Administracinė byla Nr. eA-2079-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03311-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 17.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mingeda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. 1SS-1764-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti atsakovą vertinti matininkės D. A. (buvusi B.) veiklą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl UAB „Statikada“ ir matininkės D. B. veiksmų teisėtumo, nurodydamas, kad nuosavybės teise valdo ir naudojasi požemine aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), kuri yra šalia N. T. K. požeminės aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra baigtas statyti. Namo projekte nurodoma, kad daugiabučio gyvenamojo namo su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis techninio projekto architektūrinės dalies planavimai ir pakeitimai, nuo statybos pradžios iki statinio pridavimo eksploatuoti, privalomai rengiami tik projekto autoriaus. Be jo raštiško leidimo ar suderinimo draudžiama keisti statinio planinę-erdvinę struktūrą, konstrukciją, patalpų funkciją, vidaus bei išorės apdailą, inžinerinę įrangą, fasadus, angų vietas ir dydį. Automobilių stovėjimo vietos šiame name nėra identifikuotos ir nėra nustatytos konkrečios jų vietos. Tačiau N. T. K. nusistatė konkrečią vietą automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobiliui ir pasistatė metalinius kuoliukus, taip visiškai atimdama galimybę pareiškėjui naudotis savo nuosavybe. Pareiškėjas išsiaiškino, kad 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas leido N. T. K. atlikti statybos projekto korektūrą, tačiau tokio dokumento nėra. Pareiškėjo teigimu, Nekilnojamojo turto registro išraše minima kaip duomenų įregistravimo pagrindas Gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – ir GNSB) 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma negalėjo būti pagrindu daryti pakeitimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo sudaryta UAB „Statikada“, tačiau iš pridėtų dokumentų neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais norminiais aktais vadovaudamasi UAB „Statikada“ matininkė D. B. 2013 m. kovo 28 d. 2 rūsyje be projekto autoriaus sutikimo ir projekto korektūros atžymėjo automobilių stovėjimo vietą. Pareiškėjo nuomone, buvo grubiai pažeisti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimai. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla netiksli ir klaidinga. Todėl pareiškėjas prašė Tarnybos įvertinti UAB „Statikada“ matininkės D. B. veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, po ko N. T. K. buvo pakeisti įrašai Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas pažymėjo, kad laukė iš atsakovo atsakymo beveik metus, tačiau nuolat buvo klaidinamas, todėl buvo priverstas rašyti skundą Komisijai, kadangi atsakovas taip ir neatsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus. Tik pateikus skundą Komisijai, atsakovas buvo įpareigotas iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą ir duoti išsamų atsakymą, kuris buvo pateiktas 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 1SS-1764-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Pareiškėjo teigimu, šis raštas yra neteisingas, prieštaringas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Dėl atsakovo rašto pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti Buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas, įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Šie dokumentai būtini, nes iš jų galima nustatyti, koks susitarimas buvo sudarytas tarp matininkės D. B. ir N. T. K.. Tačiau Komisija šį skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, kad toks reikalavimas nebuvo keliamas Tarnybai teiktame skunde.
3. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame Tarnybos Rašte konstatuota, jog matininko kvalifikacijos pažymėjimas fiziniam asmeniui suteikia teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, o ne atlikti statybos projektų korektūras ir pan. Pareiškėjo manymu, jam taip ir nebuvo atsakyta, ar turėjo matininkė teisę be projekto korektūros atlikinėti aptartus veiksmus. Taip pat pareiškėjui nesuprantamas Tarnybos teiginys, jog šiuo konkrečiu atveju automobilių stovėjimo vieta nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, nors faktiškai taip yra. Be to, atsakovas pripažino, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja konkrečių veiksmų ir (ar) procedūrų, kuriomis vadovaujantis būtų atliekami buto priklausinio – automobilio stovėjimo vietos, esančios bendro naudojimo patalpose, kadastriniai matavimai. Nėra reglamentuota tvarka, kuria vadovaujantis buto priklausinys – automobilių stovėjimo vieta, būtų identifikuojama bendro naudojimo patalpų dokumentuose. Nepaisant to, vis tiek buvo konstatuota, kad matininkės veiksmai teisėti. Matininkė negalėjo atlikti veiksmų, kurie nėra reglamentuoti, o pareiškėjui nebuvo pateikta tinkama informacija.
5. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos kompetencijai nepriskirta vertinti statinių statybos procedūros teisėtumo. Tarnyba yra įgaliota vertinti tik atliktų statinių kadastro duomenų teisėtumą. Atsakyti į pareiškėjo klausimą, ar prieš atliekant matininkei kadastrinius matavimus reikėjo parengti gyvenamojo namo statybos projekto korektūrą ar ne, gali atsakyti tik kita kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kurios kompetencijai priskirta atlikti statybos valstybinę priežiūrą. Tarnyba, įvertinusi buto kadastrinius matavimus, nustatė, kad atlikti matininkės veiksmai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nenustatyta, kad matininkė, atlikdama matavimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytų matininko veiklos reikalavimų, jog ji būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, reikalavimus. Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad matininkė padarė šiurkštų pažeidimą, nes atliko veiksmus, kurių teisės aktai nereglamentuoja. Matininkei patikslinus buto kadastro duomenis, jų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre pakako tik buto kadastro duomenų bylos.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mingeda“ skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė leisti N. T. K. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus, sudarant sąlygas jai tinkamai naudotis automobilio stovėjimo vieta, suteikiant automobilio stovėjimo vietai ne mažiau kaip 12,5 kv. m (plotis – 2,5 m, ilgis – 5 m). 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti UAB „Statikada“ matininkės D. B. veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, po ko N. T. K. buvo pakeisti įrašai Nekilnojamojo turto registre. Prašyme pareiškėjas kėlė klausimą, ar D. B. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus (jei ne, ar be šio projekto korektūros, be bendraturčių sutikimo galėjo atlikti šiuos veiksmus). 2016 m. spalio 4 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-3026-(10.5.) kreipėsi į D. A. ir prašė pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos prašyme nurodytų galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų, nustatant automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vietą. Kartu su paaiškinimu prašė pateikti jį pagrindžiančius dokumentus (Buto kadastro duomenų bylos kopiją, 2012 m. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-18430-599/2012 kopiją, statybą leidžiančių ir pabaigimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kt.). Taip pat prašė informuoti, kokio dokumento pagrindu buvo nustatytos automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vieta (ar N. T. K. užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statybos projekto korektūra pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus), bei pateikti įrodančių dokumentų kopijas. 2016 m. lapkričio 30 d. Tarnyba raštu Nr. 1SD-6164-(10.2.) pakartotinai kreipėsi į D. A. dėl minėto paaiškinimo pateikimo.
8. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 25 d. D. A. Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2013 m. kovo 28 d. buvo atlikti buto ir automobilių stovėjimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų byla suformuota ir atiduota užsakovei, dokumentų kopijų neturi, kadangi jie saugomi archyve. Paaiškino, kad dokumentų kopijas galima rasti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, be to, būtent ši įstaiga sprendžia pagal pateiktus dokumentus, ar galima įregistruoti kadastrinių matavimų bylą ir ar tam yra pagrindas; tą daro ne matininkas. 2017 m. vasario 10 d. Tarnyba rašte Nr. 1SS-374-(10.5.) nurodė, jog 2017 m. sausio 25 d. D. A. atsakymas neišsamus, lakoniškas ir nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl pakartotinai jos prašė pateikti paaiškinimus. 2017 m. kovo 27 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-797-(10.5.) kreipėsi į N. T. K. ir prašė pateikti informaciją, ar jos užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūra pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus, kaip nurodyta Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje, bei pateikti tai įrodančių dokumentų kopijas. Taip pat prašė informuoti, kokius dokumentus ji pateikė matininkei D. A., atliekant buto kadastrinius matavimus ir kokio dokumento pagrindu matininkė D. A. nustatė automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vietą.
9. 2017 m. balandžio 11 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-992-(10.5.) informavo pareiškėjo atstovę, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016 nurodė, kad GNSB 2000 m. gruodžio 25 d. pažyma, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012 bei UAB „Statikada“ 2013 m. kovo 28 d. parengta buto kadastro duomenų byla, yra tinkami dokumentai, norint pakeisti buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo manymu, vertinti matininkės D. A. veiksmus dėl atliktų buto kadastrinių matavimų yra netikslinga.
10. 2017 m. birželio 14 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-1592-(10.5.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė pateikti buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, pakeisti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. 2017 m. birželio 23 d. VĮ Registrų centras pateikė Tarnybai patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro dokumentų kopijas. 2017 m. birželio 29 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-1764-(10.5.) atsakė į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymą. Tarnyba nurodė, kad D. A., tikslindama buto kadastro duomenis, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja dėl 2017 m. birželio 29 d. Tarnybos rašto su skundu kreipėsi į Komisiją, kuriame prašė jį panaikinti ir įpareigoti Tarnybą vertinti matininkės D. A. veiklą. Komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3R-247(AG-193/02-2017) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nurodė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo atstovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti matininkės D. B. (D. A.) veiksmų teisėtumą, parengiant nekilnojamojo daikto – buto su automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kadastro duomenų bylą, 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1SS-3026-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, pakartotinai 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. 1SD-6164-(10.2.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ bei 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 1SS-374-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į matininkę D. A. dėl paaiškinimo apie atliktus Buto kadastrinius matavimus pateikimo. Siekdama visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos skundą, Tarnyba su paklausimais dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo kreipėsi ir į Buto savininkę Teresę N. K. bei į VĮ Registrų centrą. Iš buto savininkės pateiktų rašytinių įrodymų Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas (UAB „Mingeda“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 1-96 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-5673 bei įpareigoti atsakovą patikslinti duomenis ir grąžinti Buto registro duomenis į pradinę padėtį. Tarnyba rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, pateiktais nagrinėjant minėtą ginčą, kuriuose nurodyta, kad Buto Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti remiantis 498-osios GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla (parengta 2013 m. kovo 28 d. UAB „Statikada“), kurie, vertinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies prasme, yra tinkami dokumentai, norint įrašyti ar pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, ir šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka. UAB „Mingeda“ skundas buvo atmestas.
12. Teismas nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Kadastro taisyklės). Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.
13. Teismas nustatė, kad iš 2002 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, jog V. J. K. (buvęs Buto savininkas) ieškinys buvo patenkintas ir 498-ji GNSB buvo įpareigota atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto korektūrą pagal statybos techninio reglamento reikalavimus, sudarant sąlygas ieškovui tinkamai naudotis automobilio stovėjimo vieta, suteikiant automobilio stovėjimo vietai ne mažiau kaip 12,5 kv. m. (plotis – 2,5 m, ilgis – 5 m). 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pakeitė 2002 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo tvarką, t. y. leido pačiai išieškotojai N. T. K., gyv. (duomenys neskelbtini), įvykdyti minėtą teismo sprendimą, atliekant minėtame sprendime nurodytus veiksmus.
14. Teismas iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nustatė, kad matininkė atliko Buto, bet ne automobilių stovėjimo vietos, kadastro duomenų tikslinimą ir sudarytame Rūsio plane M 1:200 sutartiniu ženklu – punktyrine linija pažymėjo „Nr. 21“ automobilių stovėjimo vietos ribas, nurodydama matmenis 5,00 x 2,50. Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai vertino matininkės atliktus Buto kadastrinius matavimus, o ne gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini) statybos projekto korektūros reikalingumą.
15. Teismas nurodė, kad Nuostatų 32.2.4 papunktyje nustatyta, kad nustatant statinių kadastro duomenis išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, karštas vanduo, elektra, dujos, vėdinimas ir kondicionavimas) ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą. Nuostatų 61 punkte nustatyta, kokie duomenys turi būti įrašomi patalpos (buto) kadastro duomenų formose.
16. Teismas konstatavo, kad tikslinant tik Buto kadastro duomenis ir automobilių stovėjimo vietą, ji nebuvo matuojama Nuostatų 32.2.4 papunktyje nustatyta tvarka, kaip ir nebuvo nustatomi Nuostatų 32.2.6 – 32.2.10 papunkčiuose nurodyti kadastro duomenys. Taigi, duomenys apie automobilių stovėjimo vietą (rūsio patalpose), nurodant 25,12 kv. m plotą, pagrįstai buvo nurodyti Buto kadastro duomenų byloje „Patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacija“.
17. Teismas sprendė, jog Tarnyba visapusiškai įvertino byloje surinktą medžiagą, teismų sprendimus ir pagrįstai nustatė, jog matininkė laikėsi Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų matininko veiklos reikalavimų ir nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus.
18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma negali būti pagrindu daryti pakeitimus, pažymėjo, kad remiantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-96 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-5673 teisėtumo, pabrėžė, kad N. T. K. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti remiantis GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma, apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, parengta 2013 m. kovo 28 d. UAB „Statikada“. LVAT šiuos dokumentus vertino kaip tinkamus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme ir pabrėžė, jog šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka.
19. Teismas sprendė, kad Tarnybos 2017 m. birželio 29 d. raštas Nr. 1SS-1764-(10.5.) ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017) yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
20. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą vertinti matininkės D. A. (buvusi B.) veiklą laikė išvestiniu iš reikalavimų panaikinti Tarnybos Raštą ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017). Konstatavęs minėtų sprendimų teisėtumą, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą.
III.
21. Pareiškėjas UAB „Mingeda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašė panaikinti Komisijos sprendimą, nes jis yra formalus, jame neatsakyta, ar atsakovo išvada dėl matininkės veiksmų yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir pažymi, kad skunde prašė įpareigoti atsakovą pateikti Buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas, įregistruotas nekilnojamasis daiktas, pakeisti šio daikto kadastro duomenys. VĮ Registrų centras pateikė dokumentų kopijas, tačiau atsakovas jų prie rašto pareiškėjui nepridėjo, todėl pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą pateikti dokumentų kopijas. Šie dokumentai būtini, nes tik iš jų galima nustatyti, koks susitarimas buvo tarp matininkės D. B. ir užsakovės T. N. K.. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta taip ir neišsireikalavus sutarties tarp matininkės, kuri tuo metu dirbo UAB „Statikada“ ir užsakovės, nors dėl to buvo keliamas klausimas tiek nagrinėjant skundą Komisijoje, tiek skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas tuos pačius matininkės veiksmus, juos vertino skirtingai, nei nurodė pareiškėjas savo argumentuose, nei atsakovas atsiliepime.
23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad matininkė padarė šiurkštų pažeidimą, nes negalėjo atlikti veiksmų, kurie nereglamentuoti teisės aktuose bei nustatyti konkrečią automobilių parkavimo vietą, nes tai iš esmės reikštų atidalijimą iš bendros dalinės nuosavybės ir nekilnojamojo daikto konkrečios dalies naudojimosi tvarkos nustatymą. Buto kadastriniai matavimai negalėjo būti atlikti neatlikus statinio, kuriame yra Butas, projekto korektūros.
24. Pareiškėjo nuomone, byla aktuali formuojant administracinių teismų praktiką, nes ir atsakovas pripažįsta, kad įstatymais tai nereglamentuota, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčų su tokiomis faktinėmis aplinkybėmis nenagrinėjo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ginčui aktualias teisės normas.
25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad Nuostatų 841.3 papunktyje nustatyta, jog siekiant pakeisti statinio kadastro duomenis atvejais, nenurodytais šių Nuostatų 841.2 punkte, kartu su prašymu turi būti pateikiama tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Todėl matininkei D. A. patikslinus Buto kadastro duomenis, jų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre pakako tik Buto kadastro duomenų bylos. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba turėjo vertinti ir aplinkybę apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra Butas, statybos projekto korektūros reikalingumą prieš atliekant Buto kadastrinius matavimus. Pagal Nuostatų 24 punktą atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys buvo patikslinti 2012 m. sausio 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atliekant Buto kadastrinius matavimus buvo pažeistas Nuostatų 24 punktas.
27. Atsakovo vertinimu, teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog matininkė laikėsi Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų matininko veiklos reikalavimų ir nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus. LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016 nurodė, kad N. T. K. priklausančio Buto Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti remiantis GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma, apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, parengta 2013 m. kovo 28 d. UAB „Statikada“, šiuos dokumentus vertino kaip tinkamus Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme ir pabrėžė, jog šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka. Todėl Tarnyba Rašte objektyviai įvertino matininkės D. A. veiksmus, atliekant Buto kadastro duomenų patikslinimą, ir pagrįstai nustatė, kad D. A. patikslintoje Buto kadastro duomenų byloje nurodyti automobilių stovėjimo aikštelę aprašantys (identifikuojantys) duomenys atitinka GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažymoje ir 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-18430-599/2012 nurodytą automobilio stovėjimo vietos Nr. 21 plotą. Tarnyba pagrįstai vertino, kad matininkei D. A., atlikus Buto kadastro duomenų patikslinimą, automobilių stovėjimo vieta nebuvo suformuota atskiru nekilnojamuoju daiktu, dėl ko tokie matininkės veiksmai nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 29 d. rašto Nr. 1SS-1764-(10.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti matininkės D. A. (B.) veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.
31. Tarnyba 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 1SS-1764-(10.5.) atsakė pareiškėjui į jo
2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, kuriame nurodė, kad matininkė D. A., tikslindama buto kadastro duomenis, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų (b. l. 24–29). Kaip matyti iš šio ginčijamo rašto turinio, atsakovas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą, vadovavosi ir Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu
Nr. 1805, t. y. sprendė dėl matininkės D. A. galbūt padarytų veiklos pažeidimų, kurių nustatymas gali sąlygoti sprendimo dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba galiojimo panaikinimo priėmimą (Taisyklių III skyrius).
32. Taigi nagrinėjamos bylos išsprendimas turi įtakos matininkės D. A. teisėms ar pareigoms, todėl ji privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimo procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis).
33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakė ir dėl matininkės D. A., kuri nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, teisių bei pareigų.
34. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
35. Nustačius absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė