DĖL VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2003 M. SAUSIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 1K-8 „DĖL TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS

PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2021 m. balandžio 30 d. Nr. 1K-141

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos nuostatus.

1.2. Kauno teritorinės ligonių kasos nuostatus.

1.3. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuostatus.

1.4. Šiaulių teritorinės ligonių kasos nuostatus.

1.5. Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatus.

2. P a v e d u teritorinių ligonių kasų direktoriams iki 2021 m. gegužės 14 d. pateikti nuostatus įregistruoti į Juridinių asmenų registrą.

3. P a s i l i e k u šio įsakymo vykdymo kontrolę.

4. S k e l b i u šį įsakymą Teisės aktų registre.

Direktorius Gintaras Kacevičius

PATVIRTINTA

Valstybinės ligonių kasos prie

Sveikatos apsaugos ministerijos

direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 1K-141

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose.

2. TLK yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos pobūdis – privalomasis sveikatos draudimas.

3. TLK savininkė yra valstybė. TLK savininko teises ir pareigas įgyvendina Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Valstybinė ligonių kasa koordinuoja TLK veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia TLK nuostatus, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija priima sprendimą dėl TLK veiklos zonos, sprendžia kitus įstatymuose savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus.

4. TLK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos draudimo įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos įsakymais, kitais teisės aktais, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymais ir šiais nuostatais. Biudžetinių įstaigų įstatymas TLK taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas.

5. TLK steigėjas – Valstybinė ligonių kasa.

6. Už savo veiklą TLK yra atskaitinga Valstybinei ligonių kasai.

7. Oficialus TLK pavadinimas – Vilniaus TLK.

8. TLK buveinės adresas – Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius.

9. TLK vieši pranešimai ir kita informacija skelbiama Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėje (www.ligoniukasa.lrv.lt). Teisės aktų nustatytais atvejais vieši pranešimai skelbiami ir kitomis visuomenės informavimo priemonėmis.

10. TLK nuostatai keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

TLK VEIKLOS TIKSLAS IR FUNKCIJOS

11. TLK veiklos tikslas – garantuoti, disponuojant Valstybinės ligonių kasos jai perduota Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų dalimi, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (toliau – apdraustieji) sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų, galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo išlaidų bei protezavimo išlaidų kompensavimą, suteiktų paslaugų išlaidų ir išduotų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimą, taip pat medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimą.

12. TLK, siekdama savo veiklos tikslo, vykdo šias funkcijas:

12.1. Civilinio kodekso ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir Sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka jiems apmoka draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – draudžiamieji) suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, išduotų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;

12.2. Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidas, galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo išlaidas bei protezavimo išlaidas;

12.3. tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;

12.4. finansuoja savivaldybių sveikatos programas;

12.5. analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;

12.6. kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir Sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų veiklą;

12.7. apie kontrolės metu nustatytus pažeidimus informuoja įstaigą, jos steigėją, Valstybinę ligonių kasą, prireikus ir kitas institucijas, reikalauja iš pažeidėjo atsakomybės ir pažeidimų pašalinimo;

12.8. tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir Sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir Sveikatos draudimo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, taip pat su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;

12.9. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;

12.10. vadovaudamasi Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais bei sutartimis, išieško iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, Sveikatos draudimo įstatymo 26²straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą ir skiria nuobaudas;

12.11. savo veiklos zonoje atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

12.12. skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;

12.13. teisės aktų nustatyta tvarka gina teises ir teisėtus interesus teismuose bei kitose valstybinėse institucijose;

12.14. vykdo šiuose nuostatuose nenumatytas, bet Valstybinės ligonių kasos pavestas funkcijas ir vienkartinius pavedimus;

12.15. vykdo kitas įstatymų, šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

TLK TEISĖS

13. TLK, siekdama savo veiklos tikslo ir vykdydama pavestas funkcijas, turi teisę:

13.1. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

13.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;

13.3. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;

13.4. teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl TLK sandaros;

13.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų TLK funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją apie:

13.5.1. draudžiamuosius ir apdraustuosius;

13.5.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines, Sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje nurodytus ūkio subjektus, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir apie Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytus ūkio subjektus, jų veiklą, susijusią su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, šio biudžeto lėšomis kompensuojamais vaistais, medicinos pagalbos priemonėmis ir medicinos priemonėmis (prietaisais);

13.5.3. teikiamas ir suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, parduodamus ir parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones bei medicinos priemones (prietaisus);

13.5.4. asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją;

13.5.5. asmens sveikatos priežiūros specialistams ir įstaigoms išduotas licencijas asmens sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai vykdyti;

13.5.6. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą;

13.5.7. savivaldybių sveikatos programas;

13.5.8. sveikatinimo veiklą, šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, gyventojų sveikatos būklę, masinių susirgimų, stichinių nelaimių ir katastrofų atvejus;

13.5.9. komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai;

13.5.10. gyventojų demografinę struktūrą, jos kitimą, tendencijas;

13.5.11. kitą reikiamą informaciją TLK funkcijoms vykdyti;

13.6. nustačius, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų nuostatų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;

13.7. siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti;

13.8. teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;

13.9. teikti ieškinius fiziniams asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;

13.10. patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės ar savivaldybių perduotu turtu, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų;

13.11. analizuoti ir vertinti savo veiklos zonos įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais TLK stebėtojų tarybai (toliau – Stebėtojų taryba), organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;

13.12. tvarkyti draudžiamųjų asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;

13.13. TLK gali turėti kitų teisių, nustatytų įstatymų, kitų teisės aktų ar suteiktų Valstybinės ligonių kasos.

IV SKYRIUS

TLK VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

14. TLK veikla organizuojama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Valstybinės ligonių kasos ir TLK metiniu veiklos planu. Metinis veiklos planas skelbiamas Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėje (www.ligoniukasa.lrv.lt). Kaip TLK vykdo metinį veiklos planą, vertina Valstybinė ligonių kasa.

15. TLK veikla reguliuojama TLK direktoriaus tvirtinamomis TLK vidaus tvarkos taisyklėmis, administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau kartu – darbuotojai), pareigybių aprašymais.

16. Valstybinė ligonių kasa, kaip TLK savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turi teisę:

16.1. nustatyti TLK sandarą, privalomuosius arba rekomendacinius TLK struktūros reikalavimus, TLK pareigybių skaičiaus normatyvus;

16.2. tvirtinti TLK išlaidų sąmatas;

16.3. nustatyti privalomas veiklos užduotis;

16.4. turėti kitų teisių, neprieštaraujančių Sveikatos draudimo įstatymui ir kitiems teisės aktams.

17. TLK veiklą organizuoja ir jai vadovauja direktorius, kurį Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius.

18. TLK direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Valstybinės ligonių kasos direktoriui.

19. TLK direktorius:

19.1. organizuoja TLK veiklą ir už ją atsako;

19.2. disponuoja TLK turtu ir lėšomis;

19.3. organizuoja TLK ūkinę (finansinę) veiklą;

19.4. tvirtina TLK struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašus;

19.5. tvirtina darbuotojų pareiginius nuostatus, pareigybių aprašymus, vidaus darbo tvarkos taisykles ir kitus vidaus dokumentus;

19.6. priima į darbą ir atleidžia iš jo TLK darbuotojus;

19.7. taiko darbuotojams materialines, drausmines ir kitas poveikio priemones;

19.8. sudaro TLK išlaidų sąmatą;

19.9. teikia Stebėtojų tarybai TLK metinį balansą ir finansinę apyskaitą;

19.10. atsako už TLK veiklą, turto ir finansinių išteklių panaudojimą, neviršijant skirtų asignavimų;

19.11. kilus abejonių dėl sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių pateiktų apmokėti sąskaitų teisingumo ir teisėtumo, organizuoja tokių įstaigų ar vaistinių patikrinimą, pratęsiant sąskaitų apmokėjimo terminus Sveikatos draudimo įstatymo numatyta tvarka;

19.12. samdo ekspertus medicininei ir ekonominei ekspertizei atlikti;

19.13. teikia aprobuoti Stebėtojų tarybai TLK išlaidų sąmatą ir pareigybių sąrašą;

19.14. be atskiro įgaliojimo atstovauja TLK įvairiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

19.15. įgalioja TLK darbuotojus vykdyti funkcijas, priskiriamas direktoriaus kompetencijai;

19.16. turi kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja įstatymams, teisės aktams bei šiems nuostatams.

V SKYRIUS

STEBĖTOJŲ TARYBA

20. Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas – sudaroma ketveriems metams. Į Stebėtojų tarybos sudėtį įeina:

20.1. vienas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;

20.2. vienas Valstybinės ligonių kasos atstovas;

20.3. po vieną TLK veiklos zonos savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį.

21. Stebėtojų tarybos sudėtį (išskyrus VLK atstovą) Valstybinės ligonių kasos direktoriui teikia tvirtinti TLK direktorius.

22. Stebėtojų tarybos darbui vadovauja Stebėtojų tarybos pirmininkas, jei jo nėra – pirmininko pavaduotojas. Stebėtojų tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš Stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 šios tarybos narių. Stebėtojų tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas.

23. Stebėtojų tarybą aptarnauja TLK. TLK direktoriaus paskirtas atsakingas darbuotojas atlieka Stebėtojų tarybos sekretoriaus funkcijas.

24. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė šios tarybos narių (išskyrus 22 punkte nurodytą atvejį). Naujai sudarytos Stebėtojų tarybos pirmąjį posėdį šaukia TLK direktorius. Eilinį Stebėtojų tarybos posėdį šaukia Stebėtojų tarybos pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas. Neeilinį Stebėtojų tarybos posėdį 27 punkte nurodytu atveju arba ne mažiau kaip 1/3 Stebėtojų tarybos narių reikalavimu šaukia pirmininkas (jo nesant – pirmininko pavaduotojas) per 20 darbo dienų.

25. Stebėtojų taryba, būdama kolegialus patariamasis organas, priima patariamojo pobūdžio sprendimus (teikia nuomonę). Stebėtojų tarybos nuomonei turi pritarti ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Stebėtojų tarybos narių. Šių nuostatų 27 punkte numatytu atveju auditas gali būti atliekamas tik tokiu atveju, jei tam pritaria ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvavusių asmenų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko (jo nesant – pirmininko pavaduotojo) balsas. Stebėtojų tarybos nuomonė įforminama protokolu. Protokolą rašo sekretorius, pasirašo – Stebėtojų tarybos pirmininkas (jo nesant – pirmininko pavaduotojas) ir sekretorius.

26. Stebėtojų taryba:

26.1. renka TLK taikinimo komisiją (toliau – Taikinimo komisija);

26.2. prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų bei TLK ir vaistinių ar Sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, taip pat TLK ir Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, jeigu Valstybinė ligonių kasa įgaliojo TLK sudaryti šias sutartis, ir teikia nuomonę dėl sutarčių sąlygų;

26.3. aprobuoja TLK pareigybių sąrašą ir išlaidų sąmatą;

26.4. prižiūri ir analizuoja TLK administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;

26.5. teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti TLK direktorių;

26.6. aprobuoja TLK direktoriaus pateiktus TLK metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius. Metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;

26.7. teikia siūlymus ir nuomonę kitais privalomojo sveikatos draudimo klausimais, priskirtais TLK kompetencijai, vykdo kitas įstatymų bei kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

27. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl TLK buhalterinės apskaitos ir finansinių bei biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, Stebėtojų taryba turi teisę organizuoti TLK auditą. Audito išlaidos apmokamos iš TLK valdymui skiriamų lėšų. Jeigu randama TLK buhalterinės apskaitos ir finansinių bei biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, Stebėtojų tarybos pirmininkas (jo nesant – pirmininko pavaduotojas) turi sukviesti neeilinį Stebėtojų tarybos posėdį.

28. Stebėtojų taryba turi teisę:

28.1. gauti TLK medžiagą, būtiną šios tarybos funkcijoms vykdyti;

28.2. nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis TLK yra sudariusi sutartis, veiklos, ekonominio ir finansinio bei medicininio audito duomenis;

28.3. į posėdžius kviesti tam tikrų sričių specialistus, jeigu reikalinga specialisto konsultacija, kad būtų tinkamai vykdomos Stebėtojų tarybos funkcijos;

28.4. posėdžio metu naudotis TLK posėdžių sale, kabinetu ar kitomis patalpomis, kurias suteikia TLK direktorius;

28.5. naudoti darbui reikalingus TLK kopijavimo, spausdinimo ir kitus organizacinės technikos prietaisus;

28.6. Stebėtojų tarybos nariai turi ir kitų teisių, numatytų šios tarybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

29. Vykdydami jiems pavestas funkcijas, Stebėtojų tarybos nariai privalo vadovautis kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo, viešumo principais ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Apie galimą interesų konfliktą Stebėtojų tarybos narys privalo pranešti kitiems posėdyje dalyvaujantiems nariams ir nusišalinti nuo svarstomo klausimo nagrinėjimo bei balsavimo. Apie tai turi būti pažymėta protokole.

30. Stebėtojų tarybos veiklą reglamentuoja Stebėtojų tarybos darbo reglamentas, kurį tvirtina TLK direktorius, vadovaudamasis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus patvirtintu pavyzdiniu Stebėtojų tarybos darbo reglamentu.

VI SKYRIUS

TAIKINIMO KOMISIJA

31. Taikinimo komisija yra atskaitinga Stebėtojų tarybai. Taikinimo komisiją iš keturių asmenų ketveriems metams renka Stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Taikinimo komisija renkama Stebėtojų tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Taikinimo komisijos nariais negali būti Stebėtojų tarybos nariai. Į Taikinimo komisijos sudėtį įeina:

31.1. vienas TLK atstovas;

31.2. vienas TLK veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovas;

31.3. vienas TLK veiklos zonos savivaldybės tarybos narys – visuomenės atstovas;

31.4. vienas TLK veiklos zonos pacientų asociacijų atstovas.

32. Taikinimo komisijos darbui vadovauja Taikinimo komisijos pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas. Taikinimo komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami pirmojo Taikinimo komisijos posėdžio metu iš šios komisijos narių jos įgaliojimų laikotarpiui. Taikinimo komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti narys, jau buvęs ankstesnės kadencijos šios komisijos pirmininku ar pavaduotoju.

33. Taikinimo komisiją aptarnauja TLK. TLK direktoriaus paskirtas atsakingas darbuotojas atlieka Taikinimo komisijos sekretoriaus funkcijas. Taikinimo komisijos sekretorius nėra šios komisijos narys.

34. Taikinimo komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, Sveikatos draudimo įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, jei TLK yra sudariusi Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytas sutartis, taip pat ginčus dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo. Skundas Taikinimo komisijai turi būti pateikiamas raštu ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai draudžiamajam, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei įteikiamas TLK sprendimas, kurį draudžiamasis, sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė skundžia.

35. Taikinimo komisija, nagrinėdama ginčus, turi teisę:

35.1. gauti ginčui spręsti reikiamą informaciją iš draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų ir TLK;

35.2. prašyti, kad draudžiamieji, sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės, Sveikatos draudimo įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodyti ūkio subjektai ir TLK paaiškintų pateiktą informaciją;

35.3. į posėdžius kviesti ginčo šalis ir (ar) tam tikrų sričių specialistus, jeigu reikalinga specialisto konsultacija, kad būtų tinkamai vykdomos funkcijos;

35.4. posėdžio metu naudotis TLK posėdžių sale, kabinetu ar kitomis patalpomis, kurias suteikia TLK direktorius;

35.5. naudoti darbui reikalingus TLK kopijavimo, spausdinimo ir kitus organizacinės technikos prietaisus;

35.6. Taikinimo komisijos nariai turi ir kitų teisių, numatytų kituose šios komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

36. Klausimus Taikinimo komisijai svarstyti teikia TLK direktorius (jo nesant – direktoriaus pavaduotojas) ir (ar) Stebėtojų tarybos pirmininkas (jo nesant – pirmininko pavaduotojas). Kilus ginčui, TLK direktorius ir (ar) Stebėtojų tarybos pirmininkas (jo nesant – pirmininko pavaduotojas) per 5 darbo dienas perduoda šį ginčą spręsti Taikinimo komisijai.

37. Taikinimo komisija ginčą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 20 darbo dienų nuo TLK direktoriaus ir (ar) Stebėtojų tarybos pirmininko (jo nesant – pirmininko pavaduotojo) kreipimosi į Taikinimo komisiją dėl ginčo sprendimo dienos. Jeigu sprendimui priimti reikia papildomos informacijos ir (ar) tyrimo, Taikinimo komisijos pirmininkas (jo nesant – pirmininko pavaduotojas) dėl termino pratęsimo raštu kreipiasi į Stebėtojų tarybos pirmininką (jo nesant – pirmininko pavaduotoją), kuris turi teisę šį terminą pratęsti dar iki 10 darbo dienų.

38. Taikinimo komisijos sprendimai privalomi ginčuose tarp draudžiamųjų ir TLK bei rekomendacinio pobūdžio ginčuose tarp įstaigos (ar įmonės) ir TLK.

39. Taikinimo komisija darbą organizuoja darbo reglamento nustatyta tvarka. Taikinimo komisijos darbo reglamentą tvirtina TLK direktorius, vadovaudamasis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus patvirtintu pavyzdiniu Taikinimo komisijos darbo reglamentu.

VII SKYRIUS

TLK LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

40. TLK yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojama įstaiga, kuriai lėšas skiria Valstybinė ligonių kasa.

41. TLK lėšos laikomos Lietuvos Respublikos banke, kuriame savo lėšas laiko Valstybinė ligonių kasa. Disponuoti šiomis lėšomis turi teisę TLK direktorius.

42. Lėšos TLK funkcijoms vykdyti naudojamos pagal Valstybinės ligonių kasos patvirtintą metinį TLK biudžetą, paskirstytą ketvirčiais.

43. Lėšos TLK veiklai užtikrinti ir TLK darbuotojų darbui apmokėti naudojamos pagal Valstybinės ligonių kasos patvirtintą ir Stebėtojų tarybos aprobuotą išlaidų sąmatą.

44. Finansinę apskaitą ir atskaitomybę TLK vykdo Valstybinės ligonių kasos ir teisės aktų nustatyta tvarka.

45. Sudaryti sutartis dėl TLK turto naudojimo TLK gali tik gavusi steigėjo leidimą.

46. TLK moka mokesčius ir naudojasi jų lengvatomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

47. Valstybės kontrolės institucijos ir Valstybinė ligonių kasa įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja TLK finansinę veiklą. Šioms institucijoms TLK privalo pateikti jų prašomus su TLK finansine veikla tiesiogiai susijusius dokumentus.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48. TLK reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

____________________

PATVIRTINTA

Valstybinės ligonių kasos prie

Sveikatos apsaugos ministerijos

direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 1K-141

KAUNO TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose.

2. TLK yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos pobūdis – privalomasis sveikatos draudimas.

5. TLK steigėjas yra Valstybinė ligonių kasa.

6. Už savo veiklą TLK yra atskaitinga Valstybinei ligonių kasai.

7. Oficialus TLK pavadinimas – Kauno TLK.

8. TLK buveinės adresas – Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas.