DOK-854

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04563-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 27 d. paduotu ieškovės UAB „Roslitauto“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovės UAB „Roslitauto“ ieškinį atsakovui Y. B. dėl 3479,17 Eur žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl kuro kortelių vagystės ar turto pasisavinimo. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atsakingas už ieškovei kilusią žalą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė jam nustatytas darbo pareigas, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ir kad dėl kilusios žalos yra kaltas būtent atsakovas (ne kiti asmenys). Kadangi byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai kaip viena būtinųjų materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovui negali būti taikoma materialinė atsakomybė (nutarties 27-29 punktai).

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Roslitauto“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Kasaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė priėmimo-perdavimo akto vertimą į lietuvių kalbą, papildomai pateikė kartu su apeliaciniu skundu atsakovo paaiškinimą su vertimu į lietuvių kalbą. Nepriimdamas šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas prioritetą teikė kuo greitesniam, o ne išsamiam ir teisingam šios civilinės bylos išsprendimui, taip netinkamai taikydamas CPK 314 straipsnio nuostatas (skundo 14, 15 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų ir argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų aspektu (skundo 22 punktas).

2.   Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojui atsakomybė pagal DK 151 straipsnį gali būti taikoma nustačius neteisėtos darbuotojo veikos ir atsiradusios žalos tiek tiesioginį priežastinį ryšį, tiek netiesioginį priežastinį ryšį – kai darbuotojo veiksmai (neveikimas) tiesiogiai nesukelia žalos, tačiau reikšmingai prisideda prie jos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023). Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kokį priežastinį ryšį su darbuotojo kuro kortelių praradimu turi kreipimasis į teisėsaugos institucijas ir kilusia žala, ieškovei sužinojus apie kuro pylimo faktą, kai jau panaudojant prarastas kuro korteles buvo padaryta žala. Būtent atsakovui praradus kuro korteles, ieškovė patyrė materialinę žalą, kurią buvo priversta padengti ir tokiu būdu dėl atsakovo veiksmų patyrė materialinį nuostolį. Atsakovas netinkamai saugojo jam patikėtas vertybes t. y. korteles ir patikėtus PIN kodus. Kortelių ir PIN kodų (PIN kodus atsakovas saugojo telefone) netinkamas saugojimas – dėl šių priežasčių minėti dokumentai pateko tretiesiems asmenims, kurie pasinaudoję įvykdė degalų įsigijimą (skundo 32-34 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Roslitauto“ (j. a. k. 302889850) 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 22 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 24546.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė