Administracinė byla Nr. A-775-575/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01752-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 12.15.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Universal auto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Universal auto“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Universal auto“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MKG) 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-74 (7-50/2018), kuriuo patvirtinta papildomai priskaičiuoti 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bauda; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 69-3, kuriuo patvirtinta Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-414 dalis dėl papildomai priskaičiuotų 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur PVM baudos; 3) Šiaulių AVMI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-414 dalį dėl papildomai priskaičiuotų 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur PVM baudos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam papildomai priskaičiuoti PVM delspinigiai ir PVM bauda todėl, kad jis neįvykdė Šiaulių AVMI reikalavimų, išdėstytų 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje FR1042 (toliau – ir Operatyvaus patikrinimo pažyma). Teigė, jog jei būtų gavęs šią pažymą ir ją įvykdęs, PVM bauda ir PVM delspinigiai nebūtų skaičiuojami.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių AVMI 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-391 (toliau – ir Patikrinimo aktas) iš dalies klaidingai nurodoma, kad Bendrovei išsiųsta Operatyvaus patikrinimo pažyma, kadangi vien registruoto laiško išsiuntimas nei įrodo, nei garantuoja, kad adresatas jį yra gavęs. Bendrovė Šiaulių AVMI išsiųsto laiško negavo.
4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 36 straipsnio 1 punktą mokesčio mokėtojas turi teisę gauti nemokamą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, tačiau šiuo atveju dėl didelio mokesčio administratoriaus neatsargumo (nes Operatyvinio patikrinimo pažyma išsiųsta tik registruotu laišku, nors prieš tai bendravimas vyko tik el. paštu), mokesčių mokėtojas, negavęs informacijos, negalėjo tinkamai įvykdyti savo mokestines prievolės ir įgyvendinti savo teises, t. y. gauti nemokamą informaciją, asmeniškai ar per tarpininką dalyvauti mokestiniame patikrinime, ištaisyti savo klaidas.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad į mokesčių administratorių kreipėsi raštu ir 2017 m. rugsėjo 25 d. gavo Operatyvaus patikrinimo pažymą. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėjas šios pažymos anksčiau nebuvo gavęs. VMI 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 69-3 gavo tik 2018 m. vasario 12 d., todėl nesutinka su centrinio administratoriaus padaryta išvada, kad pareiškėjas yra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir nėra pagrindo atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių ir PVM baudos.
6. Pareiškėjas teigė, kad MGK suklydo vertindama faktą, jog Šiaulių AVMI darbuotoja D. R. siuntė du elektroninius laiškus Bendrovės buhalterei L. S. su prašymais informuoti, ar Bendrovė įvykdys Operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytus reikalavimus. MGK neįvertino, kad negavus šios pažymos, neįmanoma jos įvykdyti. Jei pažymą minėta darbuotoja būtų atsiuntusi, pareiškėjas ją būtų įvykdęs, kadangi tą padarė tuomet, kai gavo pažymą.
7. Pareiškėjas nesutiko su MGK padarytomis išvadomis, kadangi Bendrovė 2016 m. balandžio 5 d. pataisė PVM deklaracijas už 2013 metus, t. y. permoka atsirado tik 2016 m. balandžio mėnesį, o ne 2013 metais, todėl taisymo metu buvo 22 593,77 Eur permoka. Mokėtinas PVM susidarydavo ne kiekvieną mėnesį ir ne didesnis kaip apie 2 000 Eur ir tik 2016 metais. Bendrovė, iš UAB „ECAA Europe“ 2017 m. lapkričio mėnesį gavusi sąskaitą, ištaisė deklaracijas už 2013 metus, minimas Operatyvaus patikrinimo pažymoje, todėl gavo 15 290 Eur permoką. Anksčiau to padaryti negalėjo, kadangi vyko UAB „ECAA Europe“ mokestinis ginčas už periodą, kuris iš dalies sutapo su Bendrovės mokestinio ginčo periodu. Be to, Bendrovė 2016 m. balandžio 30 d. PVM deklaracijų už 2013 m. taisymo metu turėjo 22 593,77 Eur dydžio PVM permoką, o 2017 m. rugsėjo 30 d. mokestinio patikrinimo metu turėjo 19 872,45 Eur dydžio PVM permoką. Taip pat turėjo nuo 371,61 Eur iki 4 842,60 Eur dydžio PVM permokas įvairiais mėnesiais ir už taisymo laikotarpį 2013 m., todėl tai sudarė pagrindą atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių.
8. Pareiškėjas, vadovaudamasis VMI viršininko 2004 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 7 dalies 1, 2, 3 punktais bei 8 dalies 1 punktu, teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog mokestis, nuo kurio papildomai priskaičiuotos ginčo delspinigiai ir bauda, sumokėtas, yra pagrindas panaikinti Bendrovei papildomai priskaičiuotas 4 776,94 Eur palūkanas ir 1 560 Eur baudą.
10. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjo PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei surašė Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota 53 883 Lt (15 605,60 Eur) PVM. Pareiškėjas vietos mokesčių administratoriui pateikė 2017 m. spalio 6 d. rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, su juo susijusią medžiagą bei pateiktas mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) pastabas, Šiaulių AVMI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (44.1)-FR0682-414 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, apskaičiavo 4 776,94 Eur PVM delspinigių bei skyrė 1 560 Eur PVM baudą. Mokesčių mokėtojas, iš dalies nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu, pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. skundą dėl apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos centriniam mokesčių administratoriui. VMI, išnagrinėjusi skundą, 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-3 patvirtino apskųstą vietos mokesčių administratoriaus sprendimo dalį. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. vasario 26 d. skundą dėl VMI sprendimo, MGK 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. S-74 (7-50/2018) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir nusprendė neatleisti mokesčių mokėtojo nuo 4 776,94 Eur PVM delspinigių ir nuo 1 560 Eur PVM baudos mokėjimo.
11. Atsakovas paaiškino, kad vietos mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas, neturėdamas tiekėjo UAB „ECAA Europe“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų išskirtas pardavimo PVM, įtraukė į PVM atskaitą už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. 53 883 Lt, iš jų: už kovo mėn. – 16 777 Lt, už gegužės mėn. – 29 458 Lt, už liepos mėn. – 2 441 Lt, už rugpjūčio mėn. – 3 419 Lt, už lapkričio mėn. – 1 788 Lt. Taigi, pareiškėjas sumažino mokėtinas PVM sumas. Pareiškėjas nurodytus pažeidimus pripažino ir nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šių pažeidimų nėra jo kaltės. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Šiaulių AVMI patikrinimo metu mokesčių mokėtojui papildomai apskaičiavo 15 605,60 Eur PVM. Ginčo dėl apskaičiuotos mokesčio sumos nėra, ginčas kilęs tik dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.
12. Atsakovas, vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, teigė, kad netinkamas Operatyvaus patikrinimo pažymos siuntimas niekaip negalėtų pateisinti pareiškėjo netinkamo pareigų vykdymo. Operatyvaus patikrinimo pažymą Šiaulių AVMI pareiškėjui išsiuntė registruotu laišku, t. y. vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. spalio 9 d. el. paštu vietos mokesčių administratorių informavo, jog pažyma išsiųsta UAB „Universal auto“ ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. įteikta Bendrovės buhalterei. Siekdamas paneigti šią aplinkybę, pareiškėjas nurodo tik prielaidomis paremtus teiginius, jog minėta siunta galimai buvo įteikta kitam asmeniui.
13. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių AVMI specialistė D. R. (surašiusi tiek Operatyvaus patikrinimo pažymą, tiek Patikrinimo aktą) 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. Bendrovės buhalterei L. S. išsiuntė du el. laiškus, prašydama buhalterės informuoti, ar Bendrovė, vykdydama Operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytą pasiūlymą, pateiks mokesčių administratoriui patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. bei deklaruos atitinkamai sumažintas mokėtinas PVM sumas. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu surašytą Operatyvaus patikrinimo pažymą ir joje nurodytus pasiūlymus pateikti patikslintas PVM deklaracijas, tačiau mokesčių mokėtojas jokių veiksmų nesiėmė. Mokesčių administratoriui yra pavestas uždavinys padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, tačiau jis tai gali padaryti tik mokesčių mokėtojui bendradarbiaujant. Šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, o į Šiaulių AVMI specialistės siųstus el. laiškus jokių atsakymų nepateikė. Šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo kaltę dėl padarytų pažeidimų. Šiuo atveju nebuvo nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausiusių bei nenumatytų aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos PVMĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudos.
14. Atsakovas pažymi, kad patikslintose PVM deklaracijose už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. susidariusi grąžintina PVM suma (dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukto 53 883 Lt PVM) buvo panaudota mokesčių nepriemokoms padengti, t. y. PVM, gyventojų pajamų mokesčio bei dalis sumos Patikrinimo akte apskaičiuotai 15 605,60 Eur PVM sumai padengti.
15. Atsakovas pabrėžė, kad žala valstybės biudžetui atsirado dėl to, jog pareiškėjas deklaravo ne visą mokėtiną PVM sumą, o nepagrįstai padidinta apskaičiuota grąžintina iš biudžeto PVM suma buvo padengtos pareiškėjo mokesčių nepriemokos. Be to, iš byloje esančios delspinigių ataskaitos matyti, kad skaičiuodamas ginčo delspinigius, vietos mokesčių administratorius įvertino pareiškėjo turėtas permokas. Taigi, bendro pobūdžio teiginys / aiškinimas, kad egzistuojanti permoka, esant mokestinei nepriemokai, eliminuoja žalos atsiradimo aplinkybę, nesuderinamas su teisių ir pareigų vienovės principu.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
18. Teismas nustatė, kad Šiaulių AVMI, atlikusi Bendrovės operatyvų patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje (41.2)FR1042-5650 Bendrovei pasiūlė iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ir deklaruoti sumažintą pirkimo PVM, nes nustatė PVM apskaičiavimo ir deklaravimo neatitikimus. Bendrovė patikslintų PVM deklaracijų nepateikė, todėl Šiaulių AVMI pagal 2017 m. liepos 7 d. pavedimą tikrinti Nr. (41.2) FR0773-1501 atliko Bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir, nustačiusi, kad Bendrovė, neturėdama tiekėjo UAB „ECAA Europe“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų išskirtas pardavimo PVM, įtraukė į PVM ataskaitą už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. iš viso 53 883 Lt, surašė 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktą Nr. (41.2) FR0680-391, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota 53 883 Lt (15 605,60 Eur) PVM. Pareiškėjas 2017 m. spalio 6 d. Šiaulių AVMI pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Šiaulių AVMI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (44.1)-FR0682-414 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą 15 605,60 Eur PVM sumą, apskaičiavo 4 776,94 Eur PVM delspinigių bei skyrė 1 560 Eur PVM baudą. Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu, pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. skundą dėl apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos centriniam mokesčių administratoriui. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-3 patvirtino Šiaulių AVMI sprendimo dalį. Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiškėjas MGK pateikė 2018 m. vasario 26 d. skundą. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. S-74 (7-50/2018) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir nusprendė neatleisti mokesčių mokėtojo nuo 4 776,94 Eur PVM delspinigių ir nuo 1 560 Eur PVM baudos mokėjimo.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotos 15 605,60 Eur PVM sumos nėra, ginčas kilo tik dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.
20. Teismas, akcentuodamas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte, PVMĮ 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėjas, neturėdamas tiekėjo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. į PVM atskaitą iš viso įtraukė 53 883 Lt, taip sumažindamas mokėtinas PVM sumas. Pareiškėjas nurodytus pažeidimus pripažino ir nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šių pažeidimų nėra jo kaltės.
21. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutiko su atsakovo pozicija, kad net ir laikant, jog operatyvaus patikrinimo pažyma buvo išsiųsta netinkamai, tai niekaip negalėtų pateisinti pareiškėjo netinkamo pareigų vykdymo.
22. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad Operatyvaus patikrinimo pažymą mokesčių administratorius turėjo išsiųsti Bendrovės buhalterei el. paštu, kadangi įprastai su mokesčių administratoriaus darbuotojais bendrovės buhalterė susirašinėjo el. paštu. Teismas nustatė, kad Operatyvaus patikrinimo pažymą Šiaulių AVMI bendrovei išsiuntė vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, t. y. registruotu laišku (MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš AB „Lietuvos paštas“ duomenų teismas nustatė, kad Operatyvaus patikrinimo pažyma, išsiųsta Bendrovei registruota pašto siunta Nr. RN280675340LT, įteikta 2016 m. rugpjūčio 9 d. Bendrovės buhalterei L. S. Net ir laikant, kad registruotas laiškas su Operatyvaus patikrinimo pažyma Bendrovės buhalterei neįteiktas (nors, kaip teisingai nurodė MGK sprendime, byloje esantys duomenys neleidžia daryti tokios išvados), iš pateiktų duomenų matyti, kad Šiaulių AVMI darbuotoja D. R. (surašiusi tiek Operatyvaus patikrinimo pažymą, tiek Patikrinimo aktą) 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. Bendrovės buhalterei išsiuntė du el. laiškus, prašydama informuoti, ar Bendrovė, vykdydama Operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytą pasiūlymą, pateiks mokesčių administratoriui patikslintas deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ir deklaruos atitinkamai sumažintas mokėtinas PVM sumas.
23. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde tvirtino, kad susirašinėjimas su mokesčių administratoriumi vyko el. paštu, o tai reiškia, jog gavus Šiaulių AVMI darbuotojos laiškus, Bendrovei tapo žinoma apie jo atžvilgiu surašytą Operatyvaus patikrinimo pažymą ir joje pateiktus pasiūlymus, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė. Į Šiaulių AVMI specialistės el. laiškus neatsakė.
24. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad: pareiškėjas, į mokesčių administratorių kreipėsi 2017 m. rugsėjo 25 d. ir tuomet ir gavo Operatyvaus patikrinimo pažymą, kurią įvykdė; jeigu Šiaulių AVMI specialistė būtų atsiuntusi operatyvaus patikrinimo pažymą el. paštu, Bendrovė būtų ją įvykdžiusi, nes tą padarė, kai ją gavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl jis, gavęs el. laiškus iš Šiaulių AVMI specialistės, nesiėmė jokių veiksmų ir tik 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi dėl Operatyvaus patikrinimo pažymos. Toks pareiškėjo neveikimas niekuo nepagrįstas, todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė savo nekaltumo dėl padarytų pažeidimų. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, jog sutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad mokesčių administratoriui yra pavestas uždavinys padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau jis tai gali padaryti tik mokesčių mokėtojui bendradarbiaujant.
25. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pritarė atsakovui, jog nagrinėjamu atveju nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausiusių bei nenumatytų aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos PVMĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatos, nebuvo.
26. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo praktiką, iš MGK bylos medžiagoje esančios delspinigių ataskaitos nustatė, kad mokesčių administratorius, skaičiuodamas ginčo delspinigius, į Bendrovės turimas permokas atsižvelgė. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė savo skaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie neteisingai apskaičiuotą ginčo delspinigių dydį, nepateikė. Bendrovės patikslintose PVM deklaracijose už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. susidariusi grąžintina iš biudžeto PVM suma (dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukto 53 883 Lt) buvo panaudota mokesčių nepriemokoms padengti, t. y. PVM, GPM bei dalis sumos pagal Patikrinimo aktą papildomai apskaičiuotai 15 605,60 Eur PVM sumai padengti. Taigi, šiuo atveju valstybės biudžetui atsirado žala dėl to, kad Bendrovė deklaravo ne visą mokėtiną PVM sumą. Šiame kontekste teismas paminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos bendro pobūdžio teiginys / aiškinimas, kad egzistuojanti permoka, esant mokestinei nepriemokai, eliminuoja žalos atsiradimo aplinkybę, nesuderinamas su teisių ir pareigų vienovės principu; nesant balanso atitinkami visuomeniniai santykiai išsiderina ir taip padaroma žala vienai iš visuomeninio santykio šalių arba šalims.
27. Teismas konstatavo, kad Bendrovė yra kalta dėl padaryto pažeidimo ir nėra pagrindo jos atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Taip pat nėra pagrindo ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu atleisti Bendrovę nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos. Teismas darė išvadą, jog Šiaulių AVMI, VMI ir MGK tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kuriuos panaikinti nėra pagrindo.
III.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą; 2) MKG 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-74 (7-50/2018), kuriuo patvirtinta papildomai priskaičiuoti 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur PVM bauda; 3) VMI 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 69-3, kuriuo patvirtinta Šiaulių AVMI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-414 dalis dėl papildomai priskaičiuotų 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur PVM baudos.
29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė turėjo PVM permoką ir ją turi. Šia permoka disponuoja valstybė. Nelogiška, kad valstybė Bendrovei dar papildomai priskaičiuoja baudą ir delspinigius.
30. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių AVMI bendravo su Bendrovės buhaltere jos asmeniniu elektroniniu paštu, nors bendrovė turi savo elektroninį paštą. Bendrovė negali kontroliuoti asmeninių darbuotojų elektroninių paštų ir ši informacija jai neprieinama.
31. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė nuomoja biuro patalpas biurų centre, kuriame yra daug įvairių įmonių kabinetų. Bendrovės darbuotojai (direktorius ir vyr. buhalterė) dirba po 1 val. per dieną, todėl biure būna ne kiekvieną dieną. Šiaulių AVMI atstovė buvo informuota, kad Bendrovėje yra toks darbo grafikas, be to, tai viešai, bent jau mokesčių administratoriui, žinoma informacija, todėl turėjo būti įvertinta, kad Operatyvaus patikrinimo pažymos siuntimas tik registruotu laišku yra komplikuotas, nes pašto darbuotojams surasti Bendrovės darbuotojus ir įteikti laišką bus sunku.
32. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindinis VMI uždavinys yra padėti mokesčio mokėtojui įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, todėl vien tik registruoto laiško išsiuntimas Bendrovei, kurio ji negavo, nėra padėjimas mokesčio mokėtojui įvykdyti jo mokestines prievoles. Šiuo atveju dėl didelio mokesčio administratoriaus neatsargumo (nes operatyvinio patikrinimo pažyma išsiųsta tik registruotu laišku, nors prieš tai bendravimas vyko elektroniniu paštu), mokesčių mokėtojas, negavęs informacijos, negalėjo tinkamai įvykdyti savo mokestines prievoles ir įgyvendinti savo teises, t. y. gauti nemokamą informaciją, asmeniškai ar per tarpininką dalyvauti mokestiniame patikrinime, ištaisyti savo klaidas.
33. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes jei Bendrovė būtų gavusi Operatyvaus patikrinimo pažymą, ji būtų nedelsiant ištaisiusi pažymoje nurodytus pažeidimus. Juk būtent pati Bendrovė nustatė savo klaidas ir būtent savo iniciatyva, o ne mokesčių administratoriaus nurodymu, 2016 m. balandžio mėnesį taisė sąskaitas faktūras, todėl nevykdyti mokesčių administratoriaus nurodymo, kai savo iniciatyva buvo nustatytos klaidos, nėra naudos. Be to, būtina sistemiškai vertinti mokesčių mokėtojo veiksmus, nes Bendrovė į mokesčių administratorių kreipėsi raštu ir 2017 m. rugsėjo 25 d. gavo Operatyvaus patikrinimo pažymą. Akivaizdu, jog jeigu ją būtų turėjusi, tai nesikreiptų raštu ir neprašytų atsiųsti šią pažymą. Visa tai patvirtina, kad anksčiau Bendrovė šios pažymos negavo.
34. Pareiškėjo teigimu, kai mokesčių mokėtojas įrodo, jog nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, ar mokesčių įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, mokestis nuo kurio papildomai priskaičiuotos ginčo delspinigiai ir bauda, sumokėtas, yra visos teisės aktų sąlygos panaikinti Bendrovei papildomai priskaičiuotas 4 776,94 Eur palūkanas ir 1 560 Eur baudą.
konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK, VMI ir Šiaulių AVMI sprendimų, kuriais Bendrovei papildomai apskaičiuota ir nurodyta į biudžetą sumokėti 4 776,94 Eur delspinigių ir 1 560 Eur PVM baudos.
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas yra kaltas dėl mokesčių įstatymo pažeidimo ir nėra pagrindo jo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Teismas sprendė, kad MGK, VMI ir Šiaulių AVMI priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.
38. Pareiškėjas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde nesutinka ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl didelio mokesčio administratoriaus neatsargumo, t. y. Operatyvaus patikrinimo pažymos išsiuntimo tik registruotu laišku, negalėjo įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinio patikrinimo pažymą gavo 2017 m. rugsėjo 25 d. po kreipimosi į mokesčių administratorių. Be to, skundžiamais sprendimais bauda ir delspinigiai priskaičiuoti ir patvirtinti nepagrįstai, nes valstybė disponuoja pareiškėjo įmokėtą PVM permoka. Pareiškėjas nurodo, kad mokestis, nuo kurio papildomai priskaičiuotos ginčo delspinigiai ir bauda, yra sumokėtas, todėl yra visos teisės aktų sąlygos panaikinti pareiškėjui papildomai priskaičiuotus delspinigius ir baudą.
39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
40. Atleidimo nuo pagal MAĮ 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų sąlygos ir pagrindai yra įtvirtinti to paties įstatymo 141 straipsnyje. Pastarojoje nuostatoje nurodyti atleidimo nuo baudos pagrindai taip pat taikomi sprendžiant atleidimo nuo mokesčių mokėtojui apskaičiuotų delspinigių klausimą (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija).
41. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo alternatyvus pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
42. Atleidimas nuo baudos sietinas su mokesčio sumokėjimu arba jo priverstiniu išieškojimu, arba priskaičiuoto mokesčio sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu. Priešingu atveju įstatymų leidėjas draudžia atleisti nuo atitinkamo mokesčio baudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑903/2008).
43. Pabrėžtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojo visiško atleidimo nuo atitinkamo mokesčio baudos, neturi įtakos nei pažeidimo pobūdis, nei mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi aplinkybė, nei mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimas, nei kitos aplinkybės, kurios galėtų būti svarbios mokesčių mokėtojui. Paminėta informacija teisiškai reikšminga svarstant skiriamos mokesčio baudos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑903/2008).
44. Pareiškėjas atleidimą nuo baudos ir delspinigių sieja su MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybe, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, nes pažeidimo nebūtų buvę, jei laiku būtų gavęs Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymą (41.2)FR1042-5650 su siūlymu iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ir deklaruoti sumažintą pirkimo PVM.
45. Pagal Mokesčių administravimo ar kitus mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi būti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė yra preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15‑141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p, 82–89; 2005 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15‑1421/2005).
46. Aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo baudos (delspinigių) sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Įrodinėjimo našta, jei mokesčių mokėtojas siekia pasinaudoti šia atleidimo nuo poveikio priemonių galimybe, tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑364/2011).
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas tiekėjo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų išskirtas pardavimo PVM, pateikė 2016 m. balandžio 5 d. patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. kovo, gegužės, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėnesius, kuriose nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė iš viso 53 883 Lt PVM, tuo pažeisdamas PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu (delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje)) pagal 97 straipsnio 2 dalyje nustatytas delspinigių apskaičiavimo taisykles nuo papildomai apskaičiuotos sumokėti į biudžetą 53 883 Lt (15 605, 60 Eur) PVM sumos apskaičiavimo Bendrovei 4 776, 94 Eur PVM delspinigių.
48. Nurodytas teisinis reglamentavimas apsprendžia nagrinėjamu atveju ir įrodinėtinų aplinkybių ratą, kurios atitiktų sąlygas, numatytas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tokiomis aplinkybėmis yra aplinkybės, kurios patvirtintų, jog pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, neturėjo galimybės teisingai ir laiku deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti mokestį.
49. Byloje tokios aplinkybės nenustatytos, mokesčių mokėtojas iš esmės įrodymų šiuo klausimu nepateikė. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su laiku negauta Šiaulių AVMI Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurios faktinis įteikimo momentas, pareiškėjo teigimu, yra 2017 m. rugsėjo 25 d.
50. Pareiškėjas iš esmės ginčija 2016 m. rugpjūčio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos jam įteikimo būdą ir faktinį įteikimo momentą. MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvus dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai, t. y. tiesiogiai (1 p.), siunčiant registruotu laišku (2 p.), telekomunikacijų galiniais įrenginiais (3 p.), viešai paskelbiant (4 p.). MAĮ 164 straipsnio 3 dalis nustato, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 164 straipsnio 4 dalis įpareigoja VMI, kaip mokesčių administratorių, išsiųsti dokumentus telekomunikacijų galiniais duomenimis tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas nurodo elektroninio pašto adresą, kuriuo dokumentai turi būti siunčiami. Nenustačius, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių AVMI papildomai su prašymu nesiųsti korespondencijos registruotu laišku, o įteikti mokestinius dokumentus kitu būdu, t. y. išimtinai elektroniniu paštu, Šiaulių AVMI tinkamai pasinaudojo vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, t. y. Operatyvaus patikrinimo pažymą, registruota siunta Nr. RN280675340LT, išsiuntė Bendrovės adresu: (duomenys neskelbtini).
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, kokia data laikytina dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo diena, pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, t. y. bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata (2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑367/11).
53. Bylos medžiaga patvirtina, kad Operatyvaus patikrinimo pažyma, 2016 m. rugpjūčio 8 d. išsiųsta Bendrovei registruota pašto siunta Nr. RN280675340LT, įteikta 2016 m. rugpjūčio 9 d. Bendrovės buhalterei L. S. (MGK byla, I t., b. l. 18). Operatyvaus patikrinimo pažymos įteikimas Bendrovei per Bendrovės buhalterę, kuri susijusi darbo ryšiais su Bendrovės vadovu, laikytinas tinkamu faktiniu įteikimu. Juolab, byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas iki jo nurodytos faktinės Operatyvaus patikrinimo pažymos įteikimo datos (2017 m. rugsėjo 25 d.), įvertinus Šiaulių AVMI darbuotojos 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. Bendrovės buhalterei siųstus el. laiškus (būtent tokį įteikimo būdą pareiškėjas akcentuoja) su prašymu informuoti apie Operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstyto reikalavimo įvykdymą, nežinojo ir negalėjo žinoti apie Operatyvaus patikrinimo pažymą.
54. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atleidimo nuo baudos (delspinigių) pagrindas iš esmės sietinas tik su tokiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios lemia, kad jis neturėjo galimybės deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti gautų mokesčių. Tokios aplinkybės aptartų aplinkybių kontekste nenustatytos. Todėl konkrečiu atveju nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindo.
55. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad egzistuoja MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindas, t. y. kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Žalos nebuvimo aplinkybę pareiškėjas grindžia valstybės turėta pareiškėjo PVM permoka.
56. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai mokestinės nepriemokos laikotarpiu turima mokesčio permoka, kuri MAĮ 87 straipsnio nustatyta tvarka gali būti įskaityta minėtai nepriemokai padengti, gali būti laikoma, kad žala biudžetui nepadaryta. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, žala biudžetui kyla iš tos aplinkybės, kad valstybė negauna pajamų ir negali disponuoti jai priklausančiomis lėšomis. Šiai žalai kompensuoti ir yra skirti delspinigiai. Atitinkamai, kai mokesčių mokėtojas turi mokesčio permoką, valstybė disponuoja permokėtomis sumomis, todėl minėta žala neatsiranda. Atitinkamai, esant mokestinei nepriemokai, konstatuotinas žalos biudžetui padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3950-968/2019, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-971/2014, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-3048-11, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-2442-11, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-630/2009, 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-753/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-796/2011 ir kt.). Šiuo klausimu taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į administracinę bylą, kurioje teisėjų kolegija, nurodžiusi, jog nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas objektyviai turėjo PVM mokesčio permoką, kuri būtų didesnė už jam apskaičiuotą mokesčio nepriemoką, konstatavo, kad teigti, jog jo veika, pažeidžiančia PVM mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaryta žala biudžetui nebuvo jokio teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑630/2009). Papildomai pažymėtina, kad permoka turi būti reali, o ne tariama, pvz. permoka turi būti deklaruota arba mokesčių administratoriaus pripažinta (VMI sistemoje užfiksuota), o mokesčio mokėtojo prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti nagrinėjamas tiek mokesčių administratoriaus, tiek mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų (MAĮ 100 straipsnio 2 dalis).
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių ataskaitos turinį (MGK byla, II t., b. l. 11–12), nustatė, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti įvertinus mokesčių permokos ir mokestinės nepriemokos balansą. Iš delspinigių ataskaitos matyti, kad Bendrovės permokos buvo panaudotos mokesčių nepriemokoms padengti bei dalis permokų sumos papildomai apskaičiuotai 15 605,60 Eur PVM sumai padengti, t. y. buvo atliekami įskaitymai, tačiau turimų permokų nepakako nepriemokoms padengti. Priešingų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo poziciją, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybės disponuojama pareiškėjo permoka buvo didesnė už nepriemoką, nepateikta. Nagrinėjamu atveju mokestinės nepriemokos egzistavimas paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis savo veika nepadarė žalos biudžetui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teisinių prielaidų pareiškėjo atžvilgiu pritaikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra.
58. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad mokestis, nuo kurio papildomai priskaičiuotos ginčo delspinigiai ir bauda, yra sumokėtas, todėl yra visos teisės aktų sąlygos panaikinti pareiškėjui papildomai priskaičiuotus delspinigius ir baudą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas savanoriškai sumoka mokesčių administratoriaus naujai (papildomai) apskaičiuotą mokesčio sumą, nėra pagrindas atleisti nuo baudos, teigiant, jog žala biudžetui nepadaryta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575‑753/2011). Akcentuotina ir tai, kad MAĮ 141 straipsnio l dalies 3 punkto taikymo požiūriu nėra reikšminga, kad neprireikia prievartinio išieškojimo priemonių taikymo, o reikalavimas įvykdomas skolininko gera valia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502‑1301/2008).
59. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija