Nr. DOK-2594

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00226-2021-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 10 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei A. R. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“), peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. galutinį sprendimą, kuriuo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1706-998/2021, ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė atsakovės neinformavo apie reikalavimo perleidimą, dėl ko atsakovės prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui laikytinas tinkamu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, nuo pranešimo gavimo vienintelis tinkamas prievolės įvykdymas yra ieškovei. Atsakovė skolą sumokėjo pradiniam kreditoriui, taigi nelaikytina, kad prievolę įvykdė tinkamai. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą paskirties ir pranešimo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Juris LT“ (j. a. k. 303262509) už kasacinį skundą 2022 m. balandžio 7 d. per Paysera sumokėtą 8 (aštuonių) Eur žyminį mokestį (pavedimo Nr. 545357878).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas