LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ILGALAIKĖS ŠEIMOS STIPRINIMO 2020–2028 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2021–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2021 m. birželio 7 d. Nr. A1-429

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 703 „Dėl Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos patvirtinimo“ 2 punktu:

1. T v i r t i n u Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos įgyvendinimo 2021–2023 metų veiksmų planą (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šio įsakymo 1 punkte nurodytą veiksmų planą ir pagal finansines galimybes prisidėti prie jo įgyvendinimo.

3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2021 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A1-429

ILGALAIKĖS ŠEIMOS STIPRINIMO 2020–2028 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2021–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos įgyvendinimo 2021–2023 metų veiksmų plane (toliau – Veiksmų planas) nustatyti Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 703 „Dėl Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), 2021–2023 metų laikotarpio tikslai, uždaviniai ir priemonės uždaviniams įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo laikotarpis, asignavimai, atsakingi vykdytojai, uždavinių vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

2. Veiksmų plano tikslas – ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip į visuomenės ir valstybės pagrindą, užtikrinti būtiną paramą ir pagalbą, stiprinant šeimos gebėjimus įgyvendinti šeimos funkcijas ir įveikti kylančius iššūkius.

3. Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Programoje.

4. Lietuvoje kuriama teisinė bazė ir institucinė sistema šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti. Įstatyme nustatyti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai, kryptys, priemonės, šeimos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos, organizacijos bei jų kompetencijos sritys.

5. Valstybė šiuo metu taiko paramos (pagalbos) teikimo, sprendžiant jau kilusias šeimos problemas, modelį. O prevencinė ir informacinė pagalba, stiprinanti šeimų gebėjimus savarankiškai įveikti krizes, kol problemos dar nekilusios, teikiama labai retai. Šeimos, patekusios į sudėtingesnę gyvenimo situaciją, kreipiasi pagalbos į paslaugų organizatorių ar teikėją, kuris per tarpininkus ar tiesiogiai siekia padėti joms įveikti krizę. Svarbu, kad informavimo ir pagalbos sistema valstybėje būtų orientuota į ankstyvąją prevenciją, siekiant kuo anksčiau numatyti galimas rizikas, būtų lanksti ir, įvykus tam tikriems gyvenimo įvykiams (pvz.: gimus vaikui, mirus artimajam), šeimą pasiektų dar nekilus įvairių krizių, kad šeima būtų informuota, kur ir kokiomis aplinkybėmis būtų galima gauti kompleksinę pagalbą. Toks modelis veiktų kaip apsauga nuo didesnių problemų ir skatintų asmenį palankiai vertinti valstybės formuojamą šeimos politiką bei valstybės paramos sistemą.

6. Mažėja vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius: 2019 m. tėvų globos neteko 1 334 vaikai, o 2020 m. – 744 vaikai. Sprendžiant galimų vaiko teisių pažeidimų problemą, siekiama vis labiau orientuotis į pagalbos ir paslaugų šeimai teikimą, nepaimant vaiko iš šeimos, – taip siekiama užtikrinti geriausių vaiko interesų ir biologinės šeimos prioritetų sinergiją, kai atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Taigi laikomasi nuostatos, kad tėvai yra pagrindiniai vaiko teisių įgyvendintojai, o vaiko atskyrimas nuo jų – tik kraštutinė priemonė, kurios reikia imtis tada, kai jau išbandytos visos kitos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir būdai arba kai nėra kitokių galimybių apsaugoti vaiką nuo realios grėsmės jo gyvybei ir (ar) sveikatai, ir (ar) saugumui.

7. Šeimoje, kurioje auga vaikas, labai svarbus tėvystės vaidmuo, atsakomybė už tai, kad vaikas būtų tinkamai užaugintas ir išauklėtas. Tėvams neretai nelengva suprasti vaiko pasaulį: jo jausmus, mąstyseną, poelgius. Dažnai tėvai neturi žinių ir pakankamo supratimo, kaip užtikrinti vaiko interesus ir tinkamai jį auklėti. Ne visada tėvams lengva suprasti, kaip suvaldyti netinkamai besielgiančius vaikus, kaip formuoti jų prieraišumą ir kt. Ne vienam iš tėvų atrodo, kad su vaikais susikalbėti kartais beveik neįmanoma, todėl, praradę kantrybę, neretai kaip auklėjimo priemonę jie naudoja įvairias fizines ir psichologines bausmes (auklėja diržu, taiko įvairius draudimus, atima daiktus, apriboja laisvalaikį ir pan.). Drausmindami vaikus, tėvai dažniausiai negalvoja, kaip tai juos veikia. Kai vaikas patiria stiprias emocijas, praranda savikontrolę, jam labiausiai trūksta priimančio, palaikančio, o ne baudžiančio suaugusiojo greta. Bendravimas – pagrindinė tėvų ir vaikų santykių kūrimo priemonė. Auklėjant vaiką, svarbu sudaryti jam sąlygas visapusiškai (fiziškai, socialiai, emociškai ir protiškai) ugdytis, o jei jis elgiasi netinkamai, ne bausti jį, o leisti jam natūraliai, bet saugiai patirti šio elgesio pasekmes. Pozityvi tėvystė – tam tikra vaikų auginimo filosofija, orientuota į vaikų galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą, kad užaugę jie gebėtų atsiskleisti. Šeimoms, kurios augina įvairių amžiaus tarpsnių vaikus, kuriems būdingi tam tikri raidos ypatumai, tam tikros elgesio problemos, pozityvios tėvystės mokymai padėtų geriau pažinti vieniems kitus ir spręsti konfliktus konstruktyviai, be ilgalaikių pasekmių.

8. Europos Parlamentas 2015 m. inicijavo vadinamojo vaiko garantijos mechanizmo parengimą, kuris padėtų užtikrinti, kad kiekvienam vaikui, kuriam gresia skurdo ar socialinės atskirties pavojus Europoje, būtų prieinama: 1) nemokama sveikatos priežiūra; 2) nemokamas mokslas; 3) nemokamas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra; 4) tinkamas būstas ir 5) tinkama mityba. 2017 m. Europos Parlamentas paprašė Europos Komisijos atlikti parengiamuosius veiksmus kuriant vaiko garantijų sistemą. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija užsakė garantijų pažeidžiamiems vaikams sukūrimo galimybių tyrimą. Pasirinktos šios pažeidžiamų vaikų grupės: 1) vaikai alternatyvios globos sistemoje; 2) vaikai migracijoje; 3) neįgalūs vaikai ir 4) vaikai, gyvenantys šeimose, patiriančiose įvairių sunkumų (pvz., skurdą). Surinkti duomenys rodo, kad šių grupių vaikai daug rečiau nei kiti vaikai gali kasdien valgyti vaisius ir daržoves, jų šeimos daug rečiau gali leisti jiems dalyvauti formaliajame švietime (dėl išlaidų, reikalingų vadovėliams, kitoms mokyklinėms prekėms, transportui ir pan.), jie turi mažiau galimybių gauti profesionalią kokybišką sveikatos priežiūrą. Ribotos vaikų galimybės naudotis šiomis teisėmis neigiamai veikia kitas jų galimybes (pvz., duomenys rodo, kad vaikų, patiriančių skurdą ir (ar) nepriteklių, akademiniai pasiekimai mažesni).

9. Europos šeimų įvairovę ir pokyčius 2013–2017 m. nagrinėję Stokholmo universiteto mokslininkai, dalyvaujant 25 šioje srityje lyderiaujančioms mokslo įstaigoms iš 15 šalių („Šeimos įvairovė ir jos iššūkiai politikos formuotojams Europoje“, 2017, EK, Daniela Vono de Vilhena ir Livia Sz. Oláh), nustatė, kad su šeštuoju dešimtmečiu baigėsi auksinis šeimos amžius, kai vyravo aukštas santuokos ir gimstamumo lygis palyginti jauname amžiuje, žemas skyrybų procentas ir buvo nedaug netradicinių šeimos formų (Gerda Neyer ir kt., 2016). Įvairėja šeimos formos ir santykių tipai, o šeimos gyvenimo kelias tampa vis mažiau prognozuojamas (pvz.: kada paliekami tėvų namai ar kuriama nauja šeima, kada nusprendžiama susilaukti vaikų). Taip pat įvardyti tipai šeimų, kurioms šeimų stiprinimo priemonės yra aktualiausios dėl didesnės tikimybės patirti papildomų iššūkių: besiskiriantys, vieniši tėvai ir šeimos, turinčios daug vaikų, našlaičių ir įvaikių / įtėvių šeimos, migrantų šeimos ir šeimos, auginančios neįgalius vaikus, negalią turinčių asmenų šeimos. Šeimos statusas visuomenėje, šeimos narių tarpusavio santykiai lemia vaikų elgesio, emocines ir mokymosi problemas, bendraamžių atstūmimą ir socialinių įgūdžių trūkumą. Šeima, patirianti socialinę riziką ir atskirtį, funkcionuoja ne pagal visuomenės deklaruojamas normatyvines vertybes ir tikslus. Nesėkminga vaikų socializacija vaikystėje ir paauglystėje (patirtas smurtas, neatsiradęs saugumo jausmas, išgyventos netektys, emocinių santykių stoka) lemia jų asmenybių ir būsimo šeimyninio gyvenimo modelio formavimąsi. Taip tarsi patenkama į užburtą ratą, nes šeimos, patiriančios socialinę riziką ir atskirtį, visuomenėje ignoruojamos, jų problemas paliekama spręsti tik tam tikrų institucijų darbuotojams ir specialistams.

10. Šeimos politika yra išskirtinė viešosios politikos sritis pirmiausia todėl, kad, norint pasiekti jos tikslą, vien valstybės naudojamų priemonių nepakanka. Šeimos politikoje valstybės naudojamų priemonių tikslas dažniausiai būna gyventojų sąmoningumo kaita (pvz., siekis didinti toleranciją) arba elgesio kaita (siekis, kad gimtų daugiau vaikų, siekis populiarinti tam tikrą šeimos formą). Kitaip tariant, šeimos politikos rezultatas priklauso ne tiek nuo sprendimus priimančių politikų, kiek nuo gyventojų, kuriems tie sprendimai skirti. Todėl politiniai sprendimai turėtų būti priimami pirmiausia atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir lūkesčius, o tam reikėtų tinkamų galimybių tiek išgirsti visuomenės poreikius, tiek argumentuotai perduoti gyventojams žinią apie motyvus, kodėl viena ar kita priemonė buvo priimta arba panaikinta. Todėl ypač svarbu įgalinti atstovavimą šeimų interesams, aktyvinti savivaldybių šeimų tarybų veiklą, skatinant šeimų pilietinį aktyvumą, didinant informuotumą, stiprinant atstovavimo gebėjimus. Teikiama pagalba šeimai turi būti kompleksiška, lanksti, atitinkanti individualius jos poreikius. Siekiant skatinti efektyviausias šeimos gerovės didinimo veiklas, šeimos politika turi būti formuojama ir grindžiama žiniomis, faktais ir įrodymais, nes netinkama pagalba šeimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.

11. Įstatyme įtvirtinti dalyvavimo, tikslingumo, solidarumo principai, kuriuos taikant pagalba ir parama šeimai teikiama tikslingai, atsižvelgiant į jos poreikius, šeima skatinama savarankiškai veikti, akcentuojant, kad šeimos problemos sprendžiamos bendradarbiaujant su šeimų organizacijų atstovais. Tačiau šeimų organizacijos ne visada gali padėti. Viena iš menko šeimų įsitraukimo į sprendimų priėmimą priežasčių – sprendimus priimančių institucijų uždarumas. Pasigendama nuoseklaus sprendimus priimančių institucijų bendravimo su vietos bendruomenėmis, šeimos gerovės ir šeimos politikos srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, ypač vietos savivaldos lygiu. Inicijuojant naujus teisės aktus (ar jų keitimą), administracinius sprendimus šeimos gerovės ir šeimos politikos stiprinimo srityje, svarbu bendradarbiauti ir konsultuotis su šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat svarbu aiškiai ir suprantamai skelbti informaciją apie tai, kaip šioje srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos gali įsitraukti į sprendimų priėmimą tiek vietos savivaldos, tiek nacionaliniu lygiu. Svarbu stiprinti šeimos politikos ir šeimos gerovės srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus, kurti sėkmingą nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios institucijų partnerystę, skatinti efektyvų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. Taip pat turi būti tobulinamos sprendimus priimančių institucijų darbuotojų kompetencijos, skatinamas jų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis šeimos politikos ir šeimos gerovės srityje.

12. Įgyvendinant Veiksmų plano priemones, siekiama kurti šeimai palankią aplinką, kurioje būtų sudarytos teisinės, socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kitos sąlygos, skatinančios asmenis kurti, puoselėti ir saugoti šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę, palankiausią vaikui augimo, vystymosi ir ugdymosi aplinką. Veiksmų plano priemonės orientuotos į visuomenės švietimą, socialines ir suaugusiųjų švietimo paslaugas, šeimos ir darbo derinimą, šeimos, tėvų ir vaikų santykius, jos įgyvendinamos vykdant valstybines programas ir priemones, bendradarbiaujant ir konsultuojantis su šeimos politikos srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kaupiant ir analizuojant statistinę bei kitokią informaciją, organizuojant ir remiant socialinių tyrimų programas.

13. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įgyvendinant Veiksmų planą, dalyvauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, taip pat siūloma dalyvauti savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms.

14. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimas finansuojamas iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto institucijoms, atsakingoms už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos fondų ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų.

15. Atsakingi Veiksmų plano priemonių vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų sausio 25 dienos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo ataskaitas.

II SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI

Eil.

Nr.

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Lėšų poreikis

(tūkst. Eur)

Vyk-dymo ter-minas

Atsakingi vykdytojai

2021 m. asigna-vimai,

tūkst. Eur

2022 m. asig-navi-mai,

tūkst. Eur

2023 m. asigna-vimai,

tūkst. Eur

Tikslas – ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą.

1.1.

Uždavinys – organizuoti ir remti visuomenės švietimą ir informavimą apie išskirtinę šeimos vertę asmens ir visuomenės gyvenime.

1.1.1.

Priemonė – organizuoti visuomenės švietimo priemones: informacines kampanijas, socialinę reklamą, renginius, pabrėžiančius šeimos vertę visuomenės gyvenime, pozityvių santykių šeimoje svarbą, kartų solidarumą.

–

2022–2023 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: bus organizuojamos informacinės kampanijos, socialinės reklamos, renginiai, skirti teigiamam visuomenės požiūriui į šeimą, pozityviems santykiams šeimoje formuoti.

Tikslas – stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškylančias problemas ir iššūkius, plėtojant reikiamą paramą ir pagalbą ir vykdant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimą, stebėseną bei vertinimą.

2.1.

Uždavinys – gerinti paslaugų, skirtų šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti, prieinamumą ir kokybę.

2.1.1.

Priemonė – sukurti tvarias ir inovatyvias skaitymo gebėjimų skatinimo priemones, atnaujinant Skaitymo skatinimo programos įgyvendinimo planą, plėtoti priemonę „Knygų startas“ ir ugdyti skaitymo įgūdžius šeimose.

2021 m. I ketv. – 2022 m. II ketv.

Kultūros ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: parengtas ir patvirtintas Skaitymo skatinimo 2019–2024 m. programos įgyvendinimo 2022–2024 m. veiksmų planas.

2.1.2.

Priemonė – sukurti rengimo šeimai ir pozityvios tėvystės mokymų sistemą.

2022 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: konsultuojantis su šeimos politikos srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, bus sukurta rengimo šeimai ir pozityvios tėvystės mokymų sistema.

2.1.3.

Priemonė – didinti paslaugų šeimai, įskaitant prevencines socialines paslaugas, prieinamumą.

2021–2022 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: siekiant didinti socialinių paslaugų šeimai prieinamumą, bus suteikta galimybė kiekvienai šeimai savo gyvenamojoje vietoje gauti prevencines socialines paslaugas.

2.1.4.

Priemonė – finansuoti kompleksinių paslaugų šeimoms ir vaikams teikimą.

–

4 506

815

2022–2023 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: siekiant sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant jų prieinamumą (kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos), įgalinti šeimą įveikti kilusias krizes, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, bus sudarytos sąlygos projekto įgyvendintojoms – savivaldybėms – kartu su projekto partneriais organizuoti ir teikti kompleksines paslaugas šeimoms.

2.2.

Uždavinys – stiprinti ir remti nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų, dirbančių šeimos stiprinimo srityje, veiklą.

2.2.1.

Priemonė – finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektus.

–

409

2022–2023 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: siekiant sudaryti galimybę ugdyti ir stiprinti savarankišką konstruktyviai funkcionuojančią šeimą, bus remiami nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektai.

2.2.2.

Priemonė – remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus tėvystės įgūdžiams ugdyti ir tėvams konsultuoti, siekiant, kad tėvystės įgūdžių ugdymas būtų prieinamas visiems tėvams.

–

110

2022–2023 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: siekiant sudaryti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, gauti nemokamą konsultacinę pagalbą telefonu pozityvios tėvystės klausimais, bus remiami nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti konsultacinei pagalbai telefonu pozityvios tėvystės klausimais teikti.

2.3.

Uždavinys – stiprinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną, plėtojant mokslinius tyrimus šeimos politikos srityje ir duomenų apie šeimos būklę rinkimą bei šių duomenų analizę.

2.3.1.

Priemonė – parengti Šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą.

2021–2023 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: periodiškai bus rengiama ir Šeimos politikos komisijai teikiama tvirtinti Šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalga.

2.3.2.

Priemonė – atlikti tyrimą „Vaiko garantijų išbandymas Europos Sąjungos valstybėse narėse“.

50*

–

2021 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,

UNICEF

Priemonės įgyvendinimo veikla: bus atlikta vaiko garantijų užtikrinimo Lietuvoje analizė, apimanti paslaugų vaikams ir šeimoms prieinamumą, šeimų įgalinimo aspektus, ir parengtos rekomendacijos.

2.3.3.

Priemonė – atlikti Baziniame paslaugų šeimai pakete, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Bazinio paslaugų šeimai paketo patvirtinimo“ (toliau – Bazinis paslaugų šeimai paketas), numatytų paslaugų poreikio, šių paslaugų teikimo kriterijų pritaikomumo bei atitikties paslaugų poreikiui ir prieinamumui vertinimo ir stebėsenos tyrimą.

–

2022 m.

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: siekiant užtikrinti svarbiausių paslaugų šeimoms (šeimų nariams) teikimą, bus atliekamas tyrimas bazinėms ilgalaikėms paslaugoms nustatyti ir įvertinti, aiškiems stebėsenos kriterijams, kurie geriausiai atskleistų paslaugų prieinamumo savivaldybėse situaciją, nustatyti.

2.3.4.

Priemonė – atlikti tyrimą „Paslaugų šeimoms prieinamumo analizė“.

–

2021 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: bus išanalizuotas įvairių paslaugų įvairių tipų šeimoms poreikis, pasiūla, efektyvumas, prieinamumas, kokybė bei jų atitiktis individualiems šeimų poreikiams, pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai dėl paslaugų šeimoms sistemos tobulinimo bei plėtros galimybių.

2.4.

Uždavinys – stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą šeimos politikos įgyvendinimo ir koordinavimo srityje.

2.4.1.

Priemonė – didinti savivaldybių informuotumą, skleidžiant gerąją patirtį apie šeimų tarybų steigimąsi.

2022–2023 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės įgyvendinimo veikla: remiantis kitų šalių gerąja praktika ir atsižvelgiant į šeimos politikos formavimo srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus, bus sukurta ir išbandyta šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo sistema, organizuojama laimėtojų atranka.

* UNICEF lėšos

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Vertinimo kriterijaus kodas	Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai		Pradinė reikšmė	2022 m. vertinimo kriterijaus reikšmė	2023 m. vertinimo kriterijaus reikšmė	Atsakingi vykdytojai
1 tikslas – ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą.
1.1 uždavinys – organizuoti ir remti visuomenės švietimą ir informavimą apie išskirtinę šeimos vertę asmens ir visuomenės gyvenime.
P-1-1-1	Suorganizuotų informacinių kampanijų, socialinių reklamų, renginių, pabrėžiančių šeimos vertę, skaičius		–	2	2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2 tikslas – stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškylančias problemas ir iššūkius, plėtojant reikiamą paramą ir pagalbą ir vykdant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimą, stebėseną bei vertinimą.
2.1 uždavinys – gerinti paslaugų, skirtų šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti kylančias problemas stiprinti, prieinamumą ir kokybę.
P-2-1-1	Parengtas ir patvirtintas Skaitymo skatinimo 2019–2024 m. programos įgyvendinimo 2022–2024 m. veiksmų planas		1	–	–	Kultūros ministerija
P-2-1-2	Sukurta rengimo šeimai ir pozityvios tėvystės mokymų sistema		–	1	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
P-2-1-3	Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymas		1	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-2-1-4		Kompleksinių paslaugų šeimai gavėjai, palankiai vertinantys gaunamų paslaugų kokybę (procentais)	–	98	98	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.2 uždavinys – stiprinti ir remti nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų, dirbančių šeimos stiprinimo srityje, veiklą.
P-2-2-1	Finansuotų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų skaičius		–	70	70	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-2-2-2	Suteiktų konsultacijų pozityvios tėvystės klausimais skaičius		–	1 200	1 200	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.3 uždavinys – stiprinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną, plėtojant mokslinius tyrimus šeimos politikos srityje ir duomenų apie šeimos būklę rinkimą bei šių duomenų analizę.
P-2-3-1	Parengta Šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalga		1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija
P-2-3-2	Atliktas tyrimas „Vaiko garantijų išbandymas Europos Sąjungos valstybėse narėse“		1	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
P-2-3-3	Atliktas Baziniame paslaugų šeimai pakete numatytų paslaugų poreikio, šių paslaugų teikimo kriterijų pritaikomumo bei atitikties paslaugų poreikiui ir prieinamumui vertinimo ir stebėsenos tyrimas		–	1	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-2-3-4	Atliktas tyrimas „Paslaugų šeimoms prieinamumo analizė“		1	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.4 uždavinys – stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą šeimos politikos įgyvendinimo ir koordinavimo srityje.
P-2-4-1	Savivaldybių, kuriose įsisteigusios savivaldybių šeimos tarybos, dalis (procentais)		20	25	30	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

______________