Administracinė byla Nr. eA-3523-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04759-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. ir atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei, dėl sprendimo panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą po 127,60 Eur už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo nepagrįsto ir neteisėto nušalinimo nuo pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti maitinimosi išlaidų kompensaciją po 5,4 Eur už kiekvieną kalendorinę priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo nepagrįsto ir neteisėto nušalinimo nuo pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.    Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė tuo, kad Įsakyme nenurodytas nušalinimo nuo pareigų pagrindas, o tik įvardyta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 43 straipsnio 5 dalis. Dėl to nėra aišku, ar jis yra įtariamas padaręs vieną, ar kelias veikas, nurodytas šioje įstatymo nuostatoje. Įsakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtinto Karių nušalinimo nuo pareigų tvarkos aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Pažeista teisės aktų numatyta nušalinto pareigūno teisė žinoti, dėl kokių priežasčių jis yra nušalintas. Nesant aiškaus nušalinimo pagrindo, neaiškus ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpis.

3.    Pažymėjo, jog KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalis imperatyviai teigia, kad karys ne tik turi būti įtariamas padaręs drausmės pažeidimą, bet ir kario atžvilgiu turi būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tačiau pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks tarnybinis patikrinimas. Laikinoji patikrinimo komisija buvo sudaryta ne dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini), galimos veikos ištyrimo.

4.    Nurodė, kad pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 4 dalį laikinosios komisijos nariais gali būti karininkai, turintys tokį patį, kaip įvykio dalyvio, ar aukštesnį kario laipsnį. Pagal šio straipsnio 5 dalį tarnybinius patikrinimus dėl pulkininkų padarytų drausmės pažeidimų atlieka krašto apsaugos generalinis inspektorius. Laikinoji tyrimo komisija pagal jos narių karinius laipsnius neturi teisės tirti pareiškėjo, turinčio aukštesnį karinį laipsnį, veiklos.

5.    Akcentavo, kad Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo tiriamo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas. Tačiau pareiškėjui nebuvo paaiškintos jo teisės ir pareigos.

6.    Teigė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2016 m. lapkričio 21 d. posėdyje nebuvo svarstytas klausimas dėl jo nušalinimo. Šiai tarybai teisės aktai nesuteikia teisės spręsti dėl karininkų tarnybos eigos. Jis buvo nušalintas nuo pareigų, nes po Gynybos resursų tarybos 2016 m. lapkričio 21 d. posėdžio gavęs Lietuvos kariuomenės atstovo laišką, kuriuo nurodyta pasirašyti parengtą raštą UAB „Helisota“ dėl sraigtasparnių remonto sutarčių vykdymo sustabdymo, nesutiko to padaryti.

7.    Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.    Atsakovas paaiškino, jog pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalį pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas dėl to, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties, kurią pasirašė pareiškėjas, sudarymo aplinkybių ir 2016 m. vasario 17 d. ministerijos Gynybos resursų tarybos sprendimo Nr. 5KV-5 netinkamo įgyvendinimo. Pareiškėjas 2016 m. vasario 17 d. atsakovui Gynybos resursų tarybos posėdyje nurodė, kad sraigtasparnių remontas bus atliekamas ne Rusijos Federacijos įmonėse, tačiau 2016 m. spalio 10 d. pasirašė sutartis, pagal kurių nuostatas tiekėjas UAB „Helisota“ dviejų sraigtasparnių kapitalinį remontą galėjo atlikti Rusijos Federacijos gamykloje.

9.    Akcentavo, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne remiantis Lietuvos kariuomenės drausmės statutu ir ne dėl pareiškėjo padaryto konkretaus šiurkštaus drausmės pažeidimo, o dėl svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams. Pareiškėjui, kaip vienam aukščiausių karinių pareigūnų, turinčiam pulkininko laipsnį ir einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas, iš Įsakymo turėjo būti aišku, kokiu pagrindu jis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl skundo argumentai, kad Įsakyme nėra nurodytas nušalinimo pagrindas ir / ar šis Įsakymas yra neaiškus bei kad tarnybinis patikrinimas atliekamas nesilaikant Lietuvos kariuomenės drausmės statuto, yra nepagrįsti. Įsakymas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, jame nurodyta apskundimo tvarka.

10.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

11.  Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjas ėjo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas, o vadovaujantis KASOKTĮ 11 straipsnio 5 dalimi, Karinės oro pajėgos yra viena iš kariuomenės pajėgų rūšių, todėl subjektas, turintis teisę skirti karininką vykdyti šias pareigas, yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras (KASOKTĮ 10 str. 2 d. 18 p.). Taigi sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų priėmė įstatyme nustatytas subjektas.

II.

12.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 1406 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. nušalinimo nuo pareigų“ panaikino, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 155 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

13.  Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2016 m. vasario 17 d. posėdyje pareiškėjas, tuo metu ėjęs Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas, pristatė Karinės aviacijos viziją 2016‑2030 m., kurioje, be kita ko, buvo pristatomas sraigtasparnių remonto lėšų poreikis 2016 2017 m. Šiame posėdyje, be kita ko, buvo nutarta skirti lėšas dviejų sraigtasparnių „Mi-8T“ remontui 2016–2017 m.

14.  Lietuvos kariuomenė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo), 2016 m. spalio 10 d. sudarė paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Helisota“ dėl dviejų sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų, kuriose buvo nurodyta, kad paslaugų teikėjas pasitelkia paslaugų subteikėjus, tarp jų AB „Uralo civilinės aviacijos gamyklą“, esančią Jekaterinburge, Rusijos Federacijoje.

15.  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2016 m. lapkričio 21 d. posėdyje, šios tarybos nariai pareiškė kategorišką nuomonę prieš Rusijos subtiekėją; taryba, be kita ko, įpareigojo Lietuvos kariuomenės vadą sustabdyti sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą; taip pat nutarė pavesti Krašto apsaugos Generalinei inspekcijai atlikti tarnybinį tyrimą dėl sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir 2016 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo.

16.  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V‑1060, vadovaudamasis KASOKTĮ 10 straipsnio 3 dalimi, sudarė laikinąją patikrinimo komisiją ir įsakė jai atlikti patikrinimą dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir 2016 m. vasario 17 d. Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo.

17.  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras šioje byloje skundžiamu 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1406, vadovaudamasis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 ir 8 dalimis, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. V-1060 „Dėl laikinosios patikrinimo komisijos sudarymo ir patikrinimo atlikimo“, nušalino pareiškėją A. N. nuo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigų iki sprendimo pagal patikrinimo išvadą priėmimo dienos.

18.  Teismas įvertino, kad nagrinėjant šią administracinę bylą turi būti sprendžiama dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Įsakymą ir grąžinti jį į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas pagrįstumo.

19.  Teismas rėmėsi KASOKTĮ 26, 43 straipsniais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtinto Karių nušalinimo nuo pareigų tvarkos aprašo IV skyriaus bei 10 punkto nuostatomis, Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 18, 19, 20, 26 straipsniais.

20.  Teismas, atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog kario, įtariamo drausmės pažeidimo padarymu, nušalinimas nuo pareigų yra tarpinis tarnybinės atsakomybės kariui taikymo veiksmas, kuriuo siekiama, kad karys tarnybinio patikrinimo metu nedarytų neteisėtos įtakos drausmės pažeidimo tyrimui ir (arba) kad karys atliekamo tyrimo metu naujomis veikomis nepakenktų karo tarnybos interesams.

21.  Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžiamu Įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų remiantis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgus į tai, kad yra sudaryta laikinoji patikrinimo komisija dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo. Tačiau Įsakyme nėra nurodytas nė vienas iš KASOKTĮ 43 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų pareiškėją nušalinti nuo pareigų, be to, Įsakyme, kaip jo priėmimo teisinį pagrindą nurodant KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalį, nenurodyta, kurią iš šioje dalyje nurodytų sąlygų atitinka susidariusi situacija. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Įsakymo priėmimo dieną nebuvo nei įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, nei pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, todėl nebuvo teisinių pagrindų, numatytų KASOKTĮ 43 straipsnio 4 dalyje, pareiškėją nušalinti nuo pareigų. KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinti savarankiški karių nušalinimo nuo pareigų pagrindai, o tik nurodytos būtinosios papildomos sąlygos, kurioms esant drausmės pažeidimo padarymu įtariamas karys gali būti nušalintas. Analizuojant administracinėje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nė vienos iš KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų nušalinti pareiškėją nuo pareigų taip pat nebuvo, t. y. nei buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto šiurkštaus drausmės pažeidimo, nei buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl trukdymo atlikti patikrinimą, nei buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir neatitiko tų tikslų, kurių siekiama nušalinant įtariamus drausmės pažeidimo padarymu karius nuo pareigų.

22.  Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 „Dėl laikinosios patikrinimo komisijos sudarymo ir patikrinimo atlikimo“ pradėtas patikrinimas negali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas pareiškėją nušalinti nuo pareigų. Tam, kad karys galėtų būti teisėtai nušalintas nuo pareigų, jis turi būti įtariamas drausmės pažeidimo padarymu ir, kaip tai aiškiai numato KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalis, dėl šio drausmės pažeidimo turi būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 pradėtas patikrinimas negali būti laikomas (prilygintas) tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjo galimai padaryto drausmės pažeidimo. Šiuo patikrinimu buvo siekiama ne ištirti konkretų pareiškėjo galimai padarytą drausmės pažeidimą, bet nustatyti aplinkybes dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo ir 2016 m. vasario 17 d. Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo. Šis patikrinimas nebuvo pradėtas Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka, pareiškėjo galimai padarytas drausmės pažeidimas nebuvo tyrimo objektas, be to, šis patikrinimas nebuvo atliekamas subjekto, kuris pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 5 dalį vienintelis turėjo įgaliojimus atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. krašto apsaugos generalinio inspektoriaus. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. V-1060, kuriuo pradėtas patikrinimas, buvo priimtas remiantis ne Lietuvos kariuomenės drausmės statutu, bet KASOKTĮ 10 straipsnio 3 dalimi, numatančia įgaliojimus krašto apsaugos ministrui duoti užduotis ir leisti įsakymus bei įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 pradėtas patikrinimas yra KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje numatytas tarnybinis patikrinimas, kuris pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, ir jo atlikimas galėjo būti teisėtu pagrindu pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

23.  Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 sudaryta laikinoji patikrinimo komisija 2017 m. sausio 18 d. surašė patikrinimo išvadą Nr. VL-13 „Dėl sraigtasparnių MI-8T kapitalinio remonto paslaugų pirkimo aplinkybių“ ir pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. rezoliuciją 2017 m. vasario 8 d. surašė papildomą išvadą Nr. VL-19, kuria pasiūlė krašto apsaugos ministrui, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 5 dalimi, pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, pasireiškusių galimai netinkamu 2016 m. vasario 9 d. Gynybos resursų tarybos narių ir krašto apsaugos ministro išsakytos pozicijos ir politinių nuostatų – sraigtasparnių „Mi-8T“ neremontuoti Rusijos Federacijoje ir su ja susijusiose įmonėse – įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 10 d. priėmė rezoliuciją pritarti šiam siūlymui. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. P-238 krašto apsaugos generaliniam inspektoriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo. Taigi tik nuo 2017 m. vasario 21 d. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto drausmės pažeidimo, todėl tik nuo šios dienos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui atsirado teisinės prielaidos spręsti dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras dar 2017 m. vasario 10 d. sprendė, kad pareiškėjas turi būti grąžinamas į pareigas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas ir nurodyta išmokėti jam tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius. Be to, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-187 pareiškėjas buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

24.  Teismas pastebėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas be teisinio pagrindo buvo nušalintas nuo pareigų, kai dar nebuvo įtariamas drausmės pažeidimo padarymu ir jo atžvilgiu nebuvo pradėto tarnybinio patikrinimo, tai ir jo grąžinimas į pareigas bei sprendimas išmokėti jam tarnybinį atlyginimą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, neatitiko KASOKTĮ 43 straipsnio 9 dalies taikymo sąlygų, nes pareiškėjo grąžinimo į pareigas metu nebuvo atlikta jokio tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo veiksmų ir jo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas nepadarė drausmės pažeidimo.

25.  Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, pripažino, kad atsakovas ginčijamu Įsakymu neteisingai taikė KASOKTĮ 43 straipsnio nuostatas ir, nesant teisinio bei faktinio pagrindo, nušalino pareiškėją nuo pareigų. Dėl to pareiškėjo skundas turi būti iš dalies tenkinamas ir skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

26.  Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas grąžinti jį į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas negali būti tenkinamas. Nors teismas pripažino, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, buvo priimtas neteisėtai, tačiau Įsakymo pagrindu kilusios teisinės pasekmės (nušalinimas nuo pareigų, tarnybinio atlyginimo nemokėjimas) buvo pašalintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P‑1486 pareiškėją grąžinus į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas bei išmokėjus jam priklausantį tarnybinį atlyginimą. Be to, pareiškėją grąžinus į jo eitas pareigas, tarnybiniai santykiai buvo modifikuoti – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-187 pareiškėjas buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ir, galiausiai, nutrūko – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-489 pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta.

III.

27.  Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28.  Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, išskyrus šio sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas.

29.  Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog buvo faktinis pagrindas nušalinti pareiškėją nuo pareigų, tačiau teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes, todėl padarė neteisingas išvadas.

30.  Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, reikšmingų nagrinėjamai bylai. Gynybos resursų tarybos 2016 m. vasario 9 d. posėdžio metu, pareiškėjas, pristatydamas lėšų poreikį, nurodė, kad sraigtasparnių remontas nebus atliekamas Rusijos Federacijos įmonėse, todėl ši taryba nutarė skirti lėšas dviejų sraigtasparnių „Mi-8T“ remontui. Tačiau 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjas su UAB „Helisota“ pasirašė paslaugų pirkimo‑pardavimo sutartis Nr. KPS-622 bei Nr. KPS-623, kurių 9.1 punkte numatyta, kad teikėjas (UAB „Helisota“) pasitelkia šiuos paslaugų subteikėjus: AB „Uralo civilinės aviacijos gamykla“, Rusijos Federacija, bei VĮ „Gendžės aviacijos remonto gamykla“, Azerbaidžano Respublika. Remdamasi minėtu sutarčių punktu, UAB „Helisota“ kreipėsi į Ūkio ministerijos komisiją 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. 01-205 „Dėl prašymų Nr. 03-63 (2016-10-19) ir 03-64 (2016-10-19) išduoti individualią importo bei eksporto laikinai išvežti licencijas“, prašydama netaikyti Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 31 d. sprendime Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ numatytų sankcijų, išduoti licenciją laikinam Karinių oro pajėgų sraigtasparnių variklių ir pagrindinių jų reduktorių išvežimui į Rusijos Federacijos gamyklą ir importo licenciją vairo sraigto menčių tiekimui iš Rusijos Federacijos. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, Gynybos resursų taryba 2016 m. lapkričio 21 d. vykusio posėdžio metu (protokolas Nr. 5KV-36) nutarė stabdyti sutarčių Nr. KPS-622 bei Nr. KPS-623 vykdymą. Kaip minėta, krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 sudarė Laikinąją komisiją, kuriai įsakė atlikti patikrinimą dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir Gynybos resursų tarybos 2016 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 5KV-5 netinkamo įgyvendinimo, taip pat pateikti išvadas iki 2017 m. sausio 20 d. Kitą dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų raštu Nr. IS‑756 (5.2) „Dėl sutarčių vykdymo“ UAB „Helisota“ buvo pranešta apie pasirašytų sutarčių vykdymo stabdymą.

31.  Be to, iš byloje esančio Ūkio ministerijos Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti posėdžio 2017 m. sausio 11 d. protokolo Nr. 1 matyti, jog buvo nutarta nepritarti individualios karinės įrangos eksporto licencijos išdavimui, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintomis nuostatomis, licencijos išdavimas būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesais. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, Lietuvos kariuomenės vardu pasirašydamas minėtas sutartis su UAB „Helisota“ numatant sąlygą šį remontą atlikti Rusijos Federacijoje, nepaisė ne tik Gynybos resursų tarybos 2016 m. vasario 17 d. posėdyje išdėstytos pozicijos, nesilaikė minėto įstatymo nuostatų, bet ir pakenkė krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos interesams, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesais.

32.  Juo labiau, kad pareiškėjo pasirašytos sutartys sudarė prielaidas Lietuvos valstybei nesilaikyti Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 31 d. sprendime Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ numatytų sankcijų. Nagrinėjamu atveju jau realiai buvo pradėta procedūra dėl licencijos išdavimo, o pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių šiam procesui sustabdyti. Priešingai, iš susirašinėjimo elektroniniu paštu su Krašto apsaugos ministerijos tarnautojais matyti, kad jis reiškė poziciją, kad sraigtasparniai turi būti remontuojami Rusijos Federacijoje. Pareiškėjui, turinčiam (duomenys neskelbtini) ir einančiam (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenės hierarchijoje, turėjo būti aiškiai suprantama, kad bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos įmonėmis karinėje srityje yra negalimas, net ir nežinant minėto Europos Sąjungos Tarybos sprendimo ir kitų teisės aktų. Taigi akivaizdu, kad faktinis pagrindas nušalinti pareiškėją nuo pareigų buvo, Laikinosios komisijos tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, vadovo turinčio teisę skirti karį į pareigas įsakymu.

33.  Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas be faktinio pagrindo nušalino pareiškėją nuo pareigų.

34.  Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo ir teisinio pagrindo nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog buvo toks pagrindas ir sąlyga – tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams (KASOKTĮ 43 str. 5d.). Atsakovo vertinimu, įstatymų leidėjas KASOKTĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatė krašto apsaugos ministrui teisę duoti užduotis ir leisti įsakymus šio įstatymo reguliuojamuose teisiniuose santykiuose, nagrinėjamu atveju – sudaryti komisiją atlikti tarnybinį patikrinimą, numatytą KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje.

35.  Nesutinka su pirmosios instancijos teismo KASOKTĮ 43 straipsnio 4–5 dalių aiškinimu, kad profesinės karo tarnybos karį galima nušalinti nuo pareigų tik tuo atveju, kai jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu (KASOKTĮ 43 str. 4 d. 1 p. pagrindu) ir kai pradedamas tarnybinis patikrinimas. Teismas neįvertino, kad vadovaujantis Drausmės statuto 5 straipsniu, drausmės pažeidimai yra šiurkštūs drausmės pažeidimai ir kiti drausmės pažeidimai. Drausmės statuto II dalies I skyriuje yra išvardinti visi šiukštūs drausmės pažeidimai, o šios dalies II skyriuje – kiti drausmės pažeidimai. KASOKTĮ 43 straipsnio 4 dalies 1 punktas apima ne visus drausmės pažeidimus, numatytus Drausmės statute.

36.  Pagal Drausmės statuto 19 straipsnį, tarnybinis patikrinimas neatliekamas dėl drausmės pažeidimų, numatytų šio statuto II dalies II skyriuje, jeigu jie yra akivaizdūs ir neginčijami, arba dėl skundo, kuriame pateiktas kario teisių pažeidimas yra akivaizdus ar neginčijamas. Pagal Drausmės statuto 40 straipsnio 2 dalį, kariui drausminė nuobauda už šiurkštų drausmės pažeidimą arba kitą drausmės pažeidimą gali būti skiriama neatliekant tarnybinio patikrinimo ir nesurašant tarnybinio patikrinimo išvados. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad karys gali būti nušalintas nuo pareigų tik tais atvejais, kai atliekamas tarnybinis patikrinimas Drausmės statuto nustatyta tvarka, yra nepagrįsta, nes ne visais atvejais pagal Drausmės statuto nuostatas atliekamas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu skiriamos drausminės nuobaudos kariams.

37.  Atsakovo vertinimu, KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti savarankiški karių nušalinimo nuo pareigų pagrindai. Nagrinėjamam ginčui aktuali šios dalies nuostata, kad „<...> tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų <...>“, yra aiškiai lingvistiškai suprantama, jog toks tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu. Tačiau vadovas, turintis teisę skirti karį į pareigas, pagal Drausmės statutą neskiria įsakymu tarnybinio patikrinimo dėl kario, įtariamo padarius drausmės pažeidimą. Drausmės statuto 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, pavesdami jį atlikti pavaldžiam karininkui. Vadai, kurie skiria drausmines nuobaudas, yra nurodyti Drausmės statuto 44–53 straipsniuose. Taigi, aiškinant aptariamą nuostatą tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu teisės aiškinimo būdu, įstatymo leidėjas KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje nustatė, kad kai tarnybinis patikrinimas pradėtas ne Drausmės statuto nustatyta tvarka, o dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu, karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas Įsakymu nuo pareigų buvo nušalintas pagrįstai ir teisėtai, kai krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 „Dėl laikinosios patikrinimo komisijos sudarymo ir patikrinimo atlikimo“ sudarė Laikinąją patikrinimo komisiją ir įsakė jai atlikti patikrinimą.

38.  Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje padarytas išvadas nagrinėjamoje byloje. LVAT šioje nutartyje nurodė, jog išvadą, kad skundžiamas atsakovo Įsakymas nebesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, galima padaryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik konstatavus, jog jo teisės skundžiamu administraciniu aktu ar atsakovo veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistos, ko pasekoje yra priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiamas asmens skundas. Remiantis LVAT praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nekonstatavęs, kad atsakovo Įsakymas nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, netinkamai įvertino minėtas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

39.  Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta jo skundo dalis dėl grąžinimo į pareigas, ir grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių detalizacija bus pateikta vėliau.

40.  Akcentuoja, kad neteisėtu teisiniu pagrindu priimtas krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. P-186 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. grąžinimo į pareigas“ negali būti teisėtu pagrindu grąžinti pareiškėją į pareigas (bendrasis teisės principas „iš neteisės neatsiranda teisė“).

41.  Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas net ir išdėstęs motyvus, jog pareiškėjo grąžinimas į pareigas neatitiko KASOKTĮ 43 straipsnio 9 dalies taikymo sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimą gražinti jį į pareigas atmetė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl jo negrąžinimo į (duomenys neskelbtini) pareigas, vadovavosi neteisėtu individualiu aktu, kurio neteisėtumą pagrindžiantys motyvai buvo išdėstyti tame pačiame sprendime. Jis buvo grąžintas į pareigas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, lygiai taip pat, kaip ir buvo nušalintas, todėl ir prašė teismo sprendimo pagrindu grąžinti jį į pareigas. Krašto apsaugos ministrui priimant 2017 m. vasario 10 d. įsakymą, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks tarnybinis patikrinimas, nebuvo tiriama, ar jis padarė kokį nors drausmės pažeidimą ar nepadarė, todėl yra nesuprantamas, neaiškus ir nepagrįstas teisės aktais grąžinimo į pareigas pagrindas.

42.  Nurodo, kad krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. P-186 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. grąžinimo į pareigas“ priėmė vadovaudamasis KASOKTĮ 43 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgęs į 2017 m. vasario 8 d. patikrinimo išvadą Nr. VL-19. KASOKTĮ 43 straipsnio 9 dalis nurodo, kad „<...> jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas“. Todėl pareiškėjas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad „dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų teisinės pasekmės buvo pašalintos“. Suformavus tokią ydingą praktiką, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, teismai būtų priversti pripažinti iš neteisėtų veiksmų kylančias pasekmes ir tokiu būdu atsirastų galimybė asmenims neteisėtu būdu įgyti teises ar teisėtus interesus.

43.  Nurodo, kad pagal LVAT praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTI 3 str. 2 d.). Administraciniam teismui vykdant šią kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo patikrinimas lemia, kad faktinės padėties ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą.

44.  Vadovaujantis neegzistuojančiais teisiniais ir faktiniais pagrindais pareiškėjas buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, panaikino Įsakymą kaip neteisėtą iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis neegzistuojančiais teisiniais ir faktiniais pagrindais krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186 grąžino pareiškėją į pareigas vienai dienai. Atsakovas vieną neteisėtą įsakymą keitė kitu neteisėtu įsakymu ir taip modifikavo tarnybinius santykius. Tik teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis grįsti įsakymai naikina prieš tai kilusias teisines pasekmes, o ne atvirkščiai, todėl pareiškėjas prašo grąžinti jį į pareigas teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

45.  Pareiškėjas teisminį ginčą šioje byloje inicijavo 2016 m. gruodžio 11 d., kai su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas);  grąžinti jį į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas;  priteisti A. N. atlygį už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną ir kt..

46.  Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2017 m. birželio 12 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą (II t., b. l. 175-181), bei konstatavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas bei  išmokėtas  atlygis už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitos su nušalinimu nuo pareigų susijusios išmokos. Teismo vertinimu, atsakovui grąžinus pareiškėją į buvusias pareigas bei išmokėjus atlygį už priverstinę pravaikštą,  nebeliko ginčo dalyko, dėl ko bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė.

47.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas  2017 m. rugpjūčio 9 d. išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, nutarė perduoti bylą  iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje  Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai skundžiamas individualus teisės aktas asmeniui nesukelia pasekmių, tai asmens skundas turi būti atmestas, bet negali būti pagrindas nutraukti bylą. Dėl šių priežasčių  Vilniaus apygardos administracinis teismo  2017 m. birželio 12 d. nutartį pripažino neteisėta bei nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą, turi būti įvertintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. P-1406 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. nušalinimo nuo pareigų“ pagrįstumas bei teisėtumas.

48.  Pagal  Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, minėtos  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties nurodymai buvo privalomi, įskaitant nurodymą įvertinti Įsakymo pagrįstumą bei teisėtumą.

49.  Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo, nes pareiškėją Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486  grąžinus į ankstesnes pareigas, išnyko reikalavimo teisė, teisinės pasekmės ir pan., yra neteisingi bei atmetami.

50.  Iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalies pagrindu. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra KASOKTĮ 43 straipsnio  KASOKTĮ 43 straipsnio 4 -6 dalių nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant gali būti taikomas nušalinimo nuo pareigų institutas, būtent, kai karys yra įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, arba jei jis pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse yra detalizuotas šių pagrindų taikymas.

51.  Byloje duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, nėra. Tai reiškia, kad nebuvo  ir vados  KASOKTĮ   43 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

52.  Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu  KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimu, kad kario nušalinimui nepakanka fakto, jog jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, tačiau turi būti nustatytos ir kitos būtinosios sąlygos: 1) karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu (atitinka Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66, 75, 77 straipsniuose numatytus šiurkščius drausmės pažeidimus) – ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas; arba 2) tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti patikrinimą; arba 3) tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams.

53.  Byloje duomenų, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo įtariamas drausmės pažeidimo padarymu ir dėl to jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nėra. Šiuo atveju pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų faktiniu pagrindu buvo laikinosios  patikrinimo komisijos dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo, sudarymas, tačiau ši laikinoji komisija tyrė finansinio ir civilinio teisinio pobūdžio klausimus susijusius su  sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitaliniu remontu, bet ne klausimus susijusius su pareiškėjo tarnybine atsakomybe. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Įsakymas neatitiko ir KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra pagrįsta bei teisinga, dėl ko tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Šiuo atveju sąlygos taikyti KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalies nuostatas atsirado, kai   Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka  2017 m. vasario 21 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto drausmės pažeidimo. Tai, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų ginčijamu Įsakymu, iš esmės pripažino ir pats atsakovas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 pareiškėją  grąžindamas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas bei  išmokėdamas jam tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius (II t., b. l. 36).

54.  Nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas – grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas. Minėta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 buvo grąžintas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas,  išmokant jam tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius. Tai reiškia, kad šį  pareiškėjo reikalavimą atsakovas įvykdė savanoriškai, todėl  šis pareiškėjo reikalavimas yra patenkintas ir priverstinio jo vykdymo teismine tvarka pakartoti nebereikia. Tai, kad pareiškėjas vėlesniais atsakovo įsakymais dar kartą buvo atleistas iš pareigų, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes šie įsakymai šioje byloje nėra ginčijami. Byloje nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo bei šiuo Įsakymu sukeltų teisinių pasekmių išsprendimo klausimai.  

55.  Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, juose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

56.  Pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas, nes šioje bylos stadijoje, tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai yra atmetami, o tuo pačiu nėra priimama sprendimo kurios tai šalies naudai, kas yra būtina sąlyga tokių išlaidų atlyginimui (ABTĮ 40 str. 1 d.). 

57.  Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui 2018 m. kovo 23 d. taip pat pateikė prašymą prijungti dokumentus, įrodančius, kad jis Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijavo kitą teisminį procesą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo. Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimai, tai apsprendžia ir bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko duomenys apie pareiškėjo pradėtą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo procesą kitoje byloje, nėra aktualūs šios bylos išsprendimui. Dėl šių priežasčių šis pareiškėjo prašymas taip pat netenkinamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo, A. N., apeliacinį skundą ir atsakovo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylos vedimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo, atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius