Administracinė byla Nr. TA-886-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01327-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. liepos 3 d., 2 būryje 4 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis nebuvo supažindintas su individualiu socialinės reabilitacijos planu, jam buvo suteiktos netinkamos bausmės atlikimo sąlygos. Trūko sanitarinių įrenginių, nebuvo suteiktas poilsio kambarys, džiovykla drabužiams. Tualeto ir prausyklos patalpose privatumas nebuvo užtikrinamas, jos nebuvo tinkamai atitvertos, unitazų atitvarai nesiekė lubų, prausykloje nebuvo kabinų, vandens čiaupai sumontuoti vienoje prausykloje, patalpose smarvė, antisanitarinės sąlygos. Gyvenamosiose patalpose drėgmė, tamsu, pelėsis. Karštu dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jis nebuvo aprūpintas būtiniausiomis higienos priemonėmis. Teritorijoje, kuria naudojosi pareiškėjas kiekvieną dieną, t. y. valgykla, sporto salė, gyvenamoji dalis, turėjo asbesto, nes dalis pastatų stogų buvo dengta asbestcementiniais šiferio lakštais. Miegamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto, šis plotas siekė akivaizdžiai mažiau nei 3 kv. m asmeniui, ypač dėl perteklinių daiktų. Rūbus reikėjo džiovinti miegamosiose patalpose, galimybės pasinaudoti poilsio kambariu nebuvo. Maisto produktams susidėti skirtos virtuvių patalpos buvo akivaizdžiai per mažos. Jam nebuvo suteikta laisvalaikio veikla, trūko socialinės reabilitacijos, buvo draudžiama pakankamai bendrauti su artimaisiais tiek telefonu, tiek pasimatymais, buvo suteikiamas nepakankamas užimtumas. Patalpose, kur jis buvo laikomas, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Tokiais neteisėtais veiksmais sukeltas pavojus gyvybei, susargdintas onkologinėmis ligomis, nepagrįstas papildomas laisvės apribojimas, judėjimo teisės apribojimas, nežmoniškas elgesys, nesaugios aplinkos sudarymas, tad jis patyrė psichologinius išgyvenimus, šoką, jam sutriko sveikata, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjas atliko bausmę 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4. Kambaryje yra 16 miegamųjų vietų, patalpos plotas 50,81 kv. m, tad pareiškėjui teko mažiausia 3,17 kv. m kambario plotas. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo apie kurį kalba pareiškėjas, t. y., jog sanitarinio mazgo, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Patalpos naktį rakinamos pagal nustatytą tvarką. Bausmę pareiškėjas atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose, o taip pat lokalinio sektoriaus kieme, galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 17.00 val. Marijampolės PN vyksta daug socialinės reabilitacijos programų, kurias gali lankyti visi norintys, patvirtintas sportinių užsiėmimų grafikas, dienotvarkė. Asmenys nustatyta tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančias vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, gali įsidarbinti ir dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų. Pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, su psichologo vykdomomis programomis, jam buvo pasiūlyta dalyvauti grupinėse psichologinėse programose, sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Keisk požiūrį“ 1 kartą, nors privalomi 3 užsiėmimai, buvo įsidarbinęs ir dirbo valgyklos pagalbiniu darbuotoju iki 2020 m. vasario 6 d. Su artimaisiais pareiškėjas bendravo laiškais, pasimatymų ar telefoninių pokalbių neturėjo, tai buvo paties pareiškėjo pasirinkimas. Pareigūnų iškvietimo sistema bendrabučio tipo patalpose teisės aktais numatyta nėra, ji numatyta tik drausmės grupės gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose. Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose asbesto nėra, o pastatytuose objektuose šiferio lakštai draudžiami nėra. Asbesto turintys gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, klozetų skaičius atitinka nustatytas normas, pertvaros tarp unitazų pakankamai aukštos, kad užtikrinti privatumą. Naudojimasis dušu atitinka nustatytą teisinį reguliavimą. Nors pareiškėjas nurodė, kad patalpose drėgmė, tamsu, pelėsis, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, jog patalpos tvarkingos, skundų gauta nebuvo. Laisvalaikio kambarys yra įrengtas, veikia skalbykla, iš kurios rūbai grąžinami išdžiovinti, yra galimybė naudotis stacionaria džiovykla, esančia kiemelyje. Šaldytuvai laikomi virtuvėlėje, patys nuteistieji yra maitinami tris kartus per dieną. Higienos priemonės išduodamos, esant nuteistųjų prašymui. Skundų ir prašymų iš pareiškėjo gauta nebuvo. Patalynė išduodama pagal normas. Kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos. Būrio, kur bausmę atliko pareiškėjas, patalpose, įrengtas sanitarinis mazgas, kur yra 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Dušu naudojamasi pagal nustatytą grafiką, situacijų, kai per savaitę nebūtų galimybės pasinaudoti dušu, nebuvo. Deratizaciją ir dezinfekciją vykdo bendrovė pagal sudarytą sutartį. Maitinimas tinkamas, nuolatinė kontrolė vykdoma. Ilgalaikiai pasimatymai organizuojami, pateikus prašymą. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN buvo pažeistos jo teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos pažeidimų, dėl antisanitarinės aplinkos (drėgmė, pelėsis, blogas apšvietimas), asbesto, socialinių programų nebuvimo.
7. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1 punktu, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktu, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą visas jo plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas atsakovo į bylą pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. liepos 3 d. buvo laikomas patalpoje Nr. 4, kurios plotas yra 50,81 kv. m, kambaryje įrengta 16 miegamųjų vietų, kambaryje buvo iki 16 nuteistųjų, tad pareiškėjui teko mažiausiai 3,17 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose visą laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Tuo metu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo ploto, tarp jų ir ploto, užstatyto baldais ar kitu inventoriumi, pažeidimu.
8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka dėl antisanitarinių sąlygų (drėgmė, pelėsis, blogas apšvietimas), vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12, 17, 37, 39 punktais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.8 punktu. Teismas bylos įrodymais nustatė, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. patalpoje, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, buvo atliktas remontas, suremontuota elektros instaliacija, grindys išklotos plytelėmis, perdažytos lubos, sienos, durys, radiatoriai, taip pat suremontuota virtuvėlė bei sanitarinis mazgas, kur įrengta priverstinė ištraukiamoji ventiliacija. Skundų dėl netinkamų higienos sąlygų pateikta nebuvo. Pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog patalpoje yra langai, apšvietimas sutvarkytas, sienos švarios. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl vėdinimo sistemos nebuvimo, patalpas galima vėdinti per langus. Vertindamas kitas sąlygas gyvenamosiose patalpose, kaip pelėsio buvimas, oro drėgmė ir apšvietimas, teismas atkreipė dėmesį, jog patalpose neseniai buvo atliktas remontas, kas leidžia teigti, jog pelėsio nebuvo, jis nefiksuojamas ir pateiktose nuotraukose, skundų pateikta nebuvo, įrengta sanitariniame mazge ištraukiamoji ventiliacija paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, jog sanitariniame mazge buvo smarvė. Teismas pažymėjo, kad pagal HN 134:2015 nustatytą tvarką savo gyvenamųjų patalpų valymu rūpinasi patys nuteistieji. Pelėsio gyvenamosiose patalpose atsiradimui įtakos turi ne tik padidinta patalpos drėgmė, bet ir nuteistųjų atliekamų valymo pareigų kokybė, skundų dėl higienos sąlygų pateikta nebuvo. Teismas argumentus dėl higienos sąlygų neužtikrinimo atmetė.
9. Teismas konstatavo, kad sanitarinių mazgų įrengimas atitiko reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl privatumo pažeidimų buvo kreipęsis į tam tikras institucijas ar pataisos namų administraciją ginčo laikotarpiu. Teismo vertinimu, nesant kitų objektyvių duomenų byloje, išskyrus pareiškėjo teiginius, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjo privatumo. Teismas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo atmetė kaip nepagrįstus, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų.
10. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad dušu galėjo pasinaudoti tik kartą per savaitę, o, nesant šilto vandens, ir tai nebuvo užtikrinama, vadovavosi HN 134:2015 44 punktu ir nurodė, jog pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, būrio sanitariniame mazge (prausykloje) yra dušas, kuriuo galima naudotis bet kada, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatė.
11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad būrio patalpose, konkrečiai ant kai kurių pastatų stogo, yra asbesto, kas kenkia jo sveikatai, teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, jog gyvenamosios patalpos stogas yra ne iš šiferio, darbų, kurių metu būtų laužomas asbesto turintis šiferis, atliekama nebuvo. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018 ir kt.).
12. Teismas bylos įrodymais nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Keisk požiūrį“ 1 kartą, nors privalomi 3 užsiėmimai, nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. vasario 6 d. dirbo valgyklos pagalbiniu darbuotoju. Atvykus į Marijampolės PN, jis pasirašytinai buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Su skundais dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nurodytu laikotarpiu nesikreipė. Įvertinęs tai, teismas atmetė argumentus dėl nepakankamų socialinio užimtumo programų. Teismas nurodė, kad prašymų dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas pateikęs nebuvo, tik pateikė prašymą leisti nešioti nuosavus civilinius rūbus. Pagal pateiktą pinigų apskaitos žiniaraštį pareiškėjas buvo mokus. Duomenų, jog jis būtų kreipęsis su prašymais dėl trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų suteikimo, byloje nėra, pats pareiškėjas nenurodo, jog jis tai būtų daręs, o pateikti prašymai nebūtų tinkamai išnagrinėti, kaip ir nėra duomenų, kad būtų kreipęsis dėl galimybės paskambinti artimiesiems. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog su artimaisiais bendravo laiškais. Teismas argumentus dėl nepakankamų socialinės reabilitacijos programų, įvertinęs ir tai, jog pareiškėjas pats nedalyvavo iki galo socialinės reabilitacijos programoje, turėjo galimybę lankytis bibliotekoje, sportiniuose užsiėmimuose, higienos priemonių neužtikrinimo, bendravimo su artimaisiais neužtikrinimo atmetė.
13. Teismas dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo tinkamai aprūpinami vieta džiovintis rūbus, pažymėjo, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, kad gyvenamojoje patalpoje yra džiovyklos, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, jog Marijampolės PN suteikiamos skalbyklos paslaugos, po ko papildomai džiovinti rūbų nereikia, būrio naudojamame kieme, kas matyti iš pateiktų nuotraukų, įrengtos rūbų džiovyklos, tad šį argumentą atmetė.
14. Teismas nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kur bausmę atliko pareiškėjas, pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimas nenumatytas, tad šį argumentą atmetė.
15. Teismas pažymėjo, jog daugelis pareiškėjo argumentų susieti su nepatogumais, kaip suvaržyta judėjimo laisvė, per mažai vietos, gyvenimas kartu su daugeliu kitų asmenų ir pan., tačiau asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, patiria tam tikrus apribojimus. Susipažinęs su asmens sveikatos istorija, teismas nustatė, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas į medikus kreipėsi tris kartus, du kartus tai buvo profilaktinis patikrinimas dėl darbo, kartą dėl susirgimo sloga, niežulio.
16. Kiti pareiškėjo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau teismo nedėstyti ir neanalizuoti.
17. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, užtikrinant pareiškėjui pakankamą gyvenamąjį plotą kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus ar užtikrinant higienos ir kitas sąlygas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.). Teismo padarytos išvados lėmė atsakovui geresnę procesinę padėtį byloje, neištirtos esminės ginčo aplinkybės lėmė atsakomybės išvengimą ir teisę pažeisti teisės aktų reikalavimus, nesulaukiant jokių padarinių. Teismas nepasisakė kaip apskaičiavo gyvenamąjį plotą ir nenustatė jo pažeidimo, nepasisakė kaip apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį. Teismas neanalizavo suėmimo laikotarpio, iki lovų demontavimo ir po jo, pasikeitus lovų skaičiui. Teismas nepasisakė dėl vėdinimo bendros patalpos ir ventiliacijos sanitarinio mazgo atskirai patalpai, naudojimosi dušu, patalyne, sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus,tik išdėstė šiais aspektais aktualų teisinį reguliavimą, tinkamai neįvertino, ar nustatytos faktinės aplinkybės gali būti traktuojamos kaip pareiškėjo teisių pažeidimai. Teismas nepasisakė dėl skirtingos nacionalinės ir tarptautinės teismų praktikos. Teismas neištyrė sąlygų, kai jis ilgą laiką buvo laikomas be langų, t. y. sandėlio tipo kameroje, kuri nepritaikyta žmonėms apgyvendinti. Teismas neištyrė aplinkybių dėl asbesto. Pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala vien nustatytu itin nuodingos medžiagos buvimo faktu. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų rašytiniais įrodymais. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių (ABTĮ 80 str. 1 d.). Be to, teismas nepagrįstai taikė senatį.
20. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad atsiliepime išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjui kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių dėl kurių galėjo atsirasti netrumpalaikiai padariniai jo sveikatai. Teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo atstovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. liepos 3 d., atlyginimo.
23. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) užtikrinant pareiškėjui pakankamą gyvenamąjį plotą kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus ar užtikrinant higienos ir kitas sąlygas, pareiškėjo skundą atmetė.
24. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių (ABTĮ 80 str. 1 d.). Teismo neištirtos esminės ginčo aplinkybės lėmė atsakovo atsakomybės išvengimą ir teisę pažeisti teisės aktų reikalavimus, nesulaukiant jokių padarinių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl asbesto, sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus, gyvenamojo ploto, naudojimosi dušu, vėdinimo neužtikrinimo. Pareiškėjas teigia, kad teismas tinkamai neįvertino, ar nustatytos faktinės aplinkybės gali būti traktuojamos kaip pareiškėjo teisių pažeidimai. Be to, teismas nepagrįstai taikė senaties terminą. Kitų skunde nurodytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija (konkrečių argumentų nenurodo).
25. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
27. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo argumentai dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.
28. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).
29. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. liepos 3 d. buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas yra 50,81 kv. m, kambaryje įrengta 16 miegamųjų vietų, kambaryje buvo iki 16 nuteistųjų, tad pareiškėjui teko mažiausiai 3,17 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į nustatytą vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m) nebuvo pažeista. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė kaip apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto į bendrą gyvenamosios patalpos plotą. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
30. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas neištyrė aplinkybių dėl asbesto, pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala vien nustatytu itin nuodingos medžiagos buvimo faktu, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamų šio pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-932-822/2021). Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl asbesto. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog sudarant nesaugią aplinką kalėti buvo keliamas pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl asbesto laikymo atmestini.
31. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus, vėdinimo neužtikrinimo. Teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė. Pareiškėjo argumentai dėl skalbinių džiovyklos, vėdinimo sistemos grindžiami tik deklaratyviais teiginiais ir neįrodo, kad atsakovo atstovas veikė neteisėtai.
32. Aktualiu teisiniu reguliavimu ir bylos duomenimis pagrįstos bei teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kartą per savaitę nusimaudyti duše, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus (HN 134:2015 44 p.). Be to, pareiškėjas nepaneigė teismo išvadų šiuo klausimu, kad būrio sanitariniame mazge (prausykloje) yra dušas, kuriuo galima naudotis bet kada. Pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu grindžiami tik deklaratyviais teiginiais ir neįrodo, kad atsakovo atstovas veikė neteisėtai.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė senaties terminą, tačiau teismas netaikė senaties pareiškėjo skundo reikalavimui ir atsakovo atstovas Marijampolės PN neprašė taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjo argumentai dėl senaties taikymo yra nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neištyrė sąlygų, kai jis ilgą laiką buvo laikomas be langų, t. y. sandėlio tipo kameroje, kuri nepritaikyta žmonėms apgyvendinti, tačiau šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl jos nevertinamos (ABTĮ 134 str. 6 d.).
34. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.