Administracinė byla Nr. A-4072-415/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00500-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 28.5.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 3R-19(AG-362/03-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 14–15); 2) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-8637 „Dėl ikiteisminio kreipimosi“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) (b. l. 16).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Komisiją dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo, tačiau Komisija sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą. Pareiškėjas nesutiko su šiuo sprendimu, nes jis prašė panaikinti Tarnybos sprendimą kaip nepagrįstą, neatitinkantį teisės normų reikalavimų, pažeidžiantį jo teisėtus interesus bei teises, todėl Komisija, pareiškėjo nuomone, privalėjo nagrinėti jo skundą, neperžengdama skundo ribų, tačiau Komisija jo teisėtus reikalavimus ignoravo. Pareiškėjas teigė, jog Tarnyba sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą, nors privalėjo pradėti administracinę procedūrą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad vertimo paslaugas teikiančios įmonės už 1800 spaudos ženklų su tarpais vertimą iš rusų kalbos prašo 9,50 Eur, o ginčo atveju reikėjo išversti 74 eilutes, kadangi pagrindinis tekstas buvo parašytas lietuvių kalba, o tai sudarė 6669 spaudos ženklus, todėl tokios apimties teksto vertimas kainuoja maždaug 35 Eur. Tačiau Tarnyba už 2017 m. sausio 17 d. kreipimąsi prašė sumokėti 78,6 Eur, t. y. dvigubai didesnę sumą. Atsakovas, pareiškėjo teigimu, privalėjo pareikalauti iš vertimą atlikusios įmonės pateikti tikslų darbo apskaičiavimą, tačiau to nepadarė ir apie tai skundžiamame sprendime nepasisakė. Be to, atsakovas neturėjo teisės pareikšti pareiškėjui reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes piliečių skundai ir kreipimaisi surašyti ne lietuvių kalba, verčiami institucijų lėšomis kaip tai numatyta VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintoje Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).
4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2588-815/2017, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. rašto Nr. (2.2)NO-2-1336 panaikinimo, įpareigojimo Tarnybą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie neatitinka realybės oficialiame dokumente – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendime Nr. N-91.9-3-07, kuris žemina pareiškėjo garbę ir orumą, tuo pačiu būdu kaip tai buvo išplatinta bei 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2776-575/2018 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė Tarnybai iš pareiškėjo priteisti 78,6 Eur vertimo išlaidoms atlyginti bei atmetė Tarnybos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas „atšaukti“ prašymą dėl 78,6 Eur vertimo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-2588-815/2017 priteisimo. Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjas jį apskundė Komisijai. Atsakovas pažymėjo, jog nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti Tarnybai bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad toks reikalavimas buvo neteisėtas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.
6. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-1336 „Dėl ikiteisminio kreipimosi“ ir įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, pateiktus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendime Nr. N-(1.9.)-3-07 bei priteisti 50 Eur turtinę ir 100 Eur neturtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2588-815/2017 pareiškėjo V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš pareiškėjo Tarnybos naudai 78,60 Eur vertimo išlaidoms atlyginti. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. vasario 7 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė Tarnybai iš pareiškėjo priteisti 78,6 Eur vertimo išlaidoms atlyginti, panaikino, o atsakovo Tarnybos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas atlyginti vertimo išlaidas, yra įsiteisėjusi.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tiek pareiškėjas, tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba administracinėje byloje Nr. I-2588-815/2017 naudojosi lygiomis procesinėmis teisėmis – Tarnyba pasinaudojo savo teise prašyti pirmosios instancijos teismo atlyginti jai 78,6 Eur vertimo išlaidoms atlyginti, teismas šį prašymą tenkino, pareiškėjas pasinaudojo savo teise į apeliaciją ir jo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies panaikinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iš pareiškėjo atsakovui 78,6 Eur bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu iš esmės buvo apgintos pareiškėjo teisės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą metu 2017 m. spalio 31 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinio skundo, pateikto administracinėje byloje Nr. I-2588-815/2017, todėl Tarnyba, gavusi pareiškėjo ikiteisminį kreipimąsi, pagrįstai jam nurodė savo prašymo priteisti vertimo išlaidas pagrindą, ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis su apeliaciniu skundu į apeliacinės instancijos teismą. Tarnyba turėjo teisę sutikti arba nesutikti su pareiškėjo reikalavimu „atšaukti“ Tarnybos reikalavimą priteisti 78,6 Eur bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. I-2588-815/2017, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba turėjo teisinį pagrindą naudotis savo procesinėmis teisėmis savo nuožiūra ir pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Tarnybos ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atitiko tokio pobūdžio teisės aktams keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Taip pat teismas sprendė, jog Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Tarnybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-8637 ir kuriuo konstatuota, kad Tarnyba pareiškėjo teisės į atsakymą dėl jo 2017 m. spalio 31 d. prašymo nepažeidė, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
III.
8. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde (b. l. 85–87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą.
9. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą, nepagrįstą ir šališką sprendimą. Teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priėmė VAĮ normomis nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog atsakovas privalėjo išversti į valstybinę kalbą jo 2017 m. sausio 17 d. ikiteisminio kreipimosi dalį, kuri buvo surašyta rusų kalba. Tačiau, pareiškėjo teigimu, 78,6 Eur suma už vieno puslapio vertimą yra nepagrįstai didelė.
10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 93) prašo pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
11. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
12. Administracinio apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų su išimtimis, nustatytomis įstatymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis). ABTĮ 140 straipsnyje įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų (su išimtimis, nustatytomis įstatymo), siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Aiškindama administracinio apeliacinio proceso teisinio reglamentavimo nuostatas teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas išskyrus atvejus, kai priimami ir tiriami nauji įrodymai (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais kritikuojami pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodyti motyvai. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
13. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
14. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių pripažįstami nepagrįstais.
15. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo ikiteisminį kreipimąsi, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis administracinėje byloje turėjo teisę sutikti arba nesutikti su pareiškėjo reikalavimu „atšaukti“ Tarnybos reikalavimą priteisti 78,6 Eur bylinėjimosi išlaidas (administracinė byla Nr. I-2588-815/2017), taigi turėjo teisę pareiškėjo prašymo netenkinti.
16. Bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas panaikinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iš pareiškėjo atsakovui 78,6 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir tokiu būdu apgintos pareiškėjo teisės. Joje nurodoma ir aktuali teismų praktika (žr., administracinėje byloje Nr. A-2776-575/2018 priimtos LVAT nutarties 48 p.).
17. Dėl nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija