Administracinė byla Nr. eA-2672-624/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02543-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. liepos 7 d. sprendimą
Nr. (15/6-9)12PR-101 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime, kuris priimtas remiantis Departamento 2017 m. liepos 4 d. išvada Nr. (15/6-9)13PR-101 RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia kylančia grėsme iš (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų dėl turimų politinių įsitikinimų bei priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) bei dėl persekiojimo, gresiančio iš nevalstybinių subjektų dėl religinių priežasčių (yra netikintis). Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, dėl ko neužtikrintas visapusiškas įrodymų ištyrimas. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad 2009 metais įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste, joje mokydamasis įstojo į politinę partiją (duomenys neskelbtini) Dėl savo veiklos politinėje partijoje, dalyvavimo mitinguose / protestuose ir kitokiose politinio pobūdžio akcijose, pareiškėjas patyrė neteisėtų veiksmų (sumušimas, sulaikymas ir pan.) iš teisėsaugos institucijų atstovų. 2016 m. spalį pareiškėjas paliko kilmės valstybę, tačiau toliau palaiko kontaktus su šios partijos nariais Europos Sąjungoje, įvairūs asmenys kreipiasi į jį per (duomenys neskelbtini) koordinacijos centrą (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario mėnesį dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotame mitinge, kurio metu buvo renkami parašai dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) valdžią dėl aktyvisto A. M. nepagrįsto sulaikymo. Vėliau pareiškėjas buvo informuotas, jog po dalyvavimo šiame mitinge jo šeimos nariai buvo iškviesti į policiją, klausinėjami, kur šiuo metu yra pareiškėjas. Pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, kad tai, jog jis negalėjo pateikti partijos nario pažymėjimo (jis 2014 m. sulaikymo metu buvo paimtas), pripažįstama prieštaravimu ir įrodo, kad pareiškėjas neįdėjo pakankamai pastangų pagrįsti savo teiginiams. Pareiškėjas apklausų metu patikslino, kad suprato, jog gali pateikti ne tik nario pažymėjimą, bet ir kitus dokumentus, tai ir padarė: 2017 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) koordinacinio centro pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) partijos narys, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) partijos pabėgėlis (duomenys neskelbtini), į partiją įstojo būdamas studentu, dalyvavo mitinguose bei buvo vienas iš mitingų organizatorių, yra persekiojamas savo kilmės valstybėje ir dėl to jam negalima grįžti į kilmės valstybę. Šis dokumentas atsakovo nebuvo vertintas. Kadangi atsakovas pareiškėjo pasakojimą dėl dalyvavimo politinės partijos (duomenys neskelbtini) mitinguose (duomenys neskelbtini) pripažino nustatytu materialiniu faktu, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jam pateikus papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo aktyvią veiklą (duomenys neskelbtini) partijoje, net ir palikus kilmės valstybę, jo teiginius dėl narystės minėtoje partijoje atmesti kaip nepatikimus buvo nelogiška. Pareiškėjas, nepaisant to, ar atsakovas pripažįsta jį politinės partijos (duomenys neskelbtini) nariu ar ne, patenka į asmenų, persekiojamų dėl savo politinių įsitikinimų grupę, ir dėl to pareiškėjas atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) 10 straipsnio 1 dalies e punkto apibrėžtį. Atsakovas nepagrįstai Išvadoje nurodė, kad dalyvavimas 2017 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) protesto akcijoje negali pagrįsti pareiškėjui gresiančio pavojaus, kadangi iš pareiškėjo pateiktų internetinių nuorodų nėra aiškūs dalyvavusių asmenų identifikaciniai duomenys, t. y. nėra minimos proteste dalyvavusių asmenų vardai bei pavardės, o iš nuotraukų neva identifikuotų tik pažįstami asmenys. Atsakovas neužtikrino perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo reikalavimo, tai esminis pažeidimas, sąlygojęs nemotyvuoto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas žinomas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms, jo šalyje yra transliuojamos opozicinių naujienų žinios, kuriose transliuojami visi protestai, todėl pareiškėjo veidas ir asmenybė yra identifikuojama (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę tiesiogiai patvirtina pareiškėjo apklausų metu nurodytus teiginius dėl teisėsaugos institucijų vykdomo persekiojimo vien dėl valdžios kritikos, pasireiškiančio neteisėtu sulaikymu / įkalinimu bei smurtiniais veiksmais. Prieš pareiškėją dėl jo turimų politinių įsitikinimų ir dalyvavimo mitinguose ne kartą buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, jis buvo sulaikytas, kas pagal atsakovo surinktą objektyvią informaciją yra įprasta praktika, o už neteisėtus veiksmus teisėsaugos institucijų pareigūnai nėra baudžiami. Tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindas atmesti šiuos jo teiginius ir nevertinti prieglobsčio suteikimo kontekste. Pareiškėjo nuomone, jį sumušę asmenys galimai apie jo religinius įsitikinimus, t. y., kad pareiškėjas nėra tikintis, laiko save ateistu, sprendė iš jo nesilankymo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagrįsti savo patirtiems sužalojimams pateikė medicininę pažymą. Atsakovas, pripažindamas pareiškėjo teiginius dėl jo užpuolimo dėl turimų religinių įsitikinimų labiau tikėtinu nei netikėtinu, pažeidžia perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo reikalavimą, tai yra esminis pažeidimas, sąlygojęs nemotyvuoto Sprendimo priėmimą, nes nei Išvadoje, nei jos pagrindu priimtame Sprendime nėra surinkta informacija, kokios grėsmės kyla religijos nepraktikuojantiems asmenims, juolab ateistams, ir ar šiuo pagrindu patyrus smurtinius veiksmus yra galima teisėsaugos institucijų pagalba. Atsakovas apsiribojo teiginiu, jog jokios informacijos nerasta, tai yra pažeidimas, kuriuo iš pareiškėjo buvo atimta teisė į išsamų ir objektyvų bylos nagrinėjimą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesilaikė nustatytų procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovas neužtikrino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tikslo nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, kadangi pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį yra visiškai pagrįsta. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Taigi pareiškėjo prašymas buvo atmestas nepagrįstai, t. y. jam nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 42–48) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė šiomis priežastimis: jis bijo būti persekiojamas dėl priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) bei dėl religinių priežasčių. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Pareiškėjo pateikta informacija apie narystę politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) nepasižymi nuoseklumu, išsamumu ir detalumu, yra paremta bendro pobūdžio teiginiais ir visuotinai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) partijos lyderius, t. y. pareiškėjas nepateikė jokios individualia patirtimi grįstos informacijos, kurią būtų galima įvertinti informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę kontekste. Buvo nustatyta prieštaravimų, todėl, nesant šį faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti faktai apie jo priklausymą politinei partijai (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi labiau tikėtinais nei netikėtinais ir yra laikomi nenustatytais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo narystė politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) buvo paneigta, jo teiginiai, jog jis buvo sulaikomas policijos pareigūnų dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl pareiškėjo sulaikymas dėl priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) nebuvo laikomas nustatytu faktu. Departamentas nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, grįžę į kilmės valstybę, valdžios pareigūnų yra sulaikomi, apklausiami, ar sumušami vien dėl tos priežasties, kad jie lankėsi ar gyveno Lietuvoje. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl sulaikymo policijoje dėl priežasties, kad jis turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, nebuvo patvirtinta rašytiniais dokumentais ar kilmės valstybės informacija, todėl taip pat buvo laikoma labiau netikėtina nei tikėtina. Departamentas konstatavo, kad dokumentiniais įrodymais nepagrįstas pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai ir sulaikymą policijoje neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, todėl nebuvo vertinamas jo naudai ir nebuvo nagrinėjamas sprendžiant prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Sprendime Departamentas taip pat negalėjo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) valdžios galėtų būti identifikuojamas kaip žinomas, populiarus ar aktyvus valdžios kritikas. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, jog patyrė persekiojimą dėl dalyvavimo protesto akcijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip partiją (duomenys neskelbtini) palaikančio asmens nėra paremta jokia objektyvia informacija. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų jo nurodyti veiksmai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie jo baimę patirti persekiojimą dėl religinių priežasčių, konstatuotina, jog pareiškėjo nurodyti veiksmai neatitinka persekiojimo apibrėžimo, o jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta, kadangi pareiškėjas nurodė, jog kilmės valstybėje buvo užpultas tik vieną kartą, su jokiomis kitomis problemomis, susijusiomis su jo religiniais įsitikinimais (netikintis), kilmės valstybėje nesusidūrė. Atsižvelgus į tai, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Ginčijamame Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė (t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose), o įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą būtent pareiškėjui teko pareiga pagrįsti savo prieglobsčio prašymą visais jo turimais dokumentais bei duomenimis, tačiau pareiškėjas jokių dokumentų, galinčių patvirtinti jo priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai nepateikė, nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių individualių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad Departamento išvados dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai yra nepagrįstos. Įvertinus pareiškėjo per apklausas pateiktą informaciją, akivaizdu, kad jis pateikė bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) partijos lyderius, apie mitingus bei jų priežastis, tačiau nepateikė jokių su priklausymu partijai susijusių įtikinamų ir asmenine patirtimi pagrįstų aplinkybių, kurios būtų apibrėžtos laike, konkrečia įvykių vieta, ar individualia veikla (duomenys neskelbtini) partijoje (duomenys neskelbtini). Dokumentiniais įrodymais nepatvirtintas jo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, todėl negali būti vertinamas jo naudai ir pagrįstai nebuvo nagrinėjamas sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Įvertinęs 2017 m. kovo 29 d. apklausos metu pareiškėjo pateiktą informaciją, tai, kad pareiškėjo pateiktose internetinėse nuorodose apie mitingą (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta jokios informacijos apie akcijoje dalyvavusius asmenis, Departamentas pagrįstai nurodė, kad pateiktose nuotraukose, ar vaizdo įrašuose pareiškėjas galėtų būti identifikuotas, tik jį pažįstančių asmenų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybės, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Remiantis Departamento (duomenys neskelbtini) pažymoje (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, nebuvo rasta jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) partiją palaikančių žmonių persekiojimą, sulaikymą. Departamentas nebuvo konstatavęs pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) valdžios galėtų būti identifikuojamas kaip žinomas, populiarus, ar aktyvus valdžios kritikas, todėl jo subjektyvi nuomonė patirti persekiojimą dėl dalyvavimo protesto akcijose tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), kaip partiją (duomenys neskelbtini) palaikančio asmens, nėra paremta jokia objektyvia informacija. Todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta ir jam dėl šios priežasties negali būti suteiktas pabėgėlio statusas, o skunde pareiškėjas nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių argumentų. Pareiškėjas buvo nurodęs, jog jis tik vieną kartą buvo užpultas ir su kitomis problemomis dėl savo religinių įsitikinimų nesusidūrė, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu (b. l. 64–84) pareiškėjo S. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2014 m. balandžio 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas į Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto PKP iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą ir raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateiktame 2016 m. gruodžio 20 d. prašyme suteikti prieglobstį (toliau – ir Prašymas), be kita ko, nurodė, kad prieš 6 metus savo nepasitenkinimą politine padėtimi rodė mitinguose ir demonstracijose; kelis kartus buvo sumuštas ir pažemintas policijos; po sumušimo 2011 m. atsirado problemos dėl nugaros; po to buvo sumuštas dar 3 ar 4 kartus, ant rankų, kojų ir galvos liko randai, liko kitų sveikatos problemų; buvo žeminamas ir mušamas dėl savo įsitikinimų ir dalyvavimų akcijose. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. 17.50 val. įvykusioje prieglobsčio prašytojo pirminėje apklausoje, kuri vyko (duomenys neskelbtini) kalba, be kita ko, nurodė, kad yra netikintis; paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2016 m. spalio 12 d.; pagal Dublino III reglamentą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą buvo grąžintas ir atvyko 2016 m. gruodžio 20 d.; nepriklauso politinei partijai, organizacijai; neturi karinės patirties; yra neteistas; iš kilmės valstybės išvyko dėl nacionalinio persekiojimo, t. y. yra persekiojamas dėl politikos ir religijos. 2016 m. gruodžio 20 d. vertinant pareiškėjo pažeidžiamumą nustatyta, kad pareiškėjas negali būti priskirtas prie pažeidžiamų asmenų. 2016 m. gruodžio 21 d. vertinant, ar pareiškėjui reikia taikyti specialiąsias procedūrines garantijas, nustatyta, kad tokių garantijų jam taikyti nereikia. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. (21)-8RN-22(RN) informavo Departamentą, jog šiuo metu neturi informacijos apie tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. 18-327 informavo, jog šiuo metu neturi duomenų, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 5-S(S)-17(RN) pateikė išvadą, jog pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. įvykusioje prieglobsčio prašytojo apklausoje, vykusioje (duomenys neskelbtini) kalba, nurodė, kad 2005 m. baigė mokyklą; 2009 m. įstojo į partiją (duomenys neskelbtini) kai buvo minėtoje partijoje jį buvo nuvedę į policijos komisariatą, sumušė, nes norėjo kažką sužinoti; 2011 m. jį areštavo, mušė, dėl to sutriko sveikata; 2013 m. gavo vizą ir dėl verslo atvyko į Lietuvą 2013 m. spalio 27 d., tuo pačiu padavė dokumentus ir norėjo likti Lietuvoje, tačiau vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) ir vėl įstojo į minėtą partiją; 2014 m. atėjo laiškas, jog gali grįžti į Lietuvą kurti verslą, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2015 m. balandžio 25 d., tačiau kai grįžo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo sulaikytas, nuvestas į (duomenys neskelbtini) policijos skyrių ir ten sumuštas, buvo klausinėjamas, kodėl buvo išvykęs į Lietuvą, su kuo bendrauja; buvo priverstas pasirašyti, kad nedalyvaus akcijose ir mitinguose; buvo uždrausta išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į kitą šalį; jį mušė dėl to, jog dalyvavo akcijose, nes yra prieš valstybę; 2015 m. vėl buvo sumuštas, nes dalyvavo mitinguose ir protestuose; 2017 m. vasario 17 d. gavo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) institucijos patvirtinimą dėl sveikatos problemų, kurios atsirado dėl mušimo; dalyvauja mitinguose ir akcijose dėl neteisybės ir korupcijos, dėl mirusių karių; 2016 m. vėl buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą; šeima ir visa giminė jaučia spaudimą iš policijos; 2011 m. yra baigęs (duomenys neskelbtini) fakultetą; su minėta partija palaiko kontaktus; yra minėtos partijos koordinatorius (duomenys neskelbtini), palaiko ryšius su partijos nariais; dalyvavo mitinge, kuris vyko (duomenys neskelbtini); visą informaciją, susijusią su veikla (duomenys neskelbtini) ištrynė dėl baimės, kad policija patikrins; po mitingo 2017 m. vasario mėnesį į policijos skyrių buvo pakviesta jo šeima, ją tardė ir klausinėjo, ką žino apie jį; (duomenys neskelbtini) yra įstatymas, kurį jis pažeidė, išvykęs iš šalies, todėl kai grįš, jam grės pavojus; nuo 2009 m. iki 2016 m. aktyviai dalyvauja visose akcijose; kadangi kilmės valstybė neleido rengti mitingų, partija juos organizuodavo metro, prie (duomenys neskelbtini) stadiono; padėdavo partijai organizuoti mitingus; televizijoje mitingai nėra rodomi, nebent privačiuose internetiniuose laikraščiuose; apie mitingus rašo partija savo (duomenys neskelbtini) paskyroje; iš jo (duomenys neskelbtini) negalima matyti jo veiklos partijoje, nes partija šiuos dalykus slepia; dokumentai, patvirtinantys jo veiklą partijoje, yra partijoje, gali juos gauti; paskutiniu metu jam dirbti neleisdavo, brolį atleido iš pareigų ir jam neleido dirbti; nenori būti pabėgėliu, nori viską daryti oficialiai; yra didelis spaudimas, jis negali grįžti į kilmės valstybę; pareigūnai nuėjo pas jo giminaičius, prašė dokumentų; jis pažeidžia baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnį, kadangi nepripažįsta (duomenys neskelbtini) religijos; du žmonės Z. ir R. T. buvo prieš (duomenys neskelbtini) religiją ir buvo nužudyti; jam patinka Lietuva, todėl nori čia likti; nori gauti naują išsilavinimą, įsteigti filialą, fondą; 2015 m. birželio 1–5 d. (duomenys neskelbtini) mieste dėl to, jog dalyvavo akcijoje dėl valstybės, buvo sumuštas; dalyvavo akcijose ir pamena gerai tas, kurių metu buvo sumuštas; jo partija organizavo 2015 m. spalio mėnesį akciją, 2016 m. rugsėjo 11 d. irgi rengė mitingą (duomenys neskelbtini) stadione; nuolat yra problemos su jo partija, nes ji yra ne valstybinė; jeigu sužinodavo, kad vyksta mitingas, visada atvažiuodavo policija; dalyvauja rengiamose akcijose, mitinguose, kai turi laiko, gali pateikti kontaktus, kad šią informaciją patvirtintų asmenys iš partijos; dirbo (duomenys neskelbtini) mieste; buvo (duomenys neskelbtini) ir padėdavo (duomenys neskelbtini) daktarui; pradžioje neturėjo problemų, bet vėliau dėl jo dalyvavo partijos veikloje, ateidavo žmonės, pasakydavo, kad jam nesuteiktų darbo, dėl to jis negalėjo įsidarbinti; jo brolis dėl jo problemų ir veiklos atleistas iš darbo, kiti du gyvena (duomenys neskelbtini) mieste; priklausė partijai ir važiuodavo į (duomenys neskelbtini) poskyrį, kuriam vadovavo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) poskyris yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mieste nėra partijos būstinės, renkasi tiesiog namuose, (duomenys neskelbtini) mieste partijos skyrius uždarytas; jei žmonės sužinodavo, jog yra prieš (duomenys neskelbtini), jį pradėdavo mušti, persekioti, nekęsti, vadina netikinčiu; paskutinis incidentas, susijęs su religija, įvyko prieš 7 mėnesius, 2016 m. liepos 14–15 d., (duomenys neskelbtini) mieste; jį užpuolė 4 asmenys, 2 buvo su barzda, užpuolė dėl to, jog sužinojo, jog jis yra netikintis, nes nevaikšto į (duomenys neskelbtini); vadina nenormaliu žmogumi; yra persekiojamas religinių fanatikų; yra mušamas, įžeidinėjamas, patiria didelius skausmus; šeima irgi yra nepatenkinta, jog jis yra netikintis.
8. Teismas nustatė, kad Departamentas 2017 m. gegužės 17 d. gavo (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) koordinacinio centro 2017 m. balandžio 25 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) opozicinės partijos narys; šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) partijos pabėgėlis (duomenys neskelbtini) ir tai yra oficialus patvirtinimas, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) koordinacinis centras) oficialus aktyvus narys; būdamas studentu pareiškėjas dalyvavo žmogaus teisių ir laisvių mitinguose, buvo vienas iš mitingų organizatorių, vykdė politinę veiklą; kadangi jis dalyvauja politinėje veikloje, todėl yra persekiojamas ir jam vykdomas spaudimas (duomenys neskelbtini) valstybėje.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 13 d. įvykusioje papildomoje apklausoje nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kartais (duomenys neskelbtini), kartais (duomenys neskelbtini) mieste, mokėsi (duomenys neskelbtini) kolegijoje; (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2009 m. iki 2017 m.; gyveno nuomojamame name, (duomenys neskelbtini).; baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą 2011 m., praktiką atliko apie metus, 2013 m. atvyko į Lietuvą; 2012 m. ir 2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini); į Lietuvą atvyko dėl įmonės įsteigimo; 5–6 km. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) 2014 m. ir 2015 m.; nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini); kilmės valstybėje nėra draudimo, visi dokumentai yra darbdavio vardu; dirbo privačiame kabinete; po 2015 m. (duomenys neskelbtini) dirbo tik neoficialiai, nes jam neleisdavo dirbti; jam (duomenys neskelbtini) duodavo darbo ir jis jį atlikdavo namuose, nes jautė spaudimą; nuo 2015 m. iki 2016 m. dirbo savo namuose; už darbą mokėdavo grynais; po 2016 m. rugpjūčio mėnesio nebedirbo; (duomenys neskelbtini) partijos pažymėjimą paėmė policija(duomenys neskelbtini).; iš kilmės valstybės išvyko, nes yra politinis aktyvistas, rengia protestus prieš valstybę; yra aktyvus partijos narys prieš valdžią; internete apie jo politinę veiklą informacijos rasti neišeis, jos nėra, bet internete galima rasti informacijos apie partiją; kalėjime jis nebuvo, kelis kartus buvo sulaikytas, jį mušė; pirminės apklausos metu nenurodė, jog išvykimo priežastis yra ta, jog jis yra (duomenys neskelbtini) partijos narys, nes neturėjo vertėjo.
10. Teismas nustatė, kad Departamentas Išvadoje pasiūlė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenori grįžti į kilmės valstybę, kadangi bijo būti persekiojamas dėl priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) bei religinių priežasčių.
11. Teismas nustatė, kad Išvadoje vertinant aplinkybes dėl pareiškėjo priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) Departamentui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų tikroviškumo ir tikėtinumo. (duomenys neskelbtini) partija nėra uždrausta, ji yra viena seniausių opozicinių partijų (duomenys neskelbtini) su partijos struktūra ir valdymo organais, todėl pagrįstai manytina, kad partijos narių sąrašas yra žinomas ne tik partijos pirmininkui ir nėra įtikinamas pareiškėjo paaiškinimas, kad partijos pirmininkui išvykus iš šalies, jis neturėjo galimybės gauti dokumentų iš (duomenys neskelbtini) partijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mieste, kuriam teigė priklausantis, be to, prieglobsčio prašytojas turėjo pakankamai laiko pakartotinai kreiptis dėl dokumentų gavimo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo galimybę jam patogiu metu pateikti prašomus dokumentus el. paštu, kuriuo sėkmingai naudojosi, pateikdamas kitus dokumentus. Pareiškėjas rūpinosi dokumentų tvarkymu ir ruošėsi išvykimui iš šalies: 2016 m. rugpjūčio 26 d. dėl Šengeno vizos gavimo jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 22 d. į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini), išvykdamas iš šalies, jis pasiėmė (duomenys neskelbtini) mokyklos baigimo pažymėjimą, netgi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, tačiau paliko šalyje dokumentus, patvirtinančius jo priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai bei pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymo motyvus. Šios aplinkybės neleidžia laikyti prieglobsčio prašytojo pateiktą įvykių versiją labiau tikėtina negu netikėtina. Nustatyta, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės apie jo priklausymą politinei partijai (duomenys neskelbtini) yra prieštaringos. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad prieš 6 metus buvo nepatenkintas politine padėtimi šalyje, dalyvavo mitinguose, kelis kartus buvo sumuštas, gydėsi ligoninėje, turi sveikatos problemų, todėl atvyko į Lietuvos Respubliką, t. y. jis nenurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) partijos narys. Pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso politinei partijai. 2017 m. balandžio 19 d. apklausos metu užsienietis teigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) partijos narys nuo 2009 m., kad į partiją įstojo (duomenys neskelbtini) mieste centriniame (duomenys neskelbtini) partijos ofise, kai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) mieste, ir teigė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus narys iki šiol. 2017 m. birželio 13 d. papildomos apklausos metu, paklaustas, kaip jis galėtų paaiškinti šiuos prieštaravimus, pareiškėjas teigė, kad pirminės apklausos metu nebuvo vertėjo, apklausa vyko (duomenys neskelbtini) kalba, todėl jis ne viską suprato, o dėl prieglobsčio prašyme pateiktų faktų, užsienietis paaiškino, kad nežinojo, ką reikia rašyti. Departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie narystę politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) nepasižymi nuoseklumu, išsamumu bei detalumu, yra paremtas bendro pobūdžio teiginiais, ar visuotinai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) partijos lyderius, pareiškėjas nepateikė jokios individualia patirtimi grįstos informacijos, kurią būtų galima įvertinti informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę kontekste. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, taip pat nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, kodėl negali pateikti tokių įrodymų. Pareiškėjo pateikti faktai apie jo priklausymą politinei partijai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi labiau tikėtinais negu netikėtinais. Atsižvelgus į tai, dokumentiniais įrodymais nepatvirtintas jo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, todėl negali būti vertinamas jo naudai ir nebus nagrinėjimas sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo.
12. Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo teiginys, kad jis buvo sulaikomas policijos pareigūnų dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, paneigus pareiškėjo narystę (duomenys neskelbtini) partijoje, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl negali būti laikomas nustatytu faktu. Departamentas nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, grįžę į kilmės valstybę, valdžios pareigūnų yra sulaikomi, apklausiami, ar sumušami vien dėl tos priežasties, kad jie lankėsi ar gyveno Lietuvoje. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl sulaikymo policijoje dėl priežasties, kad jis turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, nėra patvirtinta rašytiniais dokumentais, ar kilmės valstybės informacija, todėl yra labiau netikėtina nei tikėtina. Remiantis prieinama informacija, (duomenys neskelbtini) valdžia retais atvejais praktikuoja draudimą išvykti iš šalies žinomiems advokatams ar žmogaus teisų aktyvistams neišduodama jiems pasų. Remiantis Departamento turima informacija apie prieglobsčio prašytoją, pareiškėjo pasas buvo išduotas 2012 m. lapkričio 20 d., jis ne kartą (duomenys neskelbtini) išvyko iš kilmės valstybės iš (duomenys neskelbtini) oro uosto, taip pat prieglobsčio prašytojas tvarkėsi dokumentus išvykimui iš šalies 2016 m., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ambasadas (duomenys neskelbtini) dėl Šengeno vizos gavimo. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie sulaikymą policijoje ir uždraudimą išvykti iš šalies, kuris nėra paremtas rašytiniais dokumentais, yra neišsamus, nepasižymi pakankamu detalumu, jo pateikti duomenys nėra nuoseklūs, ir prieštarauja informacijai, nustatytai remiantis objektyviais įrodymais (išduotas pasas, išvykimas iš kilmės valstybės), todėl jie nelaikytini labiau tikėtinais negu netikėtinais. Atsižvelgus į tai, dokumentiniais įrodymais nepatvirtintas pareiškėjo pasakojimas apie jo sulaikymą policijoje neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, todėl negali būti vertinamas jo naudai ir nebus nagrinėjamas sprendžiant dėl prieglobsčio jam suteikimo.
13. Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta, jog nors pareiškėjo pasakojimo dalis apie jo dalyvavimą mitinguose (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) ar kitas opozicines partijas palaikančio asmens, yra abstraktaus pobūdžio, tačiau yra labiau tikėtina nei netikėtina ir bus vertinama sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Todėl pareiškėjo pateikta informacija apie dalyvavimą politinėje veikloje išvykus iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) partiją palaikančio asmens, laikytina tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais, kurie bus vertinami siekiant nustatyti ar jis atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimus. Pareiškėjo daromos prielaidos, susijusios su jam galimai gresiančiu pavojumi kilmės šalyje, negali būti laikomos nustatytais faktais, tačiau, kadangi šios prielaidos sudaro pareiškėjo prašymo esmę, jos bus įvertintos nustatant, ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra visiškai pagrįsta.
14. Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta, jog aplinkybės dėl pareiškėjo užpuolimo ir sumušimo (duomenys neskelbtini) mieste dėl religijos nėra labai išsamios, tačiau yra gana nuoseklios, taip pat jis pateikė rašytinį dokumentą ((duomenys neskelbtini) radiologo konsultacijos 2017 m. vasario 17 d. išrašą), todėl yra labiau tikėtinos nei netikėtinos, ir bus vertinamos nustatinėjant ar prieglobsčio prašytojas atitinka tarptautinės apsaugos reikalavimus.
15. Teismas nustatė, kad dėl baimės pagrįstumo nustatymo Išvadoje nurodyta, jog remiantis pareiškėjo pateiktomis aplinkybėmis, nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. lankėsi, o 2014 m. gyveno Lietuvoje (jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi), nuo 2015 m. liepos mėn. jis nuolat gyveno (duomenys neskelbtini)., kuris yra (duomenys neskelbtini) nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) miesto, jokios viešos veiklos, kurią būtų galima įvertinti informacijos apie kilmės valstybę kontekste, nevykdė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo dalyvavimas kai kuriuose protesto akcijose kilmės valstybėje buvo daugiau epizodinė, o ne nuosekli jo politinės veiklos išraiška. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. dalyvavo dviejose protesto akcijose (duomenys neskelbtini), pateikė nuotraukas, nuorodas į internetinius puslapius (duomenys neskelbtini). Minėtuose interneto puslapiuose pateikta bendro pobūdžio informacija apie protesto akcijas (duomenys neskelbtini) dėl politinių kalinių išlaisvinimo, vykusios (duomenys neskelbtini), ir dėl (duomenys neskelbtini) A. M. sulaikymo, vykusios (duomenys neskelbtini). Informacijos apie tai, kad jis būtų dalyvavęs (duomenys neskelbtini) akcijoje dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) valdžią dėl (duomenys neskelbtini) A. M. sulaikymo, pareiškėjas nepateikė. Pateiktose nuotraukose, ar vaizdo įrašuose pareiškėjas galėtų būti identifikuotas tik jį pažįstančių asmenų. Nors pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) koordinacinis centras) 2017 m. balandžio 25 d. raštą, kuriame teigiama, kad jis yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvauja politinėje veikloje, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, jog nebuvo nustatyta pareiškėjo narystė (duomenys neskelbtini) partijoje (šios aplinkybės buvo atmestos kaip nepagrįstos), (duomenys neskelbtini) rašte nėra pateikta jokios konkrečios, ar išsamesnės informacijos nei pateikė pats prieglobsčio prašytojas, remiantis kuria pareiškėjas galėtų būti identifikuotas, kaip aktyvus politinis veikėjas už kilmės valstybės ribų. Kaip jau minėta pareiškėjo politinė pozicija kilmės valstybėje buvo epizodinė, iš esmės jis nevykdė jokios viešos veiklos nei kilmės valstybėje nei išvykęs iš jos, t. y. jis nepublikuoja straipsnių, nesinaudoja politinei nuomonei išreikšti socialiniais tinklais ((duomenys neskelbtini) ar kt.) ar kitomis priemonėmis. Departamentas nerado jokios informacijos apie pareiškėją. Todėl Departamentas negali konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) valdžios galėtų būti identifikuojamas kaip žinomas, populiarus, ar aktyvus valdžios kritikas. Konstatuotina, kad pareiškėjo subjektyvi nuomonė patirti persekiojimą dėl dalyvavimo protesto akcijose tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), kaip partiją (duomenys neskelbtini) palaikančio asmens, nėra paremta jokia objektyvia informacija. Remiantis (duomenys neskelbtini) Departamento pažymoje (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai taiko apribojimus netradicinėmis laikomoms religinėms grupėms, įskaitant (duomenys neskelbtini), jokios konkrečios informacijos apie netikinčių, ar religijos nepraktikuojančių asmenų persekiojimą (duomenys neskelbtini) iš valdžios atstovų, ar iš nevyriausybinių subjektų pusės nebuvo rasta. Nors tai tiesiogiai neįrodo, kad pareiškėjas negalėjo būti užpultas agresyviai nusiteikusių asmenų (duomenys neskelbtini), tačiau, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, kilmės valstybėje jis buvo užpultas nevalstybinių subjektų vieną kartą, su jokiomis kitomis problemomis, susijusiomis su jo religiniais įsitikinimais (netikintis), nesusidūrė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo.
16. Teismas nustatė, kad Išvadoje konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas yra už savo kilmės valstybės ribų. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje, jam grėstų jo nurodyti veiksmai, todėl konstatuotina, kad jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta ir jam dėl šios priežasties negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Įvertinus visą prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje, jam grėstų jo nurodyti veiksmai, todėl konstatuotina, kad jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
17. Teismas nustatė, kad Išvadoje konstatuota, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento informacija, pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jo prašymo suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Klausimas dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) turėtų būti sprendžiamas įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.
18. Teismas nustatė, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 83, 86, 87, 136, 138 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10, 115, 116, 124 punktais ir 125.4 papunkčiu, remdamasis Išvada, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta.
19. Teismas nustatė, kad skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, nustatyta, kad nėra jokių objektyvių ir svarių argumentų, leidžiančių konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog S. N. grįžus į kilmės valstybę jam grėstų jo nurodyti veiksmai, todėl konstatuotina, kad jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta ir jam dėl šios priežasties negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Atsižvelgus į tai, kad „visiškai pagristos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, konstatuotina, kad S. N. neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, kad be grėsmių, kurios buvo įvertintos nagrinėjant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, S. N. nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, konstatuotina, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog S. N. kilmės valstybėje gresia kankinimai arba žiaurus elgesys, todėl jam negali būti suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat, įvertinus S. N. pateiktus motyvus, nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, todėl jam negali būti suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio I dalies 2 punkto pagrindu. Remiantis viešai prieinama informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl S. N. taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl nurodytų priežasčių S. N. neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
20. Teismas nurodė, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Minėto įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
21. Teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad atsakovas teisingai įvertino, jog yra daugiau abejonių negu yra tikėtina, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Antai, prašyme pareiškėjas nurodė, kad prieš 6 metus buvo nepatenkintas politine padėtimi šalyje, dalyvavo mitinguose, kelis kartus buvo sumuštas, gydėsi ligoninėje, turi sveikatos problemų, todėl atvyko į Lietuvos Respubliką, t. y. jis nenurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) partijos narys. Pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso politinei partijai, tik vėliau jis pradėjo teigti, kad priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Šiuos neatitikimus atsakovas, teismo vertinimu, tinkamai įvertino, nes teismas pareiškėjo teiginį, kad jis nesuprato, jog reikia nurodyti priklausymą partijai, traktuoja kaip gynybinę poziciją. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai J. I. ir A. H. paaiškino, kad apie pareiškėjo narystę partijoje jie sužinojo iš paties pareiškėjo, t. y. jie patys patvirtinti apie pareiškėjo politinę veiklą iš kitų šaltinių (negu pats pareiškėjas) negalėjo. Dar daugiau, nors liudytojai pabrėžė, kad G. A. yra (duomenys neskelbtini) partijos atstovas, taip vadinamas „antras žmogus“ partijoje, tačiau teismas pareiškėjo pateiktos pažymos nevertino kaip reikšmingos bylai, juolab, kad minėtoje pažymoje nėra jokių duomenų, kada pareiškėjas tapo partijos nariu, kada pradėjo savo veiklą joje.
22. Teismas sutiko su atsakovo argumentacija, jog, įvertinus S. N. pasakojimą apie kilmės valstybėje patirtą sulaikymą iš policijos pareigūnų pusės dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, paneigus S. N. narystę (duomenys neskelbtini) partijoje, užsieniečio sulaikymas policijoje taip pat nėra laikomas nustatytu faktu. Šiuo aspektu (dėl (duomenys neskelbtini) policijos veiksmų) S. N. pasakojimas nepasižymi pakankamu detalumu, jo pateikti duomenys nėra nuoseklūs ir prieštarauja informacijai, nustatytai remiantis objektyviais įrodymais (išduotas pasas, išvykimas iš kilmės valstybės), todėl jie negali būti laikytini labiau tikėtinais nei netikėtinais.
23. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas galimai dalyvaudavo mitinguose (duomenys neskelbtini), atsakovas laikė nustatytu faktu – dėl to ginčo nėra. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinguose. Tačiau teismas sutiko su skundžiamame sprendime pateikta argumentacija, jog Departamento turima informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami aktyvūs politinių partijų nariai, žmogaus teisių gynėjai, garsūs advokatai, žurnalistai, tinklaraštininkai ir nebuvo rasta jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) partiją palaikančių asmenų persekiojimą, sulaikymą. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog nėra prielaidų, kad S. N. (duomenys neskelbtini) valdžios galėtų būti identifikuojamas kaip žinomas, populiarus ar aktyvus valdžios kritikas; S. N. subjektyvi nuomonė patirti persekiojimą dėl dalyvavimo protesto akcijose (duomenys neskelbtini), kaip partiją (duomenys neskelbtini) palaikančio asmens, nėra paremta jokia objektyvia informacija. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų jo nurodyti veiksmai, todėl konstatuotina, kad jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrista ir jam dėl šios priežasties negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.
24. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo persekiojimo religiniais motyvais nėra pagrindu suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą). Nors Departamentas skundžiamame Sprendime laikė, kad galimai pareiškėją sumušė (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai taiko apribojimus netradicinėmis laikomoms religinėms grupėms, jokios konkrečios informacijos apie netikinčių ar religijos nepraktikuojančių asmenų persekiojimą (duomenys neskelbtini) iš valdžios atstovų ar iš nevyriausybinių subjektų pusės nenustatyta. Remiantis S. N. pateikta informacija, kilmės valstybėje jis buvo užpultas vieną kartą, su jokiomis kitomis problemomis, susijusiomis su jo religiniais įsitikinimais (netikintis), kilmės valstybėje nesusidūrė, todėl pagrįstai konstatuotina, kad S. N. nurodyti veiksmai neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, teismas nustatė, kad nėra jokių objektyvių ir svarių argumentų, leidžiančių konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog S. N. grįžus į kilmės valstybę jam grėstų jo nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta ir jam dėl šios priežasties negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.
25. Teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai, objektyviai, visapusiškai, neizoliuotai vieną nuo kitos ištyrė visas faktines aplinkybes, jas tinkamai aiškino Įstatymo nuostatų kontekste, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimo ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
26. Pareiškėjas S. N. padavė apeliacinį skundą (b. l. 87–94), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinti jo skundą.
27. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pagrindiniai pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra šie:
27.1. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, jog atsakovas teisingai įvertino, jog yra daugiau abejonių negu yra tikėtina, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, teismas nepagrįstai pareiškėjo teiginį, kad jis nesuprato, jog reikia nurodyti priklausymą partijai, traktavo kaip gynybinę poziciją. Pirminė apklausa, kurios metu pareiškėjas nenurodė, jog priklauso politinei partijai, vyko (duomenys neskelbtini) kalba, todėl dėl kalbos barjero pareiškėjas ne viską, ko buvo klausta, suprato. Aprašo 22.10 punktas reglamentuoja, jog pirminė apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta; jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Teismas, matydamas akivaizdų procedūrinį pažeidimą, nes pareiškėjo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o kalba, kurią geriausiai prieglobsčio prašytojas supranta – (duomenys neskelbtini), nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, būtent dėl Aprašo 22.10 numatytos procedūros neužtikrinimo pareiškėjas nesugebėjo detalizuoti savo prieglobsčio prašymo motyvų, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsakovui neužtikrinus Aprašo 22.10 punkte numatytos procedūros, buvo iki galo neatskleisti pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai – priklausymas (duomenys neskelbtini) partijai. Kitų apklausų metu – 2017 m. balandžio 19 d. bei 2017 m. birželio 13 d. pareiškėjas detaliai išdėstė savo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje motyvus, kadangi minėtos apklausos jau buvo atliekamos pareiškėjui suprantama kalba. Vien tai, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai negalėjo iš kitų šaltinių patvirtinti žinantys apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) partija, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, negali būti vertinama kaip paneigiantys jo priklausymą minėtai partijai. Pareiškėjas pateikė 2017 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) koordinacinio centro pažymą, tačiau šis dokumentas atsakovo apskritai nebuvo vertintas sprendžiant priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai pagrįstumą bei patikimumą. Teismas izoliuotai vertino minėtus rašytinius įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei neužtikrindamas objektyvaus ir visapusiško jų vertinimo.
27.2. Atsakovui pripažinus jo dalyvavimą ir aktyvią veiklą protestuose bei mitinguose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), jam pateikus (duomenys neskelbtini) politinės partijos pirmininko patvirtinimą apie pareiškėjo narystę politinėje partijoje bei kitus dokumentus, atsakovui nenustačius esminių prieštaravimų prieglobsčio prašytojo pasakojime dėl jo patirtų neteisėtų pareigūnų veiksmų, prilyginamų persekiojimui pagal Konvenciją, pasakojimo daliai dėl sulaikymo veiksmų iš policijos pareigūnų pusės dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai turėjo būti taikoma abejonės privilegija.
27.3. Teismui pripažinus, jog nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo mitinguose bei protesto akcijose (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikoje, nebuvo užtikrintas perspektyvus galimų grėsmių vertinimas, kas yra laikoma esminiu pažeidimu. Priskyrimo direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sur place atsirandančio tarptautinės apsaugos poreikio sąvoka (Įstatymo 83 str. 4 d.) apima atvejus, kai iki išvykimo iš kilmės šalies egzistavusi padėtis kinta, įvyksta įvykių eskalavimas. Šis reglamentavimas atspindi esminį prieglobsčio teisės principą, t. y. perspektyvaus galimų grėsmių vertinimo reikalavimą. Atliekant šį į ateitį nukreiptą vertinimą asmeniui pateikus paskesnį prašymą būtina atsižvelgti ir išsamiai įvertinti visus įvykius, įvykusius nuo paskutinio sprendimo dėl prieglobsčio. Bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjas pateikė internetines nuorodas, kuriose minimi (duomenys neskelbtini) organizuoti mitingai, pateikiamos nuotraukos, kuriose yra pareiškėjas, be to, ir nurodomas jo vardas ir pavardė, t. y., tiesiogiai nurodomi pareiškėjo identifikaciniai duomenys. Pateikti duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintas perspektyvus galimų grėsmių vertinimo reikalavimas, nuo sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo tarptautinės apsaugos poreikis pareiškėjo atžvilgiu yra eskalavęs.
27.4. Prieš pareiškėją dėl jo politinių įsitikinimų ir dalyvavimo mitinguose ne kartą buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, jis buvo sulaikytas, kas pagal atsakovo surinktą objektyvią informaciją yra įprasta praktika, o už neteisėtus veiksmus teisėsaugos institucijų pareigūnai nėra baudžiami. Departamentas neužtikrino pareigos surinkti naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, kaip yra nurodyta Aprašo 167 ir 168 punktuose, kadangi nei Išvadoje, nei jos pagrindu priimtame Sprendime nėra surinkta informacija, kokios grėsmės kyla religijos nepraktikuojantiems asmenims, juolab ateistams, ir ar šiuo pagrindu patyrus smurtinius veiksmus yra galima teisėsaugos institucijų pagalba. Atsakovas apsiribojo teiginiu, jog jokios informacijos nerasta, tai yra akivaizdus taikytino teisės akto pažeidimas, kuriuo iš pareiškėjo buvo atimta teisė į išsamų ir objektyvų jų bylos nagrinėjimą.
27.5. Skunde pateikti argumentai, iš esmės pagrindžiantys pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę realumą, ginčijamame sprendime nenagrinėti bei nutylėti, tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
27.7. Departamentas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, privalėjo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas.
28. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 132–140) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Pareiškėjo individualios aplinkybes buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (15/6-9)12PR-101 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.
31. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, apklausų metu nurodytų aplinkybių, pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė baime kilmės šalyje būti persekiojamam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, jo politinių įsitikinimų bei santykio su šalyje vyraujančia religija, kadangi jis yra netikintis. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus ir savo surinktus duomenis, padarė išvadą, kad: pareiškėjo pateikti faktai apie jo priklausymą politinei partijai (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi labiau tikėtinais nei netikėtinais ir yra laikomi nenustatytais; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo narystė politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) buvo paneigta, jo teiginiai, jog jis buvo sulaikomas policijos pareigūnų dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl pareiškėjo sulaikymas dėl priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) nelaikomas nustatytu faktu; (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai taiko apribojimus netradicinėmis laikomoms religinėms grupėms, tačiau jokios konkrečios informacijos apie netikinčių ar religijos nepraktikuojančių asmenų persekiojimą (duomenys neskelbtini) iš valdžios atstovų ar iš nevyriausybinių subjektų pusės nebuvo rasta. Kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat nėra nustatytos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
32. Paduotu apeliaciniu skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, iš esmės sutikęs su ginčijamo Departamento sprendimo išvadomis, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
33. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
34. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.
38. Įstatymo 83 straipsnio, reglamentuojančio prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, 2 dalis nustato, jog kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
39. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti, kad prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjo pateikta informacija, susijusi su jo priklausymu politinei partijai (duomenys neskelbtini) dalyvavimu šios partijos politinėje veikloje kilmės šalyje bei dėl tokios veiklos ir / ar politinių pažiūrų patirtu persekiojimu, vykdytu teisėsaugos institucijų, negali būti apibūdinta kaip nuosekli, išsami ir detali, todėl, nebuvus pateiktiems kitiems įrodymams, patvirtinantiems šias aplinkybes, galėjo būti nevertinama pareiškėjo naudai.
40. Tačiau pareiškėjas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu pateikė rašytinius įrodymus – internetinių portalų publikacijas, partijos (duomenys neskelbtini) pažymą, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno procesinį dokumentą, kuriuo pareiškėjui paskelbta paieška, siekiant apklausti baudžiamojoje byloje, kurioje pareikšti kaltinimai dėl valstybės ir valstybingumo išdavimo, A. P. (ar D.) paaiškinimas (b. l. 26–30, 41, 54–58, 114–116, 125–131), kurių dalis, nors ir buvo sudaryti po ginčijamo sprendimo priėmimo, tačiau yra susiję su aplinkybėmis, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymėtina, kad šie rašytiniai įrodymai, pareiškėjo teigimu, patvirtina aplinkybes, kurias Departamentas, įvertinęs jam pateiktus ir surinktus duomenis, nelaikė nustatytomis (pareiškėjo pateikti faktai apie jo priklausymą politinei partijai (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi labiau tikėtinais nei netikėtinais ir yra laikomi nenustatytais; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo narystė politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) buvo paneigta, jo teiginiai, jog jis buvo sulaikomas policijos pareigūnų dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl pareiškėjo sulaikymas dėl priklausymo politinei partijai (duomenys neskelbtini) nelaikomas nustatytu faktu), todėl jie, kaip ir papildoma informacija apie jų gavimo aplinkybes, turėtų būti vertinami visų įrodymų apimtyje.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (Įstatymo 83 str. 1 d.), pareiga užtikrinti tinkamą tokios administracinės procedūros įvykdymą tenka Departamentui. Ginčo atveju, nesant duomenų apie pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo surašymo aplinkybes, pirminės pareiškėjo apklausos, kurią vykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kaip nurodoma protokole, (duomenys neskelbtini) kalba, garso įrašo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galima nustatyti, ar pagrįstai tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas tolesnių pareiškėjo apklausų duomenis, akcentuoja aplinkybę, kad pareiškėjas nei prašyme, nei pirminės apklausos metu nenurodė, kad priklauso politinei partijai ir kilmės šalyje yra persekiojamas dėl priklausymo politinei partijai. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 20 d. pirminės apklausos protokolas nėra užpildytas nepriekaištingai: nėra galima spręsti, ar pareiškėjas neatsakė / nežino, ar nebuvo klausiamas tam tikrų klausimų (pavyzdžiui, 13 klausimo e punktas, 25 klausimas, 36 klausimo c ir e dalys ir kt.), ar žymėta atidžiai arba ar nebuvo nesusikalbėjimo (pavyzdžiui, nors nėra pažymėta, ar pareiškėjas turi / neturi karinės patirties (15 klausimas), dalis šio klausimo dalių (a, b, d, e) yra pildomos, kita dalis (c, f, g) – ne), kas atsakyta (55 klausimas) ir kt.
42. Be to, nors pareiškėjo Departamentui pateikta (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) koordinacinio centro 2017 m. balandžio 25 d. pažyma, atsižvelgiant į jos turinį, gali kelti abejonių dėl jos įrodomosios reikšmės patvirtinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo veikla politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje, teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šis pareiškėjo pateiktas įrodymas nepagrįstai apskritai Departamento nevertintas, o pirmosios instancijos teismo įvertintas tik kaip patvirtinantis aplinkybę apie pareiškėjo dalyvavimą politinėje veikloje išvykus iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) partiją palaikančio asmens. Pažymėtina, kad Departamentas, tikrindamas prieglobsčio prašytojo duomenis, jei būtina, gali išsiųsti paklausimus trečiųjų valstybių institucijoms, susijusioms su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitoms įstaigoms ir ekspertams, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas, taip pat, prireikus ir esant galimybei, organizuoti ir atlikti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, apklausas (Aprašo 99.6 p. (2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1V-80 redakcija). Atsižvelgiant į pareiškėjo teiginių apie dalyvavimo politinės partijos (duomenys neskelbtini) veikloje pobūdį, kolegijos vertinimu, bent jau duomenys apie pareiškėjo priklausymą politinei partijai (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje ir veiklą joje galėtų būti patikrinti ir Departamento. Pažymėtina ir tai, kad priimdamas sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų, kitų ES valstybių narių, Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų kitų šaltinių (Aprašo 167 p.). Taigi, ginčo atveju, tikrinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, galėjo ir turi būti surinkti detalesni duomenys, leidžiantys objektyviau įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
43. Dėl aptarto tyrimo minėtais aspektais neišsamumo, būtinybės įvertinti jau po ginčijamo Sprendimo pateiktus įrodymus, taip pat surinkti naujus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galima objektyviai įvertinti, ar Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo paaiškinimus, pagrindžiančius jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pagrįstai netaikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje abejonės privilegijos principo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijamas Departamento Sprendimas naikinamas ir pastarasis įpareigojamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo S. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą 2017 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-101 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. N. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius