LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2015 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. D1-12 „DĖL KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO 2015-2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. kovo 2 d. Nr. D1-164
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms, Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniams centrams: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui, Aleksandro Stulginskio universitetui, Vilniaus universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui, Gamtos tyrimų centrui, Lietuvos edukologijos universitetui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, nevalstybinėms organizacijoms pagal kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų plano 2 priede nurodytas priemones ir numatyti lėšas jų įgyvendinimui.
2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planą:
2.1. pakeičiu 11.7. papunktį ir jį išdėstau taip:
„11.7. Ketvirtasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – užtikrinti laukinės augalijos ir gyvūnijos tinkamą apsaugą, atkūrimą ir naudojimą.
Tebegalioja 1999 m. priimtas LR laukinės augalijos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, kurie yra pasenę ir netinkamai reglamentuoja laukinės augalijos apsaugą, atkūrimą, naudojimą ir augalų invazinių rūšių gausos reguliavimą.
Žuvų bendrijų būklė palaipsniui gerėja, tačiau dar nepatenkinama. Pastaraisiais metais lašišų ištekliai padidėjo 10 kartų, tačiau kaip ir šlakių ištekliai dar nesiekia 50 proc. potencialaus upių produktyvumo. Neatkurti XX a. pradžioje išnykusių aštriašnipių eršketų ištekliai, sparčiai nyksta unguriai, skersnukiai. Ežeruose mažėja plėšriųjų žuvų, daugėja karpinių ir menkaverčių. Siekiant pagerinti esamą situaciją, kasmet sudaromi žuvų įveisimo neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose planai (programos), į vidaus vandens telkinius išleidžiama 50–200 mln. įvairių vertingų ir nykstančių rūšių žuvų lervučių bei jauniklių, žuvis taip pat veisia žvejybos plotų naudotojai, nuolat vykdomi žuvų migracijos sąlygų gerinimo darbai. 2015–2020 m. laikotarpiu šie darbai turi būti tęsiami papildomai stiprinant gyvūnijos naudojimo kontrolę, tobulinant žvejybos būdus ir įrankius, atsisakant žalingų žvejybos būdų, užtikrinant racionalų žuvų išteklių įveisimą vidaus vandens telkiniuose, veiksmingai reguliuojant didžiųjų kormoranų populiacijos gausą ir jų gyvenamąsias vietas. Šių uždavinių įgyvendinimas laiku būtinas siekiant užtikrinti darnų vidaus vandens telkinių ekosistemų funkcionavimą.
Aplinkos apsaugos institucijos nuolat sulaukia daug pranešimų apie sužeistus, nelaimėn patekusius, esančius netinkamoje jiems aplinkoje laukinius gyvūnus, tarp jų ir saugomas rūšis. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie susiduria su žmogaus sukurtais objektais ar veiksmais: automobilių eismas, stiklo konstrukcijos, elektros oro perdavimo linijos, žvejybos priemonės (valai, kabliukai, tinklai), naftos produktų tarša, pastatų renovacija, gyvūnų jauniklių atskyrimas nuo tėvų dėl žmogaus veiklos ir pan. Be to, pasitaiko atvejų, kai laukiniai gyvūnai konfiskuojami, kai būna pažeistos laukinių gyvūnų įsigijimo, laikymo ar prekybos jais taisyklės, numatytos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES), Tarybos reglamente Nr. 338/97 dėl faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo), juos reikia laikyti iki galutinio teismo sprendimo. Lietuvoje yra tik kelios visuomeninės organizacijos, globojančios laukinius gyvūnus, tačiau neturinčios pakankamai lėšų ir sąlygos netinkamos laikyti laukinius gyvūnus. Lietuvos Respublikos mastu nesudaromos tinkamos laukiniams gyvūnams, kuriems reikalinga pagalba ir (ar) globa, pagalbos, gydymo suteikimo ir laikymo sąlygos, nėra institucijos, kuri pasirūpintų konfiskuotais arba saugomų rūšių gyvūnais, kurių negalima paleisti į laisvę dėl traumų ar nesugebėjimo adaptuotis gamtoje.
