LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. RUGSĖJO 15 D. ĮSAKYMO NR. 457 „DĖL VANDENSAUGOS TIKSLŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. balandžio 7 d. Nr. D1-283

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/32/EB (OL 2008 L 81, p. 60) , ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL 2008 L 348, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES (OL 2013 L 226, p. 1), nuostatas,“.

2. Pakeičiu 2.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.1.3. upių baseinų rajonų valdymo planų bei priemonių programų projektuose, rengiamuose pagal Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 591 „Dėl Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarkos patvirtinimo“, nustatyti vandensaugos tikslus paviršiniams vandens telkiniams;“;

3. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Vandensaugos tikslų nustatymo metodiką:

3.1. pakeičiu 2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.1. ekologinė būklė – vandens ekosistemų, susijusių su paviršiniais vandenimis, funkcionavimo ir struktūros kokybės apibūdinimas, nustatomas pagal Metodikos ir Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 726 „Dėl Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui patvirtinimo“ (toliau – Bendrieji reikalavimai vandens telkinių monitoringui), nuostatas;“;

3.2. pakeičiu 2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.4. gera paviršinio vandens cheminė būklė – cheminė būklė, kurią reikia pasiekti, norint įvykdyti paviršiniams vandenims taikomus aplinkos apsaugos uždavinius, nustatytus Metodikoje, t. y. cheminė paviršinio vandens telkinio būklė, kai jame teršalų koncentracijos neviršija atitinkamuose Europos Bendrijos ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų aplinkos kokybės standartų (toliau – AKS);“;

3.3. pakeičiu 2.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.9. kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas.“;

3.4. pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4. Vandensaugos tikslai paviršiniams ir požeminio vandens telkiniams yra nustatomi upių baseinų rajonų valdymo planuose ir priemonių programose, rengiamose pagal Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 591 „Dėl Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos  vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarkos patvirtinimo“.“;

3.5. pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Natūraliems paviršiniams vandens telkiniams keliamas tikslas – gera būklė, nustatoma pagal Metodikos, Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui ir Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), nuostatas.“;

3.6. pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

„12. Gerai kiekybinei ir cheminei požeminio vandens būklei užtikrinti yra įgyvendinamos priemonės, skirtos neleisti teršalams patekti į požeminius vandenis arba juos apriboti ir neleisti požeminio vandens telkinių būklei prastėti, atsižvelgiant į Metodikos bei Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklės) , nuostatas.“;

3.7. pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

„17. Metodikos 6-8 punktuose ir 11-14 punktuose nurodyti vandensaugos tikslai turi būti pasiekti ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 22 d., išskyrus 171, 172 ir 173 punktuose nurodytų prioritetinių medžiagų atžvilgiu, bei atsižvelgiant į Metodikos III skyriuje nustatytus leidžiamus nukrypimus nuo vandensaugos tikslų.“;

3.8. papildau 171 punktu:

„171. Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nurodytų medžiagų: bromintų defenileterių, poliaromatinių angliavandenilių ir Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos fluoranteno atžvilgiu gera paviršinių vandens telkinių cheminė būklė turi būti pasiekta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 22 d., pasitelkiant 2016-2021 m. upių baseinų rajonų valdymo planuose numatytas priemonių programas.“;

3.9. papildau 172 punktu:

„172. Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nurodytos medžiagos antraceno ir Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų: švino ir jo junginių, naftaleno, nikelio ir jo junginių, dėl kurių ES techninės gairės dėl medžiagų stebėsenos strategijų ir analizės metodų 2014 m. gruodžio 22 d. nebuvo patvirtintos, atžvilgiu gera paviršinių vandens telkinių cheminė būklė turi būti pasiekta ir užkirstas kelias paviršinių vandens telkinių cheminės būklės prastėjimui ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 22 d.“;

3.10. papildau 173 punktu:

„173. Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nurodytų naujų medžiagų: dikofolio, perfluoroktansulfonrūgšties ir jos darinių, chinoksifeno, dioksinų ir dioksinų tipo junginių, heksabromciklododekanų, heptachloro ir heptachloro epoksido ir Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A dalyje nurodytų naujų medžiagų: aklonifeno, bifenokso, cibutrino, cipermetrino, dichlorvoso ir terbutrino atžvilgiu gera paviršinių vandens telkinių cheminė būklė turi būti pasiekta ir užkirstas kelias paviršinių vandens telkinių cheminės būklės prastėjimui ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 22 d.“;

3.11. pakeičiu 211 punktą ir jį išdėstau taip:

„211. Prioritetinėms medžiagoms ir kai kuriems kitiems teršalams, nurodytiems Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir/ar 2 priedo A dalyje, nustatytų AKS viršijimas nelaikomas pažeidimu, jeigu įrodoma, kad:

211.1. AKS buvo viršyti dėl taršos šaltinio, esančio už nacionalinės jurisdikcijos ribų;

211.2. dėl tarpvalstybinės taršos nebuvo įmanoma imtis veiksmingų priemonių, siekiant laikytis atitinkamų AKS;

211.3. tų vandens telkinių, kuriems poveikį daro tarpvalstybinė tarša, atžvilgiu buvo taikomi Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nustatyti koordinavimo mechanizmai ir Metodikos 18, 19 ir 20 punktų nuostatos.“;

3.12. pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

„25. Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė vertinama pagal koncentracijas tų medžiagų, kurioms yra nustatyti bendrieji Europos Sąjungos vandens AKS, nurodyti Nuotekų tvarkymo reglamente. Vandens telkinio cheminė būklė nustatoma pagal prasčiausią būklę rodančios cheminės medžiagos koncentraciją. Vandens telkinio būklė laikoma gera, jei neviršijami Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyti AKS. Priešingu atveju vandens telkinio cheminė būklė vertinama kaip bloga.“;

3.13. pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:

38. Vertinant ekologinę būklę pagal specifinius teršalus, Metodikos priede nurodytiems teršalams ir jų grupėms, AKS gali būti nustatomi vandeniui, nuosėdoms ir biotai.“;

3.14. pakeičiu 39 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

39. Kur įmanoma, būtina surinkti ūmaus ir ilgalaikio toksiškumo testo tyrimų duomenis apie vandenyje gyvenančių organizmų taksonus, svarbius atitinkamam vandens telkinio tipui. Pagrindiniai tiriamieji taksonai yra:“.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Kęstutis Trečiokas