lietuvos respublikos krašto apsaugos
ministras

ĮSAKYMAS

DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO 2009 M. GRUODŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. V-1177 „DĖL LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. rugpjūčio 24 d. Nr. V-683

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos šaulių sąjungos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1177 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Lietuvos šaulių sąjungos statutas nustato ir reglamentuoja Lietuvos šaulių sąjungos (toliau vadinama – LŠS) struktūrą, rinktinių tipinę struktūrą, rinktinių ir jų padalinių sudarymo tvarką, LŠS suvažiavimo ir kitų LŠS centrinių institucijų, taip pat rinktinių ir padalinių valdymo organų darbo tvarką, vadų skyrimo ir atleidimo tvarką, LŠS veiklos kontrolės tvarką, kolegialių institucijų formavimo ir darbo organizavimo tvarką, asmenų priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarką, taip pat narystės LŠS sustabdymo ir atnaujinimo tvarką, šaulio priesaiką ir jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, bendrąsias šaulių teises ir pareigas, šaulio ir jaunojo šaulio tarnybą, stojamojo ir LŠS nario mokesčio bei tikslinių įmokų mokėjimo tvarką, šaulių uniformas ir skiriamuosius ženklus ir jų dėvėjimo tvarką, šaulių skatinimą ir apdovanojimą, drausminio nusižengimo tyrimo tvarką, LŠS vėliavos ir ženklo naudojimo tvarką, rinktinių vėliavų etalonų tvirtinimo ir vėliavų naudojimo tvarką, garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo tvarką, taip pat garbės šaulių teises dalyvauti LŠS veikloje, LŠS santykius ir bendradarbiavimą su išeivijos šauliais bei jų susivienijimais, LŠS visuomenės informavimo priemones.“

1.2. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2. Šiame statute vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse vartojamas sąvokas.“

1.3. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5. Rinktinės tipinę struktūrą sudaro kuopos, atskiri būriai, kuopas sudaro būriai, būrius sudaro skyriai. Kuopoje turi būti ne mažiau kaip 57 šauliai, kuopos būryje ar atskirame būryje – ne mažiau kaip 18 šaulių, skyriuje – ne mažiau kaip 6 šauliai.“

1.4. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Koviniai būriai sudaromi Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyta tvarka.“

1.5. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. LŠS vadas tvirtina rinktinių struktūrą (įskaitant kuopų ir atskirųjų būrių skaičių kiekvienoje rinktinėje), LŠS štabo, rinktinių, rinktinių štabų, kuopų ir kovinių būrių nuostatus, kurie skelbiami tinklalapyje www.sauliusajunga.lt.“

1.6. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:

„34. LŠS suvažiavime balsuojama atviru balsavimu. Dėl pritarimo LŠS vado skyrimui, LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų kandidatūrų, LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų atleidimo ir dėl nepasitikėjimo LŠS vadu, LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo nariais ir jų pavaduotojais pareiškimo LŠS suvažiavimo sprendimu balsuojama slaptu balsavimu.“

1.7. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:

„LŠS Centro valdybos posėdį protokoluoja ir balsus skaičiuoja posėdžio sekretorius, kurį iš LŠS štabo šaulių skiria LŠS vadas.“

1.8. Pakeičiu 62 punktą ir jį išdėstau taip:

„62. LŠS Centro valdybos nariai turi teisę prašyti LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų ir LŠS štabo šaulių informacijos apie LŠS veiklą. Šauliai privalo pateikti LŠS Centro valdybos nariams (Centro valdybos nario nesant ar negalint eiti pareigų – jo pavaduotojui) prašomą informaciją.“

1.9. Pakeičiu 82 punktą ir jį išdėstau taip:

„82. Kuopos vado pavaduotoją ir būrio vadą kuopos vado teikimu ar rinktinės valdybos siūlymu raštišku įsakymu skiria rinktinės vadas.“

1.10. Pakeičiu 84 punktą ir jį išdėstau taip:

„84. Šauliai iš užimamų pareigų atleidžiami raštišku juos į pareigas skyrusio vado įsakymu:

84.1. nutraukus su LŠS sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais, taip pat kitais Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytais pagrindais;

84.2. paties šaulio prašymu (pateikus rašytinį prašymą į pareigas skyrusiam vadui), kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;

84.3. šauliui išstojus iš LŠS, kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;

84.4. šaulį pašalinus iš LŠS, kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;

84.5. Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyta tvarka šauliui sustabdžius narystę LŠS, kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;

84.6. šauliui praradus į pareigas skyrusio vado pasitikėjimą;

84.7. dėl struktūrinių pakeitimų panaikinus pareigybę;

84.8. Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyta tvarka paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.“

1.11. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„VII SKYRIUS

ASMENŲ PRIĖMIMO Į LŠS, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO iŠ LŠS TVARKA, TAIP PAT NARYSTĖS LŠS SUSTABDYMO IR ATNAUJINIMO TVARKA“

1.12. Pripažįstu netekusiu galios 131 punktą.

1.13. Pakeičiu 132 punktą ir jį išdėstau taip:

„132. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis tapti šauliu, pateikia:

132.1. LŠS vado nustatytos formos prašymą, o jei prašymą teikia nepilnametis asmuo, kuris nėra pripažintas visiškai veiksniu, būtinas rašytinis jo tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimas;

132.2. Lietuvos Respublikos piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją, piliečiai iki 16 metų – gimimo liudijimo kopiją;

132.3. dokumentą apie karo prievolę, jei tokį turi;

132.4. nuotraukas pagal LŠS vado nustatytus reikalavimus;

132.5. užpildytą šio statuto 6 priede pateiktą šaulio asmens duomenų anketą;

132.6. kitus dokumentus, jeigu asmens, pretenduojančio tapti šauliu, tikrinimo metu nustatoma, kad tokie dokumentai reikalingi siekiant įsitikinti, ar asmuo atitinka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme keliamus reikalavimus ir gali tapti šauliu.“

1.14. Pakeičiu 134 punktą ir jį išdėstau taip:

„134. Asmens prašymas registruojamas, o pateikti dokumentai arba jų kopijos (šio statuto 132.2 papunktyje nurodytų ir kitų dokumentų, kai dokumento originalą būtina grąžinti jį pateikusiam asmeniui) segami į asmens bylą.“

1.15. Papildau 134¹ punktu:

„134¹. Asmenys, priimti į LŠS arba kurių narystė LŠS yra atnaujinta, pateikę prašymą gali susipažinti su asmens byla, saugoma LŠS archyve. Asmens duomenys, pateikti su VII skyriuje teikiamais dokumentais, tvarkomi asmenų priėmimo, išstojimo, pašalinimo, narystės LŠS sustabdymo, vidaus administravimo tikslais.“

1.16. Pakeičiu 140 punktą ir jį išdėstau taip:

„140. LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakyme nurodytas atsakingas asmuo įsakyme nurodytą dieną organizuoja iškilmingą šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremoniją.“

1.17. Pripažįstu netekusiu galios 141 punktą.

1.18. Pakeičiu 142 punktą ir jį išdėstau taip:

„142. Asmuo LŠS nariu tampa ir šaulio tarnybos stažas pradedamas skaičiuoti nuo priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo davimo dienos.“

1.19. Pripažįstu netekusiu galios 144 punktą.

1.20. Pakeičiu 147 punktą ir jį išdėstau taip:

„147. Šaulys, pageidaujantis išstoti iš LŠS, pateikia jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui arba jo įgaliotam rinktinės vadui prašymą dėl išstojimo iš LŠS, kuriame nurodo: vardą, pavardę, gimimo data, gyvenamosios vietos adresą. Taip pat grąžina šaulio pažymėjimą, jam išduotą uniformą ir kitas LŠS priklausančias materialines vertybes.“

1.21. Pakeičiu 153 punktą ir jį išdėstau taip:

„153. Iš LŠS išstojusių ar pašalintų asmenų arba kurių narystė LŠS sustabdyta, taip pat asmenų, kurių narystė LŠS nutrūko Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytais pagrindais, asmens bylos saugomos LŠS archyve Bendrųjų dokumentų saugojimo terminių rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatytą laiką. Asmenys, išstoję, pašalinti iš LŠS arba kurių narystė LŠS sustabdyta, taip pat asmenys, kurių narystė LŠS nutrūko Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytais pagrindais, pateikę prašymą gali susipažinti su asmens byla, saugoma LŠS archyve.“

1.22. Pakeičiu VII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„TREČIASIS SKIRSNIS

NARYSTĖS LŠS SUSTABDYMO IR ATNAUJINIMO TVARKA“

1.23. Pripažįstu netekusiais galios 154, 155, 156, 157, 158 punktus.

1.24. Pakeičiu 160 punktą ir jį išdėstau taip:

„160. Šaulio prašymas sustabdyti narystę LŠS tenkinamas, jei šaulys įvykdo šio statuto 159 punkte nustatytus reikalavimus. Sprendimą dėl narystės sustabdymo šaulio prašymą gavęs vadas privalo priimti ne vėliau kaip per 14 dienų.“

1.25. Pakeičiu 161 punktą ir jį išdėstau taip:

„161. LŠS vadas asmens, kurio narystė LŠS sustabdyta, raštišku prašymu gali pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, neviršydamas Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytų terminų.“

1.26. Pripažįstu netekusiu galios 163 punktą.

1.27. Pakeičiu 164 punktą ir jį išdėstau taip:

„164. Narystė LŠS stabdoma ir atnaujinama, taip pat jos pabaiga dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 31¹ straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių įforminama šaulį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu.“

1.28. Pakeičiu 165 punktą ir jį išdėstau taip:

„165. Asmuo su įsakymu dėl narystės LŠS sustabdymo ar atnaujinimo supažindinamas pasirašytinai. Jeigu asmuo atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti faktą, pažymoje nurodoma atsisakiusio pasirašyti asmens: vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas. Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti faktą liudijantys šauliai.“

1.29. Pripažįstu netekusiu galios 166, 167, 168 punktus.

1.30. Pakeičiu 182 punktą ir jį išdėstau taip:

„182. Budėti saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas šaulys gali būti skiriamas tik jo sutikimu ne ilgiau kaip 24 valandas nepertraukiamai ir ne dažniau kaip kartą per savaitę, išskyrus atvejus, kai budėjimas vykdomas darbo sutarties pagrindu.“

1.31. Pakeičiu 185 punktą ir jį išdėstau taip:

„185. Šaulio tarnybos LŠS koviniuose būriuose tvarka nustatyta Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme.“

1.32. Papildau 185¹ punktu:

„185¹. Šaulys atsako už pratybų metu jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti LŠS turtą ir kitas materialines vertybes, o padarytą žalą privalo atlyginti pusės padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai.“

1.33. Pakeičiu 192 punktą ir jį išdėstau taip:

„192. Šaulių tarpusavio santykiams reguliuoti nustatomos šios pareigybės (nuo žemiausios iki aukščiausios):

192.1. jaunųjų šaulių:

192.1.1. jaunasis šaulys;

192.1.2. skyriaus jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

192.1.3. skyriaus jaunųjų šaulių vadas;

192.1.4. būrio jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

192.1.5. būrio jaunųjų šaulių vadas;

192.1.6. kuopos jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

192.1.7. kuopos jaunųjų šaulių vadas;

192.1.8. rinktinės jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

192.2. šaulio priesaiką davusių šaulių:

192.2.1. eilinis šaulys;

192.2.2. vyriausiasis šaulys (skyriaus vado pavaduotojas);

192.2.3. skyriaus vadas (skyrininkas);

192.2.4. būrio vado pavaduotojas (būrininkas, būrio specialistas, štabo specialistas);

192.2.5. kuopos specialistas, štabo vyresnysis specialistas, rinktinės jaunųjų šaulių vadas;

192.2.6. būrio vadas;

192.2.7. kuopos vado pavaduotojas, štabo vyriausiasis specialistas;

192.2.8. kuopos vadas, štabo skyriaus viršininkas;

192.2.9. rinktinės vado pavaduotojas;

192.2.10. rinktinės vadas;

192.2.11. LŠS vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas;

192.2.12. LŠS vado pavaduotojas;

192.2.13. LŠS vadas.“

1.34. Pakeičiu 199 punktą ir jį išdėstau taip:

„199. Pagal darbo sutartis dirbančių šaulių darbo laiko trukmė reglamentuojama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.“

1.35. Pripažįstu netekusiais galios 201, 202 punktus.

1.36. Pripažįstu netekusiu galios 205 punktą.

1.37. Pakeičiu 206 punktą ir jį išdėstau taip:

„206. Rinktinių jaunųjų šaulių vadais gali būti skiriami tik pilnamečiai šauliai. Rinktinių jaunųjų šaulių vadai tiesiogiai pavaldūs rinktinių vadų pavaduotojams.“

1.38. Pripažįstu netekusiu galios XII skyrių.

1.39. Pakeičiu 233 punktą ir jį išdėstau taip:

„233. Šaulių uniformos dėvimos su skiriamaisiais ženklais. Šaulių uniformų skiriamieji ženklai (3 priedas) yra šie:

233.1. šaulio ženklas;

233.2. šaulio ženklo antsiuvas;

233.3. LŠS garbės šaulio ženklas;

233.4. Gediminaičių stulpai;

233.5. antsiuvas „Lietuvos valstybės vėliava;

233.6. LŠS štabo ir rinktinių antsiuvai;

233.7. išeiginės kepurės ir beretės ženklas;

233.8. lauko uniformos kepurės, panamos ženklas;

233.9. išeiginės šaulio ir garbės sargybos šaulio uniformos sagos;

233.10. LŠS vardinis ženklas;

233.11. kaklaraiščio segtukas;

233.12. pareigų ženklai.“

1.40. Pakeičiu 234 punktą ir jį išdėstau taip:

„234. Draudžiama šio statuto 233.2, 233.4–233.12 papunkčiuose nurodytus skiriamuosius ženklus segti ir nešioti prie kitų drabužių, išskyrus, kai LŠS vado nustatyta tvarka skiriamieji ženklai naudojami LŠS, taip pat LŠS ir rinktinių klubams, draugijoms, kolektyvams reprezentuoti.“

1.41. Pakeičiu 241 punktą ir jį išdėstau taip:

„LŠS vadas apdovanoja šaulius LŠS jubiliejiniu medaliu „Už tarnystę Tėvynei“ ir LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, taip pat teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl valstybinių ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimų šauliams įteikimo. LŠS vadas teisės aktų nustatyta tvarka LŠS vardu turi teisę teikti siūlymus dėl šaulių apdovanojimo kitais visuomeninių organizacijų, valstybės ar savivaldybės institucijų, valstybiniais apdovanojimais.“

1.42. Pakeičiu 245 punktą ir jį išdėstau taip:

„245. Asmens duomenys, sužinomi iš XVI skyriuje nurodytų dokumentų, tvarkomi drausminės atsakomybės tyrimo, drausminės nuobaudos skyrimo, vykdymo, skundų nagrinėjimo tikslais.“

1.43. Pripažįstu netekusiais galios 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253 punktus.

1.44. Pakeičiu 255 punktą ir jį išdėstau taip:

„255. Šaulys, pažeidęs drausminių nusižengimų tyrimo tvarką, atsako Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka.“

1.45. Pakeičiu 257 punktą ir jį išdėstau taip:

„257. Drausminius nusižengimus tiria krašto apsaugos ministro, LŠS vado ar rinktinės vado

paskirti jiems pavaldūs asmenys.“

1.46. Pakeičiu 258 punktą ir jį išdėstau taip:

„258. Asmens, atliekančio drausminio nusižengimo tyrimą, teisės ir pareigos:

258.1. asmuo, atliekantis drausminio nusižengimo tyrimą, turi teisę:

258.1.1 nuvykti į tiriamo įvykio vietą ir ją apžiūrėti, sudaryti schemas, fotografuoti, filmuoti;

258.1.2. apklausti tiriamo įvykio dalyvius ir liudytojus;

258.1.3. gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), įskaitant asmens duomenis, rašytinius paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus drausminio nusižengimo tyrimui atlikti;

258.1.4. apklausti rinktinių vadus dėl atskirų tiriamo įvykio aplinkybių;

258.2. asmuo, atliekantis drausminio nusižengimo tyrimą, privalo:

258.2.1. visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti įvykio aplinkybes;

258.2.2. tiriamo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas;

258.2.3. tiriamo įvykio dalyviui atsisakius pateikti paaiškinimus, surašyti šį faktą patvirtinančią pažymą ir ją pasirašytinai patvirtinti. Pažymą pasirašytinai patvirtinti turi ne mažiau kaip dar du asmenys;

258.2.4. nedelsdamas informuoti drausminio nusižengimo tyrimą paskyrusį asmenį apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių;

258.2.5. saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, taip pat konfidencialias žinias apie asmenis, kurias sužinojo drausminio nusižengimo tyrimo metu;

258.3. asmuo, atlikęs drausminio nusižengimo tyrimą ir pažeidęs drausminio nusižengimo tyrimo tvarką, atsako pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą.“

1.47. Pripažįstu netekusiu galios 258¹ punktą.

1.48. Pripažįstu netekusiu galios 259 punktą.

1.49. Pakeičiu 260 punktą ir jį išdėstau taip:

„260. Drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo privalo visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti drausminio nusižengimo aplinkybes, jis privalo saugoti informaciją apie asmens duomenis, kuriuos sužino patikrinimo metu.“

1.50. Pripažįstu netekusiais galios 261, 262, 263, 264 punktus.

1.51. Pakeičiu 265 punktą ir jį išdėstau taip:

„265. Drausminio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo surašo drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje nurodoma:

265.1. drausminio nusižengimo esmė, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės;

265.2. įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys drausminio nusižengimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą;

265.3. drausmės pažeidėjo paaiškinimai, jo nurodomi gynybos argumentai ir jų patikrinimo rezultatai;

265.4. drausmės pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

265.5. duomenys, apibūdinantys drausmės pažeidėją (vardas, pavardė, tarnybos vieta ir pareigos, turimos nuobaudos ir paskatinimai);

265.6. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 33³ straipsnio dalis, numatanti padarytą drausminį nusižengimą;

265.7. siūloma skirti drausminė nuobauda;

265.8 siūlymas pranešti policijai apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, pateikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą;

265.9. siūlymas drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą perduoti LŠS Garbės teismui, jei drausminis nusižengimas susijęs su šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymu, taip pat jei drausminis nusižengimas susijęs su Šaulių etikos kodekso pažeidimu;

265.10. nesant galimybių nustatyti ar nenustačius drausminio nusižengimo fakto arba drausmės pažeidėjo, siūlymas nutraukti drausminio nusižengimo tyrimą.“

1.52. Pakeičiu 266 punktą ir jį išdėstau taip:

„266. Drausminio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo pasirašo drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir kartu su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga perduoda drausminio nusižengimo tyrimą skyrusiam asmeniui.“

1.53. Pakeičiu 267 punktą ir jį išdėstau taip:

„Drausminio nusižengimo tyrimo eigą kontroliuoja, drausminio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens nušalinimo klausimą sprendžia ir drausminio nusižengimo tyrimo išvadą įvertina vadas, paskyręs drausminio nusižengimo tyrimą, o jei drausminio nusižengimo tyrimą atlieka krašto apsaugos generalinis inspektorius – krašto apsaugos ministras.“

1.54. Pakeičiu 268 punktą ir jį išdėstau taip:

„268. Įvertinęs drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, drausminio nusižengimo tyrimą skyręs vadas, o jei drausminio nusižengimo tyrimą atliko krašto apsaugos generalinis inspektorius – krašto apsaugos ministras:

268.1. patvirtina drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir skiria drausminę nuobaudą;

268.2. grąžina drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti;

268.3. patvirtina drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir nutraukia drausminio nusižengimo tyrimą;

268.4. perduoda drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą LŠS Garbės teismui, jei drausminis nusižengimas susijęs su šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymu, taip pat jei drausminis nusižengimas susijęs su Šaulių etikos kodekso pažeidimu.“

1.55. Pakeičiu 269 punktą ir jį išdėstau taip:

„269. Jeigu vadas, įvertinęs drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, nustatė, kad jam pavaldus šaulys padarė drausminį nusižengimą, už kurį turi būti skiriama griežtesnė drausminė nuobauda, negu jam suteikta teisė skirti, jis drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir išvadą perduoda aukštesniam vadui, o LŠS vadas – krašto apsaugos ministrui, kad šis skirtų drausminę nuobaudą.“

1.56. Pripažįstu netekusiu galios XVI skyriaus trečiąjį skirsnį.

1.57. Pripažįstu netekusiu galios XVI skyriaus ketvirtąjį skirsnį.

1.58. Pakeičiu 298 punktą ir jį išdėstau taip:

„298. LŠS Garbės teismui paduodami ir LŠS Garbės teismas nagrinėja skundus dėl:

298.1. LŠS vado ir jo pavaduotojų, LŠS štabo šaulių, LŠS Centro valdybos narių ir jų pavaduotojų, LŠS Centro kontrolės komisijos narių ir jų pavaduotojų, LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų veiksmų ar galimų jų drausminių nusižengimų.

298.2. rinktinės garbės teismų sprendimų.“

1.59. Pakeičiu 299 punktą ir jį išdėstau taip:

„299. Rinktinės garbės teismui paduodami ir rinktinės garbės teismas nagrinėja skundus dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotoją, galimų Šaulių etikos kodekso pažeidimų ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymo;“

1.60. Papildau 299¹ punktu:

„299¹. Skundai dėl drausminių nuobaudų, paskirtų LŠS vado, rinkinės vado įsakymų pateikiami Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 33³ straipsnio 13 dalyje nurodytam subjektui.“

1.61. Pakeičiu 305 punktą ir jį išdėstau taip:

„305. Skundą pagal kompetenciją nagrinėjantys asmenys per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos įsakymu paveda pavaldžiam asmeniui ištirti skunde išdėstytas aplinkybes. Skunde nurodytos aplinkybės turi būti ištirtos ir šiame Statuto skyriuje nustatyta tvarka sutašyta tyrimo išvada per 1 mėnesį nuo pavedimo gavimo dienos.“

1.62. Papildau 305¹ punktu:

„305¹. Jei skundą nagrinėja LŠS Garbės teismas, ar rinktinės garbės teismas, skundas nagrinėjamas atitinkamo teismo reglamente nustatyta tvarka.“

1.63. Pakeičiu 307 punktą ir jį išdėstau taip:

„307. Šaulys, nesutinkąs su sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą vadui, kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas, o rinktinės garbės teismo sprendimą – LŠS Garbės teismui, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 33³ straipsnio 13, 14 dalyse numatytus atvejus.“

1.64. Pakeičiu 328 punktą ir jį išdėstau taip:

„328. Garbės šaulio vardas ir jį žymintis ženklas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, kurie nėra LŠS nariai, už nuopelnus LŠS.“

1.65. Pakeičiu 330 punktą ir jį išdėstau taip:

„330. LŠS Centro valdybai siūlymus dėl garbės šaulio kandidatūros gali teikti LŠS vadas, LŠS Centro valdybos nariai, rinktinių vadai – rinktinės valdybos pritarimu, išeivijos šaulių vadas – išeivijos Centro valdybos pritarimu.“

1.66. Pakeičiu 335 punktą ir jį išdėstau taip:

„335. Garbės šaulio vardas LŠS vado raštišku įsakymu gali būti atimamas dviejų trečdalių Centro valdybos narių pritarimu, jei garbės šaulys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba jo veika kitaip diskredituoja garbės šaulio ar LŠS vardą ar yra nukreipta prieš Lietuvos Respubliką.“

1.67. Papildau 337¹ punktu:

„337¹. Asmens duomenys, pateikti su VII skyriuje teikiamais dokumentais, tvarkomi asmenų garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo, garbės šaulio teisės dalyvauti LŠS veikloje administravimo tikslais.“

1.68. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.69. Pakeičiu 3 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.70. Papildau 6 priedu (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d.

Krašto apsaugos ministras                                                                               Raimundas Karoblis

Lietuvos šaulių sąjungos statuto

2 priedas

šaulių uniformų tipai

I sKYRIUS

LAUKO UNIFORMa

1. Lauko uniformą sudaro kepurė, panama, beretė, kepuraitė, kostiumas, marškiniai, šiltas švarkas, striukė, trikotažiniai marškinėliai, diržas, pirštinės, batai:

1.1. Kepurė – slepiamųjų spalvų arba vienos iš jų audinio, su pakietintu snapeliu.

1.2. Panama – slepiamųjų spalvų arba vienos iš jų audinio, su plačiais kraštais, apsaugančiais nuo saulės.

1.3. Beretė – klasikinio modelio, žalios spalvos. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių beretė yra juodos spalvos.

1.4. Kepuraitė – dengianti ausis, šilta, samanų spalvos.

1.5. Kostiumas – palaidinė ir kelnės slepiamųjų spalvų audinio. Palaidinė tiesaus kirpimo, užsegama priekyje. Palaidinės priekyje ir ant rankovių – uždėtinės kišenės. Kelnės ilgos, su paslėptu užsegimu ir kišenėmis.

1.6. Šiltas švarkas – samanų spalvos šiauštos medžiagos. Švarkas su aukšta apykakle, priekyje užsegamas, su šoninėmis kišenėmis.

1.7. Striukė – slepiamųjų spalvų arba vienos iš jų audinio, tiesaus silueto, su aukšta apykakle, užsegama priekyje, šiltinta, su gobtuvu, priekyje ir ant rankovių – uždėtinės kišenės.

1.8. Marškinėliai – ilgomis arba trumpomis rankovėmis, slepiamųjų spalvų arba vienos iš jų.

1.9. Diržas – juodos spalvos, užsegamas geltono metalo sagtimi.

1.10. Pirštinės – juodos arba samanų spalvos.

1.11. Batai – juodos arba rudos spalvos, odiniai, suvarstomi, pusilgiais aulais. Aulai gali būti kombinuoti su audiniu.

Lauko uniformos dėvėjimo pavyzdžiai:

II SKYRIUS

IŠEIGINĖ ŠAULIO UNIFORMa

2. Šaulių išeiginę uniformą sudaro beretė, uniforminė kepurė (vyrams), uniforminė kepuraitė (moterims), uniforminis kostiumas, sijonas (moterims), marškiniai (vyrams), palaidinė (moterims), megztinis, kaklaraištis (vyrams), kaklajuostė (moterims), diržas, kojinės, pėdkelnės (moterims), šalikas, pirštinės, pusbačiai (vyrams), bateliai (moterims), žieminiai batai, striukė, žieminė striukė ir lietpaltis:

2.1. Beretė – klasikinio modelio, tamsiai žalios spalvos. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių beretė yra juodos spalvos.

2.2. Uniforminė kepurė – tamsios rudai žalios spalvos audinio, su juodos spalvos snapeliu. Viršutinė kepurės dalis paaukštinta. Virš snapelio dviem mažomis uniformos sagomis tvirtinamas aukso spalvos dirželis. Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – (LŠS) vado kepurės snapelis dekoruojamas aukso spalvos stilizuotų ąžuolo lapų vainiku. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių uniforminė kepurė yra baltos ir juodos spalvų.

2.3. Uniforminė kepuraitė – tamsios rudai žalios spalvos audinio, skrybėlės tipo, standi. Viršutinė dalis platėja į apačią. Užlenkti į viršų kepuraitės kraštai priekyje suformuoja snapelį. Virš snapelio tvirtinamas aukso spalvos dirželis. LŠS vadės kepurės snapelis dekoruojamas aukso spalvos stilizuotų ąžuolo lapų vainiku. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių uniforminė kepurė yra baltos ir juodos spalvų.

2.4. Uniforminis kostiumas – švarkas ir kelnės tamsios rudai žalios spalvos audinio. Švarkas užsegamas keturiomis didelėmis sagomis. Krūtinės aukštyje – dvi uždėtinės kišenės su antkišeniais, užsegamais mažomis uniformos sagomis, juosmens aukštyje – dvi įleistinės kišenės su antkišeniais, užsegamais mažomis uniformos sagomis. Pečių linijoje tvirtinami antpečiai. Švarko nugaros pusėje yra skeltukas. LŠS vado švarko apykaklės kampai dekoruojami siuvinėtais aukso spalvos ąžuolo lapais, o rankovės su rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlėje įsiūtas geltonas apvadas. Moterų švarkas skiriasi užsegimo kryptimi ir neturi viršutinių kišenių. Kelnės su dviem įleistinėmis kišenėmis priekinėje dalyje ir viena įleistine kišene užpakalinės dalies dešinėje pusėje. LŠS vado kelnių šonuose įsiūti geltoni įsiuvai. Moterų kelnės skiriasi užsegimo kryptimi. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių uniforminis kostiumas yra juodos spalvos su dviem eilėmis sagų, kairėje pusėje, krūtinės aukštyje – viena įleista kišenė.

2.5. Sijonas – tamsios rudai žalios spalvos audinio, tiesaus kirpimo, į apačią truputį siaurėjantis, su prisiūtu juosmeniu ir ąselėmis diržui. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių sijonas yra juodos spalvos.

2.6. Marškiniai – baltos spalvos, klasikinio modelio, pusiau prigludę, su uždėtinėmis kišenėmis ties krūtine. Marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis. Į rankovės prisiuvimo siūlę įleisti antpečiai, ant kurių maunamos movos.

2.7. Palaidinė – baltos spalvos, pusiau prigludusio silueto, statytomis trumpomis rankovėmis, apykaklė atverčiama. Dešinėje krūtinės pusėje – uždėtinė kišenė su antkišeniu, užsegamu saga. Palaidinės ilgomis ir trumpomis rankovėmis. Į rankovės prisiuvimo siūlę įleisti antpečiai, ant kurių maunamos movos.

2.8. Megztinis – tamsios rudai žalios spalvos, su trikampe kaklo iškirpte. Rankovės ties alkūnėmis ir pečiai apsiūti tamsios rudai žalios spalvos audinio detalėmis. Kairėje pusėje, krūtinės aukštyje, prisiūta tamsios rudai žalios spalvos audinio kišenė. Pečių linijoje prisiūti to paties audinio antpečiai, ant kurių tvirtinamos antpečių movos. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių megztinis yra mėlynos spalvos.

2.9. Kaklaraištis – juodos spalvos, klasikinio modelio.

2.10. Kaklajuostė – juoda, klasikinio modelio.

2.11. Diržas – juodos spalvos, užsegamas geltono metalo sagtimi.

2.12. Kojinės – juodos spalvos.

2.13. Pėdkelnės – smėlio spalvos.

2.14. Šalikas – trikotažinis, samanų spalvos. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių šalikas yra baltos spalvos.

2.15. Pirštinės – pirštuotos, juodos spalvos.

2.16. Pusbačiai – klasikinio stiliaus, natūralios odos, suvarstomi, juodos spalvos.

2.17. Bateliai – klasikinio stiliaus natūralios odos laiveliai, su vidutinio aukščio pakulne, juodos spalvos.

2.18. Žieminiai batai:

2.18.1. vyrų – klasikinio stiliaus natūralios odos šiltinti aulinukai, užsegami užtrauktuku, juodos spalvos;

2.18.2. moterų – klasikinio stiliaus natūralios odos aulinukai, su vidutinio aukščio pakulne, šiltinti, užsegami užtrauktuku, juodos spalvos.

2.19. Striukė – tamsios rudai žalios spalvos audinio, užsegama paslėptu užtrauktuku. Striukės apačioje dvi vertikalios įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos antpečių movos. Moterų striukė skiriasi užsegimo kryptimi. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių striukė yra juodos spalvos.

2.20. Žieminė striukė – tamsios rudai žalios spalvos audinio, užsegama paslėptu užtrauktuku, su šiltalu viduje. Juosmens aukštyje – dvi uždėtinės kišenės su antkišeniais, krūtinės aukštyje – dvi įleistinės kišenės. Prie striukės apykaklės prisegama natūralaus tamsiai pilko kailio apykaklė. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos movos. Moterų striukė skiriasi užsegimo kryptimi ir nėra viršutinių kišenių. Vakarų (jūros) šaulių rinktinės šaulių žieminė striukė yra juodos spalvos.

2.21. Lietpaltis – tamsios rudai žalios spalvos audinio, užsegamas penkiomis didelėmis uniformos sagomis, juosiamas diržu su audinio spalvos sagtimi. Juosmens aukštyje – dvi įleistinės kišenės. Rankovių apačioje prisiuvamos dekoratyvinės juostelės, kurių vienas galas tvirtinamas didele uniformos saga. Lietpalčio viduje įsegamas šiltalas. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos movos. Moterų lietpaltis skiriasi užsegimo kryptimi.

LŠS išeiginės uniformos dėvėjimo pavyzdžiai:

III SKYRIUS

GARBĖS SARGYBOS ŠAULIO UNIFORMA

3. Garbės sargybos šaulio uniformą sudaro švarkas, kelnės, šaulio paltas, kuopos vado paltas, kepurė, pirštinės, šalikas, avalynė, diržas, pirštinės:

3.1. Švarkas – tamsios rudai žalios spalvos audinio, užsegamas penkiomis didelėmis sagomis. Krūtinės aukštyje dvi uždėtinės kišenės su antkišeniais, užsegamais mažomis uniformos sagomis, juosmens aukštyje – dvi įleistinės kišenės su antkišeniais, užsegamais mažomis uniformos sagomis. Pečių linijoje tvirtinami antpečiai. Švarko apykaklė stati, jos kampuose tvirtinami žalios spalvos trikampiai, apsiūti geltonu apvadu. Trikampių centre aukso spalvos Gediminaičių stulpai. Švarko rankovės su priekyje smailėjančiais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlėje įsiūtas geltonas apvadas. Švarko nugaroje yra skeltukas.

3.2. Kelnės – tamsios rudai žalios spalvos audinio, su dviem įleistinėmis kišenėmis priekinėje dalyje ir viena įleistine kišene užpakalinės dalies dešinėje pusėje. Kelnės siaurėjančios, bridžių tipo, apačioje baigiasi kilpa. Kelnių šonuose įsiūti geltoni įsiuvai.

3.3. Šaulio paltas – tamsios rudai žalios spalvos audinio, užsegamas viena eile, penkiomis didelėmis uniformos sagomis, rankovės su rankogaliais. Švarko nugaroje yra velkė ir skeltukas. Juosmens aukštyje – dvi įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos movos. Ant kairės rankovės, 60 mm atstumu nuo pečių linijos, prisiuvamas rankovės antsiuvas.

3.4. Kuopos vado paltas – tamsios rudai žalios spalvos audinio, užsegamas dviem eilėmis, dvylika didelių uniformos sagų. Rankovės su rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlėje įsiūtas geltonas apvadas. Palto apykaklės kraštai apvesti geltonu apvadu. Švarko nugaroje yra velkė ir skeltukas. Juosmens aukštyje – dvi įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos movos.

3.5. Kepurė – tamsios rudai žalios spalvos audinio, su juodos spalvos snapeliu. Viršutinė kepurės dalis paaukštinta. Virš snapelio dviem mažomis uniformos sagomis tvirtinamas juodos spalvos dirželis, kuopos vado – aukso spalvos. Kepurės priekyje, centre, virš dirželio, tvirtinamas istorinis (1936 metų modelio) ženklas.

3.6. Pirštinės – juodos spalvos.

3.7. Šalikas – tamsios rudai žalios spalvos.

3.8. Avalynė – juodos spalvos.

3.9. Diržas – rudos spalvos.

3.10. Pirštinės – baltos spalvos.

LŠS Garbės sargybos šaulio uniformos dėvėjimo pavyzdžiai:

___________________________

Lietuvos šaulių sąjungos statuto

3 priedas

Šaulių uniformų skiriamieji ženklai

I SKYRIUS

šaulio ženklas

Šaulio ženklas yra baltos spalvos tamsinto metalo stilizuoto skydo formos ženklas. Jo centre reljefiškas dvigubas kryžius. Ženklo aukštis 47 mm, plotis 27 mm. Ženklas prisukamas to paties metalo veržlele. Šaulio ženklo miniatiūros aukštis 20 mm, plotis 12 mm. 

II SKYRIUS

šaulio ženklo antsiuvas

Šaulio ženklo antsiuvas – tai žalios spalvos stilizuotas skydas su centre esančiu juodu dvigubu kryžiumi. Skydo kraštas apvestas juodu apvadu. Antsiuvo aukštis 60 mm, plotis 35 mm.

III SKYRIUS

Lietuvos šaulių sąjungos GARBĖS ŠAULIO ženklas

Baltos spalvos tamsinto metalo ženklas yra stilizuoto skydo formos. Jo centre reljefiškas dvigubas kryžius. Ženklo skydas apjuostas aukso spalvos, tokios pat formos platesniu skydu, kurio kraštai reljefiškai padalinti spinduliais. Ženklo aukštis 56 mm, plotis 35 mm. Ženklas prisukamas baltos spalvos metalo veržlele. Šaulių sąjungos garbės šaulio miniatiūra – mažesnių matmenų toks pat ženklas: aukštis 24 mm, plotis 15 mm.

IV SKYRIUS

Gediminaičių stulpai

Gediminaičių stulpai yra aukso spalvos metalo ažūrinis ženklas. Ženklo aukštis 18 mm, plotis 16 mm.

V SKYRIUS

Antsiuvas „Lietuvos valstybės vėliava“

Stačiakampio formos Lietuvos valstybės vėliavos spalvų antsiuvas, apvestas siauru juodu apvadu. Antsiuvo aukštis 30 mm, plotis 50 mm.

VI SKYRIUS

LŠS ŠTABO IR RINKTINIŲ ANTSIUVAI

Su Lietuvos heraldikos komisija suderintas skydo formos antsiuvas su LŠS vado patvirtinta LŠS padalinio simbolika.

VII SKYRIUS

Išeiginės kepurės ir beretės ženklas

Išeiginės kepurės priekyje, centre, virš dirželio, tvirtinamas istorinis (1936 metų modelio) ženklas. Beretės ženklas yra aukso spalvos metalo ažūrinis ovalo formos ženklas. Ženklo centre dvigubas reljefiškas kryžius, uždėtas ant stilizuotų ąžuolo lapų vainiko. Ženklo aukštis 40 mm, plotis 34 mm.

VIII SKYRIUS

LAUKO UNIFORMOS kepurės, PANAMOS ženklas

Kasdienės uniformos kepurės ženklas yra ovalo formos žalios spalvos dugne įkomponuotas juodos spalvos dvigubas kryžius, apjuostas juodos spalvos stilizuotų ąžuolo lapų vainiku. Ženklo aukštis 50 mm, plotis 45 mm. 

IX SKYRIUS

IŠEIGINĖS ŠAULIO IR GARBĖS SARGYBOS ŠAULIO UNIFORMOS SAGOS

Maža uniformos saga – skritulio formos, aukso spalvos, su reljefišku dvigubu kryžiumi centre ir iš po kryžiaus spinduliuojančiomis linijomis. Sagos skersmuo 14 mm.

Didelė uniformos saga – skritulio formos, aukso spalvos, su reljefišku dvigubu kryžiumi centre ir iš po kryžiaus spinduliuojančiomis linijomis. Sagos skersmuo 22 mm.

X SKYRIUS

VARDINIS ŽENKLAS

Vardiniai ženklai prie išeiginės ir garbės sargybos šaulio uniformų yra juodos spalvos plokštelė su baltos spalvos pavardės raidėmis, prie lauko uniformos – pavardė tamsios spalvos raidėmis šviesiame fone.

XI SKYRIUS

Kaklaraiščio segtukas

Stačiakampė aukso spalvos metalo plokštelė su centre uždėtu to paties metalo reljefišku LŠS simboliu dvigubu reljefišku kryžiumi, kuris uždėtas ant stilizuotų ąžuolo lapų vainiko. Plokštelės aukštis 6 mm, ilgis 65 mm.

XII SKYRIUS

pareigų ženklai

Pareigų ženklai – su Lietuvos heraldikos komisija suderinti LŠS vado nustatytos spalvos ir dydžio simboliai ant antpečių ir movų.

______________________

Lietuvos šaulių sąjungos statuto

6 priedas

(JAUNOJO) ŠAULIO ASMENS DUOMENŲ ANKETA

Nuotrauka	1.   Pagrindiniai duomenys 1.1. Vardas, pavardė
	(vardas, spausdintinėmis raidėmis)
	(pavardė, spausdintinėmis raidėmis) 1.2. Rinktinės vado 20___ m. ____________ mėn. ___ d. įsakymu Nr. ___ priimtas (-ta) (jaunuoju) šauliu (-e). 1.3. Prisiekė (pasižadėjo) 20___ m. __________ mėn. ___ d.    1.4. Pažymėjimo Nr. _____
2.   Gimimo data	3.  Narystė Šaulių sąjungoje
	Pareigos	Padalinys	Nuo kada	Iki kada
4.   Asmens kodas
5.   Gyvenamoji vieta
6.   Tel. Nr.	7.   Karinė tarnyba Lietuvos Respublikos kariuomenėje
	Data (nuo–iki)
8.   Kraujo grupė	Karinis laipsnis
	Karinė specialybė
9.  Išsilavinimas	Kario priesaika (data)
10. Darbovietė (mokymosi įstaiga), pareigos
11. El. paštas
12. Apdovanojimai
13. Nuobaudos

P R A Š Y M A S

Prašau nuo 20___ m. _____ mėn. ___ d. priimti mane į Šaulių sąjungos ______________________ šaulių __ -osios rinktinės _______________ kuopą __________ šauliu. Neprieštarauju, kad būtų patikrinti mano anketiniai duomenys. Pasižadu per 14 kalendorinių dienų informuoti padalinio vadą apie mano anketinių duomenų pasikeitimą.

__________________________________

(vardas ir pavardė, parašas)

Stojimui neprieštarauju :

Šeimos nariai (pildo kandidato į jaunuosius šaulius tėvas, motina arba globėjas (kai vaikui nuo 11 iki 18 metų):

Tėvas (globėjas) ____________________________________________________________________________

(vardas ir pavardė)

____________________________________________________________________________

(gyvenamoji vieta, tel.)

Motina (globėja) ____________________________________________________________________________

(vardas ir pavardė)

____________________________________________________________________________

(gyvenamoji vieta, tel.)

P R I E S A I K A AŠ, _________________________________________, TAPDAMAS ŠAULIU, JŪSŲ AKIVAIZDOJE PRISIEKIU BŪTI IŠTIKIMAS (-A) LIETUVOS VALSTYBEI, NEGAILĖDAMAS (-A) JĖGŲ IR GYVYBĖS GINTI IR SAUGOTI JOS NEPRIKLAUSOMYBĘ, TERITORINĮ VIENTISUMĄ IR KONSTITUCINĘ SANTVARKĄ. PAŽADU LAIKYTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTO IR ŠAULIŲ ETIKOS KODEKSO, KITŲ ĮSTATYMŲ, SĄŽININGAI VYKDYTI ŠAULIO PAREIGAS IR VADŲ ĮSAKYMUS. PASIŽADU GERBTI ŽMOGAUS TEISES, SAUGOTI MAN PATIKĖTAS PASLAPTIS IR TURTĄ, RŪPINTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS IR JOS TAUTOS GEROVE, VISUR ELGTIS KAIP DERA DORAM, DRAUSMINGAM IR NARSIAM ŠAULIUI. TEPADEDA MAN DIEVAS (prisiekti galima ir be paskutinio sakinio). __________________________________ (priesaiką davusiojo parašas) __________________________________________________________________ (priesaiką priėmusiojo pareigos, vardas, pavardė, parašas, data)
P A S I Ž A D Ė J I M A S AŠ, ______________________________________________, TAPDAMAS JAUNUOJU ŠAULIU, JŪSŲ AKIVAIZDOJE IŠKILMINGAI PASIŽADU BŪTI IŠTIKIMAS (-A) LIETUVOS VALSTYBEI IR STROPIAI RENGTIS GINTI LIETUVOS LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ. PAŽADU LAIKYTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTO IR ŠAULIŲ ETIKOS KODEKSO, KITŲ ĮSTATYMŲ, SĄŽININGAI VYKDYTI JAUNOJO ŠAULIO PAREIGAS IR VADŲ ĮSAKYMUS. PASIŽADU GERBTI ŽMOGAUS TEISES, SAUGOTI MAN PATIKĖTAS PASLAPTIS IR TURTĄ, RŪPINTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS IR JOS TAUTOS GEROVE, VISUR ELGTIS KAIP DERA DORAM, DRAUSMINGAM IR NARSIAM JAUNAJAM ŠAULIUI. TEPADEDA MAN DIEVAS (pasižadėti galima ir be paskutinio sakinio). __________________________________ (pasižadėjimą davusiojo parašas) ___________________________________________________________________ (pasižadėjimą priėmusiojo pareigos, vardas, pavardė, parašas, data)
Mokymų kursai
Data (nuo–iki)	Trukmė	Mokymų pobūdis	Mokymų vieta
5. NARYSTĖS ŠAULIŲ SĄJUNGOJE SUTARTIS (sudaroma su šauliais) ____________________ (data) Šaulių sąjunga, atstovaujama ____________________________________________________________ šaulių rinktinės vado _________________________, ir Lietuvos Respublikos pilietis (-tė) ________________________________, gimęs (-usi) ___________________, gyvenantis (-ti) _____________________________________, a. k. _______________________, paso serija _______, Nr. _______, išduotas _________________________________________________, toliau vadinamas šauliu (-e), sudarėme šią sutartį: 1. Šaulių sąjunga įsipareigoja: 1.1 sudaryti šauliui sąlygas dalyvauti šaulių veikloje; 1.2. išduoti šaulio pažymėjimą; 1.3. užtikrinti socialines garantijas ir lengvatas, nustatytas šauliams Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Šaulių sąjungos statute. 2. Šaulys (-ė) įsipareigoja: 2.1. vykdyti Šaulių sąjungos įstatymo, Šaulių sąjungos statuto ir kitų sąjungos vidaus tvarką ir veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimus; 2.2. saugoti ir prižiūrėti išduotą uniformą, amuniciją ir kitas vertybes, o praradus ar sugadinus atlyginti jų vertę; 2.3. atleistas iš Šaulių sąjungos, gražinti šaulio pažymėjimą, inventorių, atributiką, uniformą ar atlyginti jos vertę nustatyta tvarka; 2.4. būti Šaulių sąjungos nariu neterminuotai. 3. Šaulys (-ė) patvirtina, kad nėra dalyvavęs veikloje prieš Lietuvos valstybę, taip pat nėra buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju ir SSRS specialiųjų tarnybų slaptuoju bendradarbiu bei teistas už tyčinius nusikaltimus, atitinka Šaulių sąjungos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus; 4. Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme ir  Lietuvos šaulių sąjungos statute numatytais pagrindais.                                   TVIRTINU _________________________________ ________________________________ (šaulio (-ės) v., pavardė, parašas) (rinktinės vado v., pavardė, parašas) A.V.
Atleidimo (pašalinimo) iš Šaulių sąjungos narių pagrindas: Rinktinės vado įsakymas 20___ m. ________ mėn. ___ d. Nr. ___ Šaulių sąjungos vado įsakymas 20___ m. ________ mėn. ___ d. Nr. ____