Pastaraisiais metais visuomenė labai aktyviai praneša apie sužeistus ar nelaimėn patekusius gyvūnus, domisi jiems suteikiama pagalba ir globa. Tačiau trūksta ne tik kvalifikuotos pagalbos ir gydymo gyvūnams, bet ir informacijos visuomenei, kokiais atvejais reikia pranešti dėl sužaloto gyvūno, kaip įvertinti, ar būtina pagalba ir (ar) globa laukiniam gyvūnui, ir kiti klausimai. Šiuo metu visuomenė ne tik domisi gyvūnų gerove ir globa, tačiau ir nori dalyvauti, padėti gyvūnų gelbėjimo procese, tačiau nėra valstybinės gyvūnų globos ir gydymo institucijos, kurioje specialistai, veterinarijos studentai, moksleiviai ir kiti asmenys galėtų savanoriauti ir gilinti praktinius gyvūnų globos ir gydymo įgūdžius.
Svarbu siekti, kad Lietuvoje būtų sudaromos tinkamos sąlygos laukiniams gyvūnams, kuriems reikia pagalbos ir (ar) globos, gydymo, todėl planuojama įsteigti Laukinių gyvūnų globos centrą, kuriame gyvūnai būtų gydomi, reabilituojami, adaptuojami išleidimui į natūralias buveines, kitais būdais užtikrinama jų globa ir gerovė, sukuriamos galimybės informuoti ir mokyti visuomenę (įskaitant ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų bendruomenes) apie gyvūnų globą, gerovę bei į šią veiklą įtraukti gyvūnų gerovės specialistus, veterinarijos studijų studentus, privačius veterinarijos gydytojus, gyvūnų globa užsiimančias visuomenines organizacijas, savanorius ir kt. asmenis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Veterinarijos akademija kaip mokymo ir mokslo institucija labai glaudžiai susijusi su gyvūnų globos ir reabilitacijos paslaugų teikimu Lietuvoje. 1990 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje vyko IX-asis atkuriamasis Lietuvos gyvūnų globos draugijos (toliau – LGGD) suvažiavimas, kurios nariais tapo didžioji dalis Lietuvos veterinarijos gydytojų. 1992 m. LGGD buvo priimta į Pasaulinę gyvūnų globos draugiją (WSPA), draugijos nariai inicijavo Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo parengimą (nuo 2013 m. – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas). Lietuvos veterinarijos akademijos (toliau – LVA) neapmokestinamai skirtose patalpose nuo 2001 m. iki 2008 m. veikė LGGD Laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyrius, kurio veikloje aktyviai dalyvavo LVA Stambiųjų gyvūnų klinikos ir dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai, atlikdami laukinių gyvūnų gydymą ir reabilitaciją. LSMU Veterinarijos akademijos padalinių specialistai nuolat dalyvauja veikloje, apimančioje tiek laukinių gyvūnų gydymą, tiek globą bei mokslinius tyrimus.“;
2.2. pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Įgyvendinant Planą dalyvauja Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos zoologijos sodas, Aplinkos apsaugos agentūra, saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinė miškų tarnyba, Augalų genų bankas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.“;
2.3. pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:
„18. Įgyvendinant Planą partnerystės pagrindais gali dalyvauti valstybės įmonės, partnerystės ir kitais pagrindais gali dalyvauti savivaldybės ir kitos kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės išsaugojimu suinteresuotos valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir švietimo įstaigos, akcinės bendrovės, jeigu jos prisideda prie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo materialiais, žmogiškaisiais ir intelektualiais ištekliais, perima priemonių įgyvendinimo metu sukurtą turtą, jį prižiūri, užtikrina Plane numatytų veiklų tęstinumą arba kitokiu būdu prisideda prie Plane nurodytų priemonių įgyvendinimo.“;
2.4. pakeičiu 1 priedo 38 punktą ir jį išdėstau taip:
„
| 38. |
Suteikti tinkamą pagalbą ir globą sužeistiems, nelaimėn patekusiems, esantiems netinkamoje jiems aplinkoje ar konfiskuotiems laukiniams gyvūnams |
Laukinių gyvūnų, kuriems suteikta pagalba ir globa, gydymas ar perlaikymo vieta, skaičius, ind. per metus |
400 |
800 (jeigu būtų įsteigtas Laukinių gyvūnų globos centras) |
Aplinkos ministerija
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
“
2.5. pakeičiu 1 priedo 57 punktą ir jį išdėstau taip:
“
| 57. |
|
Įrengtų/pritaikytų lankymui apžvalgos bokštų/tiltų skaičius, vnt. |
17 (2015 metų duomenys) |
Ne daugiau 6 * |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
„
2.6. pakeičiu 2 priedo 53 punktą ir jį išdėstau taip:
„
| 53. |
Organizuoti stumbrų aptvaro Dzūkijos nacionaliniame parke įrengimą |
2018 |
8000/2316960 |
Dzūkijos nacionalinio parko direkcija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija |
“
2.7. pakeičiu 2 priedo 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„
| 54. |
Įgyvendinti stumbrų apsaugos priemones – vykdyti populiacijos stebėseną, valdymą ir su tuo susijusių klausimų viešinimą |
2021 |
7000/2027340 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Dzūkijos nacionalinio parko direkcija Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
|
2.8. pakeičiu 2 priedo 84 punktą ir jį išdėstau taip:
„
| 84. |
Įkurti Laukinių gyvūnų globos centrą, pritaikant jį visuomenės aplinkosauginiam švietimui |
2018-2023 |
11702/3389000 |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Aplinkos ministerija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
“
2.9. pakeičiu 2 priedo 113 punktą ir jį išdėstau taip:
„
| 113. |
Įrengti/pritaikyti lankymui infrastruktūrą lankytojams (pažintinius / mokomuosius takus, trasas, jungtis tarp turizmo trasų, apžvalgos bokštus, tiltus, ekologinius kempingus, išplėtoti lauko informacines sistemas). Numatomas lauko informacinių sistemų išplėtojimas (pirminis sąrašas): 1. Aukštaitijos nacionaliniame parke. 2. Dzūkijos nacionaliniame parke. 3. Kuršių nerijos nacionaliniame parke. 4. Aukštadvario regioniniame parke. 5. Anykščių regioniniame parke. 6. Biržų regioniniame parke. 7. Labanoro regioniniame parke. 8. Kauno marių regioniniame parke. 9. Kurtuvėnų regioniniame parke. 10. Neries regioniniame parke. 11. Nemuno deltos regioniniame parke. 12. Tytuvėnų regioniniame parke. 13. Kelio ženklų projektavimas ir įrengimas valstybiniuose parkuose, draustiniuose, rezervatų ženklinimas. Numatomas pažintinių, mokomųjų pėsčiųjų takų įrengimas (pirminis sąrašas): 1. Pėsčiųjų takas iki Kačėniškės piliakalnio Sirvėtos regioniniame parke. 2. Žuvinto ežero mokomasis takas Žuvinto biosferos rezervate. 3. Čepkelių pelkės mokomasis takas Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate. 4. Artosios pelkės mokomasis takas Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. 5. Pėsčiųjų takas tarp Vainežerio dvaro ir Vainežerio gynybinių įtvirtinimų Veisiejų regioniniame parke. 6. Škėvonių gūbrio pažintinis takas Nemuno kilpų regioniniame parke. 7. Kalupio upelio pažintinis takas Ventos regioniniame parke. 8. Šilėnų–Naujosios rėvos pažintinis takas Neries regioniniame parke. 9. Meironių pažintinis takas Aukštaitijos nacionaliniame parke. 10. Ščiūro rago pažintinis takas Labanoro regioniniame parke. Numatomi įrengti/pritaikyti lankymui apžvalgos bokštai, tiltai, regyklos (pirminis sąrašas): 1. Apžvalgos bokštas Nemuno kilpų regioniniame parke. 2. Apžvalgos tiltas Dubysos regioniniame parke. 3. Apžvalgos bokštas Nemuno deltos regioniniame parke. Numatoma jungtis pažintiniuose maršrutuose, trasose: tiltas per Šventąją šalia Medžių lajų tako Anykščių regioniniame parke. Numatomas pažintinių dviračių takų įrengimas: pažintinis dviračių takas nuo Medžių lajų tako iki Anykščių Anykščių regioniniame parke (Mažojo dviračių žiedo I etapas). |
2023 |
75000/21721501 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir / arba saugomų teritorijų direkcijos ir kiti partneriai |
“