Administracinė byla Nr. A-4225-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00157-2021-3 

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusiai užsienietei, jos atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Justinai Pilkauskaitei Kariniauskienei ir Umut Kesici,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusiai užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir užsienietė) iki 2022 m. sausio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2.  Centras teikime nurodė, jog 2021 m. liepos 13 d. prie Lietuvos Respublikos – Lietuvos Respublikos sienos Lenkijos Respublikos teritorijoje pareigūnai sulaikė 7 Irako Respublikos piliečius, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika. Minėti asmenys su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tarp minėtų asmenų buvo ir užsienietė. Užsienietė buvo perduota VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams. Aiškinantis užsienietės teisinę padėtį, buvo nustatyta, jog ji pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 29 d. bei buvo sulaikyta dėl neteisėto patekimo į Lietuvos Respubliką. Užsienietė su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir buvo apgyvendinta Centre. Teikime nurodyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) jos prašymą suteikti prieglobstį nagrinėja skubos tvarka. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. liepos 14 d. sprendimo užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms. Užsienietė buvo grąžinta į Centrą. Centras 2021 m. liepos 15 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus su prašymu sulaikyti užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 15 d. sprendimu sulaikė užsienietę Centre kartu su jos nepilnamečiais vaikais H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini) (moteris), A. H. H., gim. (duomenys neskelbtini) (vyras), B. H. H., gim. (duomenys neskelbtini) (vyras), I. H. H., gim. (duomenys neskelbtini) (vyras). Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir pritaikė užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų prieglobsčio byloje.     

3.  Teismo posėdyje Centro atstovė teikimą palaikė, užsienietės atstovas taip pat jam neprieštaravo. Užsienietė teismo posėdyje nedalyvavo.

 

II.

 

4Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 14 d. sprendimu teikimą tenkino ir pratęsė užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2022 m. sausio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5 Teismas nustatė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Užsienietė nėra pateikusi jokių asmens dokumentų ar jų kopijų, todėl negalima daryti išvados, kad nekyla abejonių dėl jos tapatybės. Be to, užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Dėl užsienietės pasišalinimo iš Centro ir neteisėto užsienio sienos kirtimo 2021 m. liepos 13 d. yra pagrindas manyti, jog užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į kilmės valstybę.

6Teismas nustatė, kad užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės pagrindai nėra išnykę.

 

III.

 

7.   Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8.   Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo, ypač apeliantės atveju, kai ji augina mažametį vaiką. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikytos tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

9.   Užsienietės vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi griežtai ribojama apeliantės ir jos vaiko judėjimo laisvė. Teismas nevertino, kaip apeliantės sulaikymas atsilieps jos nepilnamečių vaikų interesams Kokybiškos gyvenimo sąlygos yra labai svarbios vaiko raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi. Dėl šios priežasties teismas turėjo taikyti švelnesnę iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Apeliantė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo metu laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė, todėl yra nesupelniusi teismo pasitikėjimo.

10. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

11. Centras nurodo, jog nesutinka su užsienietės nuomone, jog alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, faktiškai prilygsta sulaikymui. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas nebūtų proporcingas atsižvelgus į tai, jog apeliantė į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

12.  Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2022 m. sausio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

13.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

14.  Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietę apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią iš Įstatyme numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių, tinkamai neatsižvelgdamas į tai, kad užsienietė turi nepilnamečių vaikų.

15.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16.  Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17.  Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

18.  Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, svarstydamas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimą, neatsižvelgė į Centro teikimą, kuriame prašoma pratęsti užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, taip ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kuria užsienietei skirta minėta alternatyvi sulaikymui priemonė.

19Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

20.  Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 str. 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

21.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

22.  Teisėjų kolegija pažymi, jog alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindai, nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje Nr. A-3869-492/2021, nėra pasikeitę ar išnykę, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė teikimo ribas, sprendimo pakeisti alternatyvią sulaikymui priemone griežtesne tinkamai nemotyvavo, todėl toks sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu.  Užsienietės padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, todėl spręstina, jog taikyti jai griežtesnę iš alternatyvių sulaikymui priemonių, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

(duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusią užsienietę ir jos nepilnamečius vaikus, kurių asmens duomenys pagal užsienietės žodžius yra H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), B. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), I. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022  m. sausio 14 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                               Stasys Gagys

 

 

Rytis Krasauskas

 

 

Ramutė Ruškytė