LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planO patvirtinimo
2020 m. gegužės 18 d. Nr. 1-123
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 46 straipsniu bei atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010, 8 straipsnio nuostatas,
t v i r t i n u Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2020 m. gegužės 18 d.
įsakymu Nr. 1-123
Nacionalinis GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO planas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) 45 straipsnio 3 dalimi yra paskirta kompetentinga institucija pagal 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2017/1938) 3 straipsnio 2 dalį.
2. Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau – Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas) apibrėžia:
2.1. pagal 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010, (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2017/1938) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus – tris krizės lygius: ankstyvojo perspėjimo lygį (ankstyvasis įspėjimas), pavojaus lygį (pavojus) ir ekstremaliosios situacijos lygį (ekstremalioji situacija);
2.2. valstybės institucijų, gamtinių dujų (toliau – dujos) įmonių, nebuitinių vartotojų pagrindines funkcijas įgyvendinant Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;
2.3. priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą dujų tiekimo sutrikimo poveikį nebuitiniams vartotojams, naudojantiems dujas elektros ir šilumos energijai gaminti;
2.4. išsamias procedūras ir priemones, kurių reikia laikytis kiekvieno krizės lygio atveju, taip pat informacijos perdavimo schemas;
2.6. rinka pagrįstų priemonių indėlį sprendžiant pavojaus lygio situaciją dujų sektoriuje ir mažinant ekstremaliosios situacijos padarinius;
2.7. ne rinka pagrįstų priemonių, kurios bus įgyvendinamos susidarius ekstremaliajai situacijai dujų sektoriuje, indėlį;
2.8. būtinybę taikyti ne rinka pagrįstas priemones siekiant įveikti susidariusią ekstremaliąją situaciją, įvertinant jų poveikį ir apibrėžiant jų įgyvendinimo procedūras;
2.9. naudojamus bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmus kiekvieno krizės lygio atveju;
3. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano pagrindinis tikslas yra užtikrinti dujų tiekimo saugumą Lietuvos Respublikoje ir jis taikomas galimoms ekstremalioms situacijoms dujų sektoriuje valdyti.
4. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano principai:
4.1. ne rinka pagrįstos priemonės turi būti taikomos tik tada, kai vien tik rinka pagrįstomis priemonėmis nebeįmanoma toliau užtikrinti dujų tiekimo vartotojams, ypač pažeidžiamiems vartotojams;
4.2. neturi būti taikoma jokių priemonių, kurios nepagrįstai apribotų dujų tiekimą vidaus rinkoje bet kuriuo metu;
4.4. tarpvalstybinė prieiga prie dujų perdavimo sistemos turi būti išlaikyta kiek tai techniškai ir saugiai įmanoma ekstremaliosios situacijos atveju;
5. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 33 straipsnio, Gamtinių dujų įstatymo 45–48 straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 reikalavimus.
6. Planas taikomas pagal Energetikos įstatyme ir Gamtinių dujų įstatyme apibrėžtą kompetenciją valstybės institucijoms, dujų įmonėms, nebuitiniams dujų vartotojams ir kitoms energetikos įmonėms, naudojančioms dujas.
7. Perdavimo sistemos operatorius vykdo Reglamente (ES) Nr. 2017/1938 numatyto krizės valdytojo (toliau – krizės valdytojas arba PSO) funkcijas ir yra atsakingas už praktinį ir operatyvinį dujų tiekimo valdymą (veiksmų koordinavimą) ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje metu.
8. Plane vartojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas), ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
KRIZĖS LYGIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
9. Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 10 straipsnio 3 dalyje sprendžiant dujų tiekimo krizę nustatyti trys galimi dujų tiekimo krizės lygiai (toliau – krizės lygiai):
10. Energetikos ministerija skelbia ankstyvąjį įspėjimą ir pavojų. Energetikos ministerija inicijuoja ekstremaliosios situacijos paskelbimą. Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo valstybės lygmeniu priima Vyriausybė.
11. Energetikos ministerijai arba Vyriausybei paskelbus bet kurią Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 9 punkte nurodytą dujų tiekimo krizės lygį, Energetikos ministerija apie tai privalo nedelsiant informuoti Europos Komisiją ir pateikti jai visą reikiamą informaciją, ypač apie tai, kokių veiksmų numatoma imtis krizei valdyti.
ANTRASIS SKIRSNIS
ANKSTYVASIS ĮSPĖJIMAS
13. Ankstyvasis įspėjimas skelbiamas, kai yra konkreti, pagrįsta ir patikima informacija, kad gali įvykti įvykis, dėl kurio Lietuvos Respublikoje gali labai pablogėti dujų tiekimo padėtis ir dėl kurio gali kilti pavojus arba ekstremalioji situacija.
14. Ankstyvąjį įspėjimą gali paskelbti Energetikos ministerija, remdamasi bent vienu iš šių atvejų:
14.1. dujų PSO Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ankstyvąjį įspėjimą;
14.2. Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių arba Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių pateikta informacija apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ankstyvąjį įspėjimą;
14.3. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ankstyvąjį įspėjimą ;
14.4. gamtinių dujų biržos operatoriaus Energetikos ministerijai pateikta informacija apie galimas grėsmes dujų tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ankstyvąjį įspėjimą;
14.5. Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo operatoriaus Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ankstyvąjį įspėjimą;
TREČIASIS SKIRSNIS
PAVOJUS
15. Pavojus skelbiamas, kai sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda išskirtinai didelė dujų paklausa, dėl kurio labai pablogėja dujų tiekimo padėtis, tačiau dujų rinka dar yra pajėgi išspręsti šį sutrikimo arba poreikio klausimą nesiimant ne rinka pagrįstų priemonių. Savo esme tai panašu į ankstyvąjį įspėjimą (situacijos dujų sektoriuje paaštrėjimas), tačiau turi daug didesnį poveikį saugiam dujų tiekimui Lietuvoje, pvz., šiame krizės lygyje rinkai poveikį gali įtakoti aukštos dujų kainos, bet rinka yra pajėgi susidoroti su šiuo iššūkiu.
16. Pavojų gali paskelbti Energetikos ministerija, remdamasi bent vienu iš šių atvejų:
16.1. dujų PSO Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti pavojų;
16.2. Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių arba Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių Energetikos ministerijai pateikta informacija apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti pavojų;
16.3. Tarybos Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti pavojų;
16.4. gamtinių dujų biržos operatoriaus Energetikos ministerijai pateikta informacija apie galimas grėsmes dujų tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti pavojų;
16.5. SGD terminalo operatoriaus informacija pateikta Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti pavojų;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
EKSTREMALIOJI SITUACIJA
17. Ekstremalioji situacija dujų sektoriuje skelbiama, kai atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, labai sutrinka dujų tiekimas arba kitokiu būdu labai pablogėja tiekimo padėtis, ir visos atitinkamos rinkos priemonės yra įgyvendintos, tačiau dujų tiekimo nepakanka likusiam dujų poreikiui patenkinti, todėl turi būti pradedamos naudoti ne rinkos priemonės, ypač siekiant užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.
18. Pagrindas ekstremaliajai situacijai energetikos srityje įvesti gali būti:
19. Energetikos ministerija Energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja Vyriausybės nutarimo projekto parengimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo, remdamasi bent vienu iš šių atvejų:
19.1. dujų PSO Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ekstremaliąją situaciją;
19.2. Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių arba Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių pateikta informacija Energetikos ministerijai apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuri Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremaliąją situaciją;
19.3. Tarybos Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ekstremaliąją situaciją;
19.4. gamtinių dujų biržos operatoriaus Energetikos ministerijai pateikta informacija apie galimas grėsmes dujų tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ekstremaliąją situaciją ;
19.5. SGD terminalo operatoriaus Energetikos ministerijai pateikta informacija, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti ekstremaliąją situaciją;
III SKYRIUS
ĮPAREIGOJIMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, DUJŲ ĮMONĖMS IR KITIEMS DUJŲ RINKOS DALYVIAMS, PROCEDŪROS IR PRIEMONĖS, TAIKOMOS KIEKVIENO LYGIO KRIZĖS ATVEJU
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
20. Šiame skyriuje nurodomi įpareigojimai ir funkcijos institucijoms, dujų įmonėms ir kitiems dujų rinkos dalyviams, numatomos procedūros ir priemonės kiekvieno lygio krizės atveju.
ANTRASIS SKIRSNIS
ANKSTYVASIS ĮSPĖJIMAS
22. Bendrųjų visų susijusių dalyvių funkcijų ankstyvojo įspėjimo metu lentelė:
| Dalyviai |
Funkcijos |
| Energetikos ministerija |
1. Nuspręsti, ar krizės ankstyvasis įspėjimas turėtų būti paskelbtas Lietuvoje ir, jei būtina, jį paskelbti. 2. Pranešti krizės valdytojui (PSO), kad ankstyvasis įspėjimas yra paskelbtas ir, jei būtina, pateikti pagrindimą. 3. Pranešti Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad ankstyvasis įspėjimas yra paskelbtas ir prireikus pateikti pagrindimą. 4. Informuoti Europos Komisiją, kad ankstyvasis įspėjimas yra paskelbtas ir prireikus pateikti pagrindimą. 5. Teikti atnaujintą informaciją krizės valdytojui (PSO), Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai ankstyvojo įspėjimo laikotarpiu. 6. Nuspręsti, ar atšaukti, išlaikyti ar pakeisti ankstyvąjį įspėjimo lygį į aukštesnį (pavojaus) lygį. |
| Krizės valdytojas (PSO) |
1. Pranešti dujų įmonėms, kad Energetikos ministerija paskelbė apie krizės ankstyvojo įspėjimo lygį Lietuvoje. 2. Pateikti rekomendaciją dujų tiekimo įmonėms dėl galimo pranešimo apie ankstyvojo perspėjimo paskelbimą nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 208 MWh (20 tūkst. m3) dujų per metus. Pateikti Energetikos ministerijai atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas. 3. Pranešti dujų įmonėms, kad ankstyvasis įspėjimas atšauktas. |
| Dujų tiekimo įmonės |
Gavus krizės valdytojo rekomendaciją, pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 208 MWh (20 tūkst. m3) dujų per metus, kad ankstyvojo įspėjimo lygis yra paskelbtas. |
23. Ankstyvojo įspėjimo lygio procedūros:
23.1. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 13 punkte nustatytais atvejais paskelbia ankstyvojo įspėjimo lygį;
23.3. 3 etapas: krizės valdytojas pateikia atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas Energetikos ministerijai;
23.4. 4 etapas: Energetikos ministerija informuoja Europos Komisiją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją (toliau – VESK), Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingas institucijas;
23.5. 5 etapas: Energetikos ministerija įvertina krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją ir nusprendžia pašalinti, išlaikyti arba padidinti ankstyvojo įspėjimo lygį:
23.5.1. pašalinti: ankstyvasis įspėjimo lygis pasibaigė ir krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizės valdytojas parengia ankstyvojo įspėjimo lygio užbaigimo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;
23.5.2. išlaikyti: krizės valdytojas reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą ar pašalinti, ar padidinti krizės lygį;
TREČIASIS SKIRSNIS
PAVOJUS
25. Bendrųjų visų susijusių dalyvių funkcijos funkcijų pavojaus metu lentelė:
| Dalyviai |
Funkcijos |
| Energetikos ministerija |
1. Nuspręsti, ar pavojus turėtų būti paskelbtas Lietuvoje, ir jį prireikus paskelbti. 2. Pranešti krizės valdytojui, kad pavojus yra paskelbtas, ir prireikus pateikti pagrindimą. 3. Pranešti Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingas institucijoms, kad pavojus yra paskelbtas, ir prireikus pateikti pagrindimą. 4. Informuoti Europos Komisiją, kad pavojus yra paskelbtas, ir prireikus pateikti pagrindimą. 5. Teikti atnaujintą informaciją krizės valdytojui, Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai pavojaus laikotarpiu. 6. Nuspręsti, ar atšaukti, išlaikyti ar pakeisti pavojų į aukštesnį (ekstremaliąją situaciją) arba žemesnį (ankstyvojo įspėjimo). |
| Krizės valdytojas (PSO) |
1. Pranešti dujų įmonėms, kad Energetikos ministerija paskelbė pavojų Lietuvoje. 2. Teikti Energetikos ministerijai atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas. 3. Teikti dujų įmonėms atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas. 4. Pranešti dujų įmonėms, kad pavojus pasibaigė (atšauktas). 5. Parengti pavojaus užbaigimo ataskaitą ir pateikti Energetikos ministerijai. |
| Dujų tiekimo įmonės |
1. Pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 208 MWh (20 tūkst. m3) dujų per metus, kad pavojus yra paskelbtas. 2. Įgyvendinti rinka pagrįstas paklausos priemones: 2.1. pavojaus dujų sektoriuje metu teikti informaciją Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (toliau – EMESOC) EMESOC apie užsakytus, nupirktus ir gabenamus SGD kiekius bei prireikus dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose; 2.2. palaikyti operatyvius ryšius su SGD terminalo operatoriumi ir PSO dėl papildomų SGD kiekių užsakymų, pirkimo ir jų atgabenimo į Klaipėdos SGD terminalą. |
26. Procedūros pavojaus metu:
26.1. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 15 punkte nustatytais atvejais paskelbia pavojų;
26.3. 3 etapas: krizės valdytojas pateikia atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas Energetikos ministerijai. Krizės valdytojas prireikus gali pateikti ir priemonių planą;
26.4. 4 etapas: Energetikos ministerija peržiūri krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie situaciją tiekiant dujas, taip pat ir priemonių planą, jei toks planas pateiktas;
26.5. 5 etapas: Energetikos ministerija informuoja Europos Komisiją, VESK, Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingas institucijas;
26.6. 6 etapas: krizės valdytojas stebi rinka pagrįstų priemonių poveikį dujų tiekimo saugumui ir teikia Energetikos ministerijai atnaujintą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją;
26.7. 7 etapas: Energetikos ministerija įvertina krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją ir nusprendžia pašalinti, išlaikyti arba padidinti krizės lygį:
26.7.1. pašalinti: Energetikos ministerija praneša krizės valdytojui, kad pavojus. Krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizių valdytojas parengia pavojaus užbaigimo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;
26.7.2. išlaikyti: krizės valdytojas reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą pašalinti ar padidinti krizės lygį;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
EKSTREMALIOJI SITUACIJA
28. Bendrųjų visų susijusių dalyvių funkcijų ekstremaliosios situacijos metu lentelė:
| Dalyviai |
Funkcijos |
| Energetikos ministerija |
1. Nuspręsti, ar krizės ekstremalioji situacija turėtų būti paskelbta Lietuvoje, ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo. 2. Pranešti krizės valdytojui, kad krizės ekstremalioji situacija yra paskelbta. 3. Pranešti Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai, kad ekstremalioji situacija yra paskelbta ir esant poreikiui Europos Komisijai teikti Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 14 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą informaciją. 4. Prireikus dalyvauti VESK posėdžiuose. 5. Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymu ir Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 12 „Dėl Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka), rengti ir teikti VESK pasiūlymus dėl priemonių, užtikrinančių būtiną energijos ir dujų tiekimą esant ekstremaliajai situacijai. 6. Vadovaujantis Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-114 „Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“, pranešti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (toliau – PAGD) apie susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, taip pat teikti viešąją informaciją visuomenei, jeigu Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka tai įpareigojo vykdyti. 7. Teisės aktų nustatyta tvarka teikti siūlymus Vyriausybei dėl ekstremaliosios situacijos atšaukimo arba išlaikymo. 8. Prireikus parengti galutinę ataskaitą. 9. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje turi teisę kreiptis į Europos Komisiją su prašymu dėl regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremaliosios situacijos paskelbimo dujų sektoriuje. |
| Vyriausybė |
1. Energetikos ministerijos teikimu skelbti ekstremaliąją situaciją (valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje). 2. Prireikus sušaukti VESK posėdį. 3. Paskirti ekstremaliosios situacijos operacijos vadovą, kuris būtų atsakingas už ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimą. 4. Energetikos ministerijos teikimu priimti sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos atšaukimo. |
| EMESOC |
1. Įgyvendinti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. 2. Koordinuoti veiksmus ir vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, šalinant ekstremaliosios situacijos padarinius (kai Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pavedimu EMESOC vadovauja pajėgoms ir koordinuoja veiksmus valstybės lygiu). 3. Sušaukti visą operacijų centrą arba tik atskiras jo grupes, priklausomai nuo ekstremaliosios situacijos pobūdžio. 4. Bendradarbiauti su krizės valdytoju, SGD sistemos operatoriumi, dujų įmonėmis ir kitomis energetikos įmonėmis, dėl kurių veiklos sutrikdymo paskelbta ekstremalioji situacija. 5. Rinkti, analizuoti, vertinti ir sisteminti informaciją, gaunamą iš savivaldybių, krizės valdytojo, energetikos įmonių ir kitų civilinės saugos sistemos subjektų apie ekstremaliąją situaciją , prognozuoti jos eigą, galimus padarinius ir jų mastą. 6. Jei reikia, parengti galutinę ataskaitą. |
| Krizės valdytojas (PSO) |
1. Pranešti dujų įmonėms, kad Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją.. 2. Palaikyti ryšius tarp dujų įmonių bei kitų energetikos įmonių, dėl kurių veiklos sutrikdymo paskelbta ekstremalioji situacija (taip pat ir su elektros perdavimo operatoriumi). 3. Teikti dujų įmonėms atnaujintą informaciją apie ekstremaliąją situaciją tiekiant dujas. 4.Teikti informaciją apie ekstremaliąją situaciją EMESOC. 5. Teikti techninius duomenis EMESOC apie dujų tiekimo situaciją ekstremaliosios situacijos metu ir dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose. 6. Pateikti ekstremaliosios situacijos ataskaitas Energetikos ministerijai. 7. Pranešti dujų įmonėms, kad ekstremalioji situacija pasibaigė (atšaukta). 8. Parengti galutinę ataskaitą Energetikos ministerijai. |
| SGD terminalo operatorius |
1. Teikti techninius duomenis EMESOC apie SGD išdujinimo pajėgumus ir dujų perkrovos situaciją ekstremaliosios situacijos metu bei prireikus dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose. 2. Palaikyti operatyvius ryšius su PSO ekstremaliosios situacijos metu dėl SGD išdujinimo pajėgumų. 3. Paskelbus ekstremaliąją situaciją valdyti SGD išdujinimo pajėgumus pagal PSO nurodymus. 4. Informuoti SGD terminalo naudotojus apie priemones, kurių imtasi ekstremaliosios situacijos atveju. |
| Elektros perdavimo operatorius |
1. Dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose ir pateikti informaciją apie poveikį elektros energijos tiekimui. 2. Palaikyti operatyvius ryšius su EMESOC ekstremaliosios situacijos metu dėl poveikio elektros energijos gamybai. 3. Įsipareigoti valdyti elektros energijos gamybos jėgainių apkrovas (dujų suvartojimą) pagal PSO nurodymus. 4. Įspėti elektros energijos vartotojus apie priemones, kurios būtinos siekiant apsaugoti elektros sistemos vientisumą. |
| Paskirtasis tiekėjas |
1. Teikti informaciją EMESOC apie nupirktus, gabenamus ir užsakytus SGD kiekius ekstremaliosios situacijos metu bei prireikus dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose. 2. Palaikyti operatyvius ryšius su SGD terminalo operatoriumi, PSO ir konsultuotis su gamtinių dujų įmonėmis bei SGD terminalo naudotojais dėl papildomų SGD kiekių užsakymų ir jų SGD atgabenimo į Klaipėdos SGD terminalą. |
| Dujų tiekimo įmonės |
1. Pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 208 MWh (20 tūkst. m3) dujų per metus, kad ekstremalioji situacija paskelbta. 2. Gresiant ekstremaliajai situacijai ir (ar) jos metu teikti informaciją EMESOC apie užsakytus, nupirktus ir gabenamus SGD kiekius bei prireikus dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose. 3. Palaikyti operatyvius ryšius su SGD terminalo operatoriumi ir PSO dėl papildomų SGD kiekių užsakymų, pirkimo ir jų atgabenimo į Klaipėdos SGD terminalą. 4. Laikytis PSO nurodymų tiekiant dujas. |
| Nebuitiniai vartotojai |
Laikytis PSO nurodymų vartojant dujas. |
| Elektros energijos gamintojai |
Laikytis PSO nurodymų vartojant dujas ir (ar) elektros perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų valdyti elektros energijos gamybos jėgainių apkrovas. |
| Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – SESOC) |
1. Vykdyti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovo ir valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro nurodymus, užtikrinti priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą. 2. Vykdyti EMESOC nurodymus, kai energetikos ministras yra paskirtas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu. |
29. Ekstremaliosios situacijos procedūros:
29.1. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 17 punkte nustatytais atvejais rengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Vyriausybė priima sprendimą skelbti ar neskelbti ekstremaliąją situaciją ;
29.3. 3 etapas: Energetikos ministerija informuoja krizės valdytoją, kad paskelbta ekstremalioji situacija, o krizės valdytojas atitinkamai informuoja dujų įmones;
29.4. 4 etapas: Energetikos ministerija informuoja Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingas institucijas;
29.5. 5 etapas: EMESOC koordinuoja veiksmus ir vadovauja civilinės saugos sistemos pajėgoms, šalinat ekstremaliosios situacijos padarinius (kai Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pavedimu EMESOC vadovauja pajėgoms ir koordinuoja veiksmus valstybės lygiu). Įgyvendinamas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas;
29.6. 6 etapas: EMESOC renka, analizuoja, vertina ir sistemina informaciją, gaunamą iš savivaldybių, krizės valdytojo, SGD operatoriaus, paskirtojo tiekėjo, energetikos įmonių ir kitų civilinės saugos sistemos subjektų apie ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jos eigą, galimus padarinius ir jų mastą ir teikia pasiūlymus Energetikos ministerijai;
29.7. 7 etapas: Krizių valdytojas palaiko ryšius tarp Energetikos misterijos, EMESOC, SGD operatoriaus, paskirtojo tiekėjo, dujų įmonių ir teikia EMESOC atnaujintą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją;
29.8. 8 etapas: Energetikos ministerija įvertina krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją ir nusprendžia pašalinti (teikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl ekstremaliosios situacijos atšaukimo) arba ją išlaikyti:
29.8.1. pašalinti: Energetikos ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Įsigaliojus šiam Vyriausybės nutarimui praneša krizės valdytojui, kad ekstremalioji situacija pasibaigė. Krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizių valdytojas kartu su EMESOC parengia ekstremaliosios situacijos užbaigimo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;
30. Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, Energetikos ministerija imasi Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatytų veiksmų ir nedelsdama informuoja apie tai Europos Komisiją bei Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Esant ypatingoms aplinkybėms ar aplinkybėms, kurias Energetikos ministerija tinkamai pagrindžia, ji gali imtis veiksmų, nukrypstančių nuo Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano. Energetikos ministerija nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie tokį sprendimą ir jį pagrindžiančius motyvus.
PENKTASIS SKIRSNIS
ĮPAREIGOJIMAI TEIKTI ATASKAITAS IR INFORMACIJĄ PAVOJAUS IR EKSTREAMALIOSIOS SITUACIJOS METU
32. Esant pavojaus ir ekstremaliosios situacijos lygiams, dujų įmonės pagal kompetenciją kasdien teikia krizės valdytojui šią informaciją:
32.2. prognozė apie dujų tiekimo galimybę iš Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos (toliau – PGDS);
32.3. dujų saugojimo Inčiukalnio PGDS apimtis (laikotarpį (nurodant parų skaičių), kuriam tikimasi užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams ir nenutrūkstamo tiekimo sutartis turintiems vartotojams tiekti);
32.4. dujų saugojimo magistraliniuose vamzdynuose apimtis (laikotarpį (nurodant parų skaičių), kuriam tikimasi užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams);
33. Esant pavojaus ir ekstremaliosios situacijos krizės lygiams, krizės valdytojas renka, analizuoja, vertina ir sistemina informaciją, nurodytą Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 34 punkte ir teikia Energetikos ministerijai.
34. Ekstremaliosios situacijos metu krizės valdytojas kasdien Energetikos ministerijai teikia šią informaciją:
34.2. informaciją apie paros apskaitomų dujų kiekius visuose tarpvalstybiniuose dujų įėjimo ir išėjimo taškuose, taip pat SGD terminalo prijungimo prie dujų perdavimo sistemos taške (GWh ir mln. m3) per dieną);
35. Susidarius Europos Sąjungos arba regioninio masto ekstremaliajai situacijai, Energetikos ministerija Europos Komisijai paprašius nedelsdama teikia šią informaciją:
35.1. apie priemones, kurių planuojama imtis ir kurios jau įgyvendintos, siekiant sumažinti ekstremaliosios situacijos padarinius dujų sektoriuje, taip pat informaciją apie jų veiksmingumą;
36. Ekstremaliajai situacijai pasibaigus, kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip po šešių savaičių po ekstremaliosios situacijos atšaukimo, Energetikos ministerija pateikia Europos Komisijai išsamų ekstremaliosios situacijos ir taikytų priemonių veiksmingumo vertinimą, įskaitant ekstremaliosios situacijos ekonominio poveikio vertinimą, poveikio elektros energetikos sektoriui vertinimą ir informaciją apie suteiktą ir (arba) gautą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pagalbą. Krizės valdytojas, dujų įmonės, elektros perdavimo sistemos operatorius ir EMESOC privalo padėti Energetikos ministerijai parengti galutinę ataskaitą.
IV SKYRIUS
RINKA IR NE RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS
39. Vadovaudamasis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 reikalavimais ir Naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklėmis, dujų PSO skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus pajėgumus, nustatydamas perdavimo kainą.
40. Nepanaudoti (laisvi) pajėgumai siūlomi rinkoje, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamųjų pajėgumų. Sudarius dujų perdavimo, skirstymo paslaugų sutartį, sistemos naudotojas turi galimybę kiekvieną savaitę ir (ar) kiekvieną dieną užsakyti (patikslinti) pajėgumus. Sistemos naudotojas pajėgumų užsakymą (užsakymo tikslinimą) gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui užsakant pajėgumus, sistemos naudotojas turi turėti nusipirktą dujų kiekį. Tiekimo režimas pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas su dujų tiekimo įmone.
TREČIASIS SKIRSNIS
NE RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS
42. Tuo atveju, kai rinka grindžiamų priemonių nepakanka, kad būtų patenkinta dujų paklausa, privaloma imtis ne rinka pagrįstų priemonių naudojimo. Ne rinka grindžiamų priemonių naudojimas galimas jei buvo inicijuotas Vyriausybės sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos (ekstremalios energetikos padėties) paskelbimo. Esant dideliam dujų tiekimo sutrikimui ar dujų tiekimo nutraukimui, ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų tiekimas vartotojams gali būti ribojamas ar palaipsniui nutraukiamas Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo nustatyta tvarka:
42.1. esant dideliam dujų tiekimo sutrikimui ar dujų tiekimo nutraukimui, ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją, siekiant apsaugoti pažeidžiamus gamtinių dujų vartotojus ar solidariai saugomus gamtinių dujų vartotojus, dujų tiekimas pirmiausia gali būti ribojamas ar nutraukiamas nutrūkstamo dujų tiekimo grupės vartotojams, o tik po to – nenutrūkstamo dujų tiekimo grupės vartotojams;
42.2. esant dujų tiekimo sutrikimui, kai dujos tiekiamos iš saugyklos, dujų tiekimas ribojamas atsižvelgiant į Inčiukalnio PGDS turimą ir iš PGDS tiekiamą dujų kiekį;
43. Esant dujų tiekimo sutrikimui ar dujų tiekimo nutraukimui energetikos įmonės, gaminančios šilumą bei elektros energiją ir kurios naudoja dujas kaip kurą, privalo pakeisti dujas laikomomis energijos išteklių rezervinėmis atsargomis pagal Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-70 „Dėl Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytą tvarką ir sąlygas.
44. Teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje gali būti taikomos papildomos priemonės. Energetikos ministerija, rengdama VESK pasiūlymus dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 44.1 – 44.6 papunkčiuose nurodytų priemonių įgyvendinimo, įvertina ir teikia kiekvienos siūlomos konkrečios priemonės galimą poveikį visam energetikos sektoriui (centralizuotam šildymui ir elektros energijos, pagamintos iš dujų tiekimui, padariniams šalies ūkiui ir k. t.). Prieš rengiant pasiūlymus dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 44.4 papunktyje nurodytų priemonių įgyvendinimo (dujų kainų įšaldymo ar reguliavimo) Energetikos ministerija konsultuojasi su dujų tiekimo įmonėmis, Krizės valdytoju, SGD terminalo operatoriumi ir Taryba, siekiant panaudoti visas jungiamųjų dujotiekių ir Klaipėdos SGD terminalo pakartotinio dujinimo pajėgumus, kad būtų galima importuoti papildomą dujų kiekį. Energetikos ministerija pasiūlymus dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 44.4 papunktyje nurodytų priemonių įgyvendinimo, prieš teikdama VESK, suderina su Taryba. Ekstremalios situacijos laikotarpiu Energetikos ministerija turi teisę rengti ir teikti VESK pasiūlymus dėl šių priemonių įgyvendinimo:
44.1. leidimo importuoti, parduoti, ir vartoti neatitinkančius šalyje galiojančių privalomųjų kokybės reikalavimų dujas. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje pagal krizės valdytojo ir SGD operatoriaus pasiūlymus, energetikos ministras turi teisę, kol tęsis ekstremalioji situacija, laikinai nustatyti kitus, nei apibrėžta Gamtinių dujų kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“, dujų kokybės ir sudėties reikalavimus;
44.2. dujų importo ir išdujinimo apimčių padidinimo per Klaipėdos SGD terminalą. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje pagal krizės valdytojo (perdavimo sistemos operatoriaus) nurodymus paskirtasis tiekėjas derasi su gamtinių dujų įmonėmis ir SGD terminalo naudotojais dėl galimybės užsakyti ir importuoti papildomus dujų kiekius, o SGD operatorius juos išdujinti ir patiekti į perdavimo sistemą;
44.3. naftos produktų ir naftos valstybės atsargų naudojimas. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje vadovaujantis Energetikos įstatymu, Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka gali būti nustatomi leidžiamų sunaudoti naftos produktų atsargų kiekiai, nomenklatūra ir jų paskirstymo tvarka;
44.4. dujų ir šilumos bei elektros energijos, pagamintos naudojant dujas kaip kurą, teikiamų paslaugų kainų įšaldymo ar reguliavimo. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje, dujų ir dujų įmonių teikiamų paslaugų kainos gali būti įšaldomos arba reguliuojamos vadovaujantis Energetikos įstatymo 33 straipsniu ir Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka;
44.5. ūkio subjektų (dujų įmonių) administravimo perėmimo. Jeigu esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje dujų įmonės nevykdo Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymų, Vyriausybė arba atitinkamos savivaldybės taryba turi teisę tuo laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji situacija, nušalinti dujų įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus. Šios procedūros prireikus gali būti vykdomos vadovaujantis Energetikos įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi ir Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka;
44.6. dėl prašymo taikyti solidarumo priemonę teikimo Latvijos, Estijos arba Suomijos kompetentingai institucijai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2007/1938 13 straipsnyje apibrėžtais principais. Prašymas taikyti solidarumo priemonę teikiamas tik tada, kai visos aktualios rinka ir ne rinka grįstos priemonės yra išnaudotos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
FINANSINĖS KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS
45. Paskelbus ekstremaliąją situaciją teisės aktų nustatyta tvarka dujų tiekimas vartotojams gali būti apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios situacijos metu dujų įmonės, vykdančios VESK, Energetikos ministerijos, EMESOC ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams ir dujų savininkams (kai dujos laikomos SGD terminale) padarytus nuostolius dėl dujų tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.
46. Pažeidžiamų vartotojų nenutrūkstamo dujų tiekimo saugumo (įskaitant ir dujų atsargų kaupimą) išlaidos įtraukiamos apskaičiuojant dujų tiekimo kainą kaip atskira tiekimo kainos dalis.
47. Infrastruktūros standartą (N-1) įgyvendinančių priemonių sąnaudos įtraukiamos į dujų įmonių paslaugų teikimo sąnaudas.
V SKYRIUS
REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
49. PSO yra sudaręs susitarimus su Latvijos AS „Conexus Baltic Grid“, Baltarusijos OAO „Gazprom Transgaz Belarus“ DC ir OAO „Gazprom“ Kaliningrado padalinio DC (Rusija) dujų perdavimo sistemos operatoriais dėl bendrų veiksmų avarijos metu perdavimo sistemoje.
50. Energetikos ministerija turi teisę paprašyti kitų valstybių narių taikyti solidarumo priemonę pagal Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnį ir tiekti dujas solidariai saugomų pažeidžiamų vartotojų poreikiams tenkinti. Šiuo atveju perdavimo, skirstymo sistemų operatoriai ir tiekimo įmonės privalo užtikrinti, kad pagal Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnį dujų kiekis būtų faktiškai tiekiamas solidariai saugomiems pažeidžiamiems vartotojams.
51. Šiame skyriuje aprašomos tik tiekimo saugumui svarbios priemonės, neaptartos ankstesniuose nacionalinio plano skirsniuose. Nacionalinės arba regioninės priemonės gali būti naudojamos kartu arba atskirai, atsižvelgiant į krizės pobūdį ir krizės lygį.
52. PSO privalo krizės atveju betarpiškai ir kaip įmanoma greičiau keistis informacija su kitų šalių perdavimo sistemos operatoriais.
53. Perdavimo sistemos operatorių lyderiu Šiaurės rytų rizikos grupės mastu, tampa tos šalies perdavimo sistemos operatorius, iš kurios kyla krizė. Perdavimo sistemos operatorių lyderis, koordinuoja bendrus veiksmus, siekiant kaip įmanoma greičiau suvaldyti krizinę situaciją.
54. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 4 straipsniu, siekiant palengvinti dujų tiekimo saugumo priemonių koordinavimą buvo įsteigta Dujų koordinavimo grupė. Dujų koordinavimo grupę sudaro valstybių narių atstovai, taip pat Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra), ENTSOG ir kiti suinteresuoti subjektai.
55. Energetikos ministerija bendradarbiavo su Baltarusijos rizikos grupės valstybių narių ir Šiaurės rytų rizikos grupės valstybių narių kompetentingomis institucijomis rengiant regioninį (bendrą) 2019 metų dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą. Šiame procese taip pat dalyvavo PSO atstovai.
56. 2014 m. gruodžio 5 d. Baltijos šalių ministrai pirmininkai Taline įsteigė Regioninę dujų rinkos koordinavimo grupę, kurią sudaro Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministerijos, nacionalinės reguliavimo institucijos ir dujų perdavimo sistemos operatoriai. Šios grupės tikslas – sukurti konkurencingą regioninę dujų rinką Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuri diversifikuotų dujų tiekimą, padidintų rinkos likvidumą ir sudarytų prieigą prie naujų dujų prekybos platformų ir maršrutų.
57. Rizikos grupės šalys keičiasi informacija tarp kompetentingų institucijų ir priima sprendimus pagal kiekvienos šalies nacionalinius teisės aktus.
58. Pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 3 straipsnio 6 dalį, ištikus regioninio ir Europos Sąjungos masto ekstremaliosioms situacijoms, perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiauja ir keičiasi informacija naudodamiesi ENTSOG nustatyta „ReCo for Gas“ sistema.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEMONĖS, KURIŲ REIKIA IMTIS KIEKVIENO KRIZĖS LYGIO ATVEJU
60. Ankstyvojo įspėjimo metu regioniniu lygmeniu taikomų priemonių lentelė:
| Priemonė |
Vykdantieji subjektai |
Apibūdinimas |
Dalyvaujantys subjektai |
Svarba |
|
| 1.
|
Bendradarbiavimas
|
Perdavimo sistemos operatoriai
|
Perdavimo sistemos operatoriai keičiasi, renka informacija susijusią su pirmuoju krizės lygiu: - Situacijos perdavimo sistemoje apibūdinimas; - Informacija apie planuojamas priemones; - Informacija dėl reikiamų sprendimų iš valstybių narių kompetentingų institucijų |
AB Amber Grid; AS Conexus Baltic Grid; Elering AS; Gasgrid Finland
|
Aukšta
|
| 2.
|
Bendradarbiavimas
|
Kompetentingos institucijos
|
Kompetentingos institucijos analizuoja, koordinuoja krizės lygio paskelbimą ir informacijos keitimąsi tarp valstybių narių, Europos Komisijos ir kitų rizikos grupių
|
Estijos Respublikos ekonomikos ir komunikacijų ministerija; Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija; Latvijos Respublikos ekonomikos ministerija; Estijos kompetentinga institucija; Suomijos nacionalinė avarinio tiekimo agentūra
|
Aukšta
|
| 3.
|
Solidarumo mechanizmas
|
Kompetentingos institucijos
|
Pasiruošimas taikyti solidarumo mechanizmą ir informacijos keitimasis dėl tiekimo grafiko, kompensacijos už patirtas išlaidas, reikiamų dujų kiekių ir dujų kainos.
|
Estijos Respublikos ekonomikos ir komunikacijų ministerija; Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija; Latvijos Respublikos ekonomikos ministerija; Estijos kompetentinga institucija; Suomijos nacionalinė avarinio tiekimo agentūra, Suomijos Respublikos ekonomikos ir užimtumo ministerija |
Vidutinis
|
| 4.
|
Dujų srautų nukreipimas, dujų slėgio valdymas |
Perdavimo sistemos operatoriai
|
Analizė, planavimas ir darbų koordinavimasis.
|
|
Vidutinė
|
| 5.
|
Remonto darbų tvarkaraščio pakeitimai |
Perdavimo sistemos operatoriai
|
Naujo remonto darbų tvarkaraščio koordinavimas |
|
Žema
|
| 6.
|
Dujų importo didinimas, papildomų SGD krovinių planavimas, jei tai įmanoma |
Perdavimo sistemos operatoriai, dujų tiekimo įmonės, SGD terminalo operatorius, paskirtasis tiekėjas |
Bendradarbiavimas tarp perdavimo sistemos operatorių, SGD terminalo operatoriaus, paskirtojo tiekėjo ir dujų importuotojų (tiekimo įmonių)
|
|
Aukšta
|
| 8.
|
Papildomų dujų kiekių išleidimo planavimas |
Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos operatorius
|
Analizuojama ir planuojama atsižvelgiant į saugyklos pajėgumus bendradarbiaujant su dujų savininkais |
Perdavimo sistemos operatoriai, Conexus Baltic Grid (kaip Inčukalnio PGDS operatorius), tiekimo įmonės
|
Aukšta
|
| 9.
|
Papildomų dujų kiekių pardavimo planavimas |
Perdavimo sistemos operatoriai, dujų tiekėjai
|
Bendradarbiavimas tarp perdavimo sistemos operatorių ir dujų tiekėjų
|
|
Vidutinė
|
| 10.
|
IT incidentų valdymas |
Nacionaliniai IT saugumo centrai, operatoriai
|
Bendradarbiavimas tarp IT saugumo centrų
|
Nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, operatoriai |
Vidutinė
|
61. Pavojaus metu regioniniu lygmeniu taikomos priemonių lentelė:
| Priemonė |
Vykdantieji subjektai |
Apibūdinimas |
Dalyvaujantys subjektai |
Svarba |
|
| 1.
|
Bendradarbiavimas
|
Perdavimo sistemos operatoriai
|
Perdavimo sistemos operatoriai keičiasi, renka informacija susijusią su antru krizės lygiu: · Situacijos perdavimo sistemoje apibūdinimas; · Informacija apie planuojamas priemones; · Informacija dėl reikiamų sprendimų iš valstybių narių kompetentingų institucijų; · Informacija, dėl galimo dujų ribojimo nutrūkstamo tiekimo grupės vartotojams |
AB Amber Grid; AS Conexus Baltic Grid; Elering AS; Gasgrid Finland
|
Aukšta
|
| 2.
|
Bendradarbiavimas
|
Kompetentingos institucijos
|
Kompetentingos institucijos analizuoja, koordinuoja krizės lygio paskelbimą ir informacijos keitimąsi tarp valstybių narių, Europos Komisijos ir kitų rizikos grupių
|
Estijos Respublikos ekonomikos ir komunikacijų ministerija; Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija; Latvijos Respublikos ekonomikos ministerija; Estijos kompetentinga institucija; Suomijos nacionalinė avarinio tiekimo agentūra
|
Aukšta
|
| 3.
|
Solidarumo mechanizmas
|
Kompetentingos institucijos
|
Pasiruošimas taikyti solidarumo mechanizmą ir informacijos keitimasis dėl tiekimo grafiko, kompensacijos už patirtas išlaidas, reikiamų dujų kiekių ir dujų kainos.
|
Estijos Respublikos ekonomikos ir komunikacijų ministerija; Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija; Latvijos Respublikos ekonomikos ministerija; Estijos kompetentinga institucija; Suomijos nacionalinė avarinio tiekimo agentūra, Suomijos Respublikos ekonomikos ir užimtumo ministerija |
Aukšta
|
| 4.
|
Dujų srautų nukreipimas, dujų slėgio valdymas |
Perdavimo sistemos operatoriai
|
Darbų koordinavimasis.
|
|
Vidutinė
|
| 5.
|
Dujų importo didinimas, jei tai įmanoma |
Perdavimo sistemos operatoriai, dujų tiekimo įmonės, SGD terminalo operatorius, paskirtasis tiekėjas |
Bendradarbiavimas tarp perdavimo sistemos operatorių, SGD terminalo operatoriaus, paskirtojo tiekėjo, ir dujų importuotojų (tiekimo įmonių)
|
|
Aukšta
|
| 6.
|
Papildomų dujų kiekių išleidimo planavimas |
Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos operatorius
|
Analizuojama ir planuojama atsižvelgiant į saugyklos pajėgumus bendradarbiaujant su dujų savininkais |
Perdavimo sistemos operatoriai, Conexus Baltic Grid (kaip Inčukalnio PGDS operatorius), tiekimo įmonės
|
Aukšta
|
| 7.
|
Papildomų dujų kiekių pardavimas |
Perdavimo sistemos operatoriai, dujų tiekėjai
|
Bendradarbiavimas tarp perdavimo sistemos operatorių ir dujų tiekėjų
|
|
Vidutinė
|
| 8.
|
IT incidentų valdymas |
Nacionaliniai IT saugumo centrai, operatoriai
|
Bendradarbiavimas tarp IT saugumo centrų
|
Nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, operatoriai |
Aukšta
|
62. Ekstremaliosios situacijos metu regioniniu lygmeniu taikomų rinka pagrįstų priemonių lentelė:
|
|
Priemonė |
Vykdantys subjektai |
Apibūdinimas |
Dalyvaujantys subjektai |
Svarba |
| 1.
|
Dujų importo didinimas, (jei tai įmanoma) |
Perdavimo sistemos operatoriai, SGD terminalo operatorius, paskirtasis tiekėjas, dujų tiekimo įmonės
|
Bendradarbiavimas tarp perdavimo sistemos operatorių, SGD terminalo operatoriaus ir dujų tiekėjų
|
|
Aukšta
|
| 2.
|
Papildomų SGD krovinių planavimas |
SGD terminalo operatorius, paskirtasis tiekėjas, tiekimo įmonės
|
Dujų tiekimo įmonių bendradarbiavimas |
SGD terminalo operatorius, paskirtasis tiekėjas, kitos tiekimo įmonės |
Aukšta |
| 3.
|
Papildomų dujų kiekių išleidimas |
Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos operatorius, |
Analizuojama ir planuojama atsižvelgiant į saugyklos pajėgumus bendradarbiaujant su dujų savininkais |
Conexus Baltic Grid (kaip Inčiukalnio PGDS operatorius), perdavimo sistemų operatoriai
|
Aukšta
|
| 4.
|
Papildomų dujų kiekių pardavimas |
Perdavimo sistemos operatoriai, dujų tiekėjai
|
Bendradarbiavimas tarp perdavimo sistemos operatorių Ir gaminių dujų tiekėjų
|
|
Aukšta
|
63. Ekstremaliosios situacijos metu regioniniu lygmeniu taikomų ne rinka pagrįstų priemonių lentelė:
|
|
Priemonė |
Vykdantys subjektai |
Apibūdinimas |
Dalyvaujantys subjektai |
Svarba |
| 1.
|
Dujų tiekimo apribojimai nutrūkstamo dujų tiekimo grupės vartotojams
|
Perdavimo sistemos operatoriai
|
Kiekvienoje šalyje pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus vykdomi dujų kiekio apribojimai siekiant nenutraukti dujų pažeidžiamiems vartotojams. . |
|
Aukšta
|
| 2.
|
Solidarumo mechanizmo panaudojimas
|
Kompetentingos institucijos
|
Taikoma kaip paskutinė priemonė, kai šalis narė negali pati užtikrinti gamtinių dujų tiekimo solidariai saugomiems vartotojams. Solidarumo principas būtų taikomas remiantis Reglamente (EK) Nr. 2017/1938 įtvirtintais principais.
|
Estijos Respublikos ekonomikos ir komunikacijų ministerija; Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija; Latvijos Respublikos ekonomikos ministerija; Estijos kompetentinga institucija; Suomijos nacionalinė avarinio tiekimo agentūra, Suomijos Respublikos ekonomikos ir užimtumo ministerija; perdavimo sistemos operatoriai, gamtinių dujų tiekėjai |
Aukšta
|
| 3.
|
IT incidentų valdymas |
Nacionaliniai IT saugumo centrai, operatoriai
|
Bendradarbiavimas tarp IT saugumo centrų
|
Nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, operatoriai |
Aukšta
|
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
64. Paskelbus regiono ar Sąjungos masto ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje dujų įmonės privalo taikyti priemones ir veiksmus, kurios neprieštarautų Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 nuostatoms.
Nacionalinio gamtinių dujų
tiekimo ekstremaliųjų situacijų
valdymo plano
1 priedas
TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS nacionaliniame GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO plane
4. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163„Dėl Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“.
5. Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 12 „Dėl Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkos patvirtinimo“.
6. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005.
7. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010
8. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo, rinkos operatoriaus licencijavimo ir gamtinių dujų tiekimo leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo, rinkos operatoriaus licencijavimo ir gamtinių dujų tiekimo leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“.
9. Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“.
10. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-47 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano“.
11. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1-117 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“.
12. Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-70 „Dėl Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.
13. Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems objektams taisyklių patvirtinimo“.
14. Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-114 „Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo
ekstremaliųjų situacijų valdymo plano
2 priedas
DUJŲ KRIZĖS PROCESO DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS
Pastaba. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 2, 3, 4 ir 5 prieduose vartojamos šios santrumpos:
2. Reglamentas –2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reglamentas (ES) Nr. 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 .
7. Krizės valdytojas – Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kaip nustatyta Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
11. Priemonių aprašas – Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“.
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo
ekstremaliųjų situacijų valdymo plano
3 priedas
ANKSTYVOJO ĮSPĖJIMO METU ATLIEKAMŲ VEIKSMŲ (PROCEDŪRŲ) SCHEMA
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo
ekstremaliųjų situacijų valdymo plano
4 priedas
DUJŲ PAVOJAUS METU ATLIEKAMŲ VEIKSMŲ (PROCEDŪRŲ) SCHEMA
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo
ekstremaliųjų situacijų valdymo plano
5 priedas
EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS METU ATLIEKAMŲ VEIKSMŲ (PROCEDŪRŲ) SCHEMA
Pastabos:
1. 1 Energetikos ministras Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 (toliau – Valstybinis planas) paskiriamas valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, kuris atsako už ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.
3. 3 Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (EMESOC) sušaukiamas Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtino Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-47, nustatyta tvarka. EM operacijų centras vykdo veiklą Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 11 punkte nurodyto teisės akto nustatyto tvarka.
4. 4 Vyriausybė, vadovaudamasi Reglamento 11 straipsnio 1 dalimi, turi teisę kreiptis į EK dėl regiono ar Europos Sąjungos dujų krizės paskelbimo.
5. 5 PAGD teisės aktų nustatyta tvarka perspėja gyventojus, institucijas ir kitus ūkio subjektus apie paskelbtą nacionalinio (valstybės) lygio dujų tiekimo ekstremaliąją situaciją, galimus ekstremaliosios situacijos padarinius ir jų šalinimo priemones.