LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS PERKAMŲ PASLAUGŲ, KURIOMS ĮSIGYTI NETAIKOMI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO REIKALAVIMAI, PIRKIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2018 m. lapkričio 22 d. Nr. 1R-250
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktais ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsniu,
t v i r t i n u Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos perkamų paslaugų, kurioms įsigyti netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, pirkimų taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1R-250
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS PERKAMŲ PASLAUGŲ, KURIOMS ĮSIGYTI NETAIKOMI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO REIKALAVIMAI, PIRKIMŲ TAISYKLES
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos perkamų paslaugų, kurioms įsigyti netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, pirkimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Teisingumo ministerijos vykdomų paslaugų pirkimų, nepatenkančių į Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimo sritį (toliau – pirkimai), vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsniu, kurių tvarkos nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, procedūras ir tvarką, pirkimo dokumentų rengimo ir teikimo teikėjams reikalavimus, ginčų nagrinėjimo tvarką.
2. Atlikdama pirkimus Teisingumo ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
3. Pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų. Priimant sprendimus dėl pirkimų ir sutarčių sudarymo, vadovaujamasi racionalumo principu. Atliekant pirkimus atsižvelgiama į socialinės apsaugos, aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus.
4. Pirkimuose turi teisę dalyvauti fiziniai asmenys, privatūs juridiniai asmenys, viešieji juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai ar tokių asmenų grupės. Pasiūlymui (projektui) pateikti ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens. Teisingumo ministerija gali reikalauti, kad, ūkio subjektų jungtinės grupės pasiūlymą (projektą) pripažinus geriausiu ir Teisingumo ministerijai pasiūlius pasirašyti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
5. Teisingumo ministerija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamas objektas tapo nereikalingas, nėra lėšų už jį apmokėti ir pan.).
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.2. pirkimo dokumentai – Teisingumo ministerijos pateikiami teikėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas;
6.3. pirkimo pasiūlymas – teikėjo raštu ar žodžiu pateiktas komercinis pasiūlymas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal Teisingumo ministerijos nustatytas pirkimo sąlygas;
6.4. teikėjas – bet kuris ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, – galintis pasiūlyti ar siūlantis paslaugas;
II SKYRIUS
PIRKIMŲ VYKDYTOJAI
8. Pirkimą vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta pirkimo komisija (toliau – Komisija).
III SKYRIUS
PIRKIMŲ PRADŽIA IR PABAIGA
10. Pirkimas prasideda, kai kreipiamasi į teikėją (-us) ir prašoma pateikti perkamo objekto kainą ir kitas pasiūlymo sąlygas.
11. Pirkimas (ar jo dalis) pasibaigia, kai:
11.5. pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Teisingumo ministerijos;
IV SKYRIUS
PIRKIMŲ TVARKA
12. Pirkimai vykdomi šia tvarka:
13. Prieš nustatant pirkimo vertę, turi būti išsiaiškinta, ar reikiamų paslaugų poreikis žinomas iš anksto, ar jis ilgalaikis ir (ar) nuolatinis, tai pat, siekiant sumažinti pirkimo organizavimo ar paslaugų kainas, turi būti išsiaiškinta, ar Teisingumo ministerija turi galimybę sudaryti ilgalaikę ar preliminarią sutartį, ar gali vykdyti pirkimus kiekvienu konkrečiu atveju išaiškėjus poreikiui.
14. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo ir (ar) papildymo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatomų įsigyti paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, dėl kurių bus susitarta pratęsus pirkimo sutartį ar ją papildant.
15. Teikėjai apklausiami žodžiu (telefonu, vertinama internete teikėjų skelbiama informacija apie paslaugų kainą ar kitaip) arba raštu (elektroniniu paštu, paštu, faksu ar kitomis priemonėmis), fiksuojant apklausos rezultatus Komisijos protokole.
16. Teikėjai gali būti apklausiami žodžiu, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM. Visais kitais atvejais teikėjai apklausiami raštu.
17. Pirkimų iniciatorius paraiškoje turi nurodyti ne mažiau kaip tris potencialius teikėjus ir jų pasirinkimo pagrindimą, išskyrus Taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatytus atvejus.
18. Mažiau nei trys teikėjai gali būti apklausiami, kai rinkoje yra mažiau teikėjų, galinčių suteikti reikalingų paslaugų. Tokiu atveju turi būti apklausiami visi rinkoje esantys teikėjai.
19. Vienas teikėjas gali būti apklausiamas šiais atvejais:
19.1. yra tik konkretus teikėjas, galintis suteikti reikalingas paslaugas, ir nėra jokios kitos priimtinos alternatyvos;
19.2. didesnio teikėjų skaičiaus apklausa reikalautų neproporcingai didelių Teisingumo ministerijos pastangų, laiko ir (ar) lėšų sąnaudų;
19.3. dėl įvykių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo Teisingumo ministerijos;
19.4. Teisingumo ministerija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš tam tikro teikėjo pirko paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau suteiktomis paslaugomis, taip pat jeigu ankstesni pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniais pirkimais būtų nepriimtini, nes Teisingumo ministerija, įsigijusi skirtingų techninių charakteristikų paslaugų, negalėtų naudotis anksčiau pirktomis paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių;
19.5. dėl aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo teikėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis;
V SKYRIUS
PIRKIMŲ INICIJAVIMAS
21. Dėl poreikio atlikti pirkimą pirkimo iniciatorius parengia pirkimo paraišką, teisingumo ministro įsakymu patvirtintą formą, skirtą viešiesiems pirkimams inicijuoti. Paraiškoje nurodoma:
21.1. pirkimo objekto pavadinimas, jo apibūdinimas, nurodant perkamų paslaugų savybes (techninę specifikaciją), kokybės ir kitus reikalavimus, reikalingą kiekį ar apimtis. Apibūdinant pirkimo objekto savybes, negali būti nurodomas gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju būtina nurodyti, kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai;
21.4. siūlomų kviesti teikėjų sąrašas. Jeigu siūloma apklausti mažiau negu tris teikėjus, nurodomas tokio siūlymo pagrindimas (Taisyklių punktas);
21.5. pasiūlymų vertinimo kriterijai; kai siūloma vertinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, – ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai;
21.6. paslaugų atlikimo terminai, kitos reikalingos pirkimo sutarties sąlygos arba pirkimo sutarties projektas;
21.7. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis atliekamam pirkimui šis įstatymas netaikomas;
22. Pirkimo paraiška vizuojama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto 2011 m. lapkričio 25 d. teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-271 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, nuostatas ir teikiama Teisingumo ministerijos kancleriui. Sprendimą (leidimą) dėl pirkimo atlikimo priima Teisingumo ministerijos kancleris ir įrašo rezoliuciją ant paraiškos. Vizuotos pirkimo paraiškos su sprendimu (leidimu) atlikti pirkimą registruojamos Teisingumo ministerijos dokumentų registre.
VI SKYRIUS
PIRKIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS, PAAIŠKINIMAI, TEIKIMAS
24. Pirkimo dokumentus pirkimo paraiškos pagrindu rengia Komisija. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.
25. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad teikėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o Teisingumo ministerija nupirkti tai, ko reikia. Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai negali dirbtinai riboti teikėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems teikėjams.
26. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija:
26.2. Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis), įgaliotų palaikyti tiesioginį ryšį su teikėjais ir gauti iš jų pranešimus apie pirkimų procedūras, vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai ir elektroninio pašto adresai;
26.4. pasiūlymų pateikimo terminas (data, valanda ir minutė) ir vieta. Jeigu pasiūlymai teikiami elektroniniu būdu, nurodomas bendrasis Teisingumo ministerijos elektroninis paštas;
26.9. informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas, taip pat informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;
26.10. teikėjų kvalifikacijos reikalavimai (jeigu numatoma tikrinti), tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems teikėjams;
26.11. jeigu numatoma riboti teikėjų skaičių, – kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka, mažiausias kandidatų, kuriuos Teisingumo ministerija atrinks ir pakvies pateikti pasiūlymus, skaičius;
26.14. informacija, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, taip pat, jeigu reikia, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus ar subteikėjus. Jeigu pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindines paslaugas, kurias nustato Teisingumo ministerija, privalo atlikti teikėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio teikėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo;
26.15. informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos centrinio banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;
26.18. pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jei reikalaujama, ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
26.19. jei Teisingumo ministerija nustato reikalavimą, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas bus pripažintas geriausiu, įgytų tam tikrą teisinę formą, – teisinės formos reikalavimai;
26.20. būdai, kuriais teikėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, taip pat būdai, kuriais Teisingumo ministerija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;
28. Kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas teikėjas, pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama ne visa Taisyklių 21 punkte nurodyta informacija, jeigu manoma, kad visą informaciją pateikti nebūtina. Be to, pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama ne visa Taisyklių 21 punkte nurodyta informacija tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas ar perteklinis, tačiau šiuo atveju turi būti nepažeidžiami Taisyklių 3 punkte nustatyti principai.
30. Teikėjas gali paprašyti, kad Teisingumo ministerija paaiškintų pirkimo dokumentus. Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos atsako į kiekvieną teikėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Teisingumo ministerija, atsakydama teikėjui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems teikėjams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai, bet nenurodo, iš ko buvo gautas paklausimas. Atsakymas turi būti siunčiamas taip, kad teikėjas jį gautų ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
31. Nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, Teisingumo ministerija savo iniciatyva gali paaiškinti ir (ar) patikslinti pirkimo dokumentus, tikslindama ir paskelbtą informaciją. Paaiškinimai turi būti išsiųsti (paskelbti) ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
32. Jeigu pirkimo dokumentus paaiškinusi ir (ar) patikslinusi Teisingumo ministerija paaiškinimų negali pateikti Taisyklių 30 ir 31 punktuose nustatytais terminais, ji privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Šis terminas pratęsiamas protingumo kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį teikėjai, rengdami pirkimo pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ir tinkamai parengti pasiūlymus.
VII SKYRIUS
PASIŪLYMŲ RENGIMO REIKALAVIMAI
34. Pirkimo dokumentuose nustatant pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimus, turi būti nurodyta, kad:
34.2. pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad teikėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, teikėjas gali pateikti po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, kaip nurodo Teisingumo ministerija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Jeigu pirkimo dokumentuose nenurodyta, kelioms pirkimo objekto dalims tas pats teikėjas gali teikti pasiūlymus, laikoma, kad tas pats teikėjas gali teikti pasiūlymus visoms pirkimo dalims. Teisingumo ministerija, priimdama sprendimą dėl skaidymo ar neskaidymo pirkimo objekto į dalis, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti teikėjų.
VIII SKYRIUS
TEIKĖJŲ KVALIFIKACIJOS PATIKRINIMAS
35. Siekiant įsitikinti, ar teikėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, pirkimo dokumentuose gali būti nustatomi teikėjų kvalifikacijos reikalavimai ir vykdomas teikėjų kvalifikacijos patikrinimas. Teikėjų kvalifikaciją tikrina Komisija.
36. Visiems teikėjams turi būti keliami vienodi reikalavimai ir prašoma pateikti to paties pobūdžio informaciją. Nei keliami reikalavimai, nei prašoma informacija negali dirbtinai diskriminuoti teikėjų.
37. Kai Teisingumo ministerija vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų prašo teikėjų pateikti laisvos formos pirkimo dokumentuose nurodytų kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją, tikrinama tik teikėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktis kvalifikacijos reikalavimams.
IX SKYRIUS
PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR VERTINIMAS
38. Pasiūlymai turi būti priimami laikantis pirkimo dokumentuose nurodytos tvarkos. Pirkimo pasiūlymai, gauti vėliau, nei tai numatyta šių Taisyklių 26.5 papunktyje, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems teikėjams.
40. Komisija su pasiūlymais susipažįsta pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Turi būti susipažinta su visais pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.
41. Pasiūlymai nagrinėjami ir vertinami konfidencialiai, nedalyvaujant pasiūlymus pateikusiems teikėjams ar jų atstovams.
43. Nagrinėjant pasiūlymus:
43.1. tikrinama dalyvių pasiūlymuose pateiktų kvalifikacinių duomenų atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad dalyvio pateikti kvalifikaciniai duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, privaloma prašyti teikėjo juos patikslinti;
43.2. tikrinama, ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Jeigu teikėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus (teikėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį), privaloma prašyti teikėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš Teisingumo ministerijos dienos;
43.3. radus pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, Komisija privalo paprašyti dalyvių per Teisingumo ministerijos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant pasiūlyme pateiktos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudėtinių dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per Komisijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
43.4. kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais;
43.5. tikrinama, ar pasiūlyta kaina nėra per didelė ir Teisingumo ministerijai nepriimtina. Pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija Teisingumo ministerijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas Teisingumo ministerijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir Teisingumo ministerija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais.
44. Kilus klausimų dėl pasiūlymų turinio Komisija gali prašyti, kad dalyviai pateiktų paaiškinimus nekeisdami pasiūlymo esmės.
45. Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu:
45.2. teikėjas savo pasiūlyme pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir, Komisijai paprašius, nepatikslino jų;
45.4. visų teikėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, Teisingumo ministerijai nepriimtinos kainos;
45.5. teikėjas per Teisingumo ministerijos nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų: teikėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento.
46. Neatmesti pasiūlymai vertinami remiantis ekonominio naudingumo arba mažiausios kainos kriterijumi.
47. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinus pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatoma pasiūlymų eilė kainų didėjimo tvarka arba ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas teikėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas teikėjas). Kai kelių teikėjų kaina yra vienoda ar ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas teikėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai. Laimėjusiu pasiūlymu pripažįstamas pirmasis pasiūlymų eilėje esantis pasiūlymas. Apie pirkimo rezultatus nedelsiant raštu pranešama visiems pirkime dalyvavusiems teikėjams.
X SKYRIUS
PIRKIMŲ DOKUMENTAVIMAS IR PIRKIMO SUTARTIS
49. Įvykdžius pirkimo procedūras, pirkimo iniciatorius parengia pirkimo sutarties projektą, jeigu jis nebuvo parengtas kaip pirkimo dokumentų sudėtinė dalis.
50. Sutartis gali būti sudaroma ne anksčiau nei po 3 darbo dienų po pranešimo apie pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. Šis punktas netaikomas, kai pasiūlymą pateikia tik vienas teikėjas arba pirkimo procedūros vykdomos žodžiu.
51. Kai pirkimo sutartis sudaroma raštu, o teikėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti, Teisingumo ministerija siūlo sudaryti pirkimo sutartį teikėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po teikėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Atsisakymu sudaryti pirkimo sutartį taip pat laikomas bet kuris iš šių atvejų:
52. Sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio teikėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
53. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000 eurų (be PVM). Visais kitais atvejais pirkimo sutartis sudaroma raštu.
54. Už sutarties vykdymo priežiūrą atsakingas pirkimo iniciatorius vizuoja įsigytų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras. Taip pirkimų iniciatorius patvirtina, kad paslaugos buvo faktiškai, kokybiškai ir laiku (tinkamai) suteiktos.
55. Pirkimo sutarčių priėmimo–perdavimo aktus pasirašo pirkimų iniciatorius. Pirkimų iniciatorius vizuotas sąskaitas faktūras teikia Teisingumo ministerijos kancleriui rezoliucijai įrašyti.
56. Jei pirkimų iniciatoriaus nėra (atostogauja, išvykęs į komandiruotę ar serga), sąskaitas faktūras ar kitus apskaitos dokumentus vizuoja ar pasirašo pirkimų iniciatorių pavaduojantis darbuotojas.
57. Pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, saugomi vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
GINČŲ NAGRINĖJIMAS
58. Teikėjas turi teisę bet kuriuo pirkimo procedūros metu pateikti Teisingumo ministerijai pretenziją dėl vykdomų pirkimo procedūrų.
59. Visus ginčus, kylančius iš pirkimo procedūrų, stengiamasi išspręsti derybų būdu ar nagrinėjant teikėjo pateiktą pretenziją. Pretenzija išnagrinėjama per įmanomai trumpiausią terminą, bet ne ilgesnį nei 5 darbo dienos.