VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL VISŲ BALTIJOS PRALAIDUMO SKAIČIAVIMO REGIONO PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIŲ REGIONINIO TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMO KOORDINAVIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ, PARENGTŲ PAGAL 2017 M. RUGPJŪČIO 2 D. KOMISIJOS REGLAMENTO (ES) 2017/1485 76 IR 77 STRAIPSNIUS, PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 4 d. Nr. O3E-1072
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (toliau – Reglamentas), 6 straipsnio 3 dalies b punktu bei atsižvelgdama į LITGRID AB 2019 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 19SD-6140, 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 20SD-2528, 2020 m. spalio 19 d. raštą Nr. 20SD-2986 bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. pažymą Nr. O5E-936 „Dėl visų Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatorių regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo bendrųjų nuostatų, parengtų pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos Reglamento (ES) 2017/1485 76 ir 77 straipsnius, patvirtinimo“, Taryba n u t a r i a:
Patvirtinti Visų Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatorių regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo bendrąsias nuostatas, parengtas pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos Reglamento (ES) 2017/1485 76 ir 77 straipsnius (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo
tarybos 2020 m. lapkričio 4 d.
nutarimu Nr. O3E-1072
Visų Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono PSO
regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo bendrosios nuostatos, parengtos pagal
2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos Reglamento (ES) 2017/1485 76 ir 77 straipsnius
2020 m. rugpjūčio 19 d.
Turinys
1. Įvadas................................................................................................................................................ 4
2. Bendrosios regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo nuostatos............................... 6
3. Įvesties duomenų apibrėžimas koordinuotos eksploatavimo saugumo analizės procesams........ 6
3.1 Nenumatytų atvejų sąrašas............................................................................................................ 6
3.2 Įvertinti elementai, TTE ir eksploatavimo saugumo ribos.............................................................. 7
3.3 Taisomieji veiksmai...................................................................................................................... 7
4. Regioninio saugumo koordinatoriui taikomos nuostatos................................................................... 8
4.1 Duomenų nuoseklumo vertinimas................................................................................................ 8
4.2 Baltijos PSR KRTESV................................................................................................................... 8
5. TV rengimo, koordinavimo ir aktyvavimo nuostatos........................................................................ 9
5.1 TTV nustatymas............................................................................................................................ 9
5.2 Keitimasis informacija apie galimus TV PSR viduje..................................................................... 9
5.3 Keitimasis informacija apie galimus tarpregioninius TV............................................................. 10
5.4 Efektyviausių ir ekonomiškai veiksmingiausių TV nustatymas................................................... 10
5.5 TV koordinavimas...................................................................................................................... 10
5.6 TV aktyvavimas.......................................................................................................................... 11
6. Kitos paros KRTPV......................................................................................................................... 11
7. Einamosios paros KRTESV............................................................................................................. 12
8. RTESK organizavimas..................................................................................................................... 13
8.1. Regioninio saugumo koordinatoriaus valdymas ir veikla........................................................... 13
8.2 Regioninio saugumo koordinatoriaus kontrolės sritis.................................................................. 14
9. Bendradarbiavimas ir koordinavimas.............................................................................................. 14
10. Įgyvendinimo laikotarpis............................................................................................................... 15
1. Įvadas
Kadangi
(1) Šis dokumentas yra Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono (toliau – Baltijos PSR) Regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo (toliau – Baltijos RTESK) bendrosios nuostatos pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485 76 ir 77 straipsnius (toliau – SE reglamentas).
(2) Šiose bendrosiose nuostatose atsižvelgiama į bendruosius principus ir tikslą, nustatytą SE reglamente, taip pat į Komisijos reglamentą (EB) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (toliau – PPPV reglamentas).
(3) Būtina standartizuoti tinklo eksploatavimo saugumo analizę bent sinchroninėje zonoje pagal SE reglamento 75 straipsnio 1 dalį, atitinkamai PSO pagal SE reglamento 76 straipsnio 1 dalį. Bendrieji standartizavimo principai, apibrėžti bendroje Tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo metodikoje (toliau – TESAKM) pagal SE reglamento 75 straipsnį, kuri bus laikoma šių bendrųjų nuostatų teisiniu pagrindu.
(4) Šios bendrosios nuostatos atsižvelgia ir, kur būtina, papildo TESAKM ir, kur reikia, metodikas, sukurtas vadovaujantis PPPV reglamento 35 straipsniu (toliau – KAPKP metodika) ir PPPV reglamento 74 straipsniu (toliau – („APKPIP metodika“).
(5) SE reglamento 76 ir 77 straipsniai yra teisinis šių bendrųjų nuostatų pagrindas ir juose apibrėžiami keli reikalavimai, kurie turėtų apimti bent jau:
a. einamosios paros tinklo eksploatavimo saugumo analizės, atliekamos Regioninio saugumo koordinatoriaus (toliau – RSK), ir bendro tinklo modelio atnaujinimų sąlygas ir dažnumą;
b. taisomųjų veiksmų (toliau – TV) rengimo metodiką, kuri turi būti valdoma suderintai, atsižvelgiant į tarpvalstybinę jų svarbą, nustatytą pagal PPPV 35 straipsnį, atsižvelgiant į SE reglamento 20–23 straipsnių reikalavimus ir nustatant bent jau:
i. keitimosi informacija apie turimus TV tarp atitinkamų PSO ir RSK tvarką;
ii. apribojimų ir TV klasifikavimą pagal SE reglamento 22 straipsnį;
iii. efektyviausių ir ekonomiškai veiksmingiausių TV nustatymą, esant tinklo elementų saugumo ribų pažeidimams, nurodytiems SE reglamento 22 straipsnyje;
iv. TV paruošimą ir aktyvavimą pagal SE reglamento 23 straipsnio 2 dalį;
v. PK išlaidų, nurodytų SE reglamento 22 straipsnyje, pasidalijimą, prireikus papildant bendrą metodiką, parengtą pagal PPPV reglamento 74 straipsnį.
(6) Apibendrinant šiuo bendrųjų nuostatų dokumentu prisidedama prie SE reglamento bendrųjų tikslų, kurie būtų naudingi visiems PSO, reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams.
(7) Baltijos RTESK bendrosios nuostatos ateityje gali būti keičiamos ir tikslinamos, atsižvelgiant į būsimus 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ЕС) 2019/943 reikalavimus, taikomus vidaus elektros energijos rinkai.
1.1 Apibrėžtys ir santrumpos
Baltijos RTESK bendrųjų nuostatų tikslais šiame dokumente vartojami terminai turi atitikti apibrėžimus, pateiktus SE reglamento 3 straipsnyje, PPPV reglamento 2 straipsnyje, Reglamento 543/2013 2 straipsnyje, TESAKM 2 straipsnyje ir kitus juose nurodytus teisės aktus. Be to, taikomi šie apibrėžimai:
Galimas taisomasis veiksmas – tai taisomieji veiksmai, kuriais galima išspręsti elektros tinklo apribojimus. Tai apima reikalingą techninę ir išlaidų informaciją.
Baltijos PSO – Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai.
Baltijos RSK – Baltijos regioninio saugumo koordinatorius, kuris teikia paslaugas trims Baltijos PSO šiose šalyse: Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje. Baltijos RSK veiklos sritis taip pat apima tarpvalstybines sienas tarp EE-FI, EE-LV, LV-LT, LT-SE ir LT-PL.
Baltijos RSK sutartis – tai Baltijos regioninio saugumo koordinatorių sutartis, kurią 2016 m. spalio 31 d. pasirašė „Elering“, AST ir „Litgrid“.
Baltijos PSR PSO – Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Švedijos elektros energijos PSO.
Baltijos PSK – tai pralaidumo skaičiavimo metodika Baltijos pralaidumo skaičiavimo regione pagal Komisijos reglamento (ES) 2015/1222 20 straipsnio 2 dalį.
APKPIP metodika – Bendroji visų Baltijos PSO apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodika pagal PPPV reglamento 74 straipsnį.
Baltijos BTM – bendras tinklo modelis, susidedantis iš atskirų Baltijos PSO tinklo modelių ir gretutinių trečiųjų šalių PSO, veikiančių toje pačioje sinchroninėje srityje, tinklo modelio duomenų.
Identifikuotas suvaržymas – tai pora elementų, susidedančių iš vieno (ar daugiau) įvertintų elementų ir nenumatytų atvejų, dėl kurių pažeidžiama eksploatavimo saugumo riba arba šios eksploatavimo saugumo ribos funkcija.
Įvertintas elementas – tai tinklo elementas, kurio elektrinė būsena vertinama regioniniame ar tarpregioniniame procese ir kurio vertė turėtų atitikti regioninių taisyklių funkciją, nustatančią eksploatavimo saugumo ribas. Įvertintų elementų sąrašą sudaro saugūs ir nuskenuoti elementai.
Apsaugotas elementas – tai įvertintas elementas, kurio eksploatavimo saugumo ribų pažeidimai turi būti nustatyti ir pašalinti koordinuotu būdu.
Nuskenuotas elementas – tai įvertintas elementas, kurio eksploatavimo saugumo ribų pažeidimai turi būti stebimi.
Koordinuota tinklo eksploatavimo saugumo analizė (KTESA) – kiekvieno PSO atliktas tinklo eksploatavimo saugumo analizė, naudojant bendrą tinklo modelį, pagal SE reglamento 72 straipsnio 2–4 dalis.
Koordinuotas regioninis tinklo eksploatavimo saugumo vertinimas (KRTESV) – tai RSK atlikta tinklo eksploatavimo saugumo analizė, naudojant bendrą tinklo modelį, pagal SE reglamento 78 straipsnį.
Kiekybinis metodas – matematinis skaičiavimo metodas tarpvalstybiniam taisomųjų veiksmų poveikiui nustatyti, apibrėžtas pagal TESAKM 15 straipsnio 4 ir 5 dalis.
Kokybinis metodas – empiriškai pagrįstas metodas, leidžiantis nustatyti tarpvalstybinį taisomųjų veiksmų poveikį.
Santrumpos
BTM – bendras tinklo modelis;
IGM – individualus tinklo modelis;
RESK – regioninis tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimas;
TV – taisomieji veiksmai;
TTV – tarpvalstybiniai taisomieji veiksmai;
RSK – regioninis saugumo koordinatorius;
NRI – nacionalinė reguliavimo institucija;
AL – atskaitos laikas;
KP – kita para;
EP – einamoji para;
KTE – kritinis tinklo elementas;
HVDC – aukštos įtampos nuolatinė srovė;
TTE – tarpvalstybinis tinklo elementas;
OPDE – operatyvinio planavimo duomenų aplinka.
2. Bendrosios regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo nuostatos
1. Visi Baltijos PSR PSO ir Baltijos RSK turi koordinuotai valdyti eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus ir TV, kurie laikomi aktualiais vidaus ir tarpvalstybiniu mastu Baltijos PSR, su paveiktais PSO, atliekant kitos paros ir einamosios paros KRTESV procesus.
2. Visi Baltijos PSR ir Baltijos RSK PSO vykdo Baltijos PSR regioninį eksploatavimo saugumo koordinavimą kitos paros ir einamosios paros laikotarpiams laikydamiesi šio dokumento nuostatų.
3. Kiekvienas PSO turi atlikti koordinuotą tinklo eksploatavimo saugumo analizę (toliau – KTESA ) KP ir EP laikotarpiams. KTESA reikalauja, kad PSO atliktų BTM nenumatytų atvejų analizę kitų metų laikotarpiui, taip pat KP ir EP laikotarpiams, ir užtikrintų, jog bet koks nenumatytas atvejis nesukurs situacijos, kai jo kontrolės srityje būtų viršytos eksploatavimo saugumo ribos.
4. Koordinuotą regioninį tinklo eksploatavimo saugumo vertinimą (toliau – KRTESV) atlieka Baltijos RSK, derindamas su PSO, vykdydamas KP ir EP laikotarpių procesus. KRTESV reikalauja, kad Baltijos RSK atliktų regioninį veiklos saugumo vertinimą bent jau visiems pralaidumo apskaičiavimo regiono PSO. Aptikęs perkrovą, jis atitinkamam PSO turi rekomenduoti efektyviausius ir ekonomiškai veiksmingiausius TV. Baltijos RSK taip pat koordinuoja TV rengimą su PSO ir tarp jų, kad PSO galėtų suderintai realiuoju laiku atlikti TV ir atitinkamus tarpvalstybinius taisomuosius veiksmus (TTV) su kitais RSK.
5. Prieš pradėdamas RTESK procesą ITM rengimo tikslais, kiekvienas PSO turi teisę atlikti preliminarų vietinį tinklo vertinimą, kad būtų galima nustatyti bet kokius vidaus tinklo elementų eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus. Kiekvienas PSO gali pasirinkti, pašalinti ar nepašalinti vidaus tinklo elementų eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus, taikant atitinkamus tarpvalstybiniu mastu nesvarbius taisomuosius veiksmus.
6. Rengdamas ITM, kiekvienas PSO turi įtraukti visus tarpvalstybiniu mastu nesvarbius susijusius taisomuosius veiksmus, numatytus preliminariame vietiniame tinklo vertinime.
7. Kiekvienas Baltijos PSO turi informuoti visus Baltijos PSR PSO ir Baltijos RSK apie TV įtraukimą į savo ITM.
8. Baltijos RSK atliks KRTESV, naudodamasis BTM, nenumatytų atvejų sąrašu ir eksploatavimo saugumo ribomis, pateiktais visų PSO. Jis turi pateikti KRTESV rezultatus bent jau visiems Baltijos PSR PSO. Aptikęs tinklo pažeidimą, jis turi rekomenduoti atitinkamiems PSO efektyviausius ir ekonomiškai veiksmingiausius TV; taip pat jis gali rekomenduoti kitus, nei PSO pateiktus, TV.
3. Įvesties duomenų apibrėžimas koordinuotos eksploatavimo saugumo analizės procesams
3.1 Nenumatytų atvejų sąrašas
1. Kiekvienas Baltijos PSR PSO turi sudaryti nenumatytų atvejų, kurie turi būti analizuojami KP ir EP saugumo analizės procesuose, sąrašą pagal SE reglamento 33 straipsnį.
2. Kiekvienas Baltijos PSR PSO turi pateikti Baltijos RSK nenumatytų atvejų sąrašą, kuris bus naudojamas KP ir EP saugumo analizės procesams.
3. Jei reikia, kiekvienas Baltijos PSR PSO turi atnaujinti nenumatytų atvejų sąrašą ir pateikti atnaujintą nenumatytų atvejų sąrašą Baltijos RSK.
4. Baltijos RSK turi sukurti bendrą nenumatytų atvejų sąrašą, kuris bus naudojamas KRTESV procesų metu, remiantis naujausiu individualiu kiekvieno Baltijos PSR perdavimo sistemos operatoriaus pateiktu nenumatytų atvejų sąrašu, skirtu KP ir EP saugumo analizės procesams.
6. Jei duomenys būtų nenuoseklūs ir būtų pakankamai laiko iki tolesnių KRTESV proceso etapų, Baltijos RSK turi informuoti atitinkamą PSO. PSO turi atsiųsti ištaisytą nenumatytų atvejų sąrašą. Jei duomenys būtų nenuoseklūs ir nebūtų pakankamai laiko iki tolesnių KRTESV proceso etapų, Baltijos RSK turi naudoti naujausią turimą nenumatytų atvejų sąrašą.
3.2 Įvertinti elementai, TTE ir eksploatavimo saugumo ribos
1. Kiekvienas Baltijos PSR PSO turi sudaryti įvertintų elementų, svarbių Baltijos PSR KRTESV, sąrašą, atsižvelgdamas į jo stebimumo sritį ir eksploatavimo saugumo ribas pagal SE reglamento 25 straipsnį. PSO neturi įtraukti jokios patikimumo ribos į eksploatavimo saugumo ribas. Įvertintų elementų sąrašą turi sudaryti saugūs ir nuskenuoti elementai.
2. Apsaugoti elementai – tai visi kritiniai tinklo elementai (toliau – KTE ) ir visi tinklo elementai, kurių įtampa yra lygi ar didesnė nei 330 kV, ir visos HVDC sistemos.
3. Kiekvienas Baltijos PSR PSO, įtrauktas į daugiau nei vieną PSR, turi teisę pašalinti iš apsaugotų elementų sąrašo bet kurį elementą, kuriam taikoma KRTESV kitame PSR.
4. Atitinkami tarpvalstybiniai Baltijos PSR tinklo elementai (toliau – TTE) – tai apsaugoti elementai, apibrėžti šio straipsnio 2 dalyje.
5. Kiekvienas Baltijos PSR PSO turi teisę išbraukti bet kurį elementą iš savo valdymo zonos saugių elementų sąrašo, išskyrus KTE, jei su tuo sutinka visi Baltijos PSR PSO.
6. Kiekvienas Baltijos PSR PSO gali apibrėžti nuskenuotus elementus, kurie bus KRTESV proceso dalimi.
7. Nuskenuoti elementai gali būti bet kokie elementai, kurių įtampa yra žemesnė nei 330 kV, kurie yra sumodeliuoti ITM, ir elementai, neįtraukti į apsaugotų elementų sąrašą.
8. Kiekvienas Baltijos PSR PSO turi pateikti Baltijos RSK įvertintų elementų sąrašą, kuris bus naudojamas KP ir EP saugumo analizės procesams.
9. Jei reikia, kiekvienas Baltijos PSR PSO turi atnaujinti savo įvertintų elementų sąrašą ir pateikti atnaujintą įvertintų elementų sąrašą Baltijos RSK.
10. Baltijos RSK turi sudaryti bendrą įvertintų elementų sąrašą, kuris bus naudojamas KRTESV procesuose, remiantis naujausiu individualiu kiekvienos Baltijos PSR PSO pateiktu sąrašu ir pasidalinti bendru sąrašu su Baltijos PSR PSO.
12. Jei duomenys būtų nenuoseklūs ir būtų pakankamai laiko iki tolesnių KRTESV proceso etapų, Baltijos RSK turi informuoti atitinkamą PSO. PSO turi atsiųsti pataisytą įvertintų elementų sąrašą. Jei duomenys būtų nenuoseklūs ir nebūtų pakankamai laiko iki tolesnių KRTESV proceso etapų, Baltijos RSK turi naudotis naujausiu turimu įvertintų elementų sąrašu.
3.3 Taisomieji veiksmai
2. Rengdamas TV, kiekvienas Baltijos PSR PSO atsižvelgia į TV, apibrėžtus pagal SE reglamento 22 straipsnį.
3. Visi Baltijos PSR PSO, kartu su Baltijos RSK, turi nustatyti, ar pagal šio straipsnio 1 dalį parengti TV yra reikšmingi tarpvalstybiniu mastu, vadovaudamiesi 5.1 straipsnyje aprašytomis taisyklėmis.
4. Pateiktuose TV duomenyse turi būti nurodyta bent jau ši informacija:
a. TV prieinamumo laikotarpis;
b. numatomos išlaidos;
c. aktyvavimo laikas;
d. visa papildoma informacija, susijusi su TV taikymu.
5. Rengdamas TV, kiekvienas Baltijos PSR PSO turi atsižvelgti į apribojimus, galinčius riboti TV taikymą. Turi būti atsižvelgta bent į šiuos apribojimus:
a. Techninius apribojimus, tokius kaip kitimo spartos apribojimas, min/maks. galia, min./maks. perskirstymas ar galios keitimas per HVDC sistemas.
b. Eksploatacijos apribojimus ir naudojimo taisykles, tokias kaip perjungimo apribojimai, prieinamas atšakų diapazonas, topologijos priemonių tarpusavio priklausomybė.
c. Procedūrinius apribojimus, atsirandančius dėl terminų, kuriuos lemia vietos ar regioniniai procesai.
3.4 Individualaus ir bendro tinklo modelio nuostatos
1. Visi Baltijos PSR PSO turi sukurti individualų tinklo modelį (toliau – ITM), kuris turėtų būti naudojamas saugumo analizės procesuose. ITM turi būti paskelbtas operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje (toliau – OPDE) pagal SE reglamento 70 straipsnio 2 dalį.
3. Visi Baltijos PSR PSO turi teisę atlikti išankstinį vietos vertinimą ir nuspręsti, ar pašalinti eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus savo ITM.
4. Visi Baltijos PSR PSO gali įtraukti į savo ITM bet kokius tarpvalstybiniu mastu nesvarbius prevencinius TV, gautus preliminaraus vietinio patikimumo vertinimo metu.
5. Visi Baltijos PSR PSO turi įtraukti į savo ITM prevencinius TV, dėl kurių buvo susitarta ir kurie buvo suderinti per ankstesnius KRTESV procesus.
8. Baltijos RSK turi sujungti Baltijos PSR ITM, jei reikia, įskaitant atitinkamas tos pačios sinchroninės zonos tinklo modelių dalis, į Baltijos BTM.
4. Regioninio saugumo koordinatoriui taikomos nuostatos
4.1 Duomenų nuoseklumo vertinimas
1. Baltijos RSK turi stebėti kiekvienos Baltijos PSR PSO pateiktų įvesties duomenų nuoseklumą ir teisingumą, apibrėžtus šių bendrųjų nuostatų 3 straipsnyje, atsižvelgdamas bent į:
a. Failų formato teisingumą.
b. ITM ir BTM duomenų nuoseklumą.
c. Duomenų nuoseklumą, įvertinant ankstesnius KRTESV procesus ir laikotarpius.
2. Baltijos RSK turi tikrinti kiekvieno Baltijos PSO į ITM įtrauktų TV ir informacijos, kuria dalijamasi pagal 2.7 ir 3.4.5 straipsnius, suderinamumą. Esant nesuderinamumui, Baltijos RSK turi informuoti apie tai atitinkamą PSO ir gauti PSO paaiškinimą su pataisytais duomenimis.
4.2 Baltijos PSR KRTESV
1. KRTESV turi būti atliekamas KP laikotarpiui pagal 6 straipsnį ir EP laikotarpiui pagal 7 straipsnį.
3. Visi Baltijos PSR PSO turi keistis su atitinkamais PSO ir Baltijos RSK informacija apie galimus TV, taikomus KP ir EP KRTESV procesams, kurie gali būti naudojami Baltijos PSR.
4. Baltijos RSK turi surinkti visus duomenis, reikalingus atlikti KRTESV, įskaitant:
a. bendrą nenumatytų atvejų sąrašą pagal 3.1 straipsnį;
b. bendrą įvertintų elementų sąrašą pagal 3.2 straipsnį;
c. galimų TV sąrašą pagal 3.3 ir 5.3 straipsnius, nustatant jų tarpregioninį poveikį pagal 5.2 straipsnį.
5. Baltijos RSK turi įvertinti kiekvieno pradinių duomenų failo, kurį pateikia kiekvienas Baltijos PSR PSO, išsamumą ir nuoseklumą pagal 4.1 straipsnį. Jei pateiktuose failuose būtų nesuderinamumų, Baltijos RSK turi pranešti apie tai atitinkamam PSO ir prašyti duomenis ištaisyti ir atnaujinti.
6. Atlikdamas KRTPV, Baltijos RSK turi:
a. atlikti tinklo patikimumo vertinimą (kuris apima energijos srauto ir nenumatytų tinklo pažeidimų analizę) ir nustatyti KP ir EP planavimo procesų tinklo saugumo pažeidimus N situacijoje (normalioje situacijoje) ir (N-1) situacijose;
b. teikti tinklo patikimumo vertinimo rezultatus visiems Baltijos PSR PSO;
c. rekomenduoti atitinkamiems PSO TV, kurie pašalintų KRTPV metu nustatytų apsaugotų elementų saugumo pažeidimus pagal 5.4 straipsnį;
d. koordinuoti siūlomų TV priimtinumą PSO ir dalytis informacija apie suderintus TV su visų Baltijos PSR PSO.
7. Baltijos RSK turi atlikti KRTPV pagal TESAKM 30 straipsnį, atsižvelgdamas į šias sąlygas:
a. Baltijos RSK turi keistis KRTPV proceso rezultatais su atitinkamais gretutinių RSK PSO, siekdamas užtikrinti tarpregioninį koordinavimą.
b. Pagal TESAKM 27 straipsnį ir jo pakeitimą Baltijos RSK turi suderinti su gretutinių RSK PSO tinklo saugumo pažeidimus sutampančiuose TTE.
4.3 TV stebėsena
1. Baltijos RSK KRTESV procesų metu turi tikrinti, ar tinkamai įtraukti suderinti TV į PSO ITM, atsižvelgiant į atitinkamus procesų laikotarpius.
5. TV rengimo, koordinavimo ir aktyvavimo nuostatos
5.1 TTV nustatymas
1. Visi Baltijos PSR PSO turi kokybiškai nustatyti tarpvalstybinę kiekvieno TV svarbą pagal TESAKM 14 ir 15 straipsnius. Jei nesutariama dėl rezultatų, PSO ir Baltijos RSK turi taikyti kiekybinį metodą pagal TESAKM 15 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 5 dalį.
2. Taikant kiekybinį metodą, atliekamas bent jau TTE elementų, susietų su modeliuojamais tinklo pažeidimas, vertinimas pagal TESAKM 15 straipsnio 4 dalį.
3. Taikant kiekybinį metodą, visi TV, kurių bent vieno elemento, apibrėžto pagal 2 dalį, įtakos koeficientas yra didesnis nei 5%, laikomi svarbiais tarpvalstybiniu mastu.
4. Baltijos PSR PSO gali pavesti atlikti TV įtakos veiksnių skaičiavimą, taikant kiekybinį metodą, Baltijos RSK.
5.2 Keitimasis informacija apie galimus TV PSR viduje
1. Visi Baltijos PSR PSO turi pateikti galimų TV sąrašą atitinkamiems PSO ir Baltijos RSK, kad jie galėtų atlikti KP ir EP KRTESV procesus Baltijos PSR. Galimų TV sąrašas atnaujinamas priklausomai nuo PSO poreikių. PSO turi informuoti kitus PSO ir Baltijos RSK apie visus šio sąrašo atnaujinimus.
2. Pateikdamas Baltijos RSK TV sąrašą, kiekvienas PSO taip pat turi apsvarstyti ir pateikti TV, kurie jau buvo suderinti tam pačiam RLV (toliau – rinkos laiko vienetas), per ankstesnius koordinuotus regioninio eksploatavimo saugumo vertinimus, išskyrus šiuos atvejus:
a. dėl nenumatyto įvykio nebuvo galima atlikti TV, ar
b. nėra techninių galimybių atlikti TV, ar
c. atsirado galimybė atlikti naują efektyvesnį ir veiksmingesnį TV.
5.3 Keitimasis informacija apie galimus tarpregioninius TV
1. Baltijos RSK KRTESV proceso metu turi suderinti su gretutinių PSR RSK TV, turinčių įtakos PSR (toliau – tarpregioniniai persidengiantys TTV) panaudojimą.
2. Baltijos RSK turi keistis visais atitinkamais KRTESV proceso rezultatais Baltijos PSR viduje ir su gretutinių PSR RSK, siekdami koordinuoti tarpregioninius persidengiančius TTV tarp Baltijos PSR ir gretutinių PSR.
3. PSO, koordinuodami savo veiklą su RSK, turi pašalinti perkrovą persidengiančiuose TTE ir koordinuoti tarpregioninius persidengiančius TTV, darančius įtaką šiems persidengiantiems TTE, pagal metodikos pakeitimo pasiūlymą, kuris turi būti parengtas pagal TESAKM 27 straipsnio 3 dalį.
5.4 Efektyviausių ir ekonomiškai veiksmingiausių TV nustatymas
1. Vykdydamas KP ir EP KRTESV procesus, Baltijos RSK turi pateikti rekomendaciją dėl efektyviausių ir ekonomiškai veiksmingiausių TV įgyvendinimo atitinkamiems PSO.
2. Jei reikia, prieš įgyvendindamas KP ir EP KRTESV procesus, Baltijos RSK, suderindamas su atitinkamais PSO ir gretutinių PSR RSK, turi įvertinti TV efektyvumą ir ekonominį veiksmingumą.
5.5 TV koordinavimas
1. PSO ir Baltijos RSK turi sumažinti perkrovas apsaugotuose elementuose ir koordinuoti TTV, darančius poveikį šiems apsaugotiems elementams, pagal pasiūlymą dėl TESAKM metodikos pakeitimo, kuris bus parengtas pagal TESAKM 27 straipsnio 3 dalį.
2. Nustatęs eksploatavimo saugumo ribų pažeidimą, Baltijos RSK turi rekomenduoti atitinkamam PSO tinkamą TV iš galimų PSO teikiamų TV. Baltijos RSK taip pat gali rekomenduoti kitus TV, nei tuos, kuriuos pateikė PSO. Tokias rekomendacijas dėl TV turi pagrįsti Baltijos RSK ir patvirtinti atitinkami PSO.
3. Rekomenduodamas TV pagal šio straipsnio 2 dalį, Baltijos RSK turi atsižvelgti į galimus apribojimus, nustatytus pagal 3.3.6 straipsnį, galinčius riboti jo naudojimą.
4. TV, nustatyti eksploatavimo saugumo ribų pažeidimams šalinti pagal šio straipsnio 3 dalį:
a. neturi sukelti papildomų nuskenuotų elementų veikimo saugumo ribų pažeidimų;
b. neturėtų pabloginti esamų nuskenuotų elementų veikimo saugumo ribų pažeidimų.
5. Kiekvienas PSO turi įvertinti, ar rekomenduojami TV atitinka šias sąlygas:
a. TV galima taikyti nuosekliai konkrečiam rinkos laiko vienetui, nuo sprendimo dėl jo priėmimo koordinavimo procese iki visų tolimesnių saugumo analizių laikotarpių, įskaitant realųjį laiką;
b. TV turėtų pašalinti apsaugotų elementų pažeidimus;
c. TV nesukelia paveikto PSO tinklo pavojaus ar avarinės būsenos, remiantis koordinavimo procese naudojamu BTM;
d. atlikus atitinkamo tinklo pažeidimo modeliavimą, pagrįstą koordinavimo procese naudojamu BTM, TV nesukelia įvertintų elementų eksploatavimo saugumo ribų pažeidimų;
e. šis TV laikomas efektyviausiu ir ekonomiškai veiksmingiausiu TV, skirtu mažinti perkrovas.
6. Jei atitinkamas PSO priima siūlomą TV, laikoma, kad šis TV yra suderintas ir įtrauktas į ITM, PSO atnaujintą pagal TESAKM 21 straipsnį.
7. Jei PSO atmeta rekomenduojamą TV, PSO pateikia šio sprendimo paaiškinimą Baltijos RSK ir kitiems paveiktiems PSO. Atitinkamas PSO turi nurodyti Baltijos RSK ir kitiems PSO alternatyvius TV, kad pašalintų eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus arba paliktų pažeidimą, jei yra galimybė jį išspręsti kito KRTESV proceso metu.
5.6 TV aktyvavimas
1. Kiekvienas PSO tinkamu laiku turi aktyvuoti TV, dėl kurių buvo susitarta KP ir EP KRTESV procesuose.
2. Jei pasibaigus kiekvienam koordinavimo procesui saugumo pažeidimai lieka neišspręsti, atitinkami PSO turi susitarti dėl būtinų TV realiuoju laiku, kad koordinuotų šių likusių eksploatavimo saugumo ribų pažeidimų valdymą.
3. Jei per atitinkamą laiką paaiškėja, kad per KP ir EP KRTESV procesus suderinti ir aktyvuoti TV yra nepakankami visoms perkrovoms išspręsti realiuoju laiku, paveiktas PSO turi aktyvuoti visus kitus galimus TV, kad užtikrintų eksploatacijos saugumą, valdant sistemą realiu laiku. Dalyvaujantys PSO turi informuoti Baltijos RSK apie aktyvuotus papildomus TV.
4. Turi būti įvykdytos šios siūlomų TV aktyvavimo sąlygos:
a. TV galima taikyti nuosekliai konkrečiam rinkos laiko vienetui, nuo sprendimo dėl jo priėmimo koordinavimo procese iki visų tolimesnių saugumo analizių laikotarpių, įskaitant realųjį laiką,
b. šis TV laikomas efektyviausiu ir ekonomiškai veiksmingiausiu TV, skirtu pašalinti eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus,
c. jei šis TV yra prevencinis, jis turi nesukelti paveikto PSO tinklo pavojaus ar avarinės būsenos, remiantis koordinavimo procese naudojamu BTM,
d. jei šis TV yra taisomasis, jis turi nesukelti paveikto PSO tinklo elementams saugumo ribų pažeidimų, atlikus atitinkamą nenumatyto atvejo modeliavimą BTM, naudojamą sprendimui priimti.
5. Jei suderintas TV tampa nereikalingas, atitinkamas PSO gali atsisakyti TV aktyvavimo arba deaktyvuoti jau aktyvuotą TV. Atitinkamas PSO turi užtikrinti, kad atsisakius aktyvuoti, atitinkamo TV deaktyvavimas nebūtų laikomas tarpvalstybiniu poveikiu ir nedarytų įtakos kitiems PSO. Atitinkamas PSO turi pateikti šio sprendimo paaiškinimą Baltijos RSK ir kitiems PSO.
5.7 TV sąnaudų pasidalijimas
1. TTV sąnaudų pasidalijimo principai, dėl kurių susitarta KP ir EP KRTESV procesuose ir realiuoju laiku atliekamose operacijose, taikomi šioms situacijoms:
a. TTV sąnaudų pasidalijimo principai, susiję su TTE KRTESV procesais, kuriems priskirtos išlaidos turi būti pasidalijamos tarp dalyvaujančių PSO vadovaujantis „Bendrąja visų Baltijos PSR PSO apkrovų perskirstymo ar kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodika“ pagal 2015 m. liepos 24 d Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, nustatančio pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, 74 straipsnį.
b. Tais atvejais, kai TTV yra aktyvuoti siekiant pašalinti pažeidimus, susijusius su TTE, priklausančiais tik vieno PSO valdymo sričiai (t. y. ne tarpvalstybinėms jungtims), išlaidas, priskirtas TTV, turi išimtinai padengti TTE prijungęs PSO.
c. Tais atvejais, kai aktyvuojami ne TTV, TV išlaidas turi padengti PSO, esantis toje kontrolės srityje, kurioje buvo pašalinti tinklo elementų pažeidimai.
6. Kitos paros KRTPV
1. Visi Baltijos PSR PSO, bendradarbiaudami su Baltijos RSK, turi atlikti KP KRTPV, skirtą valdyti tinklo elementų veikimo saugumo ribų pažeidimus ir TTV Baltijos PSR ribose.
2. Baltijos KP KRTESV atliekamas pagal TESAKM 23 ir 33 straipsnius. Reikia atsižvelgti į vietinius aspektus, įskaitant duomenų teikimą, Baltijos regione taikomą rezultatų koordinavimą, kaip aprašyta šių bendrųjų nuostatų 1 priede (1 lentelė).
3. KRTESV KP laikotarpiui turi būti atliekamas remiantis geriausios prognozės metodu, kuris nustatomas pagal šiuos principus:
a. Kiekvienas PSO neturi įtraukti jokios patikimumo ribos į savo eksploatavimo saugumo ribas pagal 3.2.1 straipsnį.
b. ITM ir vėlesni BTM turi apimti apkrovos ir kintamos generacijos prognozes, rinkos rezultatus, planus ir planuojamą perdavimo sistemos topologiją pagal SE reglamento 70 straipsnio 3 dalį.
c. TV įtraukiamos į ITM ir paskesnes BTM pagal 3.4.5 straipsnį.
4. KT KRTESV proceso etapai turi būti atliekami per T0 - T5 atskaitos laikotarpius (toliau – AL) pagal TESAKM 1 priedo (1 lentelę) ir 33 straipsnio 1 dalį. Taikomos numatytosios vertės: T0 = 18.00 CET; T1 = 19.00 CET; T2 = 20.00 CET; T3 = 20.45 CET; T4 = 21.30 CET; T5 = 22.00 CET, kur CET (centrinis Europos laikas). Jei įmanoma, visi Baltijos PSR PSO turi teisę keisti laikotarpius tarp T0 - T5 įgyvendinimo etape pagal Baltijos PSR ypatumus, jei tai neprieštarauja tarpregioninio PSR koordinavimo procedūroms ir bendrai suderintiems procesams kituose PSR.
5. Kai KP KRTESV pabaigoje lieka pažeistos eksploatavimo saugumo ribos, atitinkami PSO ir Baltijos RSK turi susitarti dėl tikslų ir būtinų veiksmų, kurių reikia imti einamosios paros (EP) metu, siekiant pagerinti šių likusių pažeidimų valdymą. Tikslai turėtų apimti, bet neapsiriboti šiais:
a. Trečiųjų šalių įtaka.
b. Laiko apribojimai, norint laiku atlikti KRTESV.
7. Einamosios paros KRTESV
1. Visi Baltijos PSR PSO, bendradarbiaudami su Baltijos RSK, turi atlikti EP KRTESV ir koordinuoti TTV Baltijos PSR.
2. Baltijos EP KRTESV atliekamas pagal proceso aprašymą, pateiktą šių bendrųjų nuostatų 1 priede (2 lentelėje), atsižvelgiant į TESAKM 24 straipsnyje pateiktas nuostatas.
3. EP KRTESV procesas turi būti atliekamas bent tris kartus per dieną. Taikomas EP KRTESV nustatytieji laiko atskaitos taškai yra tokie: 00:00, 08:00 ir 16:00 CET, kuris turi apimti bent visus rinkos laiko vienetus, skaičiuojamus aštuonių valandų laiko intervalais, nuo atskaitos laiko. Dėl papildomų laiko atskaitos taškų ar pailgintų intervalų turi būti tariamasi tarp PSO, gavus prašymą ir esant techninėms galimybėms įgyvendinimo ar eksploatavimo etapuose.
4. EP KRTESV atliekamas vadovaujantis geriausio prognozavimo metodu, kai pagal 6.3 straipsnio a–c punktus nustatoma prognozuojama kiekvienos laiko žymės padėtis EP laiko intervale.
5. Jei KRTESV rezultatai smarkiai pasikeistų dėl regioninio poveikio, lyginant su ankstesniais, paveikti PSO turi koordinuoti veiksmus su Baltijos RSK, kad:
a. Būtų pasidalinta informacija apie reikšmingus rezultatų pokyčius, bent jau apie galios srautus.
b. Susitartų dėl anksčiau suderinto TV pakeitimo arba dėl naujo TTV, kurio gali prireikti artėjant prie eksploatavimo saugumo ribų arba jas viršijus.
6. Baltijos RSK turi užtikrinti EP KRTESV, kad:
a. TTE eksploatavimo saugumo ribų pažeidimai, susieti su nustatytais nenumatytais atvejais būtų pašalinti naudojant bent jau PSO pateiktus TV. Jei pažeidimas nepašalinamas, Baltijos RSK stengsis rasti ir rekomenduoti papildomą galimą TV laikydamasis 5.5.2 straipsnyje aprašytų taisyklių.
b. kiekvienas PSO, kuriam taikomas TTV, yra informuojamas apie eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus, kuriuos turi pašalinti šis TV.
7. Kai nėra įvykdytos TV įgyvendinimo sąlygos pagal 5.5 straipsnį, kiekvienas paveiktas PSO turi sutikti arba atmesti siūlomo TV įgyvendinimą. Jei vienas ar keli Baltijos PSR PSO atmeta TV, atitinkamas PSO turi pateikti sprendimo paaiškinimą.
8. Visi Baltijos PSR PSO turi atsižvelgti į EP KRTESV rezultatus ir suderintus TV realiuoju eksploatacijos laiku. Jei kiekvieno EP KRTESV pabaigoje saugumo pažeidimai lieka neišspręsti, atitinkami PSO turi aktyvuoti būtinus veiksmus realiuoju eksploatacijos laiku pagal 5.6.3 straipsnį ir koordinuoti šių likusių eksploatacijos saugumo ribų pažeidimų valdymą.
8. RTESK organizavimas
8.1. Regioninio saugumo koordinatoriaus valdymas ir veikla
1. Baltijos RSK yra Baltijos PSR PSO paslaugų teikėjas. Baltijos RSK turi vykdyti užduotis, kurias pagal šių bendrųjų nuostatų 9 straipsnį jam paveda Baltijos PSR PSO.
2. Baltijos RSK turi
a. teikti visiems Baltijos PSR PSO koordinavimo paslaugas, kad perdavimo sistema veiktų saugiai ir efektyviai;
b. sudaryti nuoseklius regioninius duomenis pagal šių bendrųjų nuostatų 3 straipsnį;
c. palengvinti regioninį patikimumo koordinavimą ir atlikti koordinuotą regioninio eksploatavimo saugumo vertinimą;
d. teikti rekomendacijas Baltijos PSR PSO, atsižvelgiant į jų teikiamas paslaugas; ir
e. padėti suderinti operatyvines procedūras ir standartus Baltijos PSR PSO, siekiant užtikrinti tiekimo patikimumą.
3. Baltijos RSK sutarties šalys yra atsakingos už Baltijos RSK biuro (-ų) veiklą, o kiekviena iš šių šalių turi imtis visų būtinų priemonių ir paskirstyti reikalingus ir suderintus išteklius, kad biuras (-i) galėtų veikti ir teikti suderintas koordinavimo paslaugas pagal 9.3 straipsnį.
8.2 Regioninio saugumo koordinatoriaus kontrolės sritis
1. Baltijos RSK kontrolės sritis yra lygi sričiai, apibrėžtai pagal sprendimą dėl pralaidumo skaičiavimo regionų (PSR) pagal Komisijos reglamento (ES) 2015/1222 dėl Baltijos PSR 15 straipsnio 1 dalį, ir apima šias PSO atsakomybės sritis:
a. Estijos PSO – „Elering AS“;
b. Latvijos PSO – „Augstsprieguma tikls“;
c. Lietuvos PSO – „LITGRID AB“.
2. Suderintiems regioniniams eksploatavimo saugumo procesams vykdyti numatomos šios Baltijos PSR tarpvalstybinės jungtys:
a. Estija–Suomija, Estijos PSO ir Suomijos PSO;
b. Estija–Latvija, Estijos PSO ir Latvijos PSO;
c. Latvija–Lietuva, Latvijos PSO ir Lietuvos PSO;
d. Lietuva–Švedija, Lietuvos PSO ir Švedijos PSO;
e. Lietuva–Lenkija, Lietuvos PSO ir Lenkijos PSO.
8.3 RSK paskyrimas ir užduočių perdavimas RSK
1. Visi Baltijos PSR PSO turi paskirti Baltijos RSK regioninį saugumo koordinatorių, kuris atliktų užduotis, išvardintas Baltijos PSR pagal SE reglamento 77 straipsnio 3 dalį.
2. Baltijos RSK skaidriai ir nediskriminuodamas atliks visų Baltijos PSR PSO užduotis, išvardintas SE reglamento 77 straipsnio 3 dalyje.
3. Pagal SE reglamento 77 straipsnio 3 dalį visi Baltijos PSR PSO paveda šias užduotis Baltijos RSK, kurias jis turi atitinkamai vykdyti:
a. regioninis tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimas pagal SE reglamento 78 straipsnį, siekiant padėti Baltijos PSR PSO vykdyti jų pareigas, susijusias su kitų metų, KP ir EP laikotarpiais, nustatytas SE reglamento 34 straipsnio 3 dalyje, 72 ir 74 straipsniuose;
b. bendro tinklo modelio sudarymas pagal SE reglamento 79 straipsnį ir šių bendrųjų nuostatų 3.4 straipsnį;
c. regioninis atjungimo koordinavimas pagal SE reglamento 80 straipsnį, siekiant padėti Baltijos PSR PSO vykdyti jų pareigas, nustatytas SE reglamento 98 ir 100 straipsniuose;
d. regioninis sistemos adekvatumo vertinimas pagal SE reglamento 81 straipsnį, siekiant padėti Baltijos PSR PSO vykdyti jų pareigas, nustatytas SE reglamento 107 straipsnyje.
9. Bendradarbiavimas ir koordinavimas
1. Baltijos RSK įgyvendins bendrą užduočių vykdymą glaudžiai konsultuodamasis ir bendradarbiaudamas su visais Baltijos PSR PSO.
2. Jei Baltijos RSK kiekvieną dieną neteiktų paslaugų, visi PSO turi galimybę koordinuoti procesą tarpusavyje.
3. Kol Baltijos regionas nėra toje pačioje sinchroninėje zonoje su kontinentine Europa, bendradarbiavimas su gretutiniais RSK, veikiančiais kituose regionuose (pavyzdžiui: Šiaurės šalių RSK ar TSCNET), turėtų būti vykdomas per atitinkamus Baltijos PSR PSO. Tačiau visi Baltijos PSR PSO turi teisę perduoti šią užduotį Baltijos RSK, jei Baltijos RSK gali pilnai įgyvendinti ir suteikti šią paslaugą.
4. KRTESV procesas reikalauja sąveikos tarp šių PSO:
a. Estijos PSO – „Elering AS“;
b. Latvijos PSO – AS „Augstsprieguma tikls“;
c. Lietuvos PSO – AB „Litgrid“;
d. Suomijos PSO – „Fingrid Oyj“;
e. Švedijos PSO – „Affarsverket svenska kraftnat“;
f. Lenkijos PSO – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A.“.
5. Procesas reikalauja sąveikos su šiais gretutiniais RSK:
a. Šiaurės šalių RSK – RSK, atsakingas už KRTESV procesus Šiaurės šalių pralaidumo skaičiavimo regione.
b. TSCNET, CORESO – RSK, atsakingi už KRTESV procesus „CORE“ pralaidumo skaičiavimo regione.
6. Visi ginčai tarp RSK ir tarp Baltijos RSK ir visų Baltijos PSR PSO, kylantys dėl šios metodikos ar susijusios su ja, turi būti sprendžiami tarp Baltijos PSR PSO taikiu būdu. Jei per 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo nepavyktų ginčo tarp šių šalių išspręsti taikiu būdu, ginčas bus galutinai išspręstas arbitražo procedūros būdu.
10. Įgyvendinimo laikotarpis
1. Visi Baltijos PSR ir Baltijos RSK PSO turi nedelsdami įgyvendinti bendrąsias Baltijos RTESK nuostatas, kai įvykdomos visos šios nuostatos:
a. patvirtinami ir įgyvendinami TESAKM pakeitimai pagal TESAKM 27 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 6 dalį ir 30 straipsnį;
b. įgyvendinama bendrojo tinklo modelio metodika pagal SE reglamento 67 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 1 dalį;
c. sukuriamos, išbandomos ir įdiegiamos IT priemonės, sistemos ir procedūros, reikalingų palaikyti bendrąsias Baltijos RTESK nuostatas.
2. Baltijos RTESK bendrosios nuostatos įgyvendinamos atsižvelgiant į KAPKP ir APKPIP metodologijose išdėstytas nuostatas.
3. Pagal TESAKM 46 straipsnio 5 dalį visi Baltijos PSR ir Baltijos RSK PSO per šešis mėnesius nuo reikalavimų įgyvendinimo įgyvendina Baltijos RTESK bendrosiose nuostatose nustatytus reikalavimus dėl tarpregioninio eksploatavimo saugumo koordinavimo pagal šio straipsnio 1 dalį.
4. Kol nebus parengti ir įgyvendinti KRTESV procesai Baltijos PSR ir gretutiniuose PSR, kurie leis nuosekliai ir veiksmingai koordinuoti PSO ir tarpregioniniu lygmeniu, saugumo analizės koordinavimą vykdys Baltijos PSR PSO.
11. Kalba
Pagrindinė bendrųjų Baltijos RTESK nuostatų kalba yra anglų. Siekiant išvengti abejonių, PSO privalo išversti bendrąsias Baltijos RTESK nuostatas į savo nacionalinę (-es) kalbą (-as). Jeigu tarp PSO paskelbtos versijos anglų kalba ir bet kurios versijos kita kalba yra neatitikimų, atitinkamas PSO, remiantis nacionaliniais teisės aktais, atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms pateikia atnaujintą bendrųjų Baltijos RTESK nuostatų vertimą.
1 priedas: Kitos paros ir einamosios paros KRTESV procesai
1 lentelė. Kitos paros koordinuotas regioninio eksploatavimo saugumo vertinimo procesas
| Žingsnis |
Nuo (Subjektas) |
Kam |
Laikas nuo
(CET) |
Laikas iki
(CET) |
Subjekto veikla |
Informacija apie rezultatą |
| 1 |
Atitinkamas
PSO |
1RSK(SA) |
|
T0 |
Atnaujinti: vertinamų elementų saugumo ribas; nenumatytų atvejų sąrašą; TV sąrašą. |
Įvertintų elementų sąrašas, tinklo elementų saugumo ribų sąrašas, nenumatytų atvejų sąrašas, TV sąrašas. |
| Baltijos PSO |
2RSK(BTM) |
|
Atlikti preliminarų vietinį patikimumo vertinimą, pateikti ITM. |
ITM |
||
| 2 |
RSK (BTM) |
RSK(SA), Baltijos PSO |
T0 |
T1 |
Patikrinti ITM nuoseklumą. Jei reikia, paprašykite pataisyti ITM. Sukurti Baltijos BTM. |
Prašyti pateikti teisingus ITM.
Baltijos BTM. |
| 3 |
RSK (SA) |
PSO |
T1 |
T2 |
Atlikti koordinuotą regioninį veiklos saugumo vertinimą ir pasidalinti rezultatais tarp atitinkamų PSO. |
Ataskaita apie nustatytas apribojimus ir pasiūlytus TV. |
| 4 |
PSO |
RSK(SA) |
T2 |
T3 |
PSO įvertina vertinimo rezultatus. PSO turi: • informuoti RSK apie TV patvirtinimą. |
Suderinti TV, atnaujinti ITM. |
1 RSK(SA) reiškia RSK saugumo analizės paslaugą
2 RSK(BTM) reiškia RSK individualaus ir bendro tinklo modelio paslaugą
| 4 |
Baltijos PSO |
RSK(BTM) |
T2 |
T3 |
• pateikti atnaujintus ITM su suderintais TV.
|
Atnaujinti ITM su suderintais TV. |
| 5 |
RSK(BTM) |
RSK(SA), Baltijos PSO |
|
|
Sukurti Baltijos BTM RSK pateikia atnaujintą BTM.
|
Atnaujinti Baltijos BTM. |
| 6 |
RSK(SA) |
PSO |
T3 |
T4 |
RSK turi atlikti koordinuotą tarpregioninį eksploatavimo saugumo vertinimą.
|
Ataskaita apie nustatytas apribojimus ir pasiūlyti TV. |
| 7 |
PSO,
RSK(SA) |
PSO->
RSK(SA)
RSK(SA)->
PSO |
T4 |
T5 |
Galutinių rezultatų derinimo ir konsolidavimo sesija pagal SE reglamento 33 straipsnį. Galutinius rezultatus turi suderinti ir patvirtinti PSO ir RSK. |
Ataskaita apie galutinius rezultatus, suderintus TV ir galimus apribojimus.
|
2 lentelė. Einamosios paros (ID) koordinuojamo regioninio tinklo eksploatavimo saugumo vertinimo procesas
| Žingsnis |
Nuo (Subjektas) |
Kam |
Laikas nuo
(CET) |
Laikas iki
(CET) |
Subjekto veikla |
Informacija apie rezultatą |
| 1 |
Atitinkamas
PSO |
RSK(SA) |
|
3RT-95 ID |
Atnaujinimas: įvertintų elementų saugumo ribos; nenumatytų atvejų sąrašas; TV sąrašas. |
Įvertintų elementų sąrašas, tinklo elementų saugumo apribojimų sąrašas, nenumatytų atvejų sąrašas, TV sąrašas.
|
| 2 |
Baltijos PSO |
RSK(BTM) |
RT-95 ID |
RT-60 ID |
Pateikti: ITM su atnaujintomis grynosiomis pozicijomis ir srautais. |
ITM |
| 3 |
RSK(BTM) |
Baltijos PSO |
RT-60 ID |
RT-55 ID |
Patikrinti ITM nuoseklumą. Jei reikia, paprašyti pataisyti IGM. |
Prašymas pateikti teisingus ITM. |
| 4 |
RSK(BTM) |
RSK(SA) |
RT-55 ID |
RT-45 ID |
BTM sukūrimas. |
Pateikti BTM failai atitinkamiems laiko intervalams. |
| 5 |
RSK (SA) |
PSO |
RT-45 ID |
RT-20 ID |
Atlikti patikimumo vertinimą. Pateikti vertinimo rezultatus atitinkamam PSO. |
Ataskaita apie nustatytus apribojimus ir pasiūlyti RA. |
| 6 |
PSO/
RSK(SA) |
RSK(SA)/
PSO |
RT-20 ID |
RT-10 ID |
Vertinimo rezultatus pranešti, paskirstyti ir derinti su Baltijos PSR ir RSK PSO. |
Ataskaita apie galutinius rezultatus, suderintus TV ir galimus apribojimus. |
Pastaba: Pavyzdžiui, RT-95 reiškia 95 minutes iki atskaitos laiko.
________________________