Mherbas

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SENIŪNIJŲ SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2018 m. balandžio 30 d. Nr. 1-140

Marijampolė

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu ir 35-1 straipsniu, Marijampolės savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Marijampolės savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatus (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1-166 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“.

Šis sprendimas (įsakymas) per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės mero pavaduotojas,

atliekantis savivaldybės mero pareigas                                                           Povilas Isoda

 

PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-140

 

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SENIŪNIJŲ SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Marijampolės savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Marijampolės savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnaičių sueigos (toliau – Seniūnaičių sueiga)   ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

2.    Seniūnaičių sueiga yra savivaldybės administracijos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių susirinkimas.

3.    Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas.

4.    Seniūnaičių sueiga ir išplėstinė seniūnaičių sueiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir šiais nuostatais.

5.    Šiais nuostatais privalo vadovautis Savivaldybės seniūnijų seniūnaičiai ir seniūnijų aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, kurie seniūnaičių sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę.

6.    Seniūnaičių sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje svarstomi seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimi klausimai ir dėl jų priimami sprendimai.

7.    Savivaldybės administracijos seniūnijos neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai ir išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti.

8.    Sueigų narių veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

9.    Savivaldybės seniūnaičiai už savo veiklą atsiskaito atitinkamų seniūnijų gyventojams.

 

II SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS

KOMPETENCIJA

 

10.  Seniūnaičių sueiga svarsto ir priima rekomendacinius sprendimus :

10.1.   dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto;

10.2.   dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos.

10.3.   dėl atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygų ir poreikių įvertinimo, dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

10.4.   dėl probleminių šeimų ir vaikų teisių apsaugos prevencijos;

10.5.   dėl seniūnijos teritorijos gyventojų sveikatingumo, kultūros ir sporto renginių organizavimo;

10.6.   dėl seniūnijų teritorijos gyventojų saugumo užtikrinimo priemonių organizavimo;

10.7.   dėl viešųjų paslaugų teikimo seniūnijos gyventojams tvarkos ir kokybės;

10.8.   dėl seniūnijos teritorijoje esančio materialaus ir nematerialaus paveldo puoselėjimo;

10.9.    Seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi ir kiti seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių  rūpimi klausimai ir dėl jų priimami sprendimai.

11.  Išplėstinėje seniūnaičių sueiga svarsto ir priima rekomendacinius sprendimus :

11.1.    dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomeninių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo;

11.2.    dėl atstovų delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius;

11.3.    dėl atstovų delegavimo dalyvauti Savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe;

11.4.    dėl atstovų delegavimo į tarybos sudaromų komisijos narius;

11.5.    dėl bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimo;

11.6.    dėl viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms;

11.7.    dėl vietos verslumo skatinimo ir dėl kitų visiems atitinkamos teritorijos gyventojams svarbių reikalų;

11.8.    Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi ir kiti seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių  rūpimi klausimai ir dėl jų priimami sprendimai.

 

 

III SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

12.  Pirmąją naujai išrinktų seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas per 15 darbo dienų nuo galutinių savivaldybės seniūnaičių rinkimų rezultatų paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje.

13.  Apie pirmosios seniūnaičių sueigos datą, laiką ir vietą seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sueigos praneša seniūnaičiams, taip pat šią informaciją paskelbia seniūnijos skelbimų lentoje.

14.  Pirmajai seniūnaičių sueigai, kol bus išrinktas pirmininkas, pirmininkauja seniūnas.

15. Pirmosios seniūnaičių sueigos darbotvarkę sudaro seniūnas.

16. Į pirmosios seniūnaičių sueigos darbotvarkę svarstytinus klausimus turi teisę siūlyti seniūnas, seniūnaičiai, seniūnijos gyventojai.

17.  Pirmąją seniūnaičių sueigą pradeda seniūnas. Jis skelbia išrinktų seniūnaičių registraciją. Seniūnaičių sueiga tęsiama, jei užsiregistravo daugiau kaip pusė visų seniūnaičių. Jei dalyvauja mažiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių, seniūnas skelbia kitos seniūnaičių sueigos datą. Kita seniūnaičių sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 5 dienas po pirmosios seniūnaičių sueigos.

18.  Į kitą seniūnaičių sueigą seniūnaičiai renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į seniūnaičių sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. Seniūnaičiai į seniūnaičių sueigą gali kviesti savivaldybės institucijų atstovus ir seniūnijos gyventojus.

19.  Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių.

20.  Seniūnaičių sueigai pirmininkauja seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas.

21. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole, kurį pasirašo sueigos pirmininkas ir sueigos sekretorius arba, jam nedalyvaujant, pirmininko paskirtas asmuo.  Seniūnaičių sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sekretorius.

22. Išrinkus seniūnaičių sueigos pirmininkaujantį, patvirtinama seniūnaičių sueigos darbotvarkė.

23. Seniūnaičių sueigos nariai gali atšaukti pirmininką ir išrinkti pirmininku kitą narį. Pirmininkas gali atsistatydinti iš pirmininko pareigų, pateikęs seniūnaičių sueigai rašytinį prašymą.

24. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Seniūnaičių sueigai svarstyti klausimus gali pasiūlyti seniūnaičiai, seniūnijos gyventojai ir seniūnas.

25. Seniūnaičių sueigoje negalintys dalyvauti seniūnaičiai raštu gali pasiūlyti klausimus svarstyti seniūnaičių sueigoje ir šiais klausimais raštu pateikti savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta seniūnaičių sueigoje.

26. Seniūnaičių sueigos darbotvarkė ir klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodant pranešėjus, patvirtinama seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma.

27. Seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas ir seniūnaičių bei seniūno nuomonė.

28. Pristatant svarstomą klausimą, išdėstoma jo esmė, nurodoma jo svarba bendruomenei, galima įtaka seniūnijai skirtiems asignavimams ir savivaldybės biudžetui.

29. Darbotvarkės klausimui pristatyti skiriama iki 5 minučių, seniūnaičio ir seniūno nuomonei pareikšti – iki 2 minučių (kitų sueigos dalyvių nuomonei pareikšti – iki 1 minutės). Prireikus seniūnaičių sueigos pirmininkaujantis gali nustatyti kitokią pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.

30. Kiekvienu darbotvarkės klausimu seniūnaičiai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūros pareiškimo, pasiūlymų atmesti pateiktą projektą ir kt.), kiti sueigos dalyviai, išskyrus seniūną, vieną kartą.

 

 

IV SKYRIUS

IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

31. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys  bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (toliau – atstovai). Bendruomeninės organizacijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos pateikia tos bendruomeninės organizacijos narių sprendimą deleguoti asmenį į išplėstinę seniūnaičių sueigą.

32. Išplėstinės seniūnaičių sueigos data, laikas ir vieta, preliminarus išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės  projektas ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos paskelbiamas seniūnijos skelbimų lentoje.

33. Kiekviena seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikianti bendruomeninė organizacija gali deleguoti į išplėstinę seniūnaičių sueigą po vieną atstovą.

34. Prireikus atstovai gali būti rotuojami. Bendruomeninės organizacijos gali bet kuriuo metu atšaukti savo atstovą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje ir deleguoti kitą atstovą. Tai pat  atstovas gali būti atšaukiamas jo paties prašymu.

35. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

36. Išplėstinei seniūnaičių sueigai svarstyti klausimus gali pasiūlyti seniūnaičiai, seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančios bendruomeninės organizacijos, seniūnijos teritorijoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, seniūnijos gyventojai ir seniūnas.

37. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra vieša. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

38. Išplėstinės seniūnaičių sueigos nariai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai išplėstinės seniūnaičių sueigos nariai renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. Į sueigą gali būti kviečiami Savivaldybės institucijų atstovai ir seniūnijos gyventojai.

39. Pirmą sueigą, kol bus išrinktas sueigos pirmininkas, pradeda seniūnas. Jis nėra sueigos narys, neturi balso teisės.

40. Pirmosios sueigos metu išplėstinės seniūnaičių sueigos nariai išrenka pirmininką, kuris pirmininkauja sueigoms. Taip pat iš narių išrenkamas išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininko pavaduotojas ir sekretorius. Jei pirmininku renkamas seniūnaitis, tuomet pavaduotojas turi būti bendruomeninės organizacijos atstovas, arba atvirkščiai. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole, kurį pasirašo sueigos pirmininkas ir sekretorius arba, jam nedalyvaujant, pirmininko paskirtas asmuo. 

41. Išplėstinės seniūnaičių sueigos nariai gali atšaukti pirmininką ir išrinkti pirmininku kitą narį. Pirmininkas gali atsistatydinti iš pirmininko pareigų, pateikęs išplėstinei seniūnaičių sueigai rašytinį prašymą.

42. Išplėstinė seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių ir paskirtų atstovų. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia išplėstinės sueigos pirmininkaujančio balsas.

43. Išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimas, sprendimų rengimas, svarstymas, įforminimas ir paskelbimas vykdomas kaip ir seniūnaičių sueigos, o bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai išplėstinėje seniunaičių sueigoje turi tokias pat teises kaip ir seniūnaičiai (išskyrus išrinktą išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininku).

 

V SKYRIUS

 

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI

 

44. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

45. Seniūnaičių sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkaujančio balsas.

46. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimti sprendimai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, savivaldybės administracijos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančiose skelbimų lentose, gali būti skelbiami vietinėje spaudoje.

47. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolai per 5 d. pateikiami seniūnui ir saugomi atitinkamoje seniūnijoje įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

48.  Nuostatus, jų keitimus ar papildymus tvirtina Savivaldybės taryba.

49.  Nuostatai viešai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir Savivaldybės administracijos seniūnijų skelbimų lentose.

 

 

____________________