Administracinė byla Nr. eA-2333-381/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00469-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir P. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai A. P. ir P. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 22M60033 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jie pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigė, kad kilmės šalyje jiems nesaugu, nes juos persekioja (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti juos į kilmės valstybę, uždraudė pareiškėjui A. P. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos ir įvedė įspėjimą dėl draudimo atvykti 3 metus nuo išsiuntimo dienos, tačiau P. P. tokio draudimo netaikė.
4. Pareiškėjai nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, kad jie pateikė abstraktaus pobūdžio, neišsamią ir prieštaringą informaciją, neįrodė realios ir individualios grėsmės tikimybės. Atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei dėl jos pareiškėjams kylantį pavojų ir baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę ir nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Jiems kilusios grėsmės lygis turėjo būti vertinamas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) valstybėje, o atsižvelgiant ir į susidariusios situacijos ypatumus, reikšmingus faktus bei aplinkybes (kartu įvertinant ir prognozuotinos potencialios grėsmės tikėtinumo laipsnį).
5. Pareiškėjai apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes gali patvirtinti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nepaskyrė medicininės ekspertizės šiems faktams patikrinti, nors skyrė ekspertizę pareiškėjų amžiui nustatyti. Be to, atsakovas Sprendime įvardijo, kad jų parodymuose esama prieštaringumo. Tačiau klausimai, susiję su (duomenys neskelbtini), buvo užduoti ne vienas paskui kitą.
6. Pareiškėjų nuomone, atsakovas pažeidė privalomus tyrimo visapusiškumo ir išsamumo reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjų asmens statusui identifikuoti nepritaikė ESTT nustatytų grėsmės individualumo kriterijų. Atsakovas nepagrįstai nepripažino tinkamais įrodymais aplinkybių, sietinų su pareiškėjų atžvilgiu policijoje taikytų fizinio smurto epizodais, taip pažeisdamas tyrimui keliamus privalomus visapusiškumo ir išsamumo reikalavimus. Remdamiesi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išaiškinimu, pareiškėjai teigė, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovas neįvykdė pareigos atliekant tyrimą vadovautis ESTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas savaip interpretavo šias nuostatas ir didžiausią įrodinėjimo naštą priskyrė pareiškėjams. Atsakovo išvada, kad pareiškėjų gyvybei ir (ar) sveikatai negresia pavojus, yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama vien prielaidomis.
7. Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), iš esmės rėmėsi EPPB ataskaita, tačiau neatsižvelgė, jog pareiškėjų pateikiami duomenys patvirtina jiems gresiantį individualų pavojų, todėl nepagrįstai atsisakė suteikti papildomą apsaugą.
8. Spręsdamas dėl pareiškėjų išsiuntimo, atsakovas rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nors šiuo atveju pareiškėjai savo elgesiu neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, jie visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padarę tvarkų ar taisyklių pažeidimų, o jų pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl tikėtino persekiojimo.
9. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai pareiškėjui A. P. taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nes šis pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, jis laikėsi nustatytų tvarkų, o išvyko iš kilmės valstybės siekdamas vienintelio tikslo – saugaus gyvenimo.
11. Migracijos departamentas nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Tyrimo metu nustatyta, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimai neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo, tikėtinų jo motyvų ir tikslų juos persekioti, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
12. Pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymas dėl papildomos apsaugos suteikimo iš esmės buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tačiau tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Remiantis Migracijos departamento turima informacija, pareiškėjų kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjų pasakojimai yra abstraktūs, neišsamūs, prieštaringi: pareiškėjai iš esmės papasakojo tą pačią istoriją, tačiau bandant išsiaiškinti istoriją sudarančių įvykių detales, pareiškėjų pasakojimai išsiskyrė, ėmė prieštarauti vienas kitam. Įvertinęs pareiškėjų pasakojimus kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, atsižvelgęs į jų paaiškinimus, Migracijos departamentas pareiškėjų pasakojimus apie priežastis, lėmusias išvykimą iš kilmės šalies, vertino kritiškai bei nelaikė savaime patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą.
14. Nepagrįsti pareiškėjų skundo argumentai, kad Migracijos departamentas neįvertino (duomenys neskelbtini), nepaskyrė medicininės ekspertizės. Įstatyme nėra nustatyta imperatyvios pareigos atsakovui vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą, skirti medicininę ekspertizę. Tokia ekspertizė yra organizuojama tik tais atvejais, kai nustatoma, kad medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, kurie gali turėti esminės įtakos nustatant, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus. Nagrinėjamu atveju jokia medicininė ekspertizė negali atsakyti į klausimus, (duomenys neskelbtini).
15. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją iš keleto įvairių šaltinių, kartu iš ESPA, Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos kilmės šalies informacinio tinklo, kitų Europos valstybių institucijų surinktos informacijos, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių. Pareiškėjai nenurodė jokios naujesnės informacijos ar duomenų, paneigiančių atsakovo išvadas.
16. Migracijos departamento Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti A. P. į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjai skunde nepateikė. Be to, pareiškėjai turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tuomet bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.
17. Dėl draudimo pareiškėjui A. P. atvykti termino proporcingumo atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Be to, pareiškėjai neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime, jais pagrindžiamas tokio termino proporcingumas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjai pirmiausia atvyko į Baltarusiją, tačiau ten nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, neteisėtai kirto sieną ir atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjų A. P. ir P. P. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 22M60033 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą pareiškėjui A. P. atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.
19. Teismas nustatė, kad pirminės apklausos 2021 m. rugpjūčio 31 d. metu pareiškėjas P. P. nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), asmens dokumentų neturi, nes bėgo slapstydamasis. Iš kilmės valstybės jis išvyko 2021 m. liepos 20 d. kartu su broliu. (duomenys neskelbtini). Į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 25 d., keliavo krovininiame vilkike, kol pamatė Europos Sąjungos vėliavą.
20. Pirminės apklausos 2021 m. rugpjūčio 31 d. metu pareiškėjas A. P. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), asmens dokumentų neturi, nes nepilnamečiams jie neišduodami, šiek tiek moka angliškai, paskutinė gyvenamoji vieta kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini). Iš kilmės valstybės jis išvyko 2021 m. liepos 23 d. Pareiškėjas teigė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso, tačiau (duomenys neskelbtini). Tikslios atvykimo į Lietuvos Respubliką datos jis nepamena, nurodė pėsčiomis nelegaliai vykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ten sėdę į vilkiką, kuris juos uždarytus vežė penkias dienas ir paleido Lietuvos pasienyje. Pareiškėjas nelegaliai kirto sieną ir buvo sulaikytas Lietuvos pasienio pareigūnų.
21. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 27 d., metu pareiškėjas P. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
22. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 27 d., metu pareiškėjas A. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
23. Kilus abejonių dėl tikrojo pareiškėjų biologinio amžiaus, buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratoriją ir atliktas pareiškėjų amžiaus nustatymo tyrimas. Valstybės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. rugsėjo 21 d. išvadoje Nr. (10.4.6) SD-MK-232 nurodyta, kad P. P. biologinis amžius apie 18 metų (+/- 1 metai), o A. P. – apie 22 metus (+/- 2 metai). Pareiškėjai nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, tačiau apklausų metu minėjo specifines geografines vietoves (duomenys neskelbtini), todėl buvo konstatuota, kad jie galimai yra iš (duomenys neskelbtini), taigi už savo kilmės valstybės ribų.
24. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl teismo vertinimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tos pačios aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, tačiau nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
25. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti išvada, jog pareiškėjams (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Remdamasis tyrimo metu surinkta informacija atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pritarė atsakovo išvadai, jog kilmės valstybės informacija nepagrindžia galimybės (duomenys neskelbtini).
26. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, abstrakčios ir prieštaringos, todėl nepagrindžia prašymo. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, išsiskyrė pareiškėjų pasakojimai, ėmė ryškėti prieštaravimai ir nesutapimai: 1) nesutapo momentas, kada pareiškėjams tapo aišku, kad (duomenys neskelbtini); 2) nesutapo aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini); 3) išsiskyrė pareiškėjų pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) elgesį (duomenys neskelbtini); 4) prieštaringas pasakojimas apie paleidimo aplinkybes (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas pritarė atsakovo išvadai, kad šiuo atveju nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
27. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojami ar diskriminuojami. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.
28. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjams Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas nurodė, kad šis prašymas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjų pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Teismas, pripažinęs, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, nusprendė, kad Sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai.
29. Teismas pritarė atsakovo sprendimui išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, tačiau nepritarė atsakovo išvadai taikyti pareiškėjui A. P. maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas A. gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, proporcinga šiam pareiškėjui uždrausti atvykti trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.
III.
30. Pareiškėjai A. P. ir P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują – tenkinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. P. ir P. P. skundą visa apimtimi; jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jų bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.
31. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjų neatitikties pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo reikalavimams. Pareiškėjams kyla individuali persekiojimo grėsmė dėl (duomenys neskelbtini) motyvų, nes (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pasakojimas sutampa su kilmės šalies informacija, jų pasakojimas nėra išgalvotas, yra realus, dėl patiriamo persekiojimo pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybė ir sveikatą, todėl jiems suteiktinas prieglobstis.
32. Pareiškėjai persekiojami (duomenys neskelbtini), P. P. yra nepilnametis, todėl abu broliai priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei, jiems suteiktina papildoma apsauga. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio statusas - vaikas (LVAT 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021). Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir (arba) atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti. Migracijos departamentas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjo ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias kaip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos Pareiškėjams ir jie pagrįstai to bijo. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš Pareiškėjus gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.
33. Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
34. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti juos bei ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.
35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų skundą atmeti kaip nepagrįstą.
36. Atsakovas nurodo, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 22 punktą prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atsakovo atlikto tyrimo metu konstatuota, kad pareiškėjų pasakojimai, kuriais jie grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktūs, neišsamūs, prieštaringi, o bandant pasiteirauti dėl atskirų įvykių detalių, pareiškėjų pasakojimai pradėjo skirtis, prieštarauti vienas kitam. Pareiškėjų pasakojimo vertinimas kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija sudarė pagrindą kritiškai vertinti priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės šalies, ir nelaikyti jų savaime patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Pareiškėjų pateikta istorija pagrįstai vertinta kaip pramanyta bei nepagrindžianti tarptautinės apsaugos būtinybės.
37. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimai neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Atitinkamai nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje jiems grėstų persekiojimas, todėl jų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
38. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, todėl pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjų kilmės šalį nesudarė pagrindo pripažinti, kad jie atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėta, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, jog situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi. Tokios informacijos nepateikė ir pareiškėjai.
39. Pareiškėjų argumentas, kad jie persekiojami (duomenys neskelbtini) motyvais, P. P. yra nepilnametis, todėl abu priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. ESPA išskiria padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl skunde minimi išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjų atveju nėra aktualūs ir netaikytini.
40. Pareiškėjams draudimo atvykti į Lietuvą terminas nustatytas atsižvelgus į tai, kad jie neteisėtai atvyko į šalį, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, be to, draudimo atvykti terminas neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus termino. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
41. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos, teisėtumo ir pagrįstumo.
42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.
44. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
46. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
47. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
48. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
49. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
50. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvavo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų ir prisistatė esatys nelydimi nepilnamečiai: P. P. nurodė, kad yra gimęs 2006 m. balandžio 24 d., o A. P. – 2005 m. kovo 21 d.
51. Atsakovo tyrimo metu nustatyta, kad abu pareiškėjai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Atlikus amžiaus nustatymo procedūras, Valstybės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. rugsėjo 21 d. išvadoje Nr. (10.4.6) SD-MK-232 nurodyta, kad P. P. biologinis amžius apie 18 metų (+/- 1 metai), o A. P. biologinis amžius - apie 22 metus (+/- 2 metai).
52. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir gyvenamojoje vietoje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamais pagrįstumą. Kadangi pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jų pasakojamas aplinkybes, tai atsakovas jų nurodytų faktų patikimumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar pasakojimas pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.
53. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjų pasakojimai apie įvykius, paskatinusius juos išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra abstraktūs, neišsamūs, prieštaringi. Atsakovas pažymėjo, kad abu pareiškėjai pasakojo tą pačią istoriją, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau bandant sužinoti istoriją sudarančių įvykių detales, jų pasakojimai išsiskyrė, ėmė prieštarauti vienas kitam: nesutapo momentas, kada pareiškėjams tapo aišku, jog (duomenys neskelbtini), nesutapo aplinkybės apie (duomenys neskelbtini). Skyrėsi pareiškėjų pasakojimų detalės apie (duomenys neskelbtini) elgesį su jais (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad P. P. iš pradžių nurodęs, jog (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė, kad (duomenys neskelbtini). A. P. pasakojimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau apie vaizdo medžiagą neužsiminė ir tik vėliau pasakius, kad jo brolis P. P. nurodė, jog buvo parodyta vaizdo medžiaga, A. P. nurodė, kad būtų apie tai papasakojęs, jeigu būtų jis būtų apie tai paklaustas. Dėl to atsakovas pagrįstai tokį pareiškėjų pasakojimą laikė stokojančiu patikimumo, grindžiamą „nenustatytais faktais“, todėl vertino šią istoriją kaip pramanytą ir nepagrindžiančią tarptautinės apsaugos būtinybės. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo padarytų išvadų dėl pasakojimo realumo ir patikimumo.
54. Teisėjų kolegija nepagrįstais ir deklaratyviais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjų istorija sutampa su kilmės šalies informacija. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjų pasakojimas nebuvo visiškai suderinamas su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija apie situaciją kilmės šalyje ir galimybę joje veikti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo surinktą kilmės informaciją, (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas pripažino, kad tokie jų pasakojimai kilmės šalies informacijos kontekste yra mažai tikėtini, nes (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su tokiu atsakovo vertinimu, kad (duomenys neskelbtini).
55. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios jų nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Kadangi pareiškėjai nenurodė realių individualaus pobūdžio jų persekiojimo aplinkybių, tai teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjų įvardytos priežastys nėra susijusios nė su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga, todėl jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.
56. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad netinkamai įvertintos aplinkybės pareiškėjams suteiktinos papildomos apsaugos aspektu. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstos kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjai, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal Migracijos departamento surinktą informaciją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pagrįstai pareiškėjai pripažinti neatitinkančiais Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalavimų.
57. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodė, kad jie persekiojami (duomenys neskelbtini) motyvais, be to, P. yra nepilnametis, todėl abu priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei, todėl jiems suteiktina papildoma apsauga. Pažymėtina, kad pareiškėjai negrindė savo prašymo persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) motyvų priežastimi ir jo neįrodinėjo. Be to, šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjų priskirti prie padidintos rizikos grupės pagal EPPB nustatytus reikalavimus, nes EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai nėra aktualūs pareiškėjų situacijai – pareiškėjai, jų teigimu, yra kilę iš (duomenys neskelbtini), o EPPB išskyrė padidintos rizikos asmenų profilius (duomenys neskelbtini).
58. Kartu pažymėtina ir tai, kad prieglobsčio prašymą suteikti prieglobstį tais pačiais pagrindais teikė abu broliai, nurodydami, jog jie yra nepilnamečiai nelydimi asmenys. Kilus abejonių dėl jų tikro biologinio amžiaus, buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas A. P. yra pilnametis. Dėl to šio pareiškėjo prašymas prieglobsčio buvo nagrinėjamas kaip pilnamečio asmens. Pareiškėjas P. P. į Lietuvą atvyko kartu su broliu A., prašymą grindė analogiškomis kylančiomis kilmės šalyje grėsmėmis, todėl jo kaip nepilnamečio prašymas buvo nagrinėjamas kartu su brolio prašymu. Išnagrinėjus pareiškėjų prašyme nurodytas prašymo suteikti prieglobstį priežastis bei argumentus ir netenkinus pareiškėjo A. P. prašymo suteikti prieglobstį, analogiškais motyvais buvo atmestas ir pareiškėjo P. P. prašymas suteikti prieglobstį.
59. Pažymėtina, kad šiuo atveju P. P., kaip galimai nepilnametis asmuo, buvo asmeniškai apklaustas apie prieglobsčio prašymo pateikimo priežastis, jis teikė savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, tačiau nenurodė jokių kitų, individualių, būdingų tik vaikams, pagrindų prieglobsčio ar papildomos apsaugos prašymui pateikti, tokių indikacijų apie individualius, būdingus tik vaikams, pagrindus nenustatė Migracijos departamentas ir teismas. Dėl to laikytina, kad individualaus P. P., kaip galimai nepilnamečio asmens, prašymo vertinimo pareiga šiuo atveju buvo išpildyta.
60. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad teikdami prašymą pareiškėjai nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių įrodymų bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių (pareiškėjas A. P. teigė esąs nepilnametis, nors tyrimas patvirtino, jog jis yra apie 22 (+/- 2 metai) amžiaus, o P. P. teigė esantis 16 m., nors tyrimo metu patvirtina, kad jo biologinis amžius apie 18 metų (+/- 1 metai), įvertinus pareiškėjų buvimo Lietuvoje trukmę, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinimui, kad pareiškėjui P. P. turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga, kaip nepilnamečiui vaikui, ar kad tokios apsaugos nesuteikus nebūtų deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja inter alia 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų tikslai.
61. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovas turėjo surinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija tokius jų teiginius pripažįsta deklaratyviais. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija atitinka naujumo ir aktualumo kriterijus, priešingos informacijos pareiškėjai nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir kad padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija