patvirtinta

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2023 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3-105

Vandenilio PILDYMO infrastruktūros PLĖTROS IR VANDENILIU varomų KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO LietuvoJE SKATINIMO GaIRĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vandenilio pildymo infrastruktūros plėtros ir vandeniliu varomų kelių transporto priemonių Lietuvoje skatinimo gairėmis (toliau – Gairės) siekiama numatyti tikslus ir priemones, kuriais būtų užtikrinama vandenilio pildymo infrastruktūros plėtra ir skatinamas vandeniliu varomų transporto priemonių naudojimas Lietuvoje.

2. Gairės skirtos laikotarpiui nuo 2023 metų iki 2030 metų.

3. Gairės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymu, 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, 2021 m. liepos 14 d. Europos Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (KOM (2021) 559 galutinis) (toliau – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo), ir 2022 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos Tarybos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES – Bendras požiūris (9111/22) (toliau – Bendras požiūris).

4. Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Alternatyviųjų degalų įstatyme, Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir kituose nurodytuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

GAIRIŲ POREIKIO PAGRINDIMAS

5. Gairės nustato pagrindines vandeniliu varomų kelių transporto priemonių (toliau – TP) naudojimo skatinimo priemones ir vandeniliui pildyti reikalingos infrastruktūros plėtros tikslus bei prioritetus siekiant efektyviai planuoti vandeniliu varomų TP naudojimo skatinimą ir vandenilio pildymo infrastruktūros plėtrą. Gairėmis siekiama paskatinti verslą, viešąjį sektorių ir visą visuomenę naudotis vandeniliu varomomis TP, įrengti ir plėtoti vandenilio pildymo infrastruktūrą, skatinant alternatyviųjų degalų (toliau – AD) naudojimą, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

6. Europos Sąjungoje (toliau – ES) vandenilio panaudojimo transporto sektoriuje potencialą pagrindžia šie ES strateginiai dokumentai:

6.1. 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (KOM (2020) 301 galutinis) (toliau – Europos vandenilio strategija). Europos vandenilio strategijoje pateikiama vizija, kaip ES galėtų žaliąjį vandenilį, gaunamą vykdant vandens elektrolizę ir jai naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, išnaudoti įvairių sektorių, tarp jų ir transporto, priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti:

6.1.1. Europos vandenilio strategijoje pabrėžiama, kad Europoje ir visame pasaulyje vandeniliui skiriama vis daugiau dėmesio. Vandenilį galima naudoti kaip žaliavą, degalus, energijai perduoti arba energijai kaupti, be to, yra daugybė jo panaudojimo pramonės, transporto, energetikos ir statybų sektoriuose galimybių. Svarbiausia, kad naudojamas vandenilis neišskiria anglies dioksido (toliau – CO₂) ir beveik neteršia oro. Taigi jis gali padėti sumažinti pramonės procesų ir ekonomikos sektorių, kuriuose reikia skubiai mažinti išmetamo CO₂,skaičių, bet tai padaryti sudėtinga, taip pat priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dėl visų šių priežasčių vandeniliui tenka itin svarbus vaidmuo ES siekiant įgyvendinti įsipareigojimą iki 2050 metų neutralizuoti ES daromą poveikį klimatui, o viso pasaulio mastu – įgyvendinti 2016 m. balandžio 22 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtą Paryžiaus susitarimą ir kartu iki nulio sumažinti taršą.

6.1.2. Transporto sektoriuje vandenilio panaudojimas yra perspektyvi galimybė ten, kur sunku elektrifikuoti TP. Pirmame etape vandenilis gali būti pirmiausia panaudojamas miesto autobusuose, komercinio transporto parkuose ar konkrečiose geležinkelių tinklo dalyse, kurių elektrifikuoti neįmanoma. Vandenilis pildymo punktams galėtų būti tiekiamas iš regionų ar vietos elektrolizerių, tačiau jų plėtojimas turės būti grindžiamas TP parko paklausos analize ir įvairiais lengvųjų ir sunkiųjų TP reikalavimais.

6.1.3. Greta elektrifikavimo vandenilio panaudojimas turi būti skatinamas sunkiosiose kelių TP, įskaitant tolimojo susisiekimo autobusus, specialiosios paskirties TP ir tolimojo susisiekimo vilkikus, atsižvelgiant į didelį jų išmetamo CO₂ kiekį.

6.2. 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Planas „REPowerEU“ (KOM (2022) 230 galutinis) (toliau – Planas „REPowerEU“). 2022 m. kovo mėnesį Europos Vadovų Taryboje buvo nutarta kuo greičiau laipsniškai panaikinti Europos priklausomybę nuo Rusijos Federacijos energijos importo. Remdamasi 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (KOM (2022) 108 galutinis)ׅ, Europos Vadovų Taryba paragino Europos Komisiją skubiai pateikti išsamų planą, kurio tikslas – sparčiai sumažinti ES šalių priklausomybę nuo Rusijos Federacijos iškastinio kuro, spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema ir tikra energetikos sąjunga. Plane „REPowerEU“ pabrėžiama, kad vandenilis iš atsinaujinančių išteklių bus itin svarbus siekiant pakeisti dujas, anglis ir naftą nuo iškastinio kuro labai priklausančiuose pramonės ir transporto sektoriuose.

6.3. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Šiam dokumentui tenka esminis vaidmuo įgyvendinant pertvarką transporto sektoriuje, norint pasiekti, kad iki 2050 metų transporto sektoriaus poveikis klimatui būtų neutralus. Pagrindinis Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo siekis yra remti AD viešosios įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros diegimą kelių transporto, aviacijos ir vandens transporto sektoriuose visoje ES:

6.3.1. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti, kad visoje ES būtų suformuotas tinkamas naudoti tankus ir platus AD infrastruktūros tinklas. Visos AD varomos TP (įskaitant laivus ir orlaivius) turi laisvai judėti po ES, naudodamosi pagrindine infrastruktūra – greitkeliais, uostais ir oro uostais. Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo tikslai:

6.3.1.1. užtikrinti būtinąją infrastruktūrą, kad būtų remiamas AD varomų visų rūšių TP naudojimas visose valstybėse narėse, kad būtų pasiekti ES klimato politikos tikslai;

6.3.1.2. užtikrinti visišką infrastruktūros sąveikumą;

6.3.1.3. užtikrinti visapusišką vartotojų informavimą ir tinkamas mokėjimo galimybes.

6.3.2. Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo pabrėžiama, kad vandeniliu varomų TP rinkoje kol kas yra labai mažai. Tačiau būtina įrengti reikiamą vandenilio pildymo infrastruktūrą, kad TP parką būtų galima labai išplėsti, kaip numatyta Europos vandenilio strategijoje. Dabar vandenilio pildymo punktai įrengti tik keliose valstybėse narėse ir dauguma punktų iš esmės netinka sunkiosioms TP, todėl vandeniliu varomoms TP važinėti po visą ES neįmanoma. Privalomais viešųjų vandenilio pildymo punktų diegimo reikalavimais turėtų būti užtikrinta, kad TEN-T pagrindiniame tinkle, apibrėžtame 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, 38 straipsnyje, būtų įdiegtas pakankamai tankus vandenilio pildymo punktų tinklas, o pildymo punktai būtų išdėstyti nustatytu atstumu, kad vandeniliu varomos lengvosios ir sunkiosios TP galėtų sklandžiai judėti visoje ES. Vandenilio pildymo punktai turėtų būti išdėstyti ne rečiau kaip kas 200 km, o pildymo punktų operatoriai jų eksploatuojamuose viešuosiuose vandenilio pildymo punktuose galutiniams naudotojams turi suteikti galimybę už degalų pildymo paslaugą atsiskaityti vietoje, neturint išankstinių specialių identifikacinių kortelių ar kitų priemonių.

6.3.3. Siekdamos užtikrinti, kad vandeniliu varomos TP degalų galėtų pasipildyti degalų paskirties vietoje, kuri paprastai yra miesto teritorijoje arba netoli jos, valstybės narės turėtų išanalizuoti, kokios vietos pildymo punktams tiktų geriausiai, ir, atsižvelgdamos į tai, apsvarstyti galimybę tokius punktus įrengti miestų transporto mazguose, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 1315/2013, arba netoli jų, arba daugiarūšio transporto mazguose, nes jie yra ne tik įprasta sunkiųjų TP paskirties vieta, bet ir galėtų būti naudojami vandeniliui tiekti kitų rūšių transportui, pavyzdžiui, geležinkelių ir vidaus vandenų transportui.

6.3.4. Sunkiųjų TP segmente labiausiai tikėtinas ankstyvas visuotinis vandeniliu varomų TP naudojimas. Todėl vandenilio pildymo infrastruktūra pirmiausia turėtų būti įrengiama šiame segmente, kartu užtikrinant, kad viešuosiuose vandenilio pildymo punktuose degalų pasipildyti galėtų ir lengvosios TP. Siekiant užtikrinti sąveikumą, visuose viešuosiuose vandenilio pildymo punktuose turėtų būti tiekiamas bent dujinis vandenilis, kurio slėgis 700 barų. Plėtojant infrastruktūrą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atsirandančių naujų technologijų, pavyzdžiui, skystojo vandenilio, kurios tinka įvairesnėms sunkiosioms TP ir kurioms tam tikri TP gamintojai teikia pirmenybę, panaudojimą.

7. Nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti AD naudojimo transporto sektoriuje tikslai:

7.1. Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad 2030 metais ne mažiau kaip 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių. Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnyje naftos degalų tiekėjams nustatyti privalomi įpareigojimai, kurie gali būti įgyvendinami naudojant nebiologinius skystuosius ir dujinius degalus (vandenilį) iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 27 straipsnyje numatytas tikslas, kad suminė biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 5,2 proc. 2030 metais.

7.2. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, numatyti šie tikslai:

7.2.1. iki 2027 metų pasiekti, kad visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudotų tik atsinaujinančius energijos išteklius;

7.2.2. pasiekti, kad elektromobiliai ir netaršios TP sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. lengvųjų TP parko, užtikrinti reikalingos įkrovimo ir pildymo infrastruktūros plėtrą;

7.2.3. iki 2030 m. gruodžio 31 d. pasiekti, kad per viešuosius pirkimus įsigyjamos ar paslaugoms teikti naudojamos kelių TP būtų netaršios ir, palyginti su bendru įsigyjamų ar paslaugoms teikti naudojamų kelių TP skaičiumi, sudarytų:

7.2.3.1. M1, M2, M3, N1 kategorijų TP – 100 proc.;

7.2.3.2. N2 ir N3 kategorijų TP – 16 proc.;

7.2.4. iki 2035 metų pasiekti, kad keleivių vežimo ir logistikos paslaugos miestuose būtų teikiamos tik netaršiomis TP;

7.2.5. TP įkrovimo ir pildymo infrastruktūra būtų nuosekliai plečiama atsižvelgiant į didėjantį netaršių TP skaičių.

7.3. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288„^Dėl^Nacionalinėsenergetinės nepriklausomybėsstrategijos patvirtinimo“,numatyta:

7.3.1. didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje, atnaujinant automobilių parką, pereinant prie modernaus ir efektyvaus viešojo transporto, optimizuojant transporto ir AD panaudojimo infrastruktūrą, ją elektrifikuojant ar naudojant AD;

7.3.2. skatinti gamtinių dujų ir kitų rūšių AD panaudojimą sunkiojo transporto ir laivybos srityse bei viešajame transporte, išnaudojant turimą suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties ir kitos suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros potencialą.

7.4. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, keliami šie tikslai:

7.4.1. darnios transporto sistemos plėtra, t. y. siekiama plėsti elektrifikuoto geležinkelių tinklo, spartaus elektromobilių įkrovimo tinklo, dviračių ir pėsčiųjų takų ir (ar) trasų infrastruktūrą, kurti viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemas, gerinti judumo sąlygas ir judumo paklausos valdymą, mažinti transporto triukšmo taršą;

7.4.2. siekti iki 2030 metų 30 proc. sumažinti Lietuvos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, palyginti su 2005 metais; iki 2025 metų stabilizuoti išmetamųjų ŠESD kiekį ir tuose sektoriuose, kuriuose iki šiol jis didėjo, – transporto ir žemės ūkio;

7.4.3. nuo 2023 metų įpareigoti valstybines įstaigas vartoti tik žaliąją elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu;

7.4.4. siekti, kad iki 2027 metų visas didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikėjai naudotų tik atsinaujinančių išteklių energiją; skatinti elektromobilumą, sukuriant vienodą, patogią ir lengvai pasiekiamą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

7.4.5. kurti pagrindą vandenilio energetikai; atsižvelgiant į ES patvirtintos vandenilio energetikos strategijos nuostatas, siekti, kad Lietuvoje atsirastų žaliojo vandenilio bandomieji projektai.

7.5. 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, numatyta įgyvendinti 6.1 uždavinį: „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“.

8. Lietuvos kelių TP statistika:

8.1. Lietuvos kelių transporto sektoriuje dominuoja iškastiniu kuru varomos TP. 2022 m. lapkričio 1 d., valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šalyje buvo registruotos 1 722 992 lengvosios TP (M1 ir N1 klasės), iš jų 68 proc. varomos dyzelinu, o 22 proc. – benzinu. AD (elektros energija, vandeniliu, suslėgtomis ir suskystintomis gamtinėmis dujomis) varomų lengvųjų TP, tarp kurių yra vienas vandeniliu varomas M1 klasės automobilis, procentinė dalis sudarė 0,69 proc. TP parko.

8.2. Šalyje registruota 8 014 autobusų (M2 ir M3 klasės), iš jų 87,5 proc. varomi dyzelinu. AD (elektros energija, vandeniliu, suslėgtomis ir suskystintomis gamtinėmis dujomis) varomi autobusai sudarė 9 proc. viso TP parko. Savivaldybių 2021 metų pabaigoje pateiktais duomenimis, viešajai keleivių vežimo paslaugai registruota apie 3 200 mikroautobusų (M2) ir autobusų (M3) (miesto / priemiesčio / tarpmiestiniams maršrutams), iš jų realiai eksploatuojama apie 2 900. Apie 70 proc. jų sudaro dyzelinės TP, elektrinių autobusų ir troleibusų dalis siekia 13 proc. (troleibusų yra apie 400), o gamtinėmis dujomis varomi autobusai sudaro dar 11 proc. Darant prielaidą, kad visi AD varomi autobusai (740) teikia viešojo transporto paslaugas, šiuo metu AD varomos viešojo TP sudaro apie 24 proc., tarp jų nėra vandeniliu varomų TP.

8.3. Šalyje registruotos 95 267 sunkiosios TP (N2 ir N3), iš jų didžioji dauguma (97,5 proc.) varomos dyzelinu. AD (elektros energija, vandeniliu, suslėgtomis ir suskystintomis gamtinėmis dujomis) varomų sunkiųjų TP dalis sudarė 0,17 proc., tarp jų nėra vandeniliu varomų TP.

8.4. Vandeniliu varomose TP vandenilis kuro elementuose yra paverčiamas į elektros energiją, kuri naudojama TP varyti. Tokios TP yra laikomos netaršiomis, nes neišskiria ŠESD emisijų ir kitų taršių junginių, todėl yra alternatyva, skatinanti AD naudojimo kelių transporto sektoriuje įvairovę. Šalyje šiuo metu nėra išplėtotos vandenilio pildymo infrastruktūros. Artimiausias vandenilio pildymo punktas yra Latvijos Respublikoje, Rygoje, tačiau jame yra tiekiamas pilkasis vandenilis, išgaunamas iš gamtinių dujų, kurio gavybos metu yra išskiriamas CO₂.

9. Esama vandenilio pildymo infrastruktūra:

9.1. 2022 m. spalio mėnesį Europoje iš viso veikė 157 vandenilio pildymo punktai, pritaikyti vandeniliu varomoms lengvosioms TP, turintys galimybę tiekti vandenilį 700 bar slėgiu. Daugiau nei 60 proc. esamų punktų (95) yra išdėstyti Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje.

9.2. 2022 m. spalio mėnesį Europoje iš viso veikė 38 vandenilio pildymo punktai, turintys galimybę tiekti vandenilį 350 bar slėgiu, pritaikyti sunkiosioms TP. Daugiau nei 60 proc. esamų punktų (23) yra išdėstyti Vokietijos Federacinės Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos teritorijose.

9.3. 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (KOM (2020) 789 galutinis) numatyta, kad šalyse narėse iki 2025 metų bus siekiama įrengti mažiausiai 500 vandenilio pildymo punktų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų Europos šalyse galėtų būti naudojama apie 3,7 mln. lengvųjų ir apie 45 tūkst. sunkiųjų (įskaitant autobusus) vandeniliu varomų TP.

10. 2022 m. birželio mėnesį pristatytoje Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje gairių ir jų įgyvendinimo veiksmų plano studijoje pabrėžiama, kad iki 2024 metų viename ar dviejuose miestuose dalis viešojo TP galėtų būti varoma vandeniliu. Kitame etape iki 2027 metų 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose dalis autobusų galėtų būti varoma vandeniliu. Laipsniškai iki 2050 metų visuose Lietuvos miestuose dalis autobusų būtų varoma vandeniliu. Studijoje taip pat pabrėžiamas didelis vandenilio panaudojimo sunkiojo krovininio transporto segmente potencialas.

III SKYRIUS

VANDENILIO PILDYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS TIKSLAI IR PRIEMONĖS

11. Plėtojant vandenilio pildymo infrastruktūrą, siekiant paskatinti vandeniliu varomomis TP važinėti Lietuvos teritorijoje ir sudaryti tokias galimybes, iki 2026 metų numatoma įrengti ne mažiau kaip 4 viešuosius vandenilio pildymo punktus. Pirmasis vandenilio pildymo punktas turėtų būti įrengtas iki 2024 metų pabaigos. Tikslas – iki 2030 metų pasiekti, kad Lietuvos teritorijoje veiktų ne mažiau kaip 10 (viešųjų ir privačių) vandenilio pildymo punktų:

11.1. Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. šalies teritorijoje šalia pagrindinių TEN-T kelių privalo būti įrengtas viešųjų vandenilio pildymo punktų tinklas, atitinkantis Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reikalavimus.

11.2. Vandenilio pildymo punktus rekomenduojama įrengti miestų transporto mazguose arba netoli jų, daugiarūšio transporto mazguose, kur paslaugos galėtų būti teikiamos ir kitų rūšių transportui.

12. Atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų ir Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo nuostatas, keliami šie vandenilio pildymo infrastruktūros projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai:

12.1. Planuojant ir įrengiant viešuosius vandenilio pildymo punktus reikia vadovautis nacionaliniais ir ES teisės aktais, tarp jų ir Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, taip pat atsižvelgti į nacionalinius, savivaldybių, visuomenės ir verslo poreikius.

12.2. Viešųjų vandenilio pildymo punktų įrengimo poreikis pirmiausia matomas TEN-T pagrindiniame tinkle. Bendrame požiūryje vandenilio pildymo punktus siūloma išdėstyti ne rečiau kaip kas 200 km, tačiau 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES(14322/22), pildymo punktus pasiūlyta išdėstyti ne rečiau kaip kas 100 km. Atsižvelgiant į minėtus pasiūlymus ir esamą šalies TEN-T pagrindinį kelių tinklą, vandenilio pildymo punktus rekomenduojama išdėstyti ne rečiau kaip kas 150 km. Visi viešieji vandenilio pildymo punktai, įrengti TEN-T kelių tinkle, turi būti šalia TEN-T tinklui priklausančio kelio arba ne toliau kaip 10 km nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio.

12.3. Viešųjų vandenilio pildymo punktų išdėstymą šalia pagrindinių TEN-T kelių reikia planuoti atsižvelgiant į kaimyninių valstybių vandenilio pildymo punktų tinklą.

12.4. Viešųjų vandenilio pildymo punktų operatoriai arba punktų savininkai turi užtikrinti, kad pildymo punktai būtų suprojektuoti taip, kad jais galėtų naudotis lengvosios, sunkiosios ir viešojo TP, t. y. punktai turėtų galimybę tiekti vandenilį 350 bar ir 700 bar slėgiu.

12.5. Vandenilio pildymo punktų operatoriai jų eksploatuojamuose viešuosiuose vandenilio pildymo punktuose galutiniams naudotojams turi suteikti galimybę už degalų pildymo paslaugą atsiskaityti vietoje, neturint išankstinių specialių identifikacinių kortelių ar kitų priemonių.

12.6. Viešųjų vandenilio pildymo punktų operatorių nustatomos kainos turi būti pagrįstos, lengvai ir aiškiai palyginamos, skaidrios ir nediskriminacinės. Viešųjų vandenilio pildymo punktų operatorių nustatomos kainos galutiniams naudotojams ir kainos judumo paslaugų teikėjams negali skirtis, taip pat negali skirtis skirtingiems judumo paslaugų teikėjams nustatomos kainos. Tam tikrais atvejais kainų lygis gali būti diferencijuojamas remiantis objektyviu pagrindimu.

12.7. Planuojant, projektuojant ir įrengiant viešuosius vandenilio pildymo punktus, turi būti užtikrinamos galimybės įrengta infrastruktūra naudotis visoms visuomenės grupėms ir asmenims. Ši infrastruktūra turi atitikti universalaus dizaino principus.

12.8. Vandenilio pildymo punktų operatoriai privalo užtikrinti, kad informacija apie viešųjų vandenilio pildymo punktų geografinę padėtį būtų pasiekiama visiems naudotojams viešai (interneto svetainėse) ir nediskriminaciniu būdu. Visi veikiantys viešieji vandenilio pildymo punktai turi teikti statinius ir dinaminius duomenis.

12.9. Į viešuosius vandenilio pildymo punktus turėtų būti tiekiamas dujinės arba skystos būsenos žaliasis vandenilis.

12.10. Lauke įrengiami vandenilio pildymo punktai, kuriuose tiekiamas dujinis vandenilis, naudojamas kaip motorinių TP degalai, turi atitikti standarte LST EN 17127:2021 „Vandenilio degalų pildymo punktai lauke, kuriuose tiekiamas dujinis vandenilis ir naudojami pildymo protokolai“ (toliau – standartas LST EN 17127:2021) pateiktus sąveikumo reikalavimus. Vandenilio, tiekiamo motorinėms TP skirtuose vandenilio pildymo punktuose, kokybės charakteristikos turi atitikti standarte LST EN 17124:2022 „Vandenilio kuras. Produkto specifikacija ir kokybės užtikrinimas, taikomi vandenilio kuro pildymo punktams, kuriuose tiekiamas vandenilis. Transporto priemonėms skirti kuro elementai su protonų mainų membrana (PMM)“ (toliau – standartas LST EN 17124:2022) pateiktus reikalavimus. Standarte LST EN 17124:2022 taip pat pateikiami vandenilio kokybės užtikrinimo metodai. Vandenilio tiekimo algoritmas turi atitikti standarto LST EN 17127:2021 reikalavimus. Vandeniliu varomų TP dujinio vandenilio pildymo jungtys turi atitikti standarte LST EN ISO 17268:2020 „Sausumos transporto priemonių pildymo dujiniu vandeniliu prijungiamieji įtaisai“ pateiktus reikalavimus.

13. Vandenilio pildymo infrastruktūrai įrengti numatytos finansavimo priemonės:

13.1. Viešiesiems vandenilio pildymo punktams įrengti numatyta 3,6 mln. Eur lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. „Recovery and Resilience Facility“, toliau – RRF). Finansavimui gauti skelbiamas konkursas. Galimas finansavimo intensyvumas – iki 100 proc., tačiau atsižvelgiant į planuojamą skirti finansavimo sumą ir RRF nustatytą siektiną rodiklio reikšmę vienam pildymo punktui įrengti gali būti skirta iki 900 tūkst. Eur, t. y. iki 40–60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Atsižvelgiant į 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonę Nr. 03-001-01-13-01 „Diegti pažangias technologijas, palaipsniui mažinant iškastinio kuro naudojimą, teikiant prioritetą vandenilio technologijoms“, kuria siekiama paskatinti žaliojo vandenilio, skirto transporto sektoriui, gamybą, pirmasis viešasis vandenilio pildymo punktas turėtų būti įrengtas iki 2024 metų pabaigos, o likę 3 – iki 2026 metų.

13.2. Pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742 (toliau – Investicijų programa), numatyti 26 mln. Eur AD įkrovimo ir (ar) pildymo infrastruktūrai įrengti, dalis šių lėšų galėtų būti skirta privatiems vandenilio pildymo punktams įrengti. Investicijų programos lėšos skirtos tik toms savivaldybėms, kurios parengė ir įgyvendino darnaus judumo miestuose planus 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.

IV SKYRIUS

VANDENILIU VAROMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ĮSIGIJIMO IR NAUDOJIMO SKATINIMO TIKSLAI IR PRIEMONĖS

14. Atsižvelgiant į didėjantį vandeniliu varomų kelių TP naudojimą ES šalyse, numatoma skatinti tokių TP įsigijimą ir naudojimą. Tikslas – pasiekti, kad iki 2030 metų bent 5 proc. šalyje visų įsigyjamų naujų TP būtų varomos vandeniliu.

15. Vandeniliu varomų TP įsigijimo skatinimas:

15.1. Skatinant vandeniliu varomų lengvųjų TP (M1, N1 klasės) įsigijimą, numatyta 79 mln. Eur RRF lėšų viešajam sektoriui ir juridiniams asmenims skatinti įsigyti visai netaršias lengvąsias TP (varomas elektra arba vandeniliu). Numatoma, kad galėtų būti skirta lėšų 22 500 TP įsigyti, iš jų, ekspertų vertinimu, apie 10 proc. (apie 2 000) galėtų būti vandeniliu varomos lengvosios TP. Planuojama už įsigytas naujas (iki 6 mėnesių) ir naudotas (iki 4 metų) vandeniliu varomas lengvąsias TP mokėti vienkartines kompensacijas, kurių dydis bus nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos užsakymu Europos socialinio fondo agentūros atliktą Grynųjų elektromobilių ir vandeniliu varomų automobilių įsigijimo išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimą.

15.2. Skatinant vandeniliu varomų viešojo TP (M2, M3 klasės) įsigijimą, Investicijų programoje ekologiškų viešojo TP įsigijimui skatinti numatyta 160 mln. Eur. Iki 2029 metų planuojama įsigyti ne mažiau kaip 342 naujas viešojo TP (siektina reikšmė – 562 naujos viešojo TP), iš jų vandeniliu varomų TP, ekspertų vertinimu, galėtų būti ne mažiau kaip 10 proc. (apie 30, siektina reikšmė – 50 vandeniliu varomų viešojo TP). Investicijų programos lėšos skirtos tik toms savivaldybėms, kurios parengė ir įgyvendino darnaus judumo miestuose planus 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.

15.3. Skatinant vandeniliu varomų sunkiųjų keleivinių ir krovininių TP (M2, M3, N2, N3 klasės) įsigijimą, numatyta 20,6 mln. Eur RRF lėšų 1 000 netaršių ir visai netaršių sunkiasvorių TP įsigyti, iš jų 500 sunkiųjų AD varomų krovininių TP (N2, N3 klasės) ir 500 sunkiųjų keleivinių (M2, M3 klasės) AD varomų TP. Vandeniliu varomos TP, ekspertų vertinimu, galėtų sudaryti bent 10 proc., t. y. 50 sunkiųjų (N2, N3 klasės) TP ir 50 sunkiųjų keleivinių (M2, M3 klasės) TP. Atsižvelgiant į atliktą darnaus judumo ir inovacijų skatinimo susisiekimo sektoriuje investicijų skatinamojo finansavimo poreikio išankstinį (ex-ante) vertinimą, šios lėšos bus skirtos ūkio subjektų, teikiančių viešąsias keleivių vežimo paslaugas (savivaldybių įmonių, privačių keleivių vežimo įmonių) ir krovinių vežimo paslaugas, TP parkams atnaujinti. Vadovaujantis atliktu vertinimu įsigyti nulinės emisijos sunkiųjų TP bus skatinama derinant finansines priemones (paskolas) su dotacija.

16. Kitos priemonės, skatinančios naudoti vandeniliu varomas TP:

16.1. Automobilių registracijos mokesčio lengvatos taikymas vandeniliu varomoms TP. Nuo 2020 m. liepos 1 d. registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) taikomas registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO₂ kiekis viršija 130 g/km. Siekiant griežtesnių aplinkosaugos standartų esamas registracijos mokestis turi būti peržiūrėtas atsižvelgiant į realias TP CO₂ emisijas, oro taršą, automobilio pagaminimo metus ir naudojamų degalų tipą. Šis mokestis nebūtų taikomas vandeniliu varomiems automobiliams ir taip tiesiogiai didintų vandeniliu varomų TP naudojimo patrauklumą.

16.2. Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos diegimas. Įdiegta elektroninės kelių rinkliavos informacinė sistema, sąveikaudama su dabar veikiančiomis ir diegiamomis kontrolės sistemomis (daugiafunkce pažeidimų kontrolės sistema, sektoriniais greičio matuokliais), leis vykdyti nuolatinę sunkiųjų TP stebėseną ir kontrolę (24 val. per parą). Tai bus prevencinė priemonė, neleidžianti sunkiųjų TP naudotojams išvengti pažeidimų nustatymo ir baudų dėl nesumokėtos kelių rinkliavos. Taip pat sistema yra orientuota į principą „teršėjas moka“, kur įvertinama TP tarša pagal nuvažiuotą atstumą, todėl TP savininkai būtų skatinami naudoti draugiškesnes aplinkai TP, tarp jų ir vandeniliu varomas sunkiąsias TP.

16.3. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pradėti taikyti sugriežtinti TP ar jomis teikiamų paslaugų viešųjų pirkimų reikalavimai. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, įsigydami TP ar jomis teikiamas paslaugas, turi užtikrinti, kad atitinkamą dalį įsigytų TP sudarytų netaršios TP arba atitinkama dalis paslaugų būtų teikiama netaršiomis TP. Nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. netaršios M1, N1, M2 (iki 50 g/km CO₂) kategorijų TP turi sudaryti 60 proc. pirkimų sandorių, o netaršios M3 klasės (varomos AD) – 80 proc., iš šio skaičiaus 50 proc. turi būti visai netaršios sunkiosios TP (iki 1 g/km CO₂). Nuo 2026 m. visos (100 proc.) įsigyjamos M3 klasės TP privalės būti varomos AD, iš jų 50 proc. turės būti nulinės taršos (0 g/km CO₂).

16.4. Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta sąlyga, kad nuo 2029 m. sausio 1 d. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų TP, turi būti pritaikytas naudoti AD.

16.5. Atleidimas nuo kelių naudotojo mokesčio. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1704, kuriame nuo 2023 m. liepos 1 d. įtvirtintas atleidimas nuo kelių naudotojo mokesčio, magistraliniais keliais važiuojant grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais. Pagal minėtą įstatymą, planuojama nuo 2026 m. sausio 1 d. už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais taikyti 75 proc. dydžio kelių naudotojo mokesčio lengvatą.

17. Skatinant naudoti vandeniliu varomas TP miestuose, savivaldybėms rekomenduojama:

17.1. kuriant ir plečiant mokamas automobilių statymo vietas miestuose, bent iki 2026 metų netaikyti automobilių statymo mokamose zonose mokesčio vandeniliu varomoms TP arba suteikti joms lengvatą;

17.2. miestuose nustatant mažos taršos zonas, kuriose draudžiamas arba ribojamas taršių TP eismas, sudaryti galimybes, kad ne trumpiau kaip iki 2026 metų šiose zonose būtų galima važinėti vandeniliu varomomis TP netaikant joms draudimų arba mažos taršos zonos mokesčių.

V SKYRIUS

INFORMACINĖS SKLAIDOS IR KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖS

18. Siekiant plėtoti vandenilio pildymo infrastruktūrą ir skatinti įsigyti vandeniliu varomas TP, Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose pateikiama aktuali informacija apie vandenilio pildymo infrastruktūros plėtros tikslus, įgyvendinimo eigą, finansines paskatas įsigyti vandeniliu varomas TP ir plėtoti pildymo infrastruktūrą, taip pat statistinė informacija, susijusi su vandeniliu varomomis TP, kita naudinga informacija bei nuorodos į kitų institucijų puslapius.

19. Organizuojami susitikimai, renginiai ir konferencijos vandenilio pildymo infrastruktūros plėtros bei vandeniliu varomų TP įsigijimo ir naudojimo skatinimo temomis. Juose kviečiami dalyvauti ir savo įžvalgomis ir pastebėjimais pasidalyti viešojo sektoriaus institucijų, privataus sektoriaus atstovai, pavyzdžiui, vandeniliu varomų TP pardavėjai, vandenilio pildymo punktų įrangos gamintojai, operatoriai, kiti atstovai, susisiekimo, aplinkosaugos, energetikos ir kitų sektorių ekspertai, kiti visuomenės nariai.

20. Įgyvendinant projektus ir dalijantis gerąja patirtimi vandenilio pildymo infrastruktūros plėtros ir vandeniliu varomų TP naudojimo skatinimo srityse plėtojamas dvišalis, daugiašalis ir tarptautinis bendradarbiavimas su užsienio institucijomis ir socialiniais partneriais.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Susisiekimo ministerija įsipareigoja ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti Gaires, jose numatytų priemonių įgyvendinimą ir prireikus Gaires atnaujinti. Gairės turėtų būti peržiūrėtos patvirtinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES.

____________________

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Finansavimas	Veiklos pradžia	Veiklos pabaiga	Rodiklis	Rodiklio rezultatas
1.	Viešųjų vandenilio pildymo punktų įrengimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos	2023 m. I ketv.	2026 m. II ketv.	Įrengtų viešųjų vandenilio pildymo punktų skaičius	4
2.	Fizinių ir juridinių asmenų skatinimas įsigyti vandeniliu varomas lengvąsias transporto priemones (toliau – TP)	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos	2023 m. II ketv.	2026 m. II ketv.	Fizinių ir juridinių asmenų įsigytų vandeniliu varomų lengvųjų TP skaičius	2 000
3.	Vandeniliu varomų viešojo TP įsigijimo skatinimas	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos	2023 m. II ketv.	2029 m. IV ketv.	Įsigytų vandeniliu varomų viešojo TP skaičius	30–50
4.	Vandeniliu varomų sunkiųjų TP ir sunkiųjų keleivinių TP įsigijimo skatinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos	2023 m. II ketv.	2026 m. II ketv.	Įsigytų vandeniliu varomų sunkiųjų TP ir sunkiųjų keleivinių TP skaičius	100
5.	Automobilių taršos mokesčio peržiūra ir lengvatos vandeniliu varomoms TP įsigyti įtvirtinimas, kitų priemonių, skirtų skatinti naudoti vandeniliu varomas TP, vertinimas	Valstybės biudžeto lėšos	2023 m. I ketv.	2023 m. IV ketv.	Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija dalyvauja teisės aktų rengimo procese ir prireikus teikia pastabas ir pasiūlymus	Nenustatomas
6.	Aktualios informacijos pateikimas ir nuolatinis atnaujinimas Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje	Valstybės biudžeto lėšos	2022 m. IV ketv.	2029 m. IV ketv.	Atnaujinama informacija visuomenei aktualiais klausimais ir statistinė informacija	Ne rečiau kaip kas ketvirtį
7.	Susitikimų, renginių ir konferencijų vandenilio naudojimo kelių transporto sektoriuje tema organizavimas	Valstybės biudžeto lėšos	2023 m. I ketv.	2029 m. IV ketv.	Renginiai ir konferencijos organizuojami nustatytu dažniu	Ne rečiau kaip kas pusmetį