Administracinė byla Nr. A-1779-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03963-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Z. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, Departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 1P-1053 (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas įsakymas) ir jo pagrindu skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Tarnybinė nuobauda jai paskirta už tai, kad 2019 m. gegužės 2 d. dirbant Šalčininkų kelio poste, 5 darbo vietoje ir 9 darbo vietoje privalėjo stebėti darbo su transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos (toliau – ir NAS) naudotojo sąsają bei joje fiksuotus įvykius, susipažinti su NAS pranešime pateikta informacija, operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos, informuoti vadovaujančią pareigūnę D. Č. arba posto pamainos viršininką apie NAS pranešimą bei jo turinį bei duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimą ir apie tikrinimo eigą informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką, tačiau to neatliko.
2.2. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir objektyviai neįvertinus visų esminių įvykio aplinkybių bei su šiuo įvykiu susijusių muitinės pareigūnų veiksmų. Įsakyme išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai, neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, neigiamos pasekmės (žala ir jos dydis), o paskirta nuobauda neadekvati. Nesutinka su Įsakyme nustatyta jos kaltės forma – neatsargumu. Tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, dėl to nepagrįstai, remiantis vien prielaidomis, buvo nustatyta jos kaltė (neveikimas) dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.
2.3. Vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 (2017 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3V-18 nauja redakcija) patvirtintų Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Posto vidaus tvarkos taisyklės) 70 punktu, posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik viename darbo bare (darbo vietoje). Tas pats posto pareigūnas tuo pačiu metu gali dirbti keliuose darbo baruose tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų. Pareiškėja, 2019 m. gegužės 2 d. dirbdama Šalčininkų kelio poste buvo paskirta dirbti 9 darbo vietoje (Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV D1, eismo juostoje), vadovaujantis Posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedu. Be to, ji buvo paskirta dirbti ir 5 darbo vietoje tam, kad būtų užtikrintas tinkamas 9 darbo vietos funkcijų atlikimas.
2.4. Pareiškėja tinkamai atliko 5 darbo vietai nustatytas funkcijas, atėjusi dirbti į 9 darbo vietą susipažino su NAS pranešimais ir stebėjo naujus pranešimus, tarp kurių buvo du nurodymai patikrinti krautas transporto priemones muitinės rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir MRKS). Nurodytų transporto priemonių valstybinius numerius įsidėmėjo ir jų laukė. Neįvertinta aplinkybė, jog transporto priemonė Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko ne per 9 darbo vietai priklausančias eismo juostas, o per 6 ir 7 darbo vietas, kuriose dirbo du pareigūnai, kuriems tiesiogiai buvo priskirta stebėti ir atlikti atvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus A1, B1 ir C1 eismo juostose. Šiems pareigūnams buvo priskirta dirbti ir 5 darbo vietoje bei užtikrinti operatyvų reagavimą į NAS pranešimus.
2.5. Atliekant tarnybinį patikrinimą objektyviai neįvertinta, kad Šalčininkų kelio poste dėl pareigūnų trūkumo 5 darbo vieta skiriama kaip papildoma darbo vieta prie kitų paskirtų darbo vietų. Šios darbo vietos aprašymo 3 punkte nurodyta operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imasi priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš PKP teritorijos. Sąvoka „transporto priemonė“ yra bendrinio pobūdžio, kuri nereiškia, kad muitinės pareigūnas atsakingas už funkcijų atlikimą visomis eismo juostomis vykstančių transporto priemonių atžvilgiu.
2.6. Nei poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja muitinės pareigūnų veiklą, nei administracinių teismų praktikoje nėra aiškiai apibrėžtas operatyvumas, t. y. kaip greitai atitinkamas pareigūnas turėtų reaguoti į atitinkamą įvykį. Darbas su NAS sistema dažnai apsunkintas dėl nuolat atsirandančių techninių trikdžių – sistemoje ne visada suveikia garsiniai signalai, vienų transporto priemonių duomenys persidengia su kitais ir pan. Pamainos viršininkas ne kartą buvo informuotas apie blogą garso signalo veikimą, tačiau iki šio įvykio jokių veiksmų nebuvo imtasi. Daugiau nei metus laiko atvykstančių transporto priemonių dažnumas nebuvo kontroliuojamas, tačiau NAS pranešimai apie transporto priemones, kurios į posto teritoriją atvyksta dažniau nei trečią kartą per mėnesį, buvo fiksuojami pastoviai. Dirbant tokiomis sąlygomis, garsinis signalas asocijuojasi ne tik su numeriais, kurie NAS nurodomi kaip įtartini (rodomi raudona spalva), bet ir su periodiškumu (rodomi mėlyna spalva). Tik po šio įvykio (tiksliau po nuobaudų skyrimo jai ir kolegoms) periodiškumas jų poste buvo atjungtas. Dirbant 9 darbo vietoje (viduriniame namelyje), visada yra didelis triukšmas, kadangi per dvi juostas važiuoja krautos transporto priemonės. Dėl to 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėja negirdėjo, kada suveikė NAS garsinis signalas. Kai priėjusi prie NAS kompiuterio pamatė pranešimą apie atvykstančią įtartiną lengvąją transporto priemonę, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad tai yra transporto priemonė, kuri buvo skenuojama MRKS ir kurią ji matė pro langą dirbdama 9 darbo vietoje bei išeidama plombuoti transporto priemones. Jos įsitikinimą nulėmė tai, kad kartu su rentgenologais buvo ir vienas iš kolegų, dirbančių 6 ir 7 darbo vietose. Vadovaujantį pareigūną apie NAS nurodymą tikrinti lengvąją transporto priemonę informavo jam grįžus į savo darbo vietą. Posto vidaus tvarkos taisyklių 21.1 papunktis draudžia palikti darbo vietą be posto pamainos viršininko žinios. NAS pranešimą pastebėjo tada, kai pirmą kartą po pranešimo apie įtartiną transporto priemonę atsiradimo priėjo prie NAS kompiuterio. Įsakyme nenurodyta, kada ji pamatė NAS pranešimą.
2.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19 punktu, komisijos nariai turėjo teisę apklausti su tikrinimą veikla susijusius pareigūnus ir kitus asmenis, tačiau, nors komisijai ne viskas buvo aišku, šia teise ji nepasinaudojo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 32 punktu, su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo, jam įteikiamos šių dokumentų kopijos. Įsakymas jai buvo įteiktas dirbant 2019 m. spalio 21–22 d. pamainą, tačiau su išvada ji nebuvo supažindinta ir jos kopijos negavo. Tai nulėmė, kad ji nėra tinkamai supažindinta su išvada dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kurios pagrindu jai paskirta tarnybinė nuobauda, bei negali tinkamai ginti savo teisių.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1B-677 sudarytos komisijos 2019 m. spalio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-3288 (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja tarnybos metu nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų. Paskyrimas į kelias darbo vietas vienu metu yra galimas tik išimtiniais atvejais, toks paskyrimas šiuo atveju buvo atliktas dėl pareigūnų trūkumo. Pareiškėja klaidingai interpretuoja 5 darbo vietos paskirtį, teigdama, kad į šią darbo vietą ji buvo paskirta dėl to, jog būtų tinkamai atliktos 9 darbo vietos funkcijos. Pareiškėjos minėtos darbo vietos (5 ir 9) yra atskiros ir jokiu būdu nėra skirtos viena kitai papildyti, o atliekamos funkcijos ir minėtų darbo vietų paskirtis skiriasi, t. y. nėra būtina pareigūną, paskirtą dirbti į 9 darbo vietą, paskirti dirbti ir į 5 darbo vietą ir atvirkščiai. Pareigūnė buvo paskirta į dvi darbo vietas tik dėl pareigūnų trūkumo. 5 darbo vietoje (atskiras darbo baras) dirbantis pareigūnas privalo operatyviai reaguoti į visus be išimčių NAS suformuotus pranešimus, nepriklausomai nuo to, kuria eismo juosta transporto priemonė atvyksta ir kiek pareigūnų yra paskirta dirbti į tą pačią darbo vietą.
3.2. Paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra susijusi išimtinai tik su 5 darbo vietos funkcijų nevykdymu. Atsakovas nekaltina pareiškėjos, kad ji, dirbdama 9 darbo vietoje, į NAS sistemą nesuvedė duomenų. Pareiškėja nepateikia byloje įrodymų dėl teisės aktų netobulumo, kurie trukdė pareiškėjai atlikti 5 darbo vietos funkcijas.
3.3. Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei pareiškėjos skunde nėra duomenų, kad 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. transporto priemonei Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į posto teritoriją buvo kokių nors sistemos trikdžių, dėl kurių nesuveikė garsinis signalas. Priešingai, tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai konstatuota, kad 15.25 val. garsinis signalas suveikė ir jis girdisi, tačiau pareiškėja tuo metu, sėdėdama prie kompiuterio, į signalą nereaguoja. Garsinio signalo negirdėjimą atsakovas traktuoja pareiškėjos gynybine pozicija. Pareiškėjos įsitikinimas, kad galbūt NAS pranešime nurodyta transporto priemonė yra tikrinama kolegų, negali atleisti pareigūnės nuo atsakomybės.
3.4. Atsakovas sutinka, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su Išvada per 5 darbo dienas, tačiau šis netikslumas buvo pašalintas 2019 m. lapkričio 26 d. Pareiškėja, negavusi tarnybinio patikrinimo išvados ir žinodama teisinį reguliavimą, kad darbdavys privalo supažindinti pareigūną su tarnybinio patikrinimo išvada per 5 darbo dienas, nesikreipė į darbdavį su reikalavimu pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 1P-1053.
5. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad ji 2019 m. gegužės 2–3 d. dirbdama Šalčininkų kelio poste 5 darbo vietoje (2019 m. gegužės 2 d. nuo 9.00 val. iki gegužės 3 d. 9.00 val.) ir 9 darbo vietoje (2019 m. gegužės 2 d. nuo 13.00 iki 17.00 val.) privalėjo stebėti NAS naudotojo sąsają bei joje fiksuotus įvykius, susipažinti su NAS pranešime pateikta informacija, operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos, informuoti vadovaujančią pareigūnę D. Č. arba posto pamainos viršininką apie NAS pranešimą bei jo turinį bei duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimą ir apie tikrinimo eigą informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką. Pareiškėja to neatliko, kadangi ji operatyviai nereagavo į sistemos pranešimą apie aptiktą įtartiną valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės teritorijos, pastebėjusi (nenustatyta, kuriuo laiku) NAS pranešimą apie aptiktą įtartiną valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai informavo vadovaujantį pareigūną (D. Č.), kai transporto priemonė jau buvo išvykusi iš posto teritorijos (16.36 val.), nedavė pavedimo atsakingam pareigūnui atlikti transporto priemonės Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją, tokiu būdu sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros.
6. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo buvo atliktas tyrimas, kuris buvo pradėtas 2019 m. liepos 25 d. ir užbaigtas 2019 m. spalio 11 d., surašant 2019 m. spalio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-3288. 2019 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-2505 pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo 3, 20, 24, 32 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su tarnybinio patikrinimo išvada. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo bei nurodė, kad su tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėja buvo supažindinta 2019 m. lapkričio 26 d. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėja buvo nesupažindinta dėl neapsižiūrėjimo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai pareiškėjos laiku nesupažindinant su tarnybinio patikrinimo išvada. Išvada pareiškėjai išsiųsta elektroniniu paštu tik pareiškėjai pateikus skundą teismui.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas iš esmės yra siejamas su jos neveikimu, t. y. netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu. Teismo teigimu, atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai. Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstamas tarnybinės atsakomybės taikymo principas – imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
9. Teismas nustatė, kad, pagal Posto vidaus tvarkos taisykles, 5 darbo vieta yra susijusi su NAS ir techninėmis kontrolės priemonėmis SDV, 9 darbo vieta yra susijusios su atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininių automobilių muitiniu tikrinimu. Posto vidaus tvarkos taisyklių 70 punktas nustato, kad posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik viename darbo bare (darbo vietoje). Tas pats pareigūnas tuo pačiu metu gali dirbti keliuose darbo baruose (darbo vietose) tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas dėl į Šalčininkų kelio postą 2019 m. gegužės 2 d. 15.24 val. atvykusio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu buvo neįvykdytas pateiktas NAS pranešimas jo patikrai, buvo vykdomas keturių pareigūnų, atliekančių pareigas Šalčininkų poste, atžvilgiu. Iš į bylą pateiktos 2019 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-2291 teismas nustatė, kad dėl to paties pažeidimo tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dar dviejų pareigūnų, atliekančių pareigas Šalčininkų kelio poste, atžvilgiu, kurių vieno atžvilgiu buvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymas. Iš Išvados teismas nustatė, kad penkiems pareigūnams buvo priskirta 5 darbo vieta, tai yra darbas su NAS ir techninėmis kontrolės priemonėmis SDV – stebėti NAS naudotojo sąsają ir joje fiksuotus įvykius, susipažinti su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonės ar konteinerio tikrinimo būdą bei papildomais nurodymais, operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš PKP teritorijos, informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką apie NAS pranešimą bei jo turinį, duoti pavedimą atlikti muitinį tikrinimą ir apie tikrinimo eigą informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką. Dviems pareigūnams, kuriems buvo priskirta 5 darbo vieta, buvo priskirtas atvykstančių į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo baras, o 3 pareigūnams, tarp jų ir pareiškėjai, – atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininių automobilių muitinio tikrinimo baras. Teismo vertinimu, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo įvertintos šios aplinkybės: pareiškėjai tarnybos metu iš viso buvo priskirtos trys darbo vietos; pagal susiklosčiusią praktiką poste pareigūnai, kurie dirbo atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, nebuvo atsakingi už į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo barą; dėl didelio krovininių automobilių srauto buvo sudėtinga išgirsti NAS pranešimo garsinį signalą ir tik po įvykio pakeitus kompiuterį garsinis signalas yra gerai girdimas. Teismo vertinimu, atsakovas šią aplinkybę nepagrįstai vertina tik kaip pareiškėjos gynybinę poziciją, kadangi dėl jos jokio tyrimo neatliko. Teismas pažymėjo ir tai, kad Išvadoje nurodoma, kad muitinės patalpose, kuriose pareigas atliko S. Z. ir D. Č., 15:25:05 val. suveikė NAS, abi pareigūnės į garsinį signalą nereagavo, NAS duomenų operatyviai nepatikrino. Teismas nustatė, kad garsinis signalas pareiškėjos darbo patalpose suveikė tuo metu, kai pareiškėja jose dirbo su asmeniu, kurį turėjo informuoti apie NAS pranešimą – D. Č.. Iš Išvados akivaizdu, kad abi pareigūnės nesureagavo į garsinį signalą, todėl aplinkybė, jog pareiškėja negirdėjo garsinio signalo, negali būti vertinama vien tik kaip minėto asmens gynybinė pozicija.
10. Teismas neginčijo atsakovo argumentų, kad, pagal Posto vidaus tvarkos taisyklių 70 punktą, tas pats pareigūnas gali dirbti keliuose darbo baruose (darbo vietose), tačiau ši norma numatyta išimtiniais atvejais, kai nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad 5 darbo vieta – NAS sistemos priežiūra, nuolat yra priskiriama pareigūnams, kuriems yra priskirtos darbo vietos, susijusios su atvykstančių lengvųjų bei krovininių automobilių muitiniu tikrinimu. Todėl teismas laikė pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad nepaisantį to, jog, pagal Posto vidaus tvarkos taisykles, 5 darbo vieta yra laikoma savarankiška darbo vieta, tačiau jos paskirtis yra iš esmės užtikrinti darbo barų, kurie susiję su atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją lengvųjų bei krovininių automobilių muitinio patikrinimo užtikrinimu. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad 9 darbo vietoje dirbantis pareigūnas iš esmės negali savarankiškai įgyvendinti visų 5 darbo vietai priskirtų funkcijų. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja į bylą pateikė įrodymą, jog yra parengtas Posto vidaus tvarkos taisyklių pakeitimo projektas, susijęs su Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymu, pagal kurį 5 darbo vietos, kaip savarankiško darbo baro, neliko, o jos funkcijos priskirtos atskirų į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstančių transporto priemonių muitinio tikrinimo barams, tai yra už NAS pranešimus dėl krovininių automobilių atsako šiame bare dirbantys pareigūnai, o už NAS pranešimus dėl lengvųjų automobilių – pareigūnai, kurie dirba šių automobilių tikrinimo bare. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad metų pradžioje šis projektas buvo patvirtintas. Dėl šių priežasčių poste buvo susiklosčiusi praktika, kad pareigūnai, kuriems priskirtos 5 ir 9 darbo vietos, į NAS pranešimus reaguoja tik krovininių transporto priemonių atžvilgiu, kurių muitinis patikrinimas jiems ir yra pavestas.
11. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje tik formaliai nurodyta, jog nenustatyta aplinkybių, kad pareigūnė dėl objektyvių priežasčių nebūtų galėjusi tinkamai atlikti savo pareigų. Teismo vertinimu, objektyvios aplinkybės, trukdančios pareiškėjai tinkamai atlikti savo pareigas, net nebuvo nustatinėjamos. Nebuvo vertinamos aplinkybės, ar pagal Posto vidaus tvarkos taisyklių 70 punktą nebuvo galima užtikrinti, kad posto pareigūnas savo pareigas vykdytų tik viename darbo bare (darbo vietoje), nebuvo nustatinėjama, ar tikrai buvo objektyvios priežastys, dėl kurių tas pats pareigūnas buvo priverstas dirbti keliuose darbo baruose (darbo vietose) tuo pačiu metu, ar nebuvo galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų. Net nebuvo nustatinėjama, kokias konkrečias pareigas pareiškėja vykdė NAS pranešimo gavimo momentu, susijusias su jai priskirta 9 darbo vieta, tai yra krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV ir DI eismo juostose. Kaip nustatyta iš Išvados, visiems pareigūnams buvo priskirta 5 darbo vieta, nors jie tuo pačiu metu atitinkamai turėjo vykdyti darbo funkcijas krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare bei lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo bare. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai ir buvo susiklosčiusi praktika, kad pareigūnai, dirbantys krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdydami ir 5 darbo vietos funkcijas, į NAS pranešimus reaguodavo tik dėl tų transporto priemonių, kurias jie turėjo tikrinti tiesiogiai. Tyrimo metu neįvertinta aplinkybė, jog transporto priemonė Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko ne per 8 bei 9 darbo vietai priklausančias eismo juostas, o per 6 ir 7 darbo vietoms priklausančias eismo juostas, kuriose dirbo du pareigūnai, kuriems tiesiogiai buvo priskirta stebėti ir atlikti atvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus bei kartu buvo priskirta dirbti ir 5 darbo vietoje bei užtikrinti operatyvų reagavimą į NAS pranešimus. Ginčo atveju nenustatyta, kad pareiškėja būtų nereagavusi į NAS pranešimus, susijusius su atvykstančių krovininių automobilių patikrinimu, kurių tuo pačiu metu buvo net du. Patikrinimo metu nebuvo įvertintos aplinkybės, kad tuo metu buvo pateiktas NAS nurodymas patikrinti dvi krovinines transporto priemones, kuris buvo pareiškėjos tinkamai įvykdytas. Teismo vertinimu, pažeidimas buvo sąlygotas netinkamo darbo organizavimo, neužtikrinant tinkamo pareigūnų kiekio kontrolės poste, tai sąlygojo, kad pareiškėja turėjo tuo pačiu metu dirbti ne viename, o trijuose darbo baruose, kas objektyviai yra neįmanoma.
III.
13. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir grindžiamas tik prielaidomis.
13.2. Atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėja su tarnybinio patikrinimo išvada buvo supažindinta pavėluotai, tačiau sprendžiant klausimą, ar pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir, ar paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta, šis pažeidimas įtakos neturi. Šio procedūrinio pažeidimo konstatavimas turėtų įtakos tik tuo atveju, jei pareiškėja butų praleidusi Įsakymo apskundimo terminus, tačiau šiuo atveju šis terminas nebuvo praleistas.
13.3. Teismas sprendime pasisako, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintos aplinkybės, kad pareiškėjai tarnybos metu buvo paskirtos trys darbo vietos. Pareiškėja buvo paskirta ne į tris darbo barus, kaip konstatuoja teismas, o į du darbo barus. Pagal Posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedą (darbo vietų aprašymas), poste yra 15 darbo barų. Pagal pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiką, pamainoje pareigūnų buvo tik 8, įskaitant pačią pareiškėją. Muitinės postuose dėl įvairių priežasčių (ligos, atostogos, laisvi etatai ir pan.) realiai atliekančių funkcijas pareigūnų būna mažiau nei poste numatyta darbo barų, todėl tokiais atvejais yra vadovaujamasi Posto vidaus tvarkos taisyklių 70 punktu, kuris, esant pareigūnų trūkumui, leidžia pareigūną paskirti į kelias darbo vietas. Posto pamainos viršininkas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar pareigūnų skaičius pamainoje yra pakankamas, ir tai padaręs nusprendžia, ar konkretų pareigūną reikia skirti į vieną ar į kelias darbo vietas. Tai buvo akcentuota ir teismo posėdžio metu. Be kita ko, tarnybinio patikrinimo metu (paaiškinimuose) pati pareiškėja nenurodė, kad tarnybinis nusižengimas buvo galbūt padarytas dėl jos paskyrimo į dvi darbo vietas, dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje ši aplinkybė nebuvo akcentuojama.
13.4. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėta vaizdo medžiaga, kurioje aiškiai girdisi NAS pranešimo garsinis signalas nagrinėjamu laikotarpiu (Išvados 13 psl. 15:25:04), tačiau šios aplinkybės teismas nepastebėjo ir nemotyvuotai padarė visiškai priešingą išvadą, kuri akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems dokumentams.
13.5. Vadovaujanti pareigūnė D. Č. nebuvo paskirta dirbti į 5 darbo vietą ir neturėjo pareigos reaguoti į NAS pranešimo garsinį signalą. Be kita ko, Išvadoje (13 psl. 15:20:04 val.) užfiksuota, kad tuo metu, kai suskamba NAS pranešimo garsinis signalas, D. Č. aptarnauja klientą. Į 5 darbo vietą buvo paskirta būtent pareiškėja ir ji turėjo pareigą informuoti vadovaujančią pareigūnę (įsitikinti, kad vadovaujanti pareigūnė žino NAS pranešimo informaciją), tačiau ji nesureaguoja į garsinį signalą ir po kelių minučių išeina iš patalpos net nepatikrinusi NAS kompiuterio. Šie faktai yra užfiksuoti Išvadoje, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.
