LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 155:2015 „GYDYTOJAS VAIKŲ GASTROENTEROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 

2015 m. lapkričio 9 d. Nr. V-1274

Vilnius

 

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 155:2015 „Gydytojas vaikų gastroenterologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                              Rimantė Šalaševičiūtė

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2015 m. lapkričio 9 d.

įsakymu Nr. V-1274

 

 

 

LIETUVOS MEDICINOS NORMA

MN 155:2015

 

GYDYTOJAS VAIKŲ GASTROENTEROLOGAS

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė

 

 

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo vaikų gastroenterologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams vaikų gastroenterologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

3. Ši Lietuvos medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu;

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu;

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu;

3.6. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu;

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“;

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“;

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 646 „Dėl Vaikų gastroenterologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“;

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“;

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“;

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“;

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/AI-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“;

3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-820 „Dėl Sepsio gydymo stacionarinių paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“.

 

III SKYRIUS

TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

4.1. Vaikų gastroenterologija – vaikų ligų mokslo šaka, nagrinėjanti vaikų virškinimo organų  sistemos ir kepenų anatominius ir fiziologinius ypatumus, patologiją, tyrimo metodus, įgimtas ir įgytas vaikų virškinimo organų ir kepenų ligas bei susijusius sveikatos sutrikimus, jų komplikacijas, gydymą ir profilaktiką bei sveikų ir sergančių vaikų mitybos ypatumus.

4.2. Gydytojas vaikų gastroenterologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų gastroenterologo profesinę kvalifikaciją.

4.3. Gydytojo vaikų gastroenterologo praktika – teisės aktų reglamentuojama gydytojo vaikų gastroenterologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti naujagimių, vaikų bei paauglių virškinimo organų sistemos ir kepenų ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų (toliau – gastroenterologinės ligos) profilaktiką, diagnozavimą, gydymą, medicininę reabilitaciją bei sveikų ir sergančių vaikų mitybos ypatumus.

 

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Gydytojo vaikų gastroenterologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir vaikų gastroenterologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų gastroenterologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo vaikų gastroenterologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų gastroenterologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų gastroenterologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas vaikų gastroenterologas verčiasi gydytojo vaikų gastroenterologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų gastroenterologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydytojas vaikų gastroenterologas.

8. Gydytojas vaikų gastroenterologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

9. Gydytojas vaikų gastroenterologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, vidaus kokybės vadybos sistemos dokumentais bei savo pareigybės aprašymu.

 

V SKYRIUS

TEISĖS

 

10. Gydytojas vaikų gastroenterologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo vaikų gastroenterologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išduoti nedarbingumo pažymėjimus, asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. konsultuoti kitų profesinių kvalifikacijų gydytojus vaikų gastroenterologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir taikyti gydymo metodus, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.6. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. siųsti gastroenterologinėmis ligomis sergančius pacientus į Gydytojų konsultacinę komisiją teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacines technologijas, ir diegti į praktiką Lietuvos Respublikoje įteisintus naujus tyrimo ir gydymo metodus;

10.10. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. dalyvauti Lietuvos ir (ar) užsienio gydytojus vaikų gastroenterologus vienijančių organizacijų, asociacijų ir mokslinių draugijų veikloje, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;

10.12. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams, mokymo bei ugdymo įstaigų vadovams, kaip pagerinti gastroenterologinėmis ligomis sergančių vaikų:

10.12.1. ištyrimą, gydymą, medicininę reabilitaciją, profilaktiką;

10.12.2. socialines ir darbo sąlygas bei jiems teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką;

10.13. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, aparatūros priežiūra bei jos atnaujinimas), nurodytas diagnostikos ar gydymo metodikose, protokoluose ar tvarkos aprašuose;

10.14. turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

VI SKYRIUS

PAREIGOS

 

11. Gydytojas vaikų gastroenterologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. laikytis gydytojo vaikų gastroenterologo praktiką reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių teisės aktų, įstaigos, kurioje dirba, vadovo patvirtintų vidaus dokumentų ir kitų teisės aktų nuostatų;

11.3. turėti medicinos gydytojo spaudą, kurio numeris suteiktas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.4. pagal kompetenciją tirti ir gydyti gastroenterologinėmis ligomis sergančius vaikus ir, esant indikacijų, bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos ir kitais specialistais bei socialiniais darbuotojais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;

11.5. pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus bei licenciją kvalifikuotai tirti ir diagnozuoti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas vaikų gastroenterologines ligas, skirti gydymą, rekomenduoti profilaktikos priemones ir dalyvauti jas organizuojant bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.6. taikyti tik įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.7. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus. Užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų naudojami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos prietaisais pateikiama informacija;

11.8. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus;

11.9. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti apie konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;

11.10. perduoti informaciją Vaiko teisių apsaugos tarnybai ar policijai apie vaikų nepriežiūrą, smurtą prieš vaikus ir globojamus asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.11. teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją:

11.11.1. visuomenės sveikatos centrui apskrityje, jei nustato (įtaria) užkrečiamąją ligą;

11.11.2. Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, jei nustato (įtaria) nepageidaujamas vaistinių preparatų sukeliamas reakcijas;

11.12. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos, privalomosios atsiskaitomybės duomenis ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;

11.13. paaiškinti gydytojo vaikų gastroenterologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.14. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka informuoti pacientą ir jo tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą apie sveikatos sutrikimus, gydymą ir jo eigą;

11.15. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.16. propaguoti sveiką gyvenseną, sveikatos tausojimo bei ugdymo ir ligų bei susijusių sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones;

11.17. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.18. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.19. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

 

VII SKYRIUS

KOMPETENCIJA

 

12. Gydytojo vaikų gastroenterologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų gastroenterologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo, technikos ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas vaikų gastroenterologas turi žinoti:

13.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.2. sveikatos teisės pagrindus;

13.3. darbo su dokumentais ir raštvedybos pagrindus;

13.4. medicinos statistikos pagrindus;

13.5. pagrindinius sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.6. naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis būdus.

14. Gydytojas vaikų gastroenterologas turi išmanyti:

14.1. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

14.2. bendruosius vaikų sveikatos priežiūros organizavimo principus;

14.3. gastroenterologinės pagalbos organizavimo principus;

14.4. vaikų psichikos sutrikimus, sveikų ir sergančių vaikų bei jų artimųjų psichologiją;

14.5. socialinių veiksnių įtaką vaikams;

14.6. vaikų organų sistemų anatominius ir fiziologinius ypatumus;

14.7. gastroenterologinių ligų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, jų profilaktiką;

14.8. gastroenterologinėms ligoms gydyti taikomų įvairių diagnostikos ir gydymo metodų galimybes, indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

14.9. skiriamų vaistinių preparatų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;

14.10. gastroenterologinėmis ligomis sergančių pacientų dietinės mitybos ypatumus;

14.11. sveikų vaikų mitybos ypatumus;

14.12. gastroenterologinėmis ligomis sergančių pacientų medicininės reabilitacijos klausimus;

14.13. įrodymais pagrįstos medicinos principus, mokslinės literatūros, metodinių rekomendacijų ir gairių pritaikymą praktikoje.

15. Gydytojas vaikų gastroenterologas turi mokėti:

15.1. bendrauti su vaikais ir jų artimaisiais;

15.2. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę ir šeiminę anamnezę;

15.3. interpretuoti ir (ar) įvertinti gastroenterologinėmis ligomis sergančių vaikų laboratorinių, morfologinių, pilvo organų vaizdinių tyrimų (ultragarsinių, radiologinių: rentgenologinio, kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso ir pan.) duomenis, žinoti jų ypatumus ir dinamiką pagal vaiko amžių;

15.4. įvertinti mikrobiologinio ištyrimo rezultatus;

15.5. ištirti recipientą prieš kepenų transplantaciją;

15.6. stebėti ir gydyti vaiką po kepenų transplantacijos (persodintos kepenys ar jų dalis);

15.7. stebėti ir gydyti vaiką po žarnyno transplantacijos;

15.8. taikyti enterinį ir parenterinį maitinimą.

16. Gydytojas vaikų gastroenterologas pagal savo kompetenciją turi įtarti toliau išvardytas ligas ir sveikatos sutrikimus ir siųsti pacientą konsultuoti ir gydyti pas atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytoją, kuris turi mokėti gydyti (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):

16.1. kirmėlinės ataugos ligas, K35–K38;

16.2. išvaržas, K40–K46;

16.3. pilvaplėvės ligas, K66;

16.4. pilvaplėvės pažeidimus sergant infekcinėmis ligomis, K67.0–K67.8;

16.5. žarnų nepraeinamumą, K56.0K56.7, P76.8P76.9;

16.6. žarnų invaginaciją, K56.1;

16.7. pilvo darinių diferencinę diagnostiką (diferenciaciją), C16C20, C22C26, C45.1, C47.4 C48.0C48.8, C49.4, C77.2, D00.2D01.9, D12D13, D17.5, D19.1, D20, D21.4.

17. Gydytojas vaikų gastroenterologas pagal savo kompetenciją turi įtarti, mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):

17.1. ezofagitą, K20;

17.2. gastroezofaginio refliukso ligą su ezofagitu, K21;

17.3. kitas stemplės ligas, K22;

17.4. stemplės pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, K23;

17.5. skrandžio, dvylikapirštės žarnos, peptinę, gastrojejujinę opą, K25–K28, ir Helicobacter pylori (H. pylori), sukeliančią ligas, klasifikuojamas kituose skyriuose, B96.81;

17.6. gastritą ir duodenitą, K29;

17.7. dispepsiją, K30;

17.8. kitas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas, K31;

17.9. kirmėlinės ataugos ligas, K35–K38;

17.10. išvaržas, K40–K46;

17.11. neinfekcinį enteritą ir kolitą (Krono ligą, opinį kolitą, kitą neinfekcinį gastroenteritą ir kolitą, tarp jų – alerginį ir diatezinį), K50–K52;

17.12. žarnų kraujotakos sutrikimus, K55;

17.13. žarnų divertikulinę ligą, K57;

17.14. dirgliosios žarnos sindromą, K58;

17.15. kitus funkcinius žarnyno sutrikimus, K59 (tarp jų – vidurių užkietėjimą, K59.0); neinfekcinį naujagimio viduriavimą, P78.3;

17.16. somatoforminę autonominę disfunkciją (viršutinė ir apatinė virškinamojo trakto dalis), F45.33;

17.17. sutrikusią žarnų funkciją, R19.4;

17.18. išangės ir tiesiosios žarnos įplėšas bei fistules, abscesą, K60–K62;

17.19. kitas žarnų ligas, K63;

17.20. alkoholinę kepenų ligą, K70;

17.21. toksinę kepenų ligą, K71;

17.22. kepenų nepakankamumą, neklasifikuojamą kitur, K72;

17.23. lėtinį hepatitą, neklasifikuojamą kitur, K73;

17.24. kepenų fibrozę ir cirozę, K74;

17.25. kitas uždegimines kepenų ligas, K75;

17.26. kitas kepenų ligas, K76;

17.27. kepenų pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, K77;

17.28. tulžies pūslės, tulžies latakų ligas, K80–K83;

17.29. ūminį pankreatitą, K85;

17.30. kitas kasos ligas, K86;

17.31. tulžies pūslės, tulžies latakų ir kasos pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, K87.0;

17.32. žarnų malabsorbciją (celiakiją), K90;

17.33. po procedūrų išsivystančius virškinimo sistemos sutrikimus, neklasifikuojamus kitur, K91;

17.34. kitas virškinimo sistemos ligas, K92;

17.35. kitų virškinimo organų pažeidimus, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, K93;

17.36. naujagimio hematemezę (vėmimą krauju), P54.0;

17.37. naujagimio meleną, P54.1;

17.38. naujagimio kraujavimą iš tiesiosios žarnos, P54.2;

17.39. kitą naujagimio kraujavimą iš virškinimo trakto, P54.3;

17.40. kitą patikslintą kepenų specialųjį ištyrimą prieš Z01.8 ir esant persodintoms kepenims, Z94.4;

17.41. kitą reabilitaciją po Z50.1 ir esant persodintoms žarnoms, Z94.8;

17.42. įgimtą hipertrofinę prievarčio stenozę, Q40.0;

17.43. Hiršprungo (Hirschsprung) ligą, Q43.1;

17.44. kitus įgimtus storosios (gaubtinės) žarnos funkcijos sutrikimus, Q43.2;

17.45. branduolių geltą, P57;

17.46. naujagimio geltą dėl kitos intensyvios hemolizės, P58;

17.47. naujagimio geltą dėl kitos ir nepatikslintos priežasties, P59;

17.48. žarnyno infekcines ligas, A00–A09;

17.49. virusinius hepatitus, B15–B19;

17.50. citomegalo viruso sukeltą ligą, B25;

17.51. dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltos ligos išsivysčiusias infekcijas ir parazitų sukeltas ligas, B20;

17.52. nepatikslintą žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltą ligą, B24;

17.53. transplantuotų kepenų nepakankamumą ir atmetimą, T86.4;

17.54. prastą mitybą, E40–E46;

17.55. kitų medžiagų trūkumą dėl prastos mitybos, E50–E64;

17.56. nutukimą, E66;

17.57. medžiagų apykaitos sutrikimus, E70–E89;

17.58. Žilberto (Gilbert) sindromą, E80.4;

17.59. Vilsono (Wilson) ligą, E83.0;

17.60. valgymo sutrikimus, F50;

17.61. mitybos sutrikimus kūdikystėje ir vaikystėje, F98.2;

17.62. pilvo ir dubens skausmą, R10;

17.63. pykinimą ir vėmimą, R11;

17.64. rijimo sutrikimą (disfagiją), R13;

17.65. pilvo pūtimą ir į jį panašias būkles, R14;

17.66. išmatų nelaikymą, R15;

17.67. hepatomegaliją ir splenomegaliją, neklasifikuojamas kitur, R16;

17.68. geltą, nepatikslintą, R17;

17.69. ascitą, R18;

17.70. kitus simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu, R19;

17.71. simptomus ir požymius, susijusius su maistu ir mityba, R63;

17.72. naujagimių maitinimo sutrikimus, P92.

18. Gydytojas vaikų gastroenterologas turi gebėti:

18.1. atlikti digitalinį tiesiosios žarnos ištyrimą;

18.2. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę, šeimos anamnezę;

18.3. sudaryti paciento tyrimų bei gydymo planą ir jį vykdyti;

18.4. įvertinti vaiko fizinę būklę, augimą pagal jo ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives, kūno masės indeksą;

18.5 įvertinti antsvorį, nutukimą ir jo komplikacijas;

18.6. įvertinti dehidraciją ir suplanuoti gydymą geriamaisiais ir intraveniniais skysčiais;

18.7. paskirti vaistinius preparatus virškinimo sistemos ligomis ar susijusiais sveikatos sutrikimais sergantiems vaikams gydyti ar ligoms diagnozuoti;

18.8. įvertinti alergologinių diagnostinių tyrimų (specifinių alergenų nustatymas, odos mėginiai ar pan.) rezultatus;

18.9. taikyti eliminacines dietas;

18.10. sudaryti individualų paciento, sergančio gastroenterologinėmis ligomis, ambulatorinio ištyrimo, gydymo bei stebėjimo planą ir jį vykdyti;

18.11. sudaryti paciento gydymo bei stebėjimo po kepenų persodinimo planą ir jį vykdyti;

18.12. suteikti būtinąją pagalbą gastroenterologinių ligų ūminių komplikacijų atveju;

18.13. gaivinti klinikinės mirties atveju;

18.14. vertinti gydymo efektyvumą;

18.15. dirbti komandoje su kitais specialistais;

18.16. įvertinti ir (ar) atlikti fibroezofagogastroduodenoskopiją, kolonoskopiją, pilvo organų echoskopiją, ilgalaikę intrastemplinę pH-metriją, kai to reikia vaikų virškinimo sistemos ligoms diagnozuoti.

 

VIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

19. Pagal šioje normoje nustatytą kompetenciją gydytojas vaikų gastroenterologas veikia savarankiškai ir atsako už savo veiksmus.

20. Gydytojas vaikų gastroenterologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam paskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

___________________________