VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL DIDŽIAUSIOSIOS elektros energijos, PAGAMINTOS iš ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ, KAINOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2019 m. gegužės 20 d. Nr. O3E-139
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktais, 20 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Elektros skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. pažymą Nr. O5E-117 „Dėl Didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ Komisija n u t a r i a:
1. Patvirtinti Didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos nustatymo metodiką (pridedama).
2. Nustatyti, kad Komisija 2019 m. birželio 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie didžiausiąją elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainą, taikomą skatinimo kvotų paskirstymo aukcionui, numatytam Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 201, 21 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 631 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-1890 14 straipsnio 6 dalyje.
3. Pripažinti netekusiu galios 2011 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimą Nr. O3-233 „Dėl Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais.
4. Nustatyti, kad aukcionui, nurodytam šio nutarimo 2 punkte, balansavimo sąnaudos apskaičiuojamos kaip perdavimo tinklų operatoriaus ir skirstymo tinklų operatoriaus per paskutinius trejus kalendorinius metus patirtos vidutinės 1 MW balansavimo sąnaudos elektros energijai, pagamintai skirtingomis technologijoms, naudojančiomis skirtingas atsinaujinančių išteklių rūšis.
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos
2019 m. gegužės 20 d.
nutarimu Nr. O3E-139
DIDŽIAUSIOSIOS ELEKTROS ENERGIJOS, PAGAMINTOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ, KAINOS NUSTATYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja didžiausiosios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos (toliau – didžiausioji kaina) galimo dydžio skatinimo kvotų paskirstymo aukcionuose (toliau – aukcionas) dalyvaujantiems elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams nustatymo tvarką.
2. Metodikos tikslas – nustatyti skaidrius ir objektyvius didžiausiosios kainos nustatymo principus.
3. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 6 dalimi ir kitomis Įstatymo nuostatomis.
4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Metodika, nustato didžiausiąją kainą, kuri naudojama apskaičiuojant elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedą ir į kurią atsižvelgiama aukciono laimėtojui išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas skatinimo laikotarpiu už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, išskyrus Įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytus elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamintojus.
5. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:
5.1. Diskonto norma – grąžos norma, taikoma būsimų pinigų sumų ar pinigų srautų dabartinei vertei apskaičiuoti.
5.2. Elektrinės įsteigimas – elektrinės gamybos (gavybos) įrenginių ir jiems reikalingos (būtinos) infrastruktūros techninio projekto parengimas, įrenginių įsigijimas, sumontavimas, derinimas ir baigiamieji darbai.
5.3. Elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpis – laikotarpis, kurio metu elektrinė techniškai yra pajėgi gaminti elektros energiją ir kuris pradedamas skaičiuoti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo elektrinei dienos.
5.4. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo laikotarpis (toliau – skatinimo laikotarpis) – 12 metų laikotarpis, kurio metu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių potencialiam gamintojui yra ar gali būti taikomas Komisijos organizuotame aukcione potencialaus gamintojo laimėtas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedas, kurio mokėjimas reglamentuotas Įstatymo 20 straipsnio nuostatomis. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo elektrinei dienos.
5.5. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių potencialus gamintojas (toliau – potencialus gamintojas) – ketinantis plėtoti elektros energijos gamybą, arba planuojantis statyti ar įrengti elektrinę, jei jis dar neturi veikiančios elektrinės ir negamina elektros energijos.
5.6. Kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamos sąnaudos – sąvartynų nuomos sąnaudos eksploatuojant biodujų elektrines, išgaunančias dujas iš sąvartynų, žaliavos įsigijimo sąnaudos eksploatuojant biodujų elektrines, anaerobiniu ar kitu būdu perdirbančias biologiškai skaidžias organinės kilmės atliekas ar substratus, ir žaliavos įsigijimo sąnaudos eksploatuojant biomasės elektrines.
5.7. Technologija – speciali įranga, skirta gaminti elektros energiją iš tam tikrų konkrečių atsinaujinančių energijos išteklių (pvz., saulės elektrinės ir biomasės elektrinės yra skirtingos technologijos elektros energijai iš skirtingų atsinaujinančių išteklių rūšies pagaminti);