13.6. Pareiškėja, teismo posėdžio metu atsakydama į klausimus, pati patvirtino, kad visas funkcijas, dėl kurių nevykdymo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, ji galėjo atlikti, todėl dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Teismas vadovaujasi tik prielaidomis, kad pareigūnas, dirbdamas 5 darbo vietoje, galbūt negali atlikti visų funkcijų, tačiau šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamai bylai tai nėra aktualu ir nepaneigia fakto, kad pareiškėja neatliko jai priskirtų konkrečių funkcijų, kurias ji galėjo ir turėjo atlikti.
13.7. Teismas nurodo, kad pareiškėja į bylą pateikė įrodymą, jog yra parengtas Posto vidaus tvarkos taisyklių pakeitimo projektas, kuriame 5 darbo vietos apskirtai neliko ir kiekvienas poste dirbantis pareigūnas atsako už NAS pranešimus, tiesiogiai susijusius su jo darbo baru, dėl šių aplinkybių poste buvo susidariusi kitokia praktika. Visų pirma, nėra suprantama teismo pozicija, kad neoficialus ir nepatvirtintas Posto vidaus darbo tvarkos taisyklių pakeitimo projektas gali atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Tarnybinio nusižengimo padarymo metu galiojo Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklės, kurios aiškiai apibrėžė, ką konkrečioje darbo vietoje turi atlikti pareigūnas, t. y. pareigūnams buvo aiškiai apibrėžtos funkcijos, kurias jie turi atlikti. Tik patvirtinti ir galiojantys teisės aktai turi juridinę reikšmę ir yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie pagrįstų apie poste susiklosčiusią kitokią praktiką nei tai numatyta minėtose Posto vidaus tvarkos taisyklėse, tokios informacijos nepateikė ir patys pareigūnai, tarp jų ir pareiškėja. Šią versiją pareiškėja pateikė tik apskųsdama jai paskirtą tarnybinę nuobaudą.
13.8. Išvados 12–13 psl. (nuo 16:43:27 val.) yra aiškiai užfiksuotas pareigūnų pokalbis (jau po įvykio), kuris akivaizdžiai parodo, kad vadovaujanti pareigūnė D. Č. prašo visais atvejais informuoti, jeigu pareigūnai pamato NAS pranešimą, nesvarbu, kokioje eismo juostoje pareigūnai dirba, t. y. kad poste nebuvo nusistovėjusi teisės aktams priešinga praktika atsakyti tik už savo eismo juostą. Teismas ignoravo šias objektyvias aplinkybes ir galiojančias Posto vidaus tvarkos taisykles.
13.9. Teismas sprendime taip pat nurodo, kad atsakovas nevertino, kokias konkrečiai pareigas pareiškėja vykdė NAS pranešimo gavimo metu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizavus vaizdinę medžiagą, yra detaliai aprašyti pareiškėjos veiksmai, kuomet buvo gautas konkretus NAS pranešimas, todėl teismo padaryta priešinga išvada yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismo vertinimu, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjai tarnybos metu buvo priskirtos trys darbo vietos, pagal susiklosčiusią praktiką pareigūnai, kurie dirbo atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, nebuvo atsakingi už į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo barą, dėl didelio krovininių automobilių srauto buvo sudėtinga išgirsti NAS pranešimo garsinį signalą ir tik po įvykio pakeitus kompiuterį garsinis signalas yra gerai girdimas. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai šią aplinkybę vertina tik kaip pareiškėjos gynybinę poziciją, kadangi dėl jos jokio tyrimo neatliko.
13.10. NAS pranešimų vykdymas yra prioritetinė funkcija, kadangi sistema nustatinėja padidintos rizikos transporto priemones ir jas identifikuoja, o kelių pareigūnų paskyrimas į tą pačią 5 darbo vietą tik parodo NAS pranešimų įvykdymo svarbumą. Pareiškėjos paskyrimas į kelias darbo vietas niekaip neturėjo įtakos 5 darbo vietai priskirtų funkcijų neatlikimui, kadangi pareiškėja turėjo visas galimybes atlikti jai pavestas funkcijas, o objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tai padaryti, nebuvo nustatyta nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu.
14. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:
14.1. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas visapusiškai, išsamiai bei objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Taip pat teismas įvertino byloje esančių įrodymų pakankamumą ir patikimumą bei nustatė, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.
14.2. Nesupažindinimas su Išvada pažeidė pareiškėjos teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama, pareiškėja negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai. Priešingai nei teigia atsakovas (apeliantas), teismas visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą ir nustatė, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas.
14.3. Atsakovas tik nurodo, kiek yra darbo barų (vietų), nevertindamas, kokios būtent darbo vietos yra nurodytos Posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priede. Atsakovas neteisingai nurodo darbo vietų skaičių, kuriose yra faktiškai dirbama. 2019 m. gegužės 2 d. pagal grafiką dirbo 8 pareigūnai, tačiau posto viršininkas nėra įtraukiamas į minėtą grafiką. Taigi atsakovo argumentas, kad reikėtų vadovautis Posto vidaus tvarkos taisyklių 70 punktu, nepagrįstas. Visą laiką 5 darbo vieta yra skiriama kartu su kitomis darbo vietomis. Pagal darbo grafiką, ji buvo paskirta dirbti į du darbo barus, bet iš vaizdinės medžiagos matyti, kad be forminimo ji atliko ir dokumentų tvarkymo vietai priklausančią funkciją, t. y. numeravo įformintas deklaracijas bei surišo jas į pakelį, kuris pasibaigus pamainai pateikiamas Vilniaus teritorinės muitinės archyvui. Šalčininkų kelio poste yra taikoma praktika, kad deklaracijos numeruojamos visų pareigūnų nepriklausomai nuo to, kas dirba 3 darbo vietoje.
14.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo NAS stebėjimo aspektus. NAS kompiuteryje buvo du pranešimai apie įtartinas krautas transporto priemones, NAS kompiuterį stebėjo formindama krautas transporto priemones ir tikrai negirdėjo garsinio signalo, o kadangi vaizdas ekrane nepasikeitė, buvo įsitikinusi, jog ten ir yra tos krautos transporto priemonės. Tačiau atsakovas šitų aplinkybių nevertino. D. Č. nebuvo paskirta dirbti į 5 darbo vietą, tačiau tai nereiškia, kad ji visą dieną nestebėjo NAS. Vadovaujančiam pareigūnui tenka didelė atsakomybė, todėl jis, išgirdęs NAS signalą, net tik patikrina minėtą kompiuterį, bet ir pasiteirauja kitų pareigūnų, ar girdėjo garsinį signalą bei matė pranešimą. Taigi atsakovo teiginiai yra nelogiški bei nepagrįsti, kad D. Č. neturėjo pareigos reaguoti į NAS pranešimo garsinį signalą.
14.5. Tuo metu, kai nepagrįstai buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, buvo parengtas naujas darbo vietų aprašymas, kad ateityje atsakovas negalėtų nepagrįstai bausti pareigūnų. Atsakovas (apeliantas) tiek tyrimo metu, tiek posėdžio metu net nebandė įsigilinti, kokios yra darbo sąlygos poste. Dirbant 9 darbo vietoje, fiziškai neįmanoma tinkamai įgyvendinti 5 darbo vietos aprašymo funkcijų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1P-1053, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad ji, 2019 m. gegužės 2–3 d. dirbdama Šalčininkų kelio poste, 5 darbo vietoje (nuo 2019 m gegužės 2 d. 9.00 val. iki gegužės 3 d. 9.00 val.) ir 9 darbo vietoje (2019 m. gegužės 2 d. nuo 13.00 iki 17.00 val.) privalėjo vykdyti 5 darbo vietos posto pareigūnui paskirtas funkcijas – stebėti NAS naudotojo sąsają bei joje fiksuotus įvykius, susipažinti su NAS pranešime pateikta informacija, operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos, informuoti vadovaujančią pareigūnę D. Č. arba posto pamainos viršininką apie NAS pranešimą bei jo turinį bei duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimą ir apie tikrinimo eigą informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką, tačiau šių funkcijų neatliko. Atsakovas nustatė, kad į Šalčininkų kelio postą 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. atvykus automobiliui Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir NAS pateikus pranešimą apie į postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, kuriame buvo nurodyta „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. (duomenys neskelbtini)“, pareiškėja operatyviai nereagavo į sistemos pranešimą apie aptiktą įtartiną valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės teritorijos, pastebėjusi NAS pranešimą apie aptiktą įtartiną valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai informavo vadovaujantį pareigūną (D. Č.), kai transporto priemonė jau buvo išvykusi iš posto teritorijos (16.36 val.), nedavė pavedimo atsakingam pareigūnui atlikti transporto priemonės Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją bei tuo sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 1P-1053. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pažeidimas buvo sąlygotas netinkamo darbo organizavimo, neužtikrinant tinkamo pareigūnų kiekio kontrolės poste, tai sąlygojo, kad pareiškėja tuo pačiu metu turėjo dirbti ne viename, o trijuose darbo baruose, tai yra objektyviai neįmanoma. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, trukdančios pareiškėjai tinkamai atlikti savo pareigas.
18. Atsakovas Muitinės departamentas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Atsakovo teigimu, dėl to buvo padarytos netinkamos išvados.
19. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2034-968/2021). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Ši proceso norma įpareigoja ginčą nagrinėjantį administracinį teismą, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, neapsiriboti vien tik šalių paaiškinimais bei jų pateiktais įrodymais, tačiau suponuoja jo pareigą atlikti visus būtinus procesinius veiksmus, kad visapusiškai ir objektyviai būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-442/2015). Pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.
21. Skundžiamas įsakymas, be kita ko, buvo grindžiamas Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1B-677 sudarytos komisijos 2019 m. spalio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-3288. Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Išvadoje yra aiškiai konstatuota, kad 15.25 val. garsinis signalas suveikė ir jis girdisi, tačiau pareiškėja tuo metu, sėdėdama prie kompiuterio, į signalą nereaguoja (Išvados 13 psl. aptarta 5 kompaktiniame diske užfiksuota informacija). Muitinės departamentas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėta vaizdo medžiaga, kurioje aiškiai girdisi NAS pranešimo garsinis signalas nagrinėjamu laikotarpiu (Išvados 13 psl. 15:25:04), tačiau šios aplinkybės teismas nepastebėjo ir nemotyvuotai padarė priešingą išvadą, kuri akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems dokumentams.
22. Šiuo atveju iš byloje esančios Išvados matyti, kad buvo vertintas 5 kompaktinis diskas (Namelis Nr. 5), Išvadoje aprašytas 5 kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas, kuriame, kaip nurodyta Išvadoje, matosi muitinės tarnybinių patalpų vidus, kuriose dirba pareiškėja ir D. Č. (vaizdo įrašo pradžia 15:20:04; vaizdo įrašo pabaiga 15:54:30), užfiksuotas atsakovo nurodomas NAS pranešimo garsinis signalas (15:25:04), kurio metu pareiškėja sėdi prie kompiuterio, tvarko dokumentus. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamentas šio kompaktinio disko, kuriame yra fiksuota su pareiškėjos tarnybiniu pažeidimu susijusi aktuali informacija, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Kaip matyti iš Muitinės departamento 2020 m. kovo 6 d. lydraščio Nr. (5.20)3B-1852 dėl filmuotos medžiagos pateikimo, Departamentas pirmosios instancijos teismui pateikė tik keturis kompaktinius diskus, aprašytus Išvadoje, kuriuose nėra atsakovo nurodytos aktualios informacijos dėl NAS pranešimo garsinio signalo (15:25:04), kurio metu pareiškėja sėdi prie kompiuterio, tvarko dokumentus. 4 kompaktiniame diske yra užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matosi muitinės tarnybinių patalpų vidus, kuriose dirba pareiškėja ir D. Č. (vaizdo įrašo pradžia 15:54:29; vaizdo įrašo pabaiga 16:50:55), tačiau atsakovo nurodomas NAS pranešimo garsinis signalas (15:25:04) jame neužfiksuotas.
23. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ginčijamo Įsakymo teisėtumą vertino iš esmės remdamasis tik Išvadoje nurodomomis aplinkybėmis, tačiau teismas nepatikrino visų Išvadose nustatytų aplinkybių, remdamasis vaizdine medžiaga, nors pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas buvo grindžiamas būtent vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga.
24. Pažymėtina, kad, perklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėja teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog byloje nėra pateiktas pagrindinis įrodymas – 5 kompaktinis diskas, kuriame yra aktuali, su pažeidimu susijusi informacija, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl žmogiškos klaidos pirmosios instancijos teismui nepateikė 5 kompaktinio disko, tačiau teismas, pareiškėjai nesutinkant su jai inkriminuotu pažeidimu ir nesant byloje reikšmingos vaizdinės medžiagos (5 kompaktinio disko), lėmusios Įsakymo priėmimą, bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė skundžiamą teismo sprendimą.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, nesurinko visų galimų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, 5 kompaktiniame diske, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir kurios teismas neišreikalavo iš atsakovo, nurodyta informacija, kuria atsakovas remiasi Išvadoje ir kuria jis iš esmės grindžia tarnybinio nusižengimo padarymą, yra reikšmingas įrodymas, kuris turi būti ištirtas ir įvertintas nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka yra nevertinamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė