LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. gruodžio 5 d. Nr. XIV-2304
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie siunčiami dirbti į Europos išorės veiksmų tarnybą ar laikinai perkeliami į ją pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų 1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 31 (EEB), Nr. 11 (EAEB), nustatančiu Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, su visais pakeitimais, 2 straipsnio e punktą, taip pat valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir šį įstatymą gali būti deleguojami (toliau – valstybės pareigūnai), viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, darbuotojams (toliau – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai) ir kitiems asmenims.“
2. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas netaikomas kariams ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvaujantiems užsienyje vykstančiose tarptautinėse karinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, kariams, siunčiamiems į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, pedagoginiams darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos mokyklas, asmenims, vykdantiems ar vykstantiems vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, specialistams, vykstantiems dirbti į Lietuvos diasporos organizacijas ir kultūros įstaigas, taip pat asmenims, kurių negalima deleguoti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Delegavimas – karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų perkėlimas ar siuntimas ir kitų asmenų siuntimas dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas.
2. Delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervas – pretendentų, kurie gali būti deleguojami į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas, sąrašas, sudaromas šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka.
3. Delegavimo išlaidos – pretendentų, atrinktų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, ir asmenų, įrašytų į delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervą, mokymo išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su deleguotų asmenų darbo užmokesčiu ir deleguotų asmenų bei jų šeimos narių socialinių ir kitų šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų garantijų įgyvendinimu.
4. Delegavimo prioritetai – tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų ar užsienio valstybių institucijų veiklos sritys, pareigybės tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, į kurias deleguojamų asmenų darbas atitinka Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus.
5. Kiti asmenys – asmenys, kurie nėra karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai.
6. Nacionalinis kontingentas – visi civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje esantys Lietuvos Respublikos deleguoti asmenys.
7. Šeimos nariai – su deleguotu asmeniu į užsienį išvykę ir kartu gyvenantys jo sutuoktinis arba partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba įregistravę partnerystės, dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir su deleguotu asmeniu turi bendrą ūkį, ir išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius). Išlaikytiniais laikomi asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų, reglamentuojančių globos ir rūpybos klausimus, nustatyta tvarka yra paskirtas deleguotas asmuo ir (ar) jo sutuoktinis arba partneris.
8. Tarptautinės ir Europos Sąjungos institucijos – tarptautinės organizacijos ir institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtos institucijos, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtos organizacijos (konsorciumai), civilinės tarptautinės ir Europos Sąjungos misijos ar operacijos, kurios priima deleguojamus asmenis.
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Institucijos, deleguojančios asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas
Asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguoja:
1) karjeros valstybės tarnautojus ir statutinius valstybės tarnautojus, išskyrus vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, valstybės pareigūnus, išskyrus prokurorus, – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose šie asmenys eina pareigas;
2) vidaus tarnybos sistemos pareigūnus – vidaus reikalų ministro arba finansų ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos;
4) viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojus – viešosios ar nacionalinės plėtros įstaigos;
4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Delegavimo prioritetai ir jų tvirtinimas
2. Nacionalinius delegavimo prioritetus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, apsvarsčius Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete. Juos tvirtinant atsižvelgiama į Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus, taip pat į deleguojančiųjų institucijų pasiūlymus. Šie prioritetai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Tvirtinant nacionalinius delegavimo prioritetus taip pat nustatomos preliminarios lėšų paskirstymo proporcijos delegavimui į Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas ir delegavimui į kitas tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas.
3. Ministerijos, ministrų valdymo sritims nepriskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kurių vadovai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (toliau – valstybės biudžeto asignavimai) valdytojai pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytos deleguojančiosios institucijos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus, tvirtinamus šios institucijos vadovo. Ministrų valdymo sritims priskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos vadovaujasi tos valdymo srities ministro tvirtinamais žinybiniais delegavimo prioritetais. Žinybiniai delegavimo prioritetai papildo nacionalinius delegavimo prioritetus deleguojančiosioms institucijoms priskirtomis atstovavimo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose veiklos sritimis ir pareigybėmis, neįtrauktomis į nacionalinius delegavimo prioritetus. Žinybiniais delegavimo prioritetais deleguojančioji institucija vadovaujasi priimdama sprendimą sutikti apmokėti delegavimo išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, kai veiklos sritys arba pareigos, į kurias numatoma deleguoti, neįtrauktos į nacionalinius delegavimo prioritetus.“
5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Informacijos apie laisvas pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir informacijos apie delegavimo poreikius pateikimas
1. Deleguojančiosios institucijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos, gavusios informaciją apie laisvas pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose (toliau kartu – priimančiosios institucijos), į kurias gali būti deleguojami asmenys iš Lietuvos, visą gautą informaciją Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Vyriausybės įgaliota įstaiga gautą informaciją paskelbia Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Deleguojančiosios institucijos, įvertinusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir atsižvelgdamos į delegavimo į tas pareigas poreikius, Užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausybės įgaliotai įstaigai pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl pareigybių pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų tikslingumo. Deleguojančioji institucija, atsižvelgdama į delegavimo prioritetus, taip pat gali informuoti apie savo sutikimą delegavimo išlaidas apmokėti iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų.“
6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rengdama išvadą, Užsienio reikalų ministerija vadovaujasi nacionaliniais delegavimo prioritetais, atsižvelgia į motyvuotus deleguojančiųjų institucijų pasiūlymus dėl pareigybių priimančiosiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir įvertina delegavimo išlaidų padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų galimybę, atsižvelgdama į šių asignavimų sumą konkrečiais metais.“
2. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai pareigybė priimančiojoje institucijoje ar civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje (toliau – misija) atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, tačiau Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į tam tikslui jai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, neturi galimybės skirti tokių asignavimų delegavimui į šias pareigas finansuoti ir jeigu kitos deleguojančiosios institucijos Užsienio reikalų ministerijai nebuvo pranešusios apie sprendimą sutikti apmokėti delegavimo išlaidas, Užsienio reikalų ministerija, gavusi
deleguoto (-ų) asmens (-ų) prašymą (-us) leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje atrankoje į kitas pareigas toje pačioje institucijoje ar misijoje, atsižvelgusi į galimą papildomų delegavimo lėšų poreikį, gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į laisvas pareigas vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią instituciją ar misiją deleguotų asmenų.“
7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Pretendentų atrankos principai
1. Pretendentų į pareigas priimančiosiose institucijose atranka vykdoma, jeigu išvadoje nurodyta, kad ši pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidos bus padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų arba kad delegavimo išlaidas apmoka priimančioji institucija.
2. Jeigu išvadoje nurodyta, kad pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, bet delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad šių asignavimų sumos nepakanka, atranka gali būti pradedama, kai deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos bus apmokamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų.
3. Pretendentų atranka taip pat gali būti pradedama, kai Užsienio reikalų ministerija pritaria, kad pretendentų atranka būtų vykdoma į pareigas, atitinkančias žinybinius delegavimo prioritetus, ir deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų, arba kada išlaidas apmoka priimančioji institucija.
4. Į pareigas priimančiojoje institucijoje atrenkama tiek pretendentų, kiek prašo priimančioji institucija arba kiek išvadoje nurodo Užsienio reikalų ministerija, arba kelių pretendentų delegavimo išlaidas sutinka apmokėti kita deleguojