LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
įsakymas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO 2020 M.
lapkričio 16 D. ĮSAKYMO NR. i-358 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL pinigų plovimo nusikalstamų veikų (bk 189, 216 straipsniai) ikiteisminio tyrimo PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. sausio 28 d. Nr. I-50
Vilnius
1. P a k e i č i u Rekomendacijas dėl pinigų plovimo nusikalstamų veikų (BK 189, 216 straipsniai) ikiteisminio tyrimo, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. I-358 „Dėl Rekomendacijų dėl pinigų plovimo nusikalstamų veikų (BK 189, 216 straipsniai) ikiteisminio tyrimo patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 4.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„4.1.1. turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių (pavyzdžiui, baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškinio atlyginimo, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo ar civilinio turto konfiskavimo taikymo);“.
1.2. Papildau nauju 8.5 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
„8.5. 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje priimta Europos Tarybos konvencija dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (toliau – Varšuvos konvencija). Lietuvoje su išlygomis Varšuvos konvencija ratifikuota nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“. Varšuvos konvencija – vienas pagrindinių Europos Tarybos instrumentų, skirtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo užkardymui ir prevencijai. Varšuvos konvencijos 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „kiekviena Šalis imasi tokių teisėkūros ir kitų priemonių, kurios būtinos, kad sunkaus (-ių) nusikaltimo (-ų), kaip apibrėžta nacionaliniuose įstatymuose, atveju būtų galima pareikalauti, kad nusikaltėlis pagrįstų konfiskuotinų, manoma, nusikalstamu būdu įgytų pajamų, turto kilmę, jei toks reikalavimas yra suderinamas su jos nacionalinėje teisėje įtvirtintais principais“.“
1.4. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų dalyku laikomas nusikalstamu būdu, t. y. padarant bet kurią iš BK nustatytų nusikalstamų veikų (nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą), arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautas turtas. Jeigu turtas gautas kitais neteisėtais būdais ar veiksmais (pavyzdžiui, padarant administracinį teisės pažeidimą, civilinį deliktą ar pan.), tokio turto įgijimas, valdymas, naudojimas, realizavimas, legalizavimas ar jo tikrosios kilmės slėpimas nesudaro BK 189 ar 216 straipsnio sudėties.“
1.5. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu 15.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„15.1. tame pačiame ikiteisminiame tyrime, kurio metu atskleidus pirminę nusikalstamą veiką taip pat nustatoma, kad iš šios veikos gautas turtas vėliau kitų asmenų buvo įgytas, valdytas, naudotas, realizuotas ar iš šios veikos gauti pinigai ar kitoks turtas buvo legalizuoti arba slepiama tikroji jų kilmė;“.
1.7. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Tiek BK 189 straipsnis, tiek 216 straipsnis taikomi neatsižvelgiant į tai, ar asmuo nuteistas už pirminės nusikalstamos veikos, kurią padarius gauti pinigai ar kitas turtas, padarymą
(t. y. anksčiau arba tuo pačiu metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, iš kurios buvo gautas turtas, nėra būtina sąlyga priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 189 ar 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos).
Nustačius, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje užsienio valstybėje, kai tokia veika laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal BK, nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų ar aplinkybių, įskaitant ir ją padariusį asmenį ar asmenis, ar jų tapatybes. Tiriant tokias nusikalstamas veikas dėl nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautų pinigų ar turto plovimo turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys, kad pinigai ar kitas turtas gauti iš nusikalstamos veikos (tačiau nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų arba visų aplinkybių) ir kad asmuo žinojo apie tai ir, plaudamas pinigus ar kitą turtą, atliko vieną iš BK 189 ar 216 straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų.“
1.8. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:
„18. BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimu, valdymu, naudojimu arba realizavimu, t. y.:
18.1. nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimo požymį atitinka bet koks atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (žodinis, rašytinis, patvirtintas notaro), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Ši veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pavyzdžiui, pirkimą), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtą tam tikrai techninei funkcijai atlikti (pavyzdžiui, turtui į tam tikrą vietą pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan.);
18.2. nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto valdymu laikomas faktinis tokio turto turėjimas (tiek fizinis turėjimas, tiek ir turėjimas savo žinioje, taip pat galimybė daryti fizinį, ūkinį ar kt. poveikį);
18.3. nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto naudojimu laikytini tokie veiksmai, kai asmuo, naudodamas atitinkamą daiktą (pavyzdžiui, jo savybėmis, paskirtimi ir pan.), gauna tam tikrą naudą (pavyzdžiui, pajamas ir pan.);
18.4. kvalifikuojant veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto realizavimą, svarbus turto perdavimo tretiesiems asmenims faktas, tačiau neturi reikšmės, kaip turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims pašalina galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkamu civilinės teisės reglamentuotu būdu. Bet kokie veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas.“
1.9. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, kad jis įgyja, valdo, naudoja ar realizuoja ne bet kokį neteisėtą, o būtent nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą. BK 189 straipsnio taikymui nekeliamas reikalavimas, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.“
1.10. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. BK 216 straipsnio dispozicijoje nurodytos dvi savarankiškos pinigų plovimo nusikalstamos veikos, t. y.:
20.1. BK 216 straipsnio dispozicijos pirmojoje dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro įstatyme nurodyti šie alternatyvūs veiksmai:
20.1.1. finansinių operacijų su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautais pinigais ar kitu turtu atlikimas, t. y. veiksmai, kuriais įtvirtinamos, pakeičiamos ar nutraukiamos su šiais dalykais susijusios civilinės teisės ir pareigos (pavyzdžiui, pinigų padėjimas ar priėmimas į sąskaitą, išdavimas, keitimas ar kitoks pinigų mokėjimas civilinių sandorių ar kitais pagrindais);
20.1.2. sandorių su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautais pinigais ar kitu turtu sudarymas, t. y. padarymas veiksmų, kuriais įtvirtinamos, pakeičiamos ar nutraukiamos su jais susijusios civilinės teisės ir pareigos (pavyzdžiui, turto pirkimas už nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautus pinigus arba iš nusikalstamos veikos gauto turto pardavimas, tokio turto dovanojimas ar keitimas į legalų turtą ir pan.);
20.1.3. nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautų pinigų ar kito turto naudojimas komercinėje, ūkinėje veikloje, t. y. tiesioginis ar netiesioginis investavimas į bet kurios rūšies įmonių ar kitų ūkio subjektų veiklą (pavyzdžiui, įmonės vertybinių popierių, verslo dalies įgijimas; nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto nekilnojamojo (pavyzdžiui, žemės, pastatų) ar kilnojamojo (pavyzdžiui, transporto priemonių, įrenginių) turto suteikimas ūkinei veiklai ir pan.);
20.1.4. melagingas nurodymas, kad nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauti pinigai ar kitas turtas yra gauti iš teisėtos veiklos (pavyzdžiui, toks iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ar turto legalizavimas pasireiškia duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymu į deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai melagingai nurodant, kad pinigai ar kitas turtas gauti iš teisėtos veiklos, ir šiuos dokumentus pateikiant valstybės įgaliotai institucijai);
20.2. BK 216 straipsnio dispozicijos antrojoje dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautų pinigų ar kito turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, buvimo vietos, disponavimo juo, judėjimo arba nuosavybės ar kitų su tuo turtu susijusių teisių slėpimas (pavyzdžiui, asmuo, norėdamas tenkinti savo privačius interesus iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, kito asmens vardu įgyja, naudoja turtą, jį valdo ir juo disponuoja, taip slėpdamas su tuo turtu susijusias tikrąsias nuosavybės teises).“
1.11. Pakeičiu 21 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„21. Atliekant Rekomendacijų 20.1 papunktyje nurodytus veiksmus gauti pinigai ar kitas turtas legalizuojami paverčiant juos teisėtais civilinės apyvartos objektais. Tokiu atveju nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautų pinigų ar kito turto legalizavimo esmę lemia du pagrindiniai aspektai:“.
1.12. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
1.13. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:
„24. BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia,
t. y. kaltininkas, darydamas šias nusikalstamas veikas, suvokia, kad savo veiksmais plauna nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautus pinigus ar kitą turtą (įgyja, valdo, naudoja, realizuoja, legalizuoja arba slepia tikrąją kilmę) ir nori tai daryti.“
1.14. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Tik Rekomendacijų 20.1 papunktyje nurodytos pinigų plovimo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės būtinas požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautus pinigus ar kitą turtą arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių. Kitos pinigų plovimo nusikalstamos veikos neturi tikslo, kaip būtino nusikalstamos veikos sudėties elemento.“
1.15. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
„28. Jeigu asmuo rengiasi atlikti pinigų plovimo veiksmus su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautomis lėšomis, atliekant finansines operacijas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje surinkta kliento pažinimo (KYC) informacija gali būti ypač svarbi įrodinėjant nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius (veiką padariusio asmens kaltę, taip pat jo tikslą įteisinti ar slėpti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą). Į FNTT PPPV tikslinga kreiptis, kai ikiteisminio tyrimo metu atsiranda poreikis gauti finansinę ar finansinės analizės informaciją apie tiriamo asmens pinigines operacijas ir sandorius.“
1.16. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, t. y. nusikalstamos veikos laikomos baigtomis atlikus bent vieną iš šių straipsnių dispozicijose nurodytų veiksmų. BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto tikslo pasiekimas (t. y. ar pavyko nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautus pinigus ar kitą turtą ir įteisinti, ir panaikinti jų neteisėtą kilmę, ar asmuo galėjo tokiais pinigais arba kitu turtu disponuoti kaip teisėtai gautais, ar kitas nusikalstamoje veikoje dalyvavęs asmuo išvengė teisinių šios veikos pasekmių) neturi reikšmės nusikaltimo baigtumui nustatyti.“
1.17. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų subjektas gali būti pakaltinamas, jei yra 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo. Asmuo pagal BK 216 straipsnį atsako ne tik už savo, bet ir už kitų asmenų nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautų pinigų ar turto legalizavimą arba tikrosios nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautų pinigų ar turto kilmės slėpimą. Tokiu atveju būtina nustatyti, kad asmuo žinojo, jog legalizuoja iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitą turtą arba slepia tikrąją jų kilmę.“
1.18. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Už BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 216 straipsnyje nustatytus pinigų plovimo veiksmus (nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimą, valdymą, naudojimą, realizavimą, legalizavimą bei tikrosios nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto kilmės slėpimą) atsako ir juridinis asmuo.“
1.19. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:
„32. Galimybė pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kai BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose apibrėžtų apysunkių ar BK 216 straipsnio dispozicijoje apibrėžtos sunkios nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, numatyta Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu renkamoje medžiagoje informacija ir atliktini veiksmai pasirenkami vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis ir kitais kriminalinės žvalgybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.“
1.20. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:
„33. Kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ne tik dėl BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse ar 216 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, bet ir dėl nusikalstamų veikų, iš kurių gaunami pinigai ar kitas turtas. Tyrimo praktika rodo, kad didesnė tikimybė asmens veiksmuose nustatyti pinigų plovimo požymių yra tada, kai kriminalinės žvalgybos informacija renkama kartu tiriant ir nusikalstamą veiką, iš kurios gaunami pinigai ar kitas turtas. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gali būti atliekami visi Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyti veiksmai.“
1.21. Pakeičiu 37.4. papunktį ir jį išdėstau taip:
„37.4. BK 216 straipsnio dispozicijos pirmojoje dalyje nurodytai pinigų plovimo padarymo veikai (Rekomendacijų 20.1 papunktis) nustatyti tikslą, sietiną su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įteisinimu, nuslepiant tikrąją jo kilmę ir gavimo šaltinį (pavyzdžiui, tyčinius veiksmus, susijusius su klaidingos informacijos pateikimu, dokumentų, kuriuose nurodyta klaidinga informacija, surinkimu ir pan.).“
1.22. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:
„38. Tiriant dėl savanaudiškumo padarytas ar savanaudiškumo požymių turinčias nusikalstamas veikas arba esant įtarimams, kad asmuo iš nusikalstamos veikos gavo pinigų, kito turto ar turtinės naudos, turi būti įvertinta, ar su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautais pinigais ar kitu turtu nebuvo atlikti (atliekami) pinigų plovimo veiksmai.“
1.23. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo, tikslinga aktyviai naudoti ne tik tarptautinio susižinojimo instrumentus (teisinės pagalbos prašymai, Europos tyrimo orderis (ETO), tiesioginiai kontaktai su užsienio partneriais ar institucijomis), bet ir finansinės žvalgybos institucijų turimus kanalus ir duomenų bazes (pavyzdžiui, FNTT PPPV prieiga prie pasaulinio finansinės žvalgybos duomenų tinklo (EGMONT grupė), informacijos apsikeitimo kanalu SIENA, ARO, CARIN tinklais dėl nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto suradimo / susižinojimo / susigrąžinimo). Tikrinant pinigų srautus ir finansines operacijas, tikslinga naudotis ir Lietuvos mokesčių administratoriaus (Valstybinė mokesčių inspekcija) turimomis duomenų bazėmis dėl Lietuvos rezidentų ir nerezidentų turimo turto bei mokestinių prievolių ir finansinių srautų analizės.“
1.24. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41. Tiriant nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimą, valdymą, naudojimą, realizavimą, legalizavimą ar tikrosios jo kilmės slėpimą ir tyrimo metu išnaudojus visas galimybes, bet nenustačius, kad pinigai ar kitas turtas gauti iš nusikalstamos veikos, arba neįrodžius, kad asmuo turtą įgijo, valdė, naudojo, realizavo, legalizavo ar slėpė tikrąją pinigų ar kito turto kilmę, būtina išsiaiškinti ir įvertinti, ar gautų pinigų arba kito turto atsiradimas sietinas su neteisėtu praturtėjimu, t. y. ar asmens veikoje yra BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo (neteisėtas praturtėjimas) sudėties požymių.“
1.25. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Teismui pripažinus kaltininkus kaltais nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 ar 216 straipsnyje, padarymu, nusikalstamu būdu gauti pinigai ar kitas turtas turi būti konfiskuoti. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, tyrimo metu būtina imtis priemonių pinigų ar kito turto, kuris atitinka BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytus požymius, suradimui ir galimam konfiskavimui užtikrinti, t. y. laiku apriboti nuosavybės teises į galimai nusikalstamu būdu gautą turtą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ne tik baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, bet ir baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.“