LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151, 152, 461 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2024 m. balandžio 18 d. Nr. XIV-2543

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) finansinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys subjektai);“.

2. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys;“.

 

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

19. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems subjektams tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.

2. Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 20 dalį.

 

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“

 

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:

6. Finansų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, vadovaujasi ir Europos bankininkystės institucijos gairėmis dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų pagal Direktyvos (ES) 2015/849 13 straipsnio 1 dalį.“

 

5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

12) elektroninių pinigų išleidimo atvejais, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, o elektroninių pinigų leidimo apribojimas taikomas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų interneto svetainių, mobiliųjų įrenginių programų ir kitų taikomųjų programų, skirtų elektroninei prekybai tarp jose registruotų vartotojų vykdyti, vartotojų tarpusavio ir kitiems atsiskaitymams, susijusiems su vartotojų tarpusavio prekyba elektroninės prekybos platformoje, ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais. Elektroninės prekybos platforma šiuo atveju suprantama kaip technologinis sprendinys elektroninei prekybai tarp tos platformos registruotų vartotojų vykdyti.

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

151 straipsnis. Keitimasis informacija tarp finansų įstaigų

1. Finansų įstaigos, siekdamos įgyvendinti šiame įstatyme joms nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant ir tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamo įgyvendinimo, prevencijos priemones, turi teisę keistis informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant galimą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamą įgyvendinimą. Keitimosi informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius.

2. Finansų įstaigos asmens duomenis tvarko vadovaudamosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), ir keičiasi tik ta informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.

 

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu

Papildyti Įstatymą 152 straipsniu:

152 straipsnis. Tapatybės nustatymo ir stebėsenos veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui

1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos veiklos funkcijas (toliau – veiklos funkcijos) kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis (toliau šiame straipsnyje – kitas asmuo).

2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, perduodami šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis šių reikalavimų:

1) veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitam asmeniui yra nustatytas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose;

2) tarp finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto ir kito asmens, kuriam yra perduodamos veiklos funkcijos, yra sudaryta rašytinė sutartis, nustatanti, be kita ko, veiklos funkcijų perdavimą, reguliarų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktų dokumentų, duomenų ar informacijos atnaujinimą, keitimąsi informacija apie nustatytus šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimus;

3) prieš perduodama veiklos funkcijas kitam asmeniui, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar pasikeitus teisės normoms, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo peržiūrėti ir atnaujinti informaciją, ar kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, ir tęsti veiklos funkcijų perdavimą tik tuo atveju, jeigu įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo šiame punkte numatytų patikrinimų rezultatus įforminti raštu;

4) kitam asmeniui negali būti perduodamas kliento įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas. Šis ribojimas netaikomas, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei;

5) finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas užtikrina, kad asmens duomenys tvarkomi laikantis šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

3. Atsakomybė dėl šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos reikalavimų laikymosi tenka kito asmens informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams.

 

8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems subjektams, kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.

 

9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus ar nelydimus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija;“.

2. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija, kontrolę.

3. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.“

4. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija.“

 

 

10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniais, privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.“

 

11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) keistis informacija tarp auditorių, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kuriose galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu šie subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;“.

2. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš šiame punkte nurodytų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir jeigu jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.

 

12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais (brokeriais)“.

2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.

3. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra:

1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;

2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;

3) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.

4. Pakeisti 25 straipsnio 31 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;“.

5. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Juridinis asmuo ir Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.“

6. Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.“

7. Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo:

1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:

a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;

b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;

2) kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“

 

13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi būti parengtos atsižvelgiant į:

1) Europos Komisijos ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, nebent nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu nusprendžiama nesilaikyti tam tikrų Europos Komisijos rekomendacijų;

2) šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus;

3) Europos priežiūros institucijų išleistus dokumentus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais.“

 

14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 36 straipsnio 1 dalį 8–10 punktais:

8) kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;

9) kai kitas įpareigotasis subjektas neįgyvendina priežiūros institucijos sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba kai, pasibaigus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminui, aplinkybės, dėl kurių kitam įpareigotajam subjektui buvo laikinai uždrausta teikti vieną ar kelias paslaugas, nėra išnykusios, – visam laikui uždraudimas kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas;

10) kai virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius priežiūros institucijai sistemingai neteikia informacijos ar teikia neteisingą informaciją, sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos uždraudimas (apribojimas).“

2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas poveikio priemones.“

3. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos auditorių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.

4. Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones.

5. Pripažinti netekusiomis galios 36 straipsnio 7 ir 8 dalis.

 

15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Jeigu finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas yra patronuojančioji įstaiga arba priklauso patronuojančiajai grupės įstaigai ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“

 

16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką ir Lietuvos advokatūrą, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:“.

2. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).“

3. Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Jeigu kiti įpareigotieji subjektai yra patronuojančioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai grupės įmonei ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“

 

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 461 straipsniu

Papildyti Įstatymą 461 straipsniu:

461 straipsnis. Laikinas ar visam laikui uždraudimas (apribojimas) kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas

1. Kitų įpareigotųjų subjektų paslaugų teikimo apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl laikino ar visam laikui uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.

2. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.

3. Laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Kai nustatoma, kad laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, šis terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 4 mėnesiams.

4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucijai pateikia išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitas įpareigotasis subjektas per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateiktų pakartotinę išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas vykdymo.

5. Išnykus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.

6. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą visam laikui uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų ir privalo nedelsdamas nutraukti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimą.

7. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui, kuris yra juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, teikti vieną ar kelias paslaugas arba apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti Juridinių asmenų registre registruojamą veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) arba taikyti visam laikui uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba vykdyti veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

8. Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.

 

18 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 48 straipsnio 5 dalį 7 ir 8 punktais:

7) kompetentingoms valstybės ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms ar tarptautinėms organizacijoms, ar pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones įgyvendinančioms institucijoms, jeigu nustatomi finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų kliento galimai nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų požymiai;

8) mokesčių administravimo institucijoms, jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų klientų priežiūros ar pažeidimų prevencijos.“

2. Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.“

 

19 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

49 straipsnis. Penktojo skirsnio nuostatų taikymas

Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 straipsnio 1, 11, 2, 4 ir 6 dalyse, 252 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“

 

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.

2. Šio įstatymo 3, 5, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 12 straipsnio 1, 2 ir 4–7 dalys, 14 straipsnio 3–5 dalys ir 16 straipsnio 1, 2 dalys įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d.

3. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.

4. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 6, 9 ir 12 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos perdavė veiklos funkcijas kitam asmeniui, kuris priklauso vienai įmonių grupei ir yra registruotas trečiojoje valstybėje, kuri neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (toliau – nustatyti reikalavimai), ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos užtikrina, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų.

6. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, kurie po šio įstatymo įsigaliojimo dienos perdavė veiklos funkcijas kitam asmeniui, kuris yra registruotas valstybėje, kuri po šių funkcijų perdavimo momento nebeatitinka nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo aplinkybės, kad valstybė nebeatitinka nustatytų reikalavimų, paaiškėjimo momento užtikrina, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų.

7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki 2024 m. balandžio 30 d.

8. Vykdant po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūras, laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas, uždraudimas visam laikui kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, laikinas arba visam laikui uždraudimas (apribojimas) vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą taikomi vertinant faktus ir aplinkybes, kurie atsirado 2024 m. gegužės 1 d. ir vėliau, išskyrus faktus ir aplinkybes dėl informacijos neteikimo ar neteisingos informacijos teikimo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų pakartotinumo, kurie vertinami ir tuo atveju, jeigu atsirado iki 2024 m. gegužės 1 d.

9. Asmenys, iki 2024 m. liepos 31 d. pradėję vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. toliau vykdantys nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo veiklą, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 1 d. pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

10. Asmenys, iki 2024 m. liepos 31 d. pradėję vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. toliau vykdantys virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip laikomasi šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje išdėstytos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyto reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą, ir pateikia šio reikalavimo vykdymo įrodymus.

11. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, kurie iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. neįvykdo šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje išdėstytos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyto reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą ir (arba) iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepateikia šio straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 1 d. praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, kurie netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje, o Juridinių asmenų registro tvarkytojas nedelsdamas nuo šios informacijos gavimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 1 d., išregistruoja duomenis apie tai, kad šie juridiniai asmenys vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda