KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2014 M. RUGSĖJO 2 D. ĮSAKYMO NR. V-353 „DĖL
SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOSE PREVENCIJOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. gruodžio 2 d. Nr. V-363
Vilnius
1. P a k e i č i u Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-353 „Dėl Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
2. P a v e d u Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro bei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų vykdymą.
4. Į p a r e i g o j u Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Veiklos organizavimo skyrių su šiuo įsakymu supažindinti visus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracinius padalinius, taip pat visas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias įstaigas ir šį įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d.
įsakymu Nr. V-363
SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOSE PREVENCIJOS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir laisvės atėmimo vietų įstaigų administracijos veiklos prioritetus valdant krizines situacijas, jų prevencijos tikslus, uždavinius ir kryptis, šių krypčių įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmus.
2. Aprašo tikslas – nustatyti reikalavimus, taikomus suimtųjų bei nuteistųjų (areštu, terminuotu laisvės atėmimu ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos) savižudybių ir savęs žalojimo prevencijai, suderinti laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo ir administracinių padalinių veiksmus, funkcijas ir atsakomybę.
3. Aprašo uždaviniai:
3.1. nustatyti krizinių situacijų valdymo metodus bei kontrolės būdus, siekiant mažinti savižudybių ir savęs žalojimo atvejų skaičių laisvės atėmimo vietų įstaigose nuosekliai ir kompleksiškai mažinant savižudybių ir savęs žalojimo veiksnių įtaką;
3.2. užtikrinti savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos įgyvendinimą laisvės atėmimo vietų įstaigose, numatant tikslius įstaigos vadovo ir administracinių padalinių veiksmus ir pareigas bei taikomų priemonių efektyvumo kontrolės mechanizmus;
4. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Krizinė situacija – netikėtai susiklosčiusi sudėtinga ir emociškai reikšminga situacija, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų ir kurioje žmogus išgyvena stiprią psichinio diskomforto būseną, bejėgiškumo, įtampos, nerimo, nevilties, pasimetimo, baimės jausmus ir kitus nemalonius išgyvenimus, nemato išeities iš susiklosčiusios padėties. Krizę patiriančiam žmogui gali kilti noras save žaloti ar bandyti nusižudyti.
4.2. Savęs žalojimas – į save nukreiptas, tiesioginis ir potencialiai žalingas elgesys, kai žmogus neturi ketinimų numirti.
4.3. Bandymas nusižudyti – į save nukreiptas, tiesioginis ir potencialiai žalingas elgesys, kai žmogus turi aiškių arba numanomų ketinimų numirti, tačiau veiksmas nesibaigia mirtimi.
4.6. Savižudybių ir savęs žalojimo prevencija – veiklos, kurių tikslas yra užkirsti kelią veiksniams, galintiems paskatinti savižudybes ir savęs žalojimą. Prevencija apima įstaigų personalo mokymą, ankstyvąją ir tęstinę savižudybės rizikos ir savęs žalojimo diagnostiką ir kt.
4.8. Savižudybių ir savęs žalojimo intervencija – pagalba savižudybės, savęs žalojimo krizę išgyvenančiam asmeniui, taikant aktyvias krizių intervencijos priemones.
4.9. Savižudybių postvencija – visi veiksmai, skirti padėti bandžiusiam nusižudyti žmogui arba įveikti neigiamus psichologinius padarinius savižudybę liudijusiems asmenims (nuteistiesiems ir suimtiesiems, laisvės atėmimo vietų įstaigos personalui).
4.10. Krizių įveikos komanda – profesionalių psichikos sveikatos specialistų (psichiatrų, psichologų) bei kitų darbuotojų (Resocializacijos skyriaus specialistų, pareigūnų, bendrosios praktikos gydytojų ir kt.) grupė, kuri organizuoja ir teikia pagalbą krizes išgyvenantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.
ii. KRIZINIŲ SITUACIJŲ VALDYMO ORGANIZAVIMAS
5. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu, įsakymu tvirtina įstaigos krizinių situacijų valdymo priemonių planą, kuriame nustatomos priemonės (numatant atsakingus vykdytojus ir konkrečias datas, taip pat poveikio subjektus, jų grupes, laukiamus rezultatus) atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigos specifiką, numatoma visų įstaigos administracinių padalinių veikla, vykdant savižudybių ir savęs žalojimo prevenciją krizės metu ir po jos.
6. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius sudaro Krizių įveikos komandą (toliau – Komanda), paskiria jos koordinatorių. Į Komandos sudėtį įtraukiama:
6.4. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus paskirtas į sudaromą Komandą Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus padalinio, veikiančio toje laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sveikatos priežiūros specialistas (gydytojas) arba Pirminės psichikos sveikatos komandoje (nutolusioje darbo vietoje) dirbantis gydytojas psichiatras;
7. Komandai pavedamos šios funkcijos:
7.1. užtikrinti savižudybių ir savęs žalojimo ankstyvąją rizikos diagnostiką ir medicininės, psichologinės bei socialinės pagalbos prieinamumą naujai atvykusiems į laisvės atėmimo vietų įstaigą suimtiesiems ir nuteistiesiems;
7.2. tardymo izoliatoriuose užtikrinti savižudybių ir savęs žalojimo ankstyvąją rizikos diagnostiką skiriant 24 valandų sustiprintą individualią priežiūrą naujai atvykusiems nepilnamečiams;
7.3. tardymo izoliatoriuose per pirmąsias 4 valandas naujai atvykusiems nepilnamečiams teikti intensyvią socialinę-psichologinę paramą, atlikti tiriamąjį-aiškinamąjį darbą;
7.4. užtikrinti, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems būtų paruošta ir prieinama informacinė medžiaga dėl savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos, pagalbos suteikimo tvarkos ir organizuoti nuteistųjų ir suimtųjų supažindinimą pasirašytinai su pagalbos suteikimo tvarka;
7.5. vykdyti krizinės situacijos analizę, nustatyti jos priežastis ir pateikti tolesnio darbo rekomendacijas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui;
7.6. užtikrinti informacijos apie krizinę situaciją sklaidą tarp laisvės atėmimo vietų įstaigos administracinių padalinių bei specialistų, taip pat koordinuoti jų veiksmus, vykdant savižudybių ir savęs žalojimo prevencines, intervencines bei postvencines priemones;
7.7. teikti Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriui informaciją bei parengtą dokumentinę medžiagą apie savęs žalojimo atvejus, bandymus nusižudyti bei įvykusias savižudybes;
8. Laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojas, gavęs informaciją apie suimtojo ar nuteistojo ketinimą nusižudyti, savęs žalojimą ar bandymą nusižudyti, nedelsdamas žodžiu informuoja įstaigos Komandos koordinatorių ir vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai, iš karto po to parengia ir pateikia įstaigos direktoriui tarnybinį pranešimą apie įvykį.
9. Savaitgaliais, švenčių dienomis ir po administracijos darbo valandų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojas, gavęs informaciją apie suimtojo ar nuteistojo ketinimą nusižudyti, savęs žalojimą ar bandymą nusižudyti, nedelsdamas žodžiu informuoja (po to parengia tarnybinį pranešimą apie įvykį) įstaigos vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai, kuris užtikrina neatidėliotiną sustiprintą individualią asmens priežiūrą ir tai įrašo Tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale bei Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraštyje.
10. Tarnybinį pranešimą įstaigos direktorius rezoliucija paskiria Komandai, kuri perduoda šią informaciją įstaigos psichologui (-ams) bei užtikrina, kad ketinimą nusižudyti išreiškusiam, save žalojusiam ar bandžiusiam nusižudyti asmeniui (nuteistajam arba suimtajam) nedelsiant būtų atliktas psichosocialinis vertinimas (3 priedas) ir, esant poreikiui, sudarytas Asmens savisaugos planas (4 priedas), taip pat taikoma kompleksinė individualizuota psichologinė, socialinė ir (ar) medicininė pagalba.
11. Laisvės atėmimo vietų įstaigos psichologas, gavęs informaciją apie ketinimą nusižudyti, savęs žalojimą ar bandymą nusižudyti, per penkias darbo dienas parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą-rekomendaciją dėl tokio asmens sustiprintos individualios priežiūros. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius sprendžia klausimą dėl rekomendacijų įgyvendinimo užtikrinimo ir paveda jas vykdyti atsakingiems specialistams.
12. Duomenys apie save žalojusius ar bandžiusius nusižudyti nuteistuosius ir suimtuosius bei asmenis, priskiriamus rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitomi laisvės atėmimo vietų įstaigos Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnale (5 priedas; žurnalas saugomas Resocializacijos skyriuje), taip pat elektroninėje nuteistojo arba suimtojo byloje (Vidinės rizikos identifikavimo e-formoje).
13. Jei asmuo, išgyvenantis savižudybės krizę, išleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komandos koordinatorius, su asmens žinia, informuoja jo atstovus pagal įstatymą arba medicinos dokumentuose nurodytus asmens artimuosius apie išgyvenamą savižudybės krizę ir įteikia asmeniui užpildyto Asmens savisaugos plano kopiją bei atmintinę su asmens gyvenamoje teritorijoje skubią emocinę ir psichologinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašu.
14. Įvykus savižudybei, Komanda per vieną darbo dieną įstaigos direktoriui raštu pateikia priemonių planą dėl konkrečios krizinės situacijos įveikos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, įvertinęs Komandos pateiktą informaciją, rezoliucija nurodo reikiamiems specialistams organizuoti ir teikti pagalbą krizę išgyvenantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.
15. Laisvės atėmimo vietų įstaigų psichologai teikia psichologinę pagalbą savižudybės liudytojams: nuteistiesiems ir suimtiesiems. Laisvės atėmimo vietų įstaigų psichologai, organizuodami psichologinės pagalbos teikimą savižudybės liudytojams – darbuotojams, informuoja Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus psichologus, kurie teikia psichologinę pagalbą darbuotojams.
III. PSICHOSOCIALINIO VERTINIMO ATLIKIMAS IR ASMENS SAVISAUGOS PLANO SUDARYMAS
16. Psichologas, gavęs informaciją apie identifikuotą asmens (nuteistojo ar suimtojo) savižudybės riziką (pavyzdžiui, ketinimą nusižudyti) arba savižudišką elgesį (savęs žalojimą ar bandymą nusižudyti), per tris darbo dienas atlieka asmens psichosocialinį vertinimą (3 priedas).
17. Atlikti psichosocialinį vertinimą ir sudaryti asmens savisaugos planą gali tik specializuotus mokymus baigęs psichikos sveikatos specialistas (psichologas arba psichiatras).
18. Kalėjimų departamento Mokymo centras užtikrina galimybę laisvės atėmimo vietų įstaigų psichikos sveikatos specialistams įgyti psichosocialinio vertinimo atlikimui bei Asmens savisaugos plano sudarymui reikalingas kompetencijas, taip pat reguliarias specialistų profesines supervizijas.
19. Psichosocialinis vertinimas gali būti atliekamas tik esant stabiliai asmens sveikatos būklei. Pastebėjus savižudybės krizę išgyvenančio asmens sveikatos būklę, trukdančią atlikti psichosocialinį vertinimą, ar atsiradus poreikiui teikti medicininę pagalbą, psichosocialinis vertinimas stabdomas ir savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui teikiama reikalinga medicininė pagalba.
20. Siekiant išvengti (pakartotinio) mėginimo žalotis ar žudytis, rekomenduojama savižudybės krizę išgyvenančio asmens nepalikti vieno, kol jam bus atliktas psichosocialinis vertinimas.
21. Psichosocialinis vertinimas turi būti atliekamas individualiai, patalpoje, kurioje nėra kitų asmenų. Jei savižudybės krizę išgyvenančio asmens sveikatos būklė neleidžia psichosocialinio vertinimo atlikti atskiroje patalpoje, psichosocialinis vertinimas turi būti atliekamas patalpoje, kurioje yra asmuo, maksimaliai užtikrinant pokalbio privatumą.
22. Jei psichosocialinio vertinimo metu nustatoma, kad asmeniui tikslinga tęstinė savižudybių intervencija ir / arba gydymas, kartu su savižudybės krizę išgyvenančiu asmeniu sudaromas Asmens savisaugos planas (4 priedas).
24. Psichosocialinio vertinimo metu specialistas gali naudoti Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo formą (3 priedas) ir Asmens savisaugos plano formą (4 priedas) arba, pagal kompetenciją, kitus specializuotus, mokslu grįstus instrumentus, skirtus kompleksiškai įvertinti savižudybės krizę išgyvenančio asmens psichosocialinę būseną.
25. Visų psichosocialinio vertinimo instrumentų rezultatai turi būti vertinami tik kaip rekomendacinio pobūdžio, tolesnės pagalbos asmeniui teikimo planas formuluojamas atsižvelgiant į visą psichosocialinio vertinimo metu surinktą informaciją.
IV. SAVIŽUDYBIŲ IR SAVĘS ŽALOJIMO PREVENCIJOS ORGANIZAVIMAS
27. Laisvės atėmimo vietų įstaigų psichologai, atlikdami pirminį nuteistųjų ir suimtųjų vertinimą, savižudiško elgesio riziką vertina, naudodami Suicidinės rizikos įvertinimo klausimyną (6 priedas) ir klinikinį interviu.
28. Pirminio vertinimo metu nuteistajam ar suimtajam nustačius savižudiško elgesio riziką, psichologas užtikrina asmens psichosocialinį įvertinimą (3 priedas), taip pat, nustatydamas konkretų terminą, įtraukia jį į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą-rekomendaciją dėl nuteistojo ar suimtojo priežiūros ypatumų (numatoma sustiprinta individuali priežiūra ir jos intensyvumas), bendravimo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo.
29. Pasibaigus paskirtų rekomendacijų terminui, įstaigos psichologas parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą apie sustiprintos individualios priežiūros nutraukimą arba pratęsimą konkrečiam laikotarpiui, taip pat pateikia konkrečius rekomendacijų motyvus.
30. Perkeliant nuteistąjį arba suimtąjį, išgyvenantį savižudybės krizę arba įtrauktą į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, iš vienos laisvės atėmimo vietų įstaigos į kitą, rekomendacijos dėl nuteistojo arba suimtojo priežiūros ypatumų ir terminų įdedamos į jo asmens bylos voką, taip pat nedelsiant susisiekiama su tos įstaigos Komandos koordinatoriumi ir žodžiu perduodama svarbi informacija apie perkeliamo asmens savižudybės riziką. Komandos koordinatorius, gavęs tokio pobūdžio informaciją, perduoda ją įstaigos psichologams.
31. Pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus specialistas, susipažinęs su naujai atvykusio nuteistojo asmens byla, duomenis apie asmens savižudybės riziką, nedelsdamas perduoda įstaigos Komandai. Tardymo izoliatoriuose informaciją apie asmens savižudybės riziką specialistas įskaitos klausimais nedelsdamas perduoda Komandai.
32. Atsakingi Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai rekomendacijas dėl suimtojo ar nuteistojo sustiprintos individualios priežiūros vykdo, pagal Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraštį, įsakymą dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo, kuriuose nustatomos priežiūros užduotys.
33. Laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojai, identifikavę bet kokius suimtojo ar nuteistojo savižudybės rizikos signalus, rekomenduoja asmeniui kreiptis į įstaigos psichologą, taip pat žodžiu apie tai informuoja Komandą.
34. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius užtikrina galimybes įstaigos darbuotojų parengimui ir nuolatiniam jų kvalifikacijos tobulinimui savižudiško ir save žalojančio nuteistųjų ir suimtųjų elgesio prevencijos, intervencijos bei postvencijos srityse.
V. MOBILIOJI KRIZINIŲ SITUACIJŲ VALDYMO KOMANDA
36. Kalėjimų departamento direktorius įsakymu sudaro Mobiliąją krizinių situacijų valdymo specialistų komandą (toliau – Mobilioji komanda) iš Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistų, turinčių patirtį ir reikalingas kompetencijas, ir paskiria jos vadovą.
37. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje įvykus savižudybei Mobiliosios komandos vadovas susisiekia su tos įstaigos Komandos koordinatoriumi ir aptaria situaciją, numatomas postvencijos priemones bei papildomų resursų poreikį.
38. Mobilioji komanda į laisvės atėmimo vietų įstaigas vyksta savo arba įstaigos iniciatyva, esant tam tikrai krizinei situacijai, reikalaujančiai neatidėliotino sprendimo.
39. Mobiliajai komandai gali būti pavedamos šios funkcijos:
39.1. teikti praktinę ir metodinę pagalbą laisvės atėmimo vietų įstaigų Komandoms vykdant savižudybių prevenciją ir save žalojančio elgesio valdymą;
39.2. vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigų Komandų veiklos stebėseną, atlikti statistinių duomenų analizę;
39.3. koordinuoti ir kontroliuoti savižudybės laisvės atėmimo vietų įstaigoje tyrimą, išvadų bei rekomendacijų pateikimą ir įgyvendinimą;
39.4. pagal poreikį tiesiogiai atlikti situacijos analizę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nustatyti krizinės situacijos aplinkybes ir teikti rekomendacijas dėl situacijos valdymo;
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą, įgyvendinant krizinių situacijų valdymo bei savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos priemones, kontroliuoja ir koordinuoja Kalėjimų departamentas.