II SKYRIUS
DIDŽIAUSIOSIOS KAINOS NUSTATYMO PRINCIPAI
7. Komisija, nustatydama didžiausiąją kainą, vadovaujasi mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principu.
8. Komisija, nustatydama didžiausiąją kainą, atsižvelgia į žemiau nurodytus kriterijus:
8.6. Laukiamą elektrinės kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų apimtį elektrinėms, naudojančioms biomasę ir elektrinėms, naudojančioms biodujas;
8.7. Laukiamą elektros ir šilumos galių santykį kietąjį biokurą ir biodujas naudojančioms elektrinėms;
9. Komisija nustato didžiausiąją kainą, atsižvelgdama į elektrinės būsimųjų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (NPV), lygią nuliui, t. y. diskontuoto neigiamo pinigų srauto (investicijų ir būsimų pinigų išlaidų grynosios dabartinės vertės) atitiktį diskontuotam teigiamam pinigų srautui (būsimų piniginių pajamų grynajai dabartinei vertei). Komisija šiam tikslui vadovaujasi formule:
kur:
NPVt – elektrinės būsimųjų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė, Eur/MWh;
t – elektrinės skatinimo laikotarpis, metais;
CF – pinigų srautas (neigiamas, metais iki skatinimo laikotarpio pradžios, arba teigiamas, skatinimo laikotarpio eigos metais), Eur/MW;
r – diskonto norma, išreikšta vieneto dalimis. Komisija nustato diskonto normą kaip vidutinę svertinę kapitalo kainą, vadovaudamasi Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“.
III SKYRIUS
DIDŽIAUSIOSIOS KAINOS NUSTATYMO TVARKA
10. Nustatant Didžiausiąją kainą, vertinimas atliekamas dviem etapais:
10.1. Pirmuoju etapu, vadovaujantis mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principu, atsižvelgiama į oficialių institucijų ir kitų organizacijų viešai skelbiamus duomenis apie Europos šalių efektyviausių elektros energijos gamybos, naudojant skirtingas atsinaujinančių išteklių rūšis, technologijų lyginamąsias elektros energijos gamybos sąnaudas. Vertinant efektyviausią technologiją pagal lyginamąsias elektros energijos kainas atsižvelgiama į meteorologinius šalių duomenis. Pagal turimus duomenis atrenkamos dvi mažiausias lyginamąsias elektros energijos gamybos sąnaudas patiriančios technologijos.
10.2. Antruoju etapu Metodikos 10.1 papunktyje aprašytu būdu atrinktų dviejų efektyviausių technologijų kainos nustatomos Metodikos 9 punkte nustatytu principu įvertinant Lietuvos rinkoje steigiamų ir veikiančių elektrinių santykinių sąnaudų grupes. Atsižvelgus į gautus rezultatus, Didžiausioji kaina nustatoma (atrenkama) mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principu.
11. Komisija apskaičiuoja investuotino kapitalo apimtį elektrinei įsteigti:
11.1. Atsižvelgdama į oficialių institucijų ir kitų organizacijų viešai skelbiamus duomenis apie Europos šalių efektyviausių technologijų elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti faktinius investicinius poreikius elektrinei įsteigti, į Lietuvos rinkoje steigiamų elektrinių faktinius investicinius poreikius;
11.2. Atsižvelgdama į vidutinius santykinius investicinius poreikius Lietuvos rinkoje elektrinėms prijungti prie elektros tinklų per laikotarpį, nurodytą Metodikos 23.1 papunktyje. Jeigu per šį laikotarpį nebuvo atlikta elektrinių prijungimų prie elektros tinklų, investuotino kapitalo apimtis elektrinei prijungti nustatoma vadovaujantis paskutiniais faktiniais elektros tinklo operatoriaus (toliau – operatorius) pateiktais duomenimis apie investicinius poreikius elektrinėms prijungti;
11.3. Pagal formulę:
kur:
K – investuotino kapitalo apimtis elektrinei įsteigti, Eur/MW;
KI – investuotino kapitalo apimtis elektrinės gamybos įrenginiams įsigyti ir elektrinei įrengti, Eur/MW;
KP – investuotino kapitalo apimtis elektrinei prijungti prie operatoriaus tinklo, Eur/MW;
kbc – koeficientas, parodantis elektrinės galios elektros energijai gaminti ir bendros įrengtosios galios santykį. Laikoma, kad:
kbc = 1, jei elektrinėje gaminama tik elektros energija, t. y. visa įrengtoji galia yra skirta elektros energijai gaminti;
kbc < 1, jei kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje gaminama elektros energija ir šilumos energija, t. y. dalis įrengtosios galios yra skirta šilumos energijai gaminti, ir šiuo atveju koeficientas nustatomas pagal alternatyvaus šilumos šaltinio principą, nustatytą Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“ patvirtintoje Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje.
12. Komisija nustato investuotino kapitalo apimtį elektrinei prijungti (KP) prie operatoriaus tinklo kaip atitinkamos technologijos elektrinės vidutines vieno MW prijungimo prie operatoriaus tinklo paskutiniais praėjusiais trejais kalendoriniais metais sąnaudas pagal formulę:
kur:
KP – investuotino kapitalo apimtis elektrinei prijungti prie operatoriaus tinklo, Eur/MW;
KS,n – per 3 paskutinius kalendorinius metus konkrečios technologijos, atrinktos pagal Metodikos 10.1 papunktį, gamintojų, prijungtų elektrinių prijungimo prie operatoriaus tinklo, prijungimo sąnaudų suma, Eur;
NPB,n – per 3 paskutinius kalendorinius metus visų konkrečios technologijos, atrinktos pagal Metodikos 10.1 papunktį, gamintojų elektrinių, prijungtų prie operatoriaus tinklo, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotuose leidimuose gaminti nurodyta galia, MW.
Jei atitinkamos technologijos per paskutinius 3 metus prijungta nebuvo, skaičiavimams naudojamas visų per 3 metus prijungtų technologijų 1 MW prijungimo sąnaudų vidurkis.
13. Komisija nustato elektrinės pinigų srautą metais iki skatinimo laikotarpio pradžios, proporcingai priskyrusi investuotino kapitalo apimties elektrinei įsteigti dalį skatinimo laikotarpiui, pagal formulę:
kur:
CF0 – pinigų srautas metais iki skatinimo laikotarpio pradžios, Eur/MW;
K – investuotino kapitalo apimtis elektrinei įsteigti, Eur/MW;
t – elektrinės skatinimo laikotarpis, metais;
T – elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpis, metai.
14. Elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpis (T) nustatomas atsižvelgiant į oficialių institucijų ir kitų organizacijų viešai skelbiamus duomenis apie Europos šalių efektyviausių technologijų elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti naudingo eksploatavimo laikotarpius.
15. Komisija nustato metinį elektrinės pinigų srautą skatinimo laikotarpiu, elektrinės laukiamas metines pajamas sumažinusi laukiamų metinių sąnaudų apimtimi, pagal formulę:
kur:
CFi – pinigų srautas skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;
i – elektrinės skatinimo laikotarpio t metai, i = (1,..., 12);
Pi – laukiamų pajamų už patiektą elektros energijos kiekį suma skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;
Si – laukiamų elektrinės veiklos sąnaudų suma skatinimo laikotarpio
i-taisiais metais, Eur/MW;
Fi – laukiamų elektrinės kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų suma skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;
kc – koeficientas, atskiriantis veiklos sąnaudų ir kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų kiekius, tenkančius elektros energijos gamybai ir šilumos energijos gamybai.
16. Laukiamų pajamų už į operatoriaus tinklus patiektą elektros energijos kiekį metinė apimtis lygi vidutinio santykinio patiekiamo metinio elektros energijos kiekio ir didžiausiosios kainos sandaugai:
kur:
Pi – laukiamų pajamų už į operatoriaus tinklus patiektą santykinį elektros energijos kiekį iš 1 MW suma skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;
Qi – elektrinėje pagamintas ir į operatoriaus tinklus patiektas vidutinis santykinis elektros energijos kiekis, MWh/MW;
f – didžiausioji kaina, užtikrinanti Metodikos 9 punkte nurodytą būsimų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (NPV), lygią nuliui, Eur/MWh;
i – skatinimo laikotarpio t metai, i = (1,..., 12).
17. Komisija nustato elektrinėje pagaminamą vidutinį santykinį metinį elektros energijos kiekį, atsižvelgdama į oficialių institucijų ir kitų organizacijų viešai skelbiamus duomenis apie Europos šalių elektrinių naudingumo koeficientą, įvertinant meteorologinių sąlygų palyginamumą, bei Lietuvoje steigiamų ir veikiančių palyginamų elektrinių naudingumo koeficientą, pagal formulę:
kur:
Qi – elektrinėje per metus pagamintas santykinis elektros energijos kiekis, MWh/MW;
η– elektrinės naudingumo koeficientas, apskaičiuojamas kaip paskutinių trejų metų konkrečios technologijos, atrinktos pagal Metodikos 10.1 papunktį, naudingumo koeficientų vidurkis;
i – skatinimo laikotarpio t metai, i = (1, ..., 12).
18. Komisija apskaičiuoja laukiamų elektrinės veiklos sąnaudų sumą (Si) skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, atsižvelgdama į:
18.1. Oficialių institucijų ir kitų organizacijų viešai skelbiamus duomenis apie Europos šalių efektyviausių technologijų elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti patiriamas veiklos sąnaudas, į Lietuvos rinkoje steigiamų elektrinių faktines veiklos sąnaudas;
18.2. Vidutines santykines Lietuvos rinkoje veikiančių konkrečios technologijos, atrinktos pagal Metodikos 10.1 papunktį, elektrinių balansavimo sąnaudas per 3 paskutinius kalendorinius metus;
19. Vidutinės santykinės metinės balansavimo sąnaudos (Bi) konkrečiai technologijai, atrinktai pagal Metodikos 10.1 papunktį, apskaičiuojamos kaip 3 metų metinių balansavimo sąnaudų, tenkančių vienam instaliuotam galios vienetui, vidurkis:
kur:
B – vidutinės santykinės 3 metų balansavimo sąnaudos konkrečiai technologijai, Eur/MW;
Bn – konkrečios technologijos balansavimo sąnaudos n-taisiais metais, Eur;
Ninst,n – bendra konkrečios technologijos elektrinių instaliuota galia, MW.
Kol potencialūs gamintojai nėra patyrę balansavimo sąnaudų, Komisija skaičiavimams naudoja perdavimo tinklų operatoriaus ir skirstymo tinklų operatoriaus per paskutinius trejus kalendorinius metus patirtas vidutines 1 MW balansavimo sąnaudos elektros energijai, pagamintai skirtingomis technologijoms. Jeigu Komisijai nepateikiami objektyvūs balansavimo sąnaudų duomenys, Komisija skaičiavimams naudoja efektyviausios technologijos mažiausių sąnaudų principu pagrįstas balansavimo sąnaudas.
20. Komisija nustato laukiamą metinę elektrinės veiklos sąnaudų apimtį kaip procentinę dalį nuo investuotino kapitalo apimties elektrinei įsteigti, atsižvelgdama į Europos šalyse prieinamų efektyviausių technologijų elektrinių veiklos sąnaudų apimtis, Lietuvoje steigiamų ir veikiančių palyginamų elektrinių veiklos sąnaudų apimtis. Bet kuriuo atveju Komisijos nustatyta laukiama metinė elektrinės veiklos sąnaudų apimtis elektrinėms, naudojančioms saulės, vėjo ir hidroenergiją, negali būti didesnė nei 2,5 proc., elektrinėms, naudojančioms biodujas, negali būti didesnė nei 4 proc., elektrinėms, naudojančioms sąvartynų biodujas, negali būti didesnė kaip 15 proc., elektrinėms, naudojančioms biomasę, negali būti didesnė nei 6 proc. investuotino kapitalo apimties elektrinei įsteigti.
21. Komisija nustato elektrinės laukiamų metinių kuro įsigijimo sąnaudoms (Fi) prilyginamų sąnaudų sumą, atsižvelgdama į:
21.1. paskutinių kalendorinių metų vidutinę energijos išteklių biržos kainą Lietuvoje, taip pat į biomasės žaliavų apimties poreikį elektrinėms, naudojančioms biomasę elektros energijai gaminti;
IV SKYRIUS
REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU DIDŽIAUSIOSIOS KAINOS NUSTATYMU
23. Operatoriai, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Komisijai raštu pateikia praėjusių kalendorinių metų informaciją ir pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras) pagal Metodikos 1 priedą:
23.1. Elektrinių prijungimo prie tinklo sąmatą per praėjusius trejus kalendorinius metus, nurodant kiekvienai elektrinei tenkančią lėšų sumą;
23.2. Prijungtų elektrinių Valstybinės energetikos inspekcijos išduotuose leidimuose gaminti nurodytas galias;
24. Gamintojai, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Komisijai raštu pateikia informaciją ir pagrindžiančius dokumentus (balansavimo paslaugos sąskaitas faktūras) pagal Metodikos 2 priedą:
24.1. praėjusiais kalendorinius metais užbaigtų naujos elektrinės įsteigimo projektų įvykdytų investicijų apimtis, nurodant investicijų apimtį kiekvienai baigtai įsteigti elektrinei, elektrinės atsinaujinančių išteklių rūšį ir kiekvienos baigtos įsteigti elektrinės, įrengtąją galią;
24.2. Per praėjusius kalendorinius metus faktiškai patirtų balansavimo sąnaudų apimtį, nurodant patirtų balansavimo sąnaudų apimtis, elektrinės atsinaujinančių išteklių rūšį ir elektrinės įrengtąją galią;
24.3. Per praėjusius kalendorinius metus patirtą vidutinę metinę veiklos sąnaudų apimtį, tenkančią 1 MW instaliuotos galios, nurodant patirtų veiklos sąnaudų apimtį ir elektrinės atsinaujinančių išteklių rūšį;
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Komisija didžiausiąją kainą nustato ir savo interneto svetainėje skelbia ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos.
27. Komisija turi teisę iš potencialių gamintojų ir gamintojų, perdavimo tinklo operatoriaus ir skirstomųjų tinklų operatorių per Komisijos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus didžiausiajai kainai nustatyti.
28. Asmenys, pažeidę Metodikoje nustatytus reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Didžiausiosios elektros energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių išteklių,
kainos nustatymo metodikos
1 priedas
| Duomenys apie operatorių: |
|
Duomenys apie kontaktinį asmenį: |
|
| Pavadinimas |
|
V., pavardė |
|
| Kodas |
|
Pareigos |
|
| Buveinės adresas |
|
Telefonas |
|
| Telefonas |
|
Faksas |
|
| Faksas |
|
El. paštas |
|
| Tinklalapis |
|
|
|
| El. paštas |
|
|
|
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Verkių g. 25C-1, Vilnius, LT-08223, rastine@regula.lt
1 lentelė. Gamintojų, išskyrus gaminančius vartotojus, prijungtų prie skirstomųjų ir perdavimo tinklų*, praėjusiais kalendoriniais metais pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis.
| Technologija elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti |
Instaliuota galia |
Pagamintas ir patiektas elektros energijos kiekis |
| Hidroelektrinės |
|
|
| Vėjo elektrinės |
|
|
| Biomasės/biodujų elektrinės |
|
|
| Saulės elektrinės |
|
|
| Kitos (įvardyti) |
|
|
*Perdavimo tinklų operatorius pateikia duomenis apie instaliuotą galią ir pagamintą bei patiektą elektros energijos kiekį apie kiekvieną elektrinių parką.
2 lentelė. Per praėjusius metus prie tinklo prijungtų elektrinių prijungimo sąnaudos ir instaliuota galia, Eur.
| Eil. Nr. |
Leidimo gaminti Nr. |
Prijungtos elektrinės pavadinimas |
Gamintojo technologija (atsinaujinančių išteklių rūšis) |
Instaliuota galia, MW |
Bendros prijungimo išlaidos, Eur |
Pastabos dėl sutartyse nurodytų prijungimo paslaugos dydžių ar kita svarbi informacija |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
______________________ ______________ ____________________
(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Didžiausiosios elektros energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių išteklių,
kainos nustatymo metodikos
2 priedas
| Duomenys apie gamintoją: |
|
Duomenys apie kontaktinį asmenį: |
|
| Pavadinimas |
|
V., pavardė |
|
| Kodas |
|
Pareigos |
|
| Buveinės adresas |
|
Telefonas |
|
| Telefonas |
|
Faksas |
|
| Faksas |
|
El. paštas |
|
| Tinklalapis |
|
|
|
| El. paštas |
|
|
|
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Verkių g. 25C-1, Vilnius, LT-08223, rastine@regula.lt
1 lentelė. praėjusiais kalendorinius metais užbaigtų naujos elektrinės įsteigimo projektų įvykdytų investicijų apimtis, nurodant investicijų apimtį kiekvienai baigtai įsteigti elektrinei ir kiekvienos baigtos įsteigti elektrinės, įrengtąją galią.
| Eil. Nr. |
Leidimo gaminti Nr. |
Užbaigtos įsteigti elektrinės pavadinimas |
Gamintojo technologija (atsinaujinančių išteklių rūšis) |
Instaliuota galia, MW |
Elektrinei įsteigti įvykdytų investicijų apimtis, Eur |
Pastabos ar kita svarbi informacija |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Per praėjusius kalendorinius metus faktiškai patirtų balansavimo sąnaudų apimtis pagal kiekvieną elektrinę (elektrinių parką).
| Elektrinės pavadinimas |
Leidimo gaminti Nr. |
Balansavimo sąnaudų apimtis |
Elektrinės technologija (atsinaujinančių išteklių rūšis) |
Elektrinės instaliuota galia |
|
|
|
|
|
|
3 lentelė. Kiti duomenys apie gamintojo veiklą pagal Metodikos 24 punktą.
| Rodiklio pavadinimas |
|
| Vidutinė metinė veiklos sąnaudų apimtis Eur/MW |
|
| Elektrinės galios elektros energijai gaminti ir įrengtosios galios santykio koeficientas |
|
| Vidutinis metinis elektrinės darbo valandų skaičius |
|
| Per praėjusius kalendorinius metus patirtų kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų apimtį (pagal Metodikos 21 punkte nurodytus šių sąnaudų tipus) |
|
______________________ ______________ ____________________
(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)