ir jį išdėstyti taip:
„65. Atsisakęs skirti išmoką, Fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui pateikia per EGAS sprendimo nuorašą. Jei pareiškėjas nėra EGAS naudotojas, sprendimo nuorašas teikiamas per E. pristatymo sistemą, o jei nėra galimybės teikti per šią sistemą, jis siunčiamas registruotu laišku.“
2.15. Pakeisti 68 punktą ir jį išdėstyti taip:
„68. Išmokų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas ir kurie pateikė prašymą, kurio formą tvirtina Fondo valdybos direktorius, paveldėjimo teisės liudijimą arba juos išdavusių Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijų, notaro
(ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintas jų kopijas.“
2.17. Pakeisti 74 punktą ir jį išdėstyti taip:
„74. Asmens duomenų, gautų įgyvendinant Nuostatus, tvarkymo tikslas – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimas draudžiamaisiais ar nedraudžiamaisiais įvykiais, nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų skyrimas ir mokėjimas, lėšų, skiriamų šioms išmokoms mokėti, apskaita.“