Administracinė byla Nr. eAS-267-822/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00567-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-594 (toliau – Įsakymas) dalį, t. y. įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jos tarnybos stažą, į jį įskaičiuojant 1993 m.–1994 m. balandžio 14 d. laikotarpius, einant Vilniaus apskrities VPK budėtojų dalies policininkės, Vilniaus apskrities VPK štabo kompiuterinio ir laidinio ryšio grupės policininkės pareigas; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrių paskaičiuoti jai valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, įskaitant laikotarpį nuo 1993 m. balandžio 23 d. iki 1994 m. balandžio 14 d., ir mokėti pareiškėjai pensiją nuo 2017 m. liepos mėn., išmokant susidariusį pensijos įsiskolinimą nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. vasario mėn.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad iš karto po atleidimo iš pareigų kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką, prašydama perskaičiuoti jos tarnybos stažą. Kadangi minėtas prašymas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu Nr. 10-S-184260 (3.55-10) buvo patenkintas, ginčo Įsakymo pareiškėja neskundė. Teigia, kad VSDFV Utenos skyrius 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. (10.16)R3-811 grąžino jos 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą su nurodymu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybai peržiūrėti pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pažymi, kad iš esmės 2017 m. lapkričio 29 d. apskaitos lapas buvo panaikintas ir priimtas naujas 2018 m. sausio 17 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriuo paliktas galioti skundžiamas Įsakymas ir jame paskaičiuotas tarnybos stažas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjos A. G. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja termino skundui paduoti praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, jog skundžiamas Įsakymas jai nebuvo įteiktas, o apie paskaičiuotą tarnybos stažą ji buvo informuota tik žodžiu.
Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis negali būti vertintina kaip svarbi, kadangi byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie atleidimą iš pareigų. Pažymėjo, kad argumentas, jog VSDFV Utenos skyrius 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. (10.16)R3-811 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybai grąžino pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 10-S-184260 (3.55-10) su nurodymu peržiūrėti pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra reikšmingas vertinant skundo padavimo termino praleidimą, nes minėtas VSDFV Utenos skyriaus raštas priimtas 2018 m. sausio 9 d, t. y. kai skundo padavimo terminas jau buvo pasibaigęs.
Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėja, sužinojusi, jog po VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 9 d. rašto buvo priimtas naujas 2018 m. sausio 17 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriuo paliktas galioti skundžiamas Įsakymas ir jame paskaičiuotas tarnybos stažas, nesutikdama ir su minėtu tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu, galėjo jį skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios jai sutrukdė laiku kreiptis į administracinį teismą. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
III.
Pareiškėja A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog apie atleidimą iš pareigų ji žinojo dar 2017 m. birželio 12 d., kadangi įsakymas dėl atleidimo iš pareigų buvo priimtas tik 2017 m. birželio 14 d.
Pareiškėja pažymi, kad apie priskaičiuotą darbo stažą sužinojo telefonu iš personalo darbuotojos, kuri informavo, jog norint perskaičiuoti stažą, reikalingas asmens prašymas. Teigia, kad prašymą dėl stažo perskaičiavimo pateikė 2017 m. birželio 22 d., o atsakymą gavo 2017 m. lapkričio 29 d. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2017 m. lapkričio 29 d. patvirtinto tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo neginčijo, kadangi jos prašymas dėl darbo stažo perskaičiavimo buvo patenkinti, o pagrindo abejoti Vilniaus apskrities VPK sprendimu neturėjo.
Pareiškėja akcentuoja, kad Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2018 m. sausio 17 d., priimdamas naują tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, perskaičiavo jos tarnybos stažą ir iš esmės paliko galioti 2017 m. birželio 14 d. įsakyme paskaičiuotą stažą. Teigia, kad Vilniaus apskrities VPK viršininkas ją suklaidino, dėl ko ji ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais ginčo Įsakymo neskundė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjos A. G. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad skundo dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-594 dalies nepadavė dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kitą ko), yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido skundo dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-594 dalies panaikinimo padavimo terminą, nes kreipėsi į teismą tik 2018 m. vasario 15 d.
Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos prašymu, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamu Įsakymu paskaičiuotas tarnybos stažas buvo pakeistas, priimant 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 10-S-184260 (3.55-10), pagal kurį VSDFV Utenos skyrius atsisakė skaičiuoti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas pateikti papildomus įrodymus arba perskaičiuoti pareiškėjos tarnybos stažą. Atsižvelgdamas į VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 9 d. raštą Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2018 m. sausio 17 d. priėmė tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 10-S-10125 (3.55-10), kuriuo pakeitė pareiškėjai paskaičiuotą tarnybos stažą. Pareiškėja, nesutikdama su 2018 m. sausio 17 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape paskaičiuotu tarnybos stažu, skundu siekia nuginčyti atsakovo Vilniaus apskrities VPK 2017 m. birželio 14 d. priimto įsakymo dalį Nr. 10-TE-594 dėl tarnybos stažo. Kadangi terminas skundui dėl ginčo Įsakymo padavimo yra praleistas, pareiškėja prašo jį atnaujinti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos tiek skundo, tiek atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundo padavimo termino praleidimo priežastis – susidariusi situacija, kai ginčo Įsakymu paskaičiuotas tarnybos stažas pareiškėjos prašymu buvo perskaičiuotas, priėmus 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 10-S-184260 (3.55-10), o Vilniaus apskrities VPK, gavęs VSDFV Utenos skyriaus įpareigojimus ir perskaičiavęs pareiškėjos tarnybos stažą, 2018 m. sausio 17 d. priėmė tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 10-S-10125 (3.55-10), kuriame iš esmės nurodė tokį patį tarnybos stažą kaip ginčo Įsakyme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos ekstraordinarios ir objektyvios, t. y. nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pažymėtina, kad pareiškėja, gavusi ginčijamą Įsakymą ir nesutikdama su paskaičiuotu tarnybos stažu, minėto Įsakymo ABTĮ nustatyta tvarka neskundė, tačiau raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką, prašydama perskaičiuoti nurodytą tarnybos stažą. Vilniaus apskrities VPK viršininkui patenkinus pareiškėjos prašymą ir priėmus 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 10-S-184260 (3.55-10), pareiškėja vertino, jog jos pažeistos teisės yra apgintos, dėl ko į administracinį teismą su skundu nesikreipė. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pati pareiškėja pasirinkto tokį elgesio variantą ir galimai pažeistų teisių gynimo būdą, todėl pagrindo išvadai, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nėra.
Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjos ginčijama Įsakymo dalis jau buvo pakeista du kartus, todėl pareiškėjai teisines pasekmes galimai sukels administraciniai aktai, priimti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2018 m. sausio 17 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. 10-S-10125 (3.55-10) pagrindu, o ne pareiškėjos ginčijamu Įsakymu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.