NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2014 m. vasario 20 d. Nr. T1-31
Neringa
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2013, Nr. 79-3981) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2012, Nr. 50-2445) 31 straipsnio 1 dalimi ir Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 (Žin., 2012, Nr. 125-6295), atsižvelgdama į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2013 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-2050, Neringos savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekus galios:
2.1. 2007 m. gruodžio 20 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-226 „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Neringos savivaldybės tarybos
2014 m. vasario 20 d.
sprendimu Nr. T1-31
NERINGOS SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Neringos savivaldybės (toliau – Savivaldybės) komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais ir kitais teisės aktais.
2. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau Taisyklės) reglamentuoja komunalinių atliekų Neringos savivaldybės teritorijoje tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą, nustato komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, vežimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, komunalinių atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę ir yra skirtos užtikrinti, kad visoje Savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinama valstybės politika atliekų tvarkymo srityje ir šios atliekos būtų tvarkomos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Regiono tarybos, ir Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Savivaldybės Tarybos.
3. Atskirai surenkamoms atliekoms bei nerūšiuotų komunalinių atliekų tvarkymui reglamentuoti Neringos savivaldybės taryba gali patvirtinti atskiras taisykles.
4. Taisyklės yra privalomos visiems Neringos savivaldybės teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Leidimus turinčias įmones, kurios pačios tvarko savo komunalines atliekas arba sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais.
5. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (toliau Juridinių asmenų padaliniai), esantiems ir (ar) veikiantiems Neringos savivaldybės teritorijoje.
7. Taisyklės netaikomos gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekoms, netinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms, medicininėms atliekoms, gyvūninės kilmės atliekoms, pakartotinio naudojimo pakuotėms, nuotekoms ir kitoms atliekoms, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
8. Taisyklėse naudojamos sąvokos:
8.1. Komunalinių atliekų surinkėjas – įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravusi atliekų surinkimo ir vežimo veiklą bei yra sudariusi sutartį su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi.
8.2. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkiuose ir ūkio subjektuose buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis LR Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede: baterijos, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, dienos šviesos lempos, atliekos, kuriose yra gyvsidabrio ir kitos.
8.3. Didelių gabaritų komunalinės atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
8.5. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų tolesnę priežiūrą.
8.6. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau – papildanti atliekų surinkimo sistema) – atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), tvarkymui ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
8.7. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – administratorius) – Klaipėdos komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, Neringos savivaldybės pavedimu savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
8.8. Komunalinių atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
8.9. Konteinerių aikštelė – įrengta vieta, kur pastatyti kolektyviniai mišrių komunalinių atliekų ir (ar) rūšiuojamų atliekų konteineriai.
8.11. KRATC – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – daliai komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Klaipėdos regiono savivaldybių įsteigta įmonė, kuri vykdo veiklą pagal KRATC įstatus, savivaldybių sutartį ir kitus dokumentus.
8.12. Leidimas – tai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.
8.13. Mišrios komunalinės atliekos – komunalinių atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
8.14. Sąšlavos – smulkios medžių atliekos, žemės dulkės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios smulkios medžiagos, kurios susikaupia valant teritorijas.
8.15. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
8.16. Vietinė rinkliava – Neringos savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje.
III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
10. Regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema privalo naudotis visi Klaipėdos regiono atliekų turėtojai, išskyrus Leidimus turinčias įmones, kurios pačios tvarko savo komunalines atliekas arba sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais.
12. Savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės ir didelių gabaritų komunalinės atliekos vežamos į Klaipėdos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną (toliau – regioninis sąvartynas) toliau tvarkyti. Po komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę nepavojingos komunalinės atliekos yra perduodamos energijai gauti. Regioniniame sąvartyne šalinamos netinkamos perdirbti atliekos ir degimo proceso metu susidarę nepavojingi pelenai. Komunalinių atliekų, priimamų į sąvartyną, priėmimo tvarką tvirtina administratorius.
13. Žaliosios atliekos tvarkomos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje Nidos–Smiltynės plentas 12, Neringa. Komunalinių atliekų, priimamų į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, priėmimo tvarką, suderinęs su Savivaldybės administracija, tvirtina administratorius.
14. Didelių gabaritų atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos surenkamos aikštelėje Nidos–Smiltynės plentas 12, Neringa. Komunalinių atliekų, priimamų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, priėmimo tvarką, suderinęs su Savivaldybės administracija, tvirtina administratorius.
15. Savivaldybės teritorijoje surinktos antrinės žaliavos, gaminių ir pakuočių bei buityje susidarančios pavojingos atliekos perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
16. Siekiant pagerinti antrinių žaliavų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti diegiamos papildančios atliekų surinkimo sistemos. Savivaldybės gyventojai ir įmonės nemokamai arba gaudami papildomas pajamas perduoda gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja gyventojus papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
17. Esant poreikiui, komunalinių atliekų tvarkytojui suderinus su Savivaldybės administracija, komunalinių atliekų surinkimas gali būti vykdomas apvažiavimo būdu, naudojant specialius maišus ar konteinerius, betaris atliekų surinkimas ir pan.
18. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“.
19. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, rinkimą, Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai).
20. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas Nuostatuose ir turi būti toks, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos.
21. Komunalinių atliekų turėtojai į savivaldybės biudžetą moka nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, į kurią įskaičiuotas mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimas ir tvarkymas, regioninio sąvartyno eksploatavimas, uždarymas ir vėlesnė jo priežiūra, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės eksploatavimas, netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymas bei priežiūra po uždarymo, Vietinės rinkliavos rinkimo organizavimas ir vykdymas. Lėšos, gautos iš Vietinės rinkliavos, naudojamos tik Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai finansuoti, mokėjimams už infrastruktūros įrenginių eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą, visuomenės informavimui ir kitoms komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms, numatytoms komunalinių atliekų tvarkymo planuose, apmokėti.
IV. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS FUNKCIJOS
22. Savivaldybės administracija, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą:
22.1. rengia ir teikia savivaldybės tarybai tvirtinti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planą, kartu su administratoriumi jį įgyvendina;
22.2. rengia ir teikia savivaldybės tarybai tvirtinti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, nuostatus, kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą savivaldybėje, bei jų pakeitimus;
22.3. rengia ir tvirtina konteinerių išdėstymo schemas, jų pakeitimus ir/ar specialųjį konteinerių išdėstymo planą. Konteinerių pastatymo aikštelės įrengiamos Savivaldybės arba atliekų tvarkytojų lėšomis;
22.5. tvirtina Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo metodiką, komunalinių atliekų tvarkymo kaštus;
22.6. organizuoja komunalinių atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, surinkimą ir išvežimą;
22.7. nagrinėja skundus ir prašymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kokybės, dėl galimo administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo, dėl kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietų pakeitimo;
22.8. priima sprendimus, kuriais paveda administratoriui taikyti kitą metinę Vietinę rinkliavą, nei yra priskaičiuota pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis;
22.9. apmoka administratoriui už savivaldybės teritorijoje surinktas ir sutvarkytas komunalines atliekas pagal faktiškai surinktą ir sutvarkytą komunalinių atliekų kiekį;
22.10. kontroliuoja, kad gautos lėšos už atliekų tvarkymą būtų panaudotos tik komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimui ir vystymui;
22.11. vykdo administratoriaus veiklos kontrolę, kaupia ir analizuoja informaciją apie surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį;
22.12. kartu su administratoriumi vykdo visuomenės švietimą komunalinių atliekų tvarkymo klausimais;
22.13. derina Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklių nustatyta tvarka, derina papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sutarties projektus;
V. ADMINISTRATORIAUS FUNKCIJOS
24. Administratorius organizuoja savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų, įskaitant naudotų padangų, surinkimą ir tvarkymą šių Taisyklių nustatyta tvarka, eksploatuoja regioninį sąvartyną, įrengia ir eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaro bendradarbiavimo, organizavimo, papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sutartis bei atlieka kitas funkcijas, nurodytas koncesijos ar kitoje su savivaldybe pasirašytoje sutartyje.
VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
26. Komunalinių atliekų turėtojai, kurių valdose ar veikloje susidaro žaliosios atliekos, turi teisę naudotis individualiais žaliųjų atliekų kompostavimo įrenginiais, jei susidariusį kompostą naudoja savo reikmėms.
27. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
27.1. kreiptis į administratorių su prašymu dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo Kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarkos apraše nustatyta tvarka; dėl naujo ar papildomo (‑ų) konteinerio (-ių) pastatymo ar nuėmimo;
27.2. pasirinkti tokio dydžio individualaus naudojimo konteinerius, kurie atitinka susidarančių atliekų kiekį. Pagal komunalinių atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu komunalinių atliekų susrinkėjas per 30 dienų anksčiau skirtą konteinerį pakeičia kito dydžio konteineriu, taikomu Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Komunalinių atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša raštu ar žodžiu administratoriui;
28. Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinių asmenų padaliniai gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, su kuriais sutartis pasirašo Neringos savivaldybės administracija ar administratorius.
29. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:
29.2. laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų;
29.4. rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didžiąsias, žaliąsias, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Surūšiuotos ir į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius metamos antrinės žaliavos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių);
29.5. didelių gabaritų, žaliąsias atliekas, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingas atliekas atvežti į aikšteles ar perduoti atliekų surinkėjui šių Taisyklių, IX, X, XI skyriuose nustatyta tvarka;
29.6. prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti;
29.8. užtikrinti, kad komunalinių atliekų surinkėjas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių. Komunalinių atliekų turėtojai, naudojantys individualius konteinerius ar kolektyvinius konteinerius, esančius patalpose ar uždarose teritorijose, konteinerių ištuštinimo dieną konteinerius turi išridenti į komunalinių atliekų surinkėjo nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežis. Vykstant kelio remontui, individualius komunalinių atliekų konteinerius komunalinių atliekų turėtojai turi išridenti į artimiausią šiukšliavežiui privažiuojamą vietą;
30. Už aplinkos prie konteinerių stovėjimo vietos nuolatinę priežiūrą bei švarą ir tvarką atsako komunalinių atliekų turėtojai (naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti) ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai.
31. Komunalinių atliekų turėtojai ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai žiemos metu privalo užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse ir (ar) konteinerių stovėjimo vietose būtų valomas sniegas ir ledas.
32. Renginių Savivaldybės teritorijoje organizatoriai privalo atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą bei komunalinių atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių komunalinių atliekų sutvarkymo išlaidas.
33. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:
33.3. užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
33.5. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ir kitur bei palikti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas šalia konteinerių;
33.6. mesti į konteinerius žemes, gruntą, degančias ar karštas atliekas, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
VII. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
35. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos yra apibrėžtos sutartyse su administratoriumi ar Neringos savivaldybės administracija ir šiose Taisyklėse.
36. Atliekų surinkimo paslaugas teikianti įmonė teikia komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, naudodamasis savo įranga. Naudojantis ne savo įranga, būtina sudaryti sutartį įrangos naudojimui.
37. Konteineriai, naudojami komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti, turi atitikti apipavidalinimo ir konstrukcinius LST EN 840-1- 6 standarto bei Euro Norm DIN EN standartų (likusiems konteineriams, kurie dar nėra įteisinti) reikalavimus. Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi, neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti. Naudojami tokios talpos konteineriai; 0,24 m³, 0,77 m³, 1,1 m³- mišrioms komunalinėms atliekoms, 1,5 m³, 2,0 m³, 2,5 m³- antrinėms žaliavoms ir pakuotėms, 14 m³, 28 m³- statybinėms ir žaliosioms atliekoms.
38. Ant konteinerių priekinės dalies būtina užrašyti konteinerio paskirtį, aptarnaujančios įmonės ženklą ir/ar pavadinimą, telefono numerį, ant antrinių žaliavų surinkimo konteinerių- rūšiavimo instrukciją.
39. Konteinerių dydį parenka komunalinių atliekų surinkėjas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdamas į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planą, atliekų turėtojų kreipimąsi raštu, gautą pagal šių Taisyklių 27.2. punktą bei esamą situaciją.
40. Komunalinių Atliekų surinkėjams draudžiama:
40.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;
41. Komunalinių atliekų surinkėjai privalo:
41.1. būti registruotiems atliekas tvarkančių įmonių registre, turi turėti leidimą, užsiimti atitinkama veikla, jei to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai, bei vykdyti pirminę komunalinių atliekų apskaitą;
41.2. turėti komunalinių atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, licenciją pavojingų atliekų tvarkymui (jei jis užsiima pavojingų atliekų tvarkymu) ar sutartį su licencijuotu pavojingų atliekų tvarkytoju;
41.3. nemokamai pateikti komunalinių atliekų turėtojams visą reikiamą komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių bei kitų atliekų surinkimo priemonių kiekį ir įvairovę, sudaryti galimybę komunalinių atliekų turėtojams rūšiuoti komunalines atliekas ir antrines žaliavas;
41.4. vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas komunalines atliekas surinkti atskirai, skirti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms bei organizuojamiems renginiams;;
41.5. konteinerius tuštinti pagal komunalinių atliekų surinkėjo sudarytą, su administratoriumi ir Savivaldybe suderintą grafiką;
41.6. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės tvarką ir švarią aplinką 3 m atstumu aplink konteinerių aikštelę;
41.8. ištuštinę konteinerius, uždaryti konteinerių dangčius ir konteinerius pastatyti į nustatytą konteinerių stovėjimo aikštelę;
41.9. laikytis komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui derinant su administratoriumi, juos keisti;
41.10. pateikti Savivaldybei/KRATC ir paskelbti vietinėje spaudoje informaciją apie antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų ir didelių gabaritų atliekų bei elektros ir elektroninės įrangos surinkimą ir grafikus (važiavimo datą, sustojimo vietas ir laiką), nuolat skelbti interneto svetainėje kolektyviniais konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafikus, kolektyvinių konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus;
41.11. vykdyti komunalinių atliekų turėtojų atliekų išvežimą apvažiavimo būdu:
41.11.1. nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, kitu laiku ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį surinkti buityje susidarančias didelių gabaritų ir žaliąsias atliekas;
41.12. organizuoti papildomą išvežimą, jei tam atsiranda poreikis ar to prašo komunalinių atliekų turėtojas, siekdamas pagerinti antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių, didžiųjų atliekų ir buityje susidarančių pavojingų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą;
41.13. pakeisti netinkamus naudoti konteinerius be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių atliekų surinkimo teikimas. Jei konteineris netinkamas naudoti tapo dėl konkretaus komunalinių atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama konteinerio panaudos sutartyje nustatyta tvarka;
41.14. laikytis kitų šiose Taisyklėse nenurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų;
41.15. pasibaigus pusmečiui, per 15 dienų administratoriui, Savivaldybės administracijai pateikti informaciją apie savivaldybės teritorijoje surinktų ir perduotų apdoroti visų komunalinių atliekų, naudotų padangų bei antrinių žaliavų kiekį;
43. Konteineriai plaunami ir dezinfekuojami ne rečiau kaip kartą per savaitę kai vidutinė paros temperatūra yra ne žemesnė kaip +150 C, kitu metu – ne rečiau kaip kas ketvirtį, antrinių žaliavų surinkimo konteineriai (jų išorė) plaunami ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
44. Komunalinių atliekų surinkėjai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
44.1. jei komunalinių atliekų turėtojai neišridena individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių konteinerių jų ištuštinimo dieną į komunalinių atliekų surinkėjo nurodytas vietas;
44.2. jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas;
45. Jei komunalinių atliekų surinkėjas dėl komunalinių atliekų turėtojo kaltės negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų surinkėjas šį faktą užregistruoja administratoriaus nustatyta tvarka ir apie tai informuoja komunalinių atliekų turėtoją.
46. Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas, kuris yra pasirašęs sutartį su administratoriumi ir kurio parinktas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatorius superka antrines žaliavas ar pakuotes iš atliekų turėtojų, atsako už antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, stovinčių dviejų kilometrų spinduliu apie supirkimo punktą, niokojimą (apvertimą, sulaužymą ar kitokį sugadinimą, siekiant paimti antrines žaliavas iš konteinerių). Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas privalo per 1 darbo dieną nuo informacijos gavimo dėl antrinių žaliavų surinkimo konteinerio apvertimo sutvarkyti aplinką, pastatyti konteinerį į vietą, o sulaužytą ar kitaip sugadintą konteinerį, suderinęs su konteinerio savininku, sutaisyti arba pakeisti nauju ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų.
VIII. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS
48. Individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi įmonės, įstaigos, organizacijos, individualiame gyvenamajame name gyvenantys asmenys bei kiti atliekų turėtojai, turintys galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai. Komunalinių atliekų turėtojai individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius šių atliekų išvežimo dieną atliekų surinkėjo nurodytu laiku turi išridenti į nurodytas vietas, prie kurių šiukšliavežis gali laisvai privažiuoti. Tie komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybės išsiridenti konteinerių dėl didelio atstumo nuo atliekų susidarymo vietos iki konteinerio ištuštinimo vietos, naudojasi kolektyviniais konteineriais kartu su kitais komunalinių atliekų turėtojais.
49. Konteineriai turi stovėti komunalinių atliekų turėtojo teritorijoje. Jei komunalinių atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo, konteineriai gali stovėti Savivaldybės administracijos nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje. Konteinerius komunalinių atliekų turėtojas turi statyti ant lygaus ir tvirto paviršiaus, pvz. grindinio plokštės, betoninės plokštės, asfalto ar pan. Mažesnius dviračius konteinerius galima laikyti ant suplūkto žvyro, jei toks paviršius užtikrina pakankamas sąlygas nevaržomam konteinerio judėjimui.
50. Konteineriai gali stovėti visuomeninės paskirties statinių, įrengtų pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus, patalpose ir gyvenamųjų pastatų, įrengtų pagal STR. 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, patalpose.
51. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos nustatomos ir aikštelės įrengiamos tokiu principu: ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato ir 3 m nuo vienbučio (dvibučio) namo langų ir durų bei ne tolimesniu nei 300 m atstumu iki komunalinių atliekų turėtojo. Šio principo galima nesilaikyti rengiant pusiau požeminių ar požeminių konteinerių aikšteles.
52. Esant poreikiui laikini mišrių komunalinių atliekų konteineriai papildomai pastatomi Savivaldybės nurodytose masinio poledinės žūklės mėgėjų susibūrimo vietose.
53. Komunalinių atliekų turėtojai privalo antrines žaliavas rūšiuoti jų susidarymo vietose ir išmesti į atliekų surinkimo aikštelėse pastatytus atitinkamai rūšiai skirtus konteinerius: „STIKLAS“, „PLASTIKAS“, “POPIERIUS”, „DĖVĖTA TEKSTILĖ“, specialiai tam pastatytus papildomus konteinerius, atiduoti į surinkimo aikštelę (Nidos–Smiltynės plente 12, Neringa) arba atliekų tvarkytojui, kai jis surenka antrines žaliavas apvažiavimo būdu. Požeminiai ar pusiau požeminiai antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti tos pačios spalvos su jų paskirtį nurodančia informacija.
54. Mišrios komunalinės atliekos ir antrinės žaliavos renkamos pagal komunalinių atliekų surinkėjo parengtus ir su administratoriumi suderintus komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo grafikus. Komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo grafikai nuolat skelbiami komunalinių atliekų surinkėjų ir administratoriaus interneto tinklalapiuose. Konteineriai ištuštinami:
54.1.Mišrių komunalinių atliekų:
54.2. Antrinių žaliavų:
54.2.1. stiklo – nuo birželio 1d. iki rugpjūčio 31 d. – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį,
IX. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS
56. Kompostuoti tinkančios žaliosios atliekos, susidarančios Savivaldybės teritorijoje, priimamos į įrengtą kompostavimo aikštelę Nidos–Smiltynės plente 12, Neringa.
57. Komunalinių atliekų surinkėjas žaliąsias atliekas surenka apvažiuodamas komunalinių atliekų turėtojus pagal iš anksto viešai paskelbtą grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (žiemos laikotarpiu – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Žaliąsias atliekas komunalinių atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda komunalinių atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių komunalinių atliekų surinkimą tvarkingai padeda prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Komunalinių atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis, sudėti į maišus. Komunalinių atliekų turėtojai sugrėbtus medžių ir krūmų lapus turi sudėti į maišus. Rekomenduojama naudoti žalios spalvos maišus.
58. Žaliosioms atliekoms surinkti gyvenvietėse gali būti pastatomi specialūs konteineriai. Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui (po želdinių genėjimo, kirtimo, lapų grėbimo, šienavimo), komunalinių atliekų turėtojas gali paprašyti administratoriaus laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti su užrašu „žaliosios atliekos. Konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsako konteinerį užsakęs asmuo.
59. Biologiškai skaidžias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
60. Skatinama, kad komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas surinktų atskirai ir šalintų įsirengtuose individualiuose kompostavimo įrenginiuose.
61. Sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendrojo naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas biologiškai skaidžias atliekas privalo tvarkyti fizinis ar juridinis asmuo, prižiūrintis šias teritorijas, arba atiduoti jas tvarkyti administratoriui, mokant už jų tvarkymą.
62. Želdinių kirtimo ir genėjimo atliekas privalo sutvarkyti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems buvo išduotas leidimas šiuos darbus vykdyti, arba atiduoti administratoriui, mokant jam už jų tvarkymą.
63. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
X. DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ, NAUDOTŲ PADANGŲ SURINKIMAS
64. Didelių gabaritų atliekos surenkamos aikštelėje (Nidos–Smiltynės plente 12, Neringa) administratoriaus nustatyta tvarka, aikštelėse Nidoje ir Juodkrantėje arba atiduodamos atliekų tvarkytojui, kai jis surenka didelių gabaritų atliekas apvažiavimo būdu. Didelių gabaritų atliekos yra surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus pagal iš anksto komunalinių atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką ne rečiau vieną kartą per mėnesį. Komunalinių atliekų surinkėjas ir administratorius reguliariai informuoja komunalinių atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos didelių gabaritų atliekos. Komunalinių atliekų turėtojai didelių gabaritų atliekos palieka numatytose vietose prie komunalinių atliekų konteinerių apvažiavimo dieną ar išvakarėse.
65. Komunalinių atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu, raštu) į administratorių dėl didelių gabaritų atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų surinkėjas suteikia tokią paslaugą už papildomą mokestį per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipiantį komunalinių atliekų turėtoją.
66. Naudotos lengvųjų automobilių, motociklų, dviračių padangos iš gyventojų yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje administratoriaus nustatyta tvarka.
67. Komunalinių atliekų turėtojui (juridiniam asmeniui) kreipusis (žodžiu, raštu) į administratorių dėl naudotų padangų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, komunalinių atliekų surinkėjas komunalinių atliekų turėtojui pagal tarpusavio susitarimą suteikia tokią paslaugą už papildomą mokestį per 10 darbo dienų, apie tai iš anksto informavęs besikreipiantį komunalinių atliekų turėtoją. Tokiu atveju naudotos padangos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka komunalinių atliekų surinkėjo iniciatyva.
XI. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ BEI ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SURINKIMAS
69. Buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos surenkamos laikinojo saugojimo aikštelėje (Nidos–Smiltynės plente 12, Neringa) administratoriaus nustatyta tvarka arba surenkamos apvažiuojant komunalinių atliekų turėtojus specialiai pažymėtu automobiliu pagal su administratoriumi suderintą iš anksto viešai paskelbtą grafiką ne mažiau keturių kartų per metus.
70. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
71. Buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas draudžiama mesti į konteinerius ar palikti šalia jų, deginti pavojingas atliekas, ardyti gaminius, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų, ar kitaip juos apdoroti;
72. Panaudotiems tepalams, tepalų filtrams ar kitoms naftos produktų atliekoms surinkti, konteineriai gali būti statomi degalinėse, uostuose, garažų bendrijose ir kitose panašaus pobūdžio teritorijose.
XII. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
74. Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui.
75. Statybos ir griovimo atliekos iš gyventojų yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (Nidos–Smiltynės plente 12, Neringa), administratoriaus nustatyta tvarka. Iš vieno Neringos savivaldybės gyventojo nemokamai priimama 500 kg. statybos ir griovimo atliekų per kalendorinius metus.
76. Kiti komunalinių atliekų turėtojai bei komunalinių atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei patys arba per komunalinių atliekų vežėją. Tokiu atveju statybos ir griovimo atliekos surenkamos, pastatant tam skirtus konteinerius ar didmaišius ir (ar) apdorojamos sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį. Komunalinių atliekų turėtojai, perdavę šias atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz.: sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą). Komunalinių atliekų turėtojai šiuos dokumentus turi saugoti ne trumpiau nei 3 metus.
77. Komunalinių atliekų turėtojai turi imtis visų galimų statybos atliekų prevencijos (vengimo) priemonių: mažinti susidarančių atliekų kiekį, maksimaliai panaudoti statybos atliekas kaip medžiagas kitoms reikmėms (betonuoti, grįsti ir pan.), vengti naudoti kenksmingų medžiagų turinčius statybinius gaminius ir medžiagas, keisti tokių statybinių medžiagų naudojimą į kitas tos pačios paskirties nekenksmingos sudėties medžiagas.
XIII. Gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavų tvarkymas
79. Kompostuoti tinkančios sąšlavos, susidarančios Savivaldybės teritorijoje, atiduodamos į kompostavimo aikštelę Nidos–Smiltynės plente 12, Neringa, ar kitą kompostavimo aikštelę už papildomą mokestį.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
81. Taisyklėse nustatytų reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys.
82. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, yra baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161(1) straipsnį ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką.
83. Administracinių teisės pažeidimų protokolą surašo Svivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys, policijos pareigūnai.
84. Ataskaita apie Taisyklių vykdymą, sutvarkytų atliekų rūšis ir kiekius per praėjusius metus Neringos savivaldybės tarybai ir visuomenei pateikiama kartu su praėjusių metų Savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos atskaita.
85. Juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai prekiauti savivaldybės nustatyta tvarka ir leidimai nemokamai įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Neringos savivaldybės teritoriją, išduodami (pratęsiami) tik tada, kai jie yra sumokėję rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą per praėjusį laikotarpį.