Administracinė byla Nr. eA-734-1047/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02070-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2021 m. birželio 7 d. raštą Nr. S-66332(10.1 E) „Dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti Departamento 2021 m. gegužės 25 d. prašymą ir teikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis Departamentui.
2. Departamentas paaiškino, kad 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 10K-16131 „Dėl duomenų teikimo sutarties“ kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas sudaryti duomenų teikimo iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro (toliau – ir Registras) sutartį. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, nurodė, kad remiantis 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46 EB (toliau – ir Reglamentas), prašyme nėra nurodyta nė viena teisėto duomenų tvarkymo sąlyga. Taip pat atsakovas nurodė, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771 (toliau – ir Nuostatai), Departamentas nėra įvardintas kaip Registro duomenų gavėjas. Be to, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme (toliau – ir Paso įstatymas) nėra įtvirtinta Departamento teisė gauti duomenis iš Registro, todėl minėtas įstatymas negali būti laikomas tinkamu pagrindu Registro duomenims gauti.
3. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą – duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu tvarkyti duomenis būtina, jog būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Pagal Paso įstatymą dokumentai dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo yra pateikiami Departamentui, todėl Departamentas pagal įstatymą turi prievolę tvarkyti duomenis, susijusius su prašymais išduoti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Pagal Nuostatų 79.22 papunktį, teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti Registro duomenis turi teisę gauti teisėtvarkos institucijos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Departamentas priima sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo arba dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Departamentas yra institucija, kuriai pavesta užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, todėl pagal Nuostatų 79.22 papunktį, teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti Registro duomenis turi teisę gauti ir Departamentas.
4. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 12 straipsnio 1 dalį, dokumentų ir informacijos, reikalingų administraciniam sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų turi būti teisėtas ir motyvuotas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Paso įstatyme yra numatyta, kad dokumentai dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo yra pateikiami Departamentui, todėl Departamentas, turi teisę gauti informaciją iš Registro, kuri yra reikalinga priimant administracinius sprendimus.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Paso įstatymo 6 straipsnio 5 punktą dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas. Pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pats kreiptis dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo negali. Dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo priimantis Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo įsitikinti, kad asmuo gali teikti prašymą dėl dokumento išdavimo, tai aktualu ir neveiksnių asmenų teisių užtikrinimui, todėl yra teisinis pagrindas Departamentui gauti Registro duomenis. Registrų centras formaliai išnagrinėjo Departamento prašymą, neįvertino Departamento atliekamų funkcijų išskirtinumo bei to, kad kitu atveju gali būti pažeisti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesai, nepagrįstai konstatavo, jog neturi teisinio pagrindo sudaryti duomenų teikimo iš Registro sutarties.
7. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.111 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Registro duomenys Nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Nuostatų 4 punktas numato, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas yra rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti tikslius, išsamius ir teisingus duomenis apie registro objektus, siekiant išvengti neteisėtų sandorių sudarymo. Nuostatų 78 punkte nurodyta, kad Registro duomenys yra nevieši. Registre tvarkomi asmens duomenys teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Kadangi Registro duomenys yra nevieši, Nuostatų 79 punkte išvardinti konkretūs subjektai, turintys teisę gauti Registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti. Departamento teisė gauti neviešus asmens duomenis nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus Reglamentui, asmens duomenų tvarkymas, vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomas teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tokiu atveju, kai taikoma bent viena iš Reglamento 6 straipsnio 1 dalies numatytų sąlygų. Registrų centras pažymėjo, kad teisėtvarkos institucijos – tai struktūros (institucijos, kitokios organizacijos), kiti asmenys, kuriems yra pavestos valstybinės teisėtvarkos funkcijos. Siaurąja prasme tai – valstybės aparato dalis (pvz., vidaus reikalų sistema – policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); specialiosios tarnybos – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas; Teisingumo ministerijai pavaldžios institucijos ir kt.). Plačiąja prasme – valstybės institucijos, kurios vykdo teisingumą arba padeda ji įgyvendinti (teismai, prokuratūra, policija), nepriklausomos valstybės institucijos, kurios vykdo joms pavestas teisėsaugos funkcijas, tokios kaip, pvz.: advokatūra, antstoliai, notarai. Nei Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nei Departamento nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, nėra nurodyta, kad pareiškėjas yra teisėtvarkos institucija. Registrų centras neturi kompetencijos savarankiškai spręsti dėl institucijų ar įstaigų priskyrimo teisėtvarkos institucijoms bei negali plečiamai aiškinti sąvokos „teisėtvarkos institucijos“ ir įgyvendinti duomenų teikimo paslaugų. Pareiškėjo prašyme, kaip teisinis pagrindas Registro duomenims gauti, buvo nurodytas Paso įstatymo (redakcija, galiojanti 2021 m. rugpjūčio 2 d.) 6 straipsnio 5 punktas. Ši įstatymo nuostata įtvirtina asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje piliečio vardu, bet ne Departamento teisę gauti duomenis iš Registro. Registrų centro vertinimu, Paso įstatymas negali būti laikomas tinkamu pagrindu Registro duomenims gauti.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo Departamento skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Departamentas 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 10K-16131 „Dėl duomenų teikimo sutarties“ kreipėsi į Registrų centrą su prašymu sudaryti duomenų teikimo sutartį dėl Registro duomenų gavimo. Departamentas prašyme nurodė, kad pagal Paso įstatymo 6 straipsnio 5 punktą dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas. Departamentas prašymą motyvavo tuo, jog dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo priimantis Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo įsitikinti, kad asmuo gali teikti prašymą dėl dokumento išdavimo, todėl Departamentui teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti būtini duomenys apie asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, ir nurodytų asmenų globėjus ir rūpintojus, kurie yra tvarkomi Registre. Registrų centras, išnagrinėjęs Departamento prašymą, 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. S-66332(10.1 E) „Dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo“, kurį įformino raštu, atsisakė tenkinti Departamento prašymą bei sudaryti su Departamentu duomenų teikimo iš Registro sutartį.
10. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungos lygmeniu užtikrinama pirminėje teisėje, o konkretūs šios teisės užtikrinimo aspektai detalizuojami antrinės teisės aktuose. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 16 straipsnis, Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ESS) 39 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 8 straipsnis reglamentuoja asmens duomenų apsaugą. Chartijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į asmens duomenų apsaugą įgijo ypatingą teisinį statusą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kai buvo pripažinta Chartijos privaloma ir sutartims prilygstanti teisinė galia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į pagarbą privačiam gyvenimui aspektas yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą apsaugą ir patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3345-822/2020).
11. Teismas rėmėsi Reglamento nuostatomis dėl asmens duomenų apsaugos ir jų teisėto tvarkymo ir pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento 5 ir 6 straipsnius.
12. Teismas nurodė, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąvoka apibrėžta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje, pagal kurią tai – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. CK 2.111 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Registro duomenys Nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.
13. Teismas sprendė, kad neatlygintinas registrų informacijos teikimas nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.
14. Teismas nustatė, kad Departamentas prašymą grindė Paso įstatymo 6 straipsnio 5 punkto nuostatomis, kuriame reglamentuota, jog dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas. Jeigu pilietis dėl negalios arba dėl atliekamų arešto, laisvės atėmimo bausmės, arba dėl teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje negali pats atvykti į Departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo, Departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Jeigu pilietis dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino laikotarpiu užsienio valstybėse taikomų valstybių sienų kirtimo ir (arba) judėjimo jų teritorijose ribojimų negali atvykti į Departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą pateikti prašymo ir dokumentų dėl paso išdavimo ar keitimo, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
15. Teismas sprendė, kad Paso įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog, kai dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas, pastarasis privalo pateikti asmens, pripažinto neveiksniu, atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
16. Teismas, įvertinęs Departamento 2021 m. gegužės 25 d. prašymą dėl sutarties sudarymo ir Registro duomenų teikimo, konstatavo, kad toks Registro duomenų teikimas būtų perteklinis ir prieštarautų Reglamento nuostatoms.
17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą Sprendimą, teisinį reguliavimą, sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu.
III.
18. Pareiškėjas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, jog Departamentas yra valstybinė institucija, kurios teisės aktais nustatytoms funkcijoms vykdyti reikalingi Registro duomenys. Paso įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad asmens tapatybės korteles ir pasus išduoda Departamentas, o 6 straipsnio 5 dalyje – kad dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo piliečiams, pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, turi kreiptis ne pats pilietis, o jo atstovas.
20. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo argumentų atsisakyti sudaryti sutartį dėl duomenų teikimo iš Registro sutartį dėl to, kad Departamentas nepriskirtinas teisėtvarkos institucijoms, nors Departamentas skunde teismui ginčijo šį atsisakymo pagrindą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, laikosi pozicijos, kad yra institucija, kuriai pavesta užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Šios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jokiame teisės akte nėra pateikta teisėtvarkos institucijos sąvokos. Todėl atsakovo atsisakymas sudaryti duomenų teikimo sutartį, motyvuojant tuo, kad Departamentas nėra subjektas, turintis teisę gauti duomenis pagal Registro Nuostatus, nepateikiant teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis padaryta tokia išvada, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas teigia, kad neturėtų būti tapatinamos „teisėtvarkos institucijų“ ir „teisėsaugos institucijų“ sąvokos. Teisėsaugos institucijų apibrėžimas naudojamas kai kuriuose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodoma: „2) teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams: teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, organizuojantiems ir įgyvendinantiems apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones pareigūnams“. Tačiau Registro Nuostatuose kaip duomenų gavėjas įvardijamos būtent teisėtvarkos, o ne teisėsaugos institucijos. Nesant teisės aktuose apibrėžtos sąvokos ar institucijų rato, atsakovui nebuvo pagrindo vertinti, kad Departamentas nepriskirtinas teisėtvarkos institucijoms. Atsakovas turėjo spręsti dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo vadovaudamasis bendrosiomis duomenų tvarkymo teisėtumo nuostatomis, tačiau ne formaliu ir netinkamu pagrindu, kad Departamentas nepriskirtinas teisėtvarkos institucijoms. Teismas šios aplinkybės neįvertino.
21. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo į Departamentą atvyktų pats neveiksnus asmuo (o ne jo globėjas), Departamentas neturėtų jokios galimybės patikrinti, ar asmuo yra neveiksnus ir turėtų išduoti pasą ar asmens tapatybės kortelę pačiam piliečiui (o ne jo globėjui). Tokia situacija neatitiktų nei Paso įstatymo nuostatų, nei viešojo intereso, nei protingumo principo. Pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pats kreiptis dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo negali. Jeigu toks asmuo kreiptųsi pats, tai neatitiktų neveiksnaus asmens interesų ir viešojo intereso, taip pat globėjo instituto tikslų. Departamentas šiuos argumentus dėl viešojo intereso buvo nurodęs ir skunde, tačiau teismas dėl jų nepasisakė ir niekaip neįvertino.
22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, kai dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas, pastarasis privalo pateikti asmens, pripažinto neveiksniu, atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Paso įstatyme nėra nurodyta, kad globėjas privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Be to, VAĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Duomenys, ar asmuo yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, ir duomenys apie jo atstovą yra tvarkomi Registre. Teismas nepasisakė dėl skundo argumento, kad reikalavimas, jog globėjai pateiktų atstovavimą patvirtinančius dokumentus, kai tokie duomenys yra tvarkomi Registre, nedera su VAĮ 12 straipsniu.
23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl perteklinio duomenų tvarkymo, nes ji yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Departamentas, vykdydamas funkcijas, tvarko (gauna) duomenis apie pilietį, kuris yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir jo atstovą – šiuo metu tokius duomenis pateikia piliečio atstovas. Vykdydamas savo funkcijas, Departamentas turinio prasme tvarko tuos duomenis, kuriuos būtina tvarkyti vykdant pavestas funkcijas ir nesiekia gauti jokių kitų duomenų iš Registro, išskyrus tokius, kurie būtini vykdomoms funkcijoms. Duomenų teikimo sutartyje, kurią siekia sudaryti Departamentas, būtų numatyta duomenų apimtis, teikimo tvarka, duomenų apsaugos priemonės ir kt. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ir kodėl vertina, kad duomenų apie neveiksniais tam tikroje srityje pripažintus asmenis tvarkymas būtų perteklinis.
24. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo šalių argumentus, neįvertino Departamento atliekamų funkcijų išskirtinumo (prašymai dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo yra pateikiami Departamentui), neįvertino, kad kitu atveju gali būti pažeisti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesai, netinkamai pritaikė, išaiškino ir įvertino teisės aktų nuostatas, dėl to teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.
26. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad pareiškėjas Nuostatuose nėra įvardintas kaip Registro duomenų gavėjas. Pareiškėjas jo cituojamuose teisės aktuose nėra įvardytas kaip teisėtvarkos institucija. Registrų centras neturi kompetencijos savarankiškai spręsti dėl institucijų ar įstaigų priskyrimo teisėtvarkos institucijoms bei negali plečiamai aiškinti sąvokos „teisėtvarkos institucijos“ ir įgyvendinti duomenų teikimo paslaugų, jei pareiškėjas Nuostatuose nėra įvardintas kaip Registro duomenų gavėjas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismas neįvertino argumentų dėl pareiškėjo priskyrimo teisėtvarkos institucijoms. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su skundžiamu Sprendimu, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant administracinę bylą. Registro duomenims esant neviešiems ir nustačius, kad pareiškėjas Nuostatuose nėra įvardintas kaip Registro duomenų gavėjas, teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią ginčo situaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
27. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė pasvarstymus apie galimas situacijas dėl neveiksnių asmenų kreipimosi į Departamentą, tačiau jų niekaip nepagrindė. Nuostata, jog globėjas privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus įtvirtinta Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1V- 200/V-62 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2019-06-25 įsakymo Nr. 1V-574/V-195 redakcija), 47 punkte. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais ir VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, kurie viešojo administravimo subjektui yra privalomi. Teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
28. Registrų centras pažymi, kad 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus Reglamentui, asmens duomenų tvarkymas, vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomas teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tokiu atveju, kai taikoma bent viena iš Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pažymėjusi, kad asmens duomenys gali būti teikiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Reglamento 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje (priklausomai nuo tvarkomų asmens duomenų kategorijos). Tuo atveju, jei nėra nė vienos Reglamente nurodytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, pagrįstai nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nei vienos teisėto duomenų tvarkymo sąlygos, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Ginčas byloje kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. birželio 7 d. rašto Nr. S-66332(10.1 E) „Dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo“ ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Departamentas yra valstybinė institucija, kurios teisės aktais nustatytoms funkcijoms vykdyti reikalingi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys, kad Departamentas yra teisėtvarkos institucija, neįvertino viešojo intereso ir protingumo principų, Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, nepagrįstai ir nemotyvuotai priėjo prie išvados, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų teikimas būtų perteklinis ir prieštarautų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, nuostatoms
32. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Reglamento 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais, b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį, c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus, e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.
33. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.
34. Paso įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens tapatybės korteles ir pasus išduoda ir keičia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o Lietuvos Respublikos konsuliniame statute nustatytomis sąlygomis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pagal vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytą tvarką. Paso įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas.
35. CK 2.11¹ straipsnio 3 dalis nustato, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.
36. Nuostatų 79 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis turi teisę gauti: 1) antstoliai; 2) advokatai; 3) bankai; 4) draudimo bendrovės; 5) finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu; 6) Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 7) valstybės įmonė Registrų centras; 8) kredito įstaigos; 9) konsuliniai pareigūnai; 10) mokesčių administravimo institucijos; 11) notarai; 12) notarinius veiksmus turintys teisę atlikti asmenys ir asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje; 13) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 14) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 15) Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 16) socialinės globos įstaigos; 17) sveikatos priežiūros įstaigos; 18) savivaldybių administracijos; 19) savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai; 20) Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 21) teismai; 22) teisėtvarkos institucijos; 23) Valstybės tarnybos departamentas; 24) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos; 25) Vyriausioji rinkimų komisija; 26) žvalgybos institucijos; 27) Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 28) kiti Civiliniame kodekse nurodyti asmenys.
37. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose 2000 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, nustatyta, kad Departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (1 punktas). Migracijos departamentas veikia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestoje migracijos srityje (6 punktas). Migracijos departamento veiklos tikslas yra užtikrinti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, prieglobsčio, taip pat kitų užsieniečių teisinės padėties nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą, asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų, tarnybinio paso išdavimą (9 punktas). Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, be kitų funkcijų taip pat vykdo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą funkciją (10.19 papunktis).
38. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl teisėtvarkos institucijų sampratos (2018 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1248-502/2018 ir kt.) bei dėl registrų duomenų, reikalingų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms jų funkcijoms atlikti (2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021), įvertinusi Departamento 2021 m. gegužės 25 d. prašymą „Dėl sutarties sudarymo“ ir Sprendime nurodytas atsisakymo sudaryti sutartį dėl neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų gavimo priežastis, daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas Sprendime klaidingai nurodė, jog nėra Reglamente įtvirtintų teisėto duomenų tvarkymo sąlygų bei, kad teisės aktai neįtvirtina Departamento teisės gauti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis. Departamentas yra valstybės įstaiga, kuriai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Konkrečiai nagrinėjamu atveju Paso įstatymo 6 straipsnyje Departamentui nustatyta tiesioginė funkcija, kuriai tinkamai įvykdyti Departamentui reikalingi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys.
40. VĮ Registrų centras neteisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas, ir atsakovas įpareigojamas priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktus. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą teikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis Departamentui netenkinamas, nes administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracine procedūrą, priimti sprendimą, priskirtina viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).
41. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo taikytos teisės, todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 147 straipsniu sprendimas pakeičiamas: pareiškėjo Departamento skundas patenkinamas iš dalies; valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. birželio 7 d. raštas Nr. S-66332(10.1 E) „Dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo“ panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktus, likusi pareiškėjo Departamento skundo dalis atmetama.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. birželio 7 d. raštą Nr. S-66332(10.1 E) „Dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo“.
Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 25 d. prašymą „Dėl duomenų teikimo sutarties“.
Likusią pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundo dalį atmesti“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė