Civilinė byla Nr. e3K-3-303-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01376-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.8

(S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei asociacijai Elektrėnų medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir tvarką bei bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sprendžiant dėl pašalinimo teisėtumo, aiškinimo ir taikymo.

2.   Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės 2016 m. kovo 4 d. Elektrėnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo dalį, kuria jis pašalintas iš asociacijos (asociacija yra būrelio teisinė forma – Elektrėnų medžiotojų būrelio įstatų (toliau – įstatai) 1.3 punktas).

3.   Ieškovas nurodė, kad jis buvo asociacijos narys nuo 1989 m. Visą šį laiką jis aktyviai dalyvavo būrelio veikloje, laiku mokėjo nario mokestį bei vykdė visus būrelio valdymo organų nurodymus. Prieš kurį laiką jo santykiai su būrelio vadovybe pašlijo, tačiau ieškovas nežino, dėl kokių priežasčių; būrelio vadovybė apie santykių pablogėjimo priežastis jo neinformavo. Būrelio valdyba 2015 m. balandžio 30 d. apribojo ieškovui teisę medžioti iki visuotinio būrelio narių susirinkimo, t. y. metams. Ieškovas tokio valdybos sprendimo neskundė, tikėjosi, kad santykiai su būrelio vadovybe normalizuosis ir konfliktinė situacija išnyks. Per šį laikotarpį ieškovas aktyviai dalyvavo būrelio veikloje, vykdė būrelio vadovybės nurodymus, organizuodavo gyvūnų šėrimą, mokėjo nario mokestį. Neatsižvelgiant į tai, 2016 m. kovo 4 d. būrelio visuotinio susirinkimo metu jis buvo pašalintas iš būrelio narių. Ieškovo manymu, jo pašalinimas iš būrelio narių yra nepagrįstas, prieštaraujantis būrelio įstatams, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas jokių teisės aktų, susijusių su medžiokle, nepažeidė; būrelio vadovybė nei svarstant jo pašalinimo klausimą, nei vėliau pašalinimo priežasčių nenurodė; ieškovui nebuvo pateiktas būrelio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės projektas; jam nėra aišku, ar buvo būrelio valdybos teikimas visuotiniam narių susirinkimui pašalinti ieškovą iš būrelio ir ar toks valdybos sprendimas buvo pagrįstas. Ieškovui susipažinti su visuotinio narių susirinkimo darbotvarke ir būrelio narių sąrašu nepavyko, nes būrelio buveinės registracijos adresu jokios buveinės nėra. Įstatų 4.7 punktas, įtvirtinantis, kad, pašalinus būrelio narį šiame punkte nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina, ieškovo manymu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovo teigimu, būrelio valdybos teikime dėl būrelio nario pašalinimo privalo būti nurodomos nario pašalinimo priežastys ir šios priežastys privalo būti įrodytos. Šalinant ieškovą iš būrelio narių buvo pažeistos jo teisės, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies prasme laikytina, kad būrelio 2016 m. kovo 4 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalis dėl jo pašalinimo yra naikintina.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.   Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino Elektrėnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovo pašalinimo iš Elektrėnų medžiotojų būrelio narių negaliojančia; grąžino ieškovą į Elektrėnų medžiotojų būrelio narius; priteisė iš atsakovės ieškovui 952,08 Eur ir valstybei 8,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.   Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 4 d. įvyko atsakovės visuotinis narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 30 būrelio narių iš visų 42 būrelio narių; 10 narių buvo perleidę balsavimo teisę; slaptu balsavimu 39 būrelio narių balsais, 9 balsuojant „prieš“, 30 – „už“, buvo nuspręsta pašalinti ieškovą iš būrelio narių.

6.   Nustatęs, kad ieškovas dalyvavo 2016 m. kovo 4 d. būrelio visuotiniame narių susirinkime, jis pasinaudojo savo teise pasiaiškinti ir apsiginti, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad šalinant jį iš būrelio narių buvo pažeista pašalinimo iš būrelio narių procedūra.

7.   Teismas palaikė ieškovo poziciją, kad sprendimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių buvo priimtas neįrodžius ieškovo padarytų pažeidimų, už kuriuos jis galėtų būti šalinimas iš asociacijos. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovė, dėl neaiškių priežasčių pašalindama ieškovą iš savo narių, pažeidė jo teisę laisvai vienytis į asociacijas.

8.   Teismo vertinimu, įstatų 4.7 punktas, kurio pagrindu ieškovas buvo pašalintas iš asociacijos, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 18 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad žmogaus teisę laisvai reikšti savo nuomonę jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, kuris nustato, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti; žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Teismas padarė išvadą, kad tokia atsakovės įstatų 4.7 punkto redakcija, kuria remiantis ieškovas pašalintas iš medžiotojų būrelio, asmeniui faktiškai užkertama teisė į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis) ir teisė laisvai reikšti savo nuomonę (Konstitucijos 25 straipsnis), nes teismas tokiu atveju negali vertinti asmens pašalinimo iš medžiotojų būrelio priežasčių, o ir medžiotojų būrelis savo sprendimo neprivalo nei motyvuoti, nei įrodinėti.

9.   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 1431 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10. Kolegija, remdamasi Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, nurodė, kad teisė nustatyti asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas perduota pačiai asociacijai, įpareigojant ją nustatyti tai įstatuose. Nagrinėjamu atveju asociacijos narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką ir sąlygas nustato 4 (ketvirta) įstatų dalis. Įstatų 4.5 punkte nustatyta, kad narystė būrelyje (asociacijoje) pasibaigia, inter alia (be kita ko), pašalinus narį iš būrelio (4.5.2 punktas).

11. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija nustatė, kad 2015 m. vasario 27 d. visuotinio narių susirinkimo metu būrelio nariai vienbalsiai pritarė ieškovo pašalinimui, nes jis pažeidė būrelio įstatus. Tačiau, ieškovui nedalyvavus šiame susirinkime ir nesant galimybės priimti sprendimo už akių, buvo nutarta apriboti jam teisę medžioti iki kito visuotinio narių susirinkimo. 2015 m. gegužės 30 d. vykusiame būrelio valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir pats ieškovas, buvo nutarta supažindinti ieškovą su 2015 m. vasario 27 d. visuotinio susirinkimo sprendimu pašalinti jį iš būrelio narių ir sustabdyti teisę medžioti iki kito visuotinio susirinkimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad ieškovui buvo aiškiai nurodytos jo pašalinimo priežastys, jis supažindintas su visais tuo klausimu reikšmingais duomenimis ir aiškiai informuotas, kad iš narių 2015 m. vasario 27 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu jis nebuvo pašalintas todėl, kad nedalyvavo susirinkime. Taip pat ieškovas buvo informuotas, kad kitame visuotiniame susirinkime bus pakartotinai sprendžiamas jo pašalinimo klausimas. Svarstant ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą, susirinkimo pirmininkas pristatė valdybos teikimą dėl ieškovo pašalinimo, ieškovui buvo suteikta galimybė pasisakyti, pateikti savo poziciją ir atsikirtimus.

12. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ieškovui aiškiai leido suvokti, jog galutinis jo elgesio, kartu pašalinimo iš būrelio narių klausimo, svarstymas vyks būtent visuotiniame narių susirinkime. Remiantis įstatų 4.7 punktu, būtent šis atsakovės organas yra kompetentingas spręsti pašalinimo klausimą. Konstatavusi, kad visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė ieškovui negalėjo būti neaiški, ir byloje nesant nustatytų įstatuose reglamentuojamos pašalinimo tvarkos pažeidimų, priešingai, esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovės valdyba tinkamai ir aiškiai užfiksavo pasiūlymą visuotiniam narių susirinkimui spręsti dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, pašalinimo klausimas įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, kuri buvo pateikta susipažinti ir kitiems būrelio nariams, nors pašalinant ieškovą iš būrelio nurodyta, kad įrodinėti konkrečių pašalinimo priežasčių nebūtina, tačiau ieškovui buvo žinoma, už kokius konkrečius neteisėtus veiksmus siūloma jį pašalinti, kolegija sprendė, kad nepadaryta tokių procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti ieškovui pasinaudoti savo teisėmis – tinkamai pasirengti tokio svarbaus, kaip pašalinimo iš asociacijos narių, klausimo nagrinėjimui visuotiniame susirinkime, pateikti susijusią informaciją, atsikirtimus ir pan.

13. Kolegija pažymėjo, kad asmens teisė būti asociacijos nariu ir asociacijos teisė kontroliuoti narystės klausimus yra lygiavertės. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad, pašalinus ieškovą iš atsakovės narių, buvo pažeista šių teisių pusiausvyra. Atsakovė buvo nustačiusi tam tikras veiklos taisykles, narių teises ir pareigas, tarp jų – pareigą laikytis puoselėjamų būrelio vertybių, gerbti būrelio narius, neatlikti būrelį diskredituojančių veiksmų. Byloje nustatyta, kad visuotiniame narių susirinkime ieškovo veiksmus svarstė trisdešimt devyni būrelio nariai (iš keturiasdešimt dviejų), iš jų trisdešimt balsavo už ieškovo pašalinimą iš būrelio. Sprendimas pašalinti ieškovą buvo priimtas didžiosios dalies būrelio narių iniciatyva, atsižvelgiant į netinkamą ieškovo elgesį, nesuderinamą su būrelio puoselėjamomis vertybėmis, už būrelio bei jo narių negerbimą, būrelį ir jo veiklos tikslus diskredituojančią veiklą. Taigi dauguma asociacijos narių tokiu būdu įgyvendino asociacijos narystės kontrolės teisę, išreikšdami nepasitikėjimą ieškovu, siekiant būrelio nusistatytų tikslų ir vykdant iškeltus uždavinius.

14. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje  byloje Nr. 3K-3-484/2014; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014), atsižvelgdama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad ieškovui buvo užtikrinta jo teisė tinkamai pasirengti pašalinimo iš būrelio narių klausimo svarstymui, sprendė, jog atsakovės sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra teisėtas, o ieškovo pašalinimas iš būrelio neprieštarauja nei įstatymams, nei būrelio įstatams. Sprendimas pašalinti ieškovą buvo priimtas didžiosios dalies būrelio narių iniciatyva, atsižvelgiant į netinkamą ieškovo elgesį, nesuderinamą su būrelio puoselėjamomis vertybėmis, už būrelio bei jo narių negerbimą, būrelį ir jo veiklos tikslus diskredituojančia veiklą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.        Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad asociacijos įstatų 4.7 punkto nuostata, leidžianti asociacijos narį pašalinti iš asociacijos neįrodinėjant pašalinimo priežasčių, yra teisėta, sukūrė precedentą, kuris leidžia asociacijai pašalinti jai neįtikusi narį net nenustačius ir neįrodžius jokių padarytų teisės aktų ar vidinės asociacijos tvarkos pažeidimų, o tik vadovaujantis abstrakčia nepasitikėjimo sąvoka, nenurodant konkretaus nepasitikėjimo pagrindo. Minėta įstatų nuostata yra akivaizdžiai neteisėta, nes riboja konstitucinę ieškovo teisę dalyvauti asociacijos veikloje, teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus, taip pat riboja teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 dalis; CPK 5 straipsnis). Be to, ši nuostata riboja teismo pareigą nagrinėti materialinį asociacijos nario pašalinimo pagrindą, taip pat prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei leidžia asociacijai piktnaudžiauti savo teisėmis.

15.2.        Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pašalinimas iš asociacijos narių yra pati griežčiausia sankcija, todėl ši sankcija privalo būti proporcinga padarytiems pažeidimams; sprendžiant dėl asociacijos nario pašalinimo pagrįstumo, turi būti nustatomi materialiniai asociacijos nario pašalinimo pagrindai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Šiuo atveju ieškovas buvo pašalintas iš asociacijos narių nenustačius ir neįrodžius jokių teisės aktų ar vidinės asociacijos tvarkos pažeidimų, o tik konstatuojant, jog juo yra nepasitikima. Dėl šios priežasties teismas, nenustatęs materialinių ieškovo pašalinimo pagrindų, analizavęs tik procedūrinius asociacijos nario pašalinimo tvarkos klausimus ir padaręs teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pati griežčiausia sankcija – pašalinimas iš asociacijos narių – buvo teisėta ir pagrįsta, nukrypo nuo minėtos kasacinio teismo praktikos.

15.3.        Kadangi teismas materialinių ieškovo pašalinimo pagrindų nenustatė, o nagrinėjo tik procedūrinius pašalinimo klausimus, tai skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais (CPK 12, 176, 178 straipsniai, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Byloje nebuvo nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad ieškovas kokiu nors būdu buvo pažeidęs asociacijos vidinę tvarką ar medžioklės reglamentavimo nuostatas.

15.4.        Teismas, nepripažinęs, kad asociacijos įstatų 4.7 punkto nuostata yra neteisėta, nukrypo nuo savo pačios praktikos, suformuotos analogiškoje byloje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1643-262/2015).

15.5.        Nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad procedūrinių pašalinimo tvarkos pažeidimų nebuvo, vis dėlto procedūrinių ieškovo pašalinimo tvarkos pažeidimų, dėl kurių ieškovas negalėjo tinkamai pasiruošti visuotinio susirinkimo posėdžiui, kurio metu jis buvo pašalintas iš būrelio, buvo padaryta. Ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad valdybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių ir kad šiame posėdyje buvo nutarta teikti būrelio visuotinio narių susirinkimui pasiūlymą pašalinti ieškovą iš būrelio. Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pačiam dalyvauti valdybos posėdyje ir pasisakyti dėl galimų pažeidimų bei siūlomų taikyti sankcijų už galimus pažeidimus. Atsakovė nepateikė ieškovui iš anksto aiškiai suformuluotų pašalinimo iš būrelio pagrindų, nesudarė jam galimybės tinkamai pasirengti, pateikti atsikirtimus. Nors nurodytos garantijos nėra įtvirtintos atsakovės įstatuose, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis. 2.82 straipsnio 4 dalis), jos turi būti įgyvendinamos atitinkamų asociacijos organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki atsakovės valdymo organo posėdžio terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, šį klausimą iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir t. t.

16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimu palaikoma apeliacinės instancijos teismo pozicija ir argumentai. Atsiliepime papildomai nurodama: teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas; teismas vadovavosi kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika ir nuo jos nenukrypo; teismas vertino tiek materialinius, tiek procedūrinius ieškovo pašalinimo iš asociacijos narių pagrindus. Pažymima, kad ieškovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad, šalinant ieškovą iš asociacijos narių, nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų (su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas), todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su galimais procedūriniais pažeidimais, negali būti nagrinėjami kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio (asociacijos) narių teisinių pagrindų ir teisminio pažeistų teisių gynimo būdo

17. Atsakovės (Elektrėnų medžiotojų būrelio) įstatų 1.3 punktas įtvirtina, kad būrelio teisinė forma yra asociacija. Tai reiškia, kad jos veiklą, įskaitant narių pašalinimą iš būrelio, reglamentuoja Asociacijų įstatymas.

18. Asociacijų įstatymo (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1653 redakcija, galiojusi priimant skundžiamą atsakovės sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių) 2 straipsnyje yra pateikta asociacijos samprata, pagal kurią asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

19. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų, turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Asociacijos įstatus keičia visuotinis narių susirinkimas (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jis sprendžia ir kitus įstatyme bei konkrečios asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

20. Atsakovės įstatų 4.6 punktas nustato atvejus, kuriems esant sprendimą dėl būrelio narių pašalinimo iš būrelio priima būrelio valdyba, tai: jeigu būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja būrelio tikslams (4.6.1 punktas); jeigu būrelio narys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (4.6.2 punktas); jeigu būrelio narys iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio (4.6.3 punktas); jeigu nesilaiko būrelio visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės bei viešąją tvarką (4.6.4 punktas).

21. Įstatų 4.7 punktas nustato, kad kitais nei šių įstatų 4.6 punkte nurodytais pagrindais būrelio narys iš būrelio gali būti pašalintas būrelio valdybos teikimu, būrelio narių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių 2/3 balsų dauguma; pašalinus būrelio narį šiame punkte nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina; tokiu atveju yra laikoma, kad būrelio narys prarado daugumos būrelio narių pasitikėjimą ir tai yra pakankamas pagrindas jį pašalinti iš būrelio narių. Būrelio narių visuotinio susirinkimo sprendimo dėl nario pašalinimo iš būrelio tvarka (procedūra) nustatyta įstatų 4.8 punkte.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatų 4.6 ir 4.7 punktuose pakankamai aiškiai suformuluoti pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisiniai pagrindai. Įstatų 4.6 punkte įvardinti konkretūs pažeidimai, kurių kiekvienas sudaro savarankišką pagrindą būrelio valdybai pašalinti narį iš būrelio, o 4.7 punktas nustato, kad visuotinio susirinkimo sprendimu būrelio narys gali būti pašalintas ir 4.6 punkte neįvardytu pagrindu, tačiau pašalinimo pagrindas turi būti nurodytas sprendime. Taigi įstatų 4.7 punktas įtvirtino visuotiniam susirinkimui teisę pašalinti iš medžiotojų būrelio narį ir įstatų 4.6 punkte neįvardytu pagrindu, kai būrelio narys padaro pažeidimą, kuris sudaro pagrindą juo nepasitikėti ir dėl to šalinti iš narių.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatai neriboja būrelio narių visuotinio susirinkimo teisės spręsti dėl nario pašalinimo iš būrelio ne tik įstatų 4.7 punkte, bet ir įstatų 4.6 punkte nustatytais pagrindais, nes visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias būrelio organas (įstatų 5.1 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatai neriboja būrelio nario teisės gauti visą su juo, su nurodomais jo pažeidimais susijusią informaciją ir dalyvauti valdybos posėdyje ar susirinkime bei gintis nuo jam reiškiamų pažeidimų, įskaitant konstitucinę teisę po pašalinimo iš būrelio kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatų 4.7 punktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir faktiškai užkerta ieškovui teisę į teisminę gynybą, teisiškai nepagrįsta.

24. Taigi aptartos atsakovės įstatų nuostatos nevaržo pašalinto iš medžiotojų būrelio (asociacijos) nario, manančio, kad asociacija pažeidė jo teises, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, t. y. turi teisę civilinio proceso normų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima – kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

27. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodyta teismine praktika vadovavosi, tačiau ją suprato ir taikė nevienodai. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas atsakovės įstatų nuostatas ir taikydamas teisminę praktiką, pripažino, kad įstatų 4.7 punktas pažeidžia ir varžo ieškovo teises, todėl prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (žr. šios nutarties 8, 23 punktus). Apeliacinės instancijos teismas, nors ir paneigė šią pirmosios instancijos teismo išvadą bei nurodė kasacinio teismo išaiškinimą, kad teismas tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (žr. šios nutarties 25 punktą), faktiškai ieškinį atmetė tik konstatavęs, jog pašalinant ieškovą iš medžiotojų būrelio procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Teismas rėmėsi atsakovės įstatų 4.7 punkto nuostata, kad pašalinimo priežasčių įrodinėti nebūtina, ir įrodymų dėl susirinkimo sprendime nurodytų materialiųjų pašalinimo pagrindų iš esmės netyrė, faktinių aplinkybių neanalizavo.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės įstatų 4.7 punkto nuostata, jog susirinkimo sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina, gali reikšti tiek, kad narių visuotinis susirinkimas, šalindamas narį iš asociacijos, sprendime turi nurodyti pašalinimo priežastis ir neprivalo nurodyti jas pagrindžiančių įrodymų. Taigi nuoroda dėl nario pašalinimo priežasčių gali būti reikšminga asociacijos vidiniam procesui (susirinkimo dokumento (pvz., protokolo) sudarymui) šalinant narį iš asociacijos, tačiau negali varžyti asociacijos nario teisės teisme įrodinėti, kad pašalinimo priežastis ar priežastys nepagrįstos ir jis pašalintas iš medžiotojų būrelio (asociacijos) neteisėtai.

29. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis proceso normų nustatytomis taisyklėmis ir kaip naudotis. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (žr. šios nutarties 24 punktą), savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžią reikalavimą.

30. Asmens nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai), bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio pagrindu nurodytos ir ginčo sprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo išaiškinti kurios ieškinio faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ginčo sprendimui ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio remdamasis kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas panaikinti medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl jo pašalinimo iš būrelio narių ir grąžinti jį į būrelio narius, ieškinio faktiniu pagrindu iš esmės nurodė aplinkybes, kad atsakovė, šalindama jį iš būrelio, neteikė jam informacijos apie šalinimo priežastis, padarė kitokius pašalinimo iš narių procedūros pažeidimus, tačiau taip pat nurodė, kad jis jokių teisės aktų, susijusių su medžiokle, pažeidimų nepadarė, t. y. ginčija visų visuotinio narių susirinkimo sprendime nurodytų pašalinimo iš būrelio priežasčių pagrįstumą. Taigi ieškovas ginčijo ne tik procedūrinius savo pašalinimo aspektus, bet ir materialiuosius pašalinimo iš būrelio pagrindus.

32. Minėta, teismas, spręsdamas ginčą dėl pašalinimo iš asociacijos teisėtumo, turi tikrinti tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (žr. šios nutarties 25, 26 punktus). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bylą, privalėjo tirti byloje surinktus įrodymus ne tik dėl galimo pašalinimo procedūrų pažeidimo, bet ir dėl pašalinimo pagrindu nurodytų priežasčių pagrįstumo, nustatyti šiuo klausimu reikšmingas aplinkybes ir spręsti, ar yra teisinis pagrindas paneigti susirinkimo sprendime nurodytų pašalinimo iš būrelio priežasčių pagrįstumą, t. y. nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir spręsti, ar pagrįstai ieškovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo apklausti liudytojai, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų parodymų nevertino, dėl jų nepasisakė ir ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrįstumo materialiuoju aspektu nesprendė, t. y. reikšmingų bylai (ginčo sprendimui) aplinkybių neaiškino ir nenustatė. Dėl šios priežasties galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas apskųstus sprendimus, nutartis patikrina teisės taikymo aspektu; jis yra saistomas žemesnių instancijų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų pašalinti negali.

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio procedūros pažeidimo

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

35. Ieškovas nurodo, kad, šalinant jį iš būrelio narių, buvo pažeista pašalinimo iš būrelio procedūra, nes jam nebuvo sudarytos realios galimybės apsiginti nuo tariamų pažeidimų: nebuvo sudarytos sąlygos pačiam dalyvauti valdybos posėdyje ir pasisakyti dėl galimų pažeidimų bei siūlomų taikyti sankcijų už galimus pažeidimus; atsakovė nepateikė jam iš anksto aiškiai suformuluotų pašalinimo iš būrelio pagrindų, nesudarė jam galimybės tinkamai pasirengti, pateikti atsikirtimus.

36. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas dalyvavo 2015 m. gegužės 30 d. vykusiame būrelio valdybos posėdyje; jame buvo supažindintas su 2015 m. vasario 27 d. visuotinio susirinkimo sprendimu pašalinti jį iš būrelio narių ir sustabdyti teisę medžioti iki kito visuotinio susirinkimo; jam taip pat buvo paaiškinta, kad iš narių 2015 m. vasario 27 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu jis nebuvo pašalintas todėl, kad nedalyvavo susirinkime; ieškovui buvo nurodytos jo pašalinimo priežastys, jis buvo supažindintas su visais tuo klausimu reikšmingais duomenimis. 2015 m. vasario 27 d. visuotinio susirinkimo sprendimas pasirašytinai ieškovui buvo įteiktas 2015 m. liepos 14 d. Taigi visos aplinkybės dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio eigos ir priežasčių ieškovui buvo žinomos ir jis, dalyvaudamas 2016 m. kovo 4 d. vykusiame susirinkime, turėjo galimybę gintis ir gynėsi nuo jam pareikštų pažeidimų. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovo teisė į informaciją ir gynybą medžiotojų būrelio susirinkime sprendžiant jo pašalinimo klausimą nebuvo pažeista, t. y. atsakovė, šalindama ieškovą iš asociacijos narių, procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti šalinimą neteisėtu, nepadarė.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, siekiant pašalinti šios nutarties 33 punkte nurodytus pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 4,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                Janina Januškienė

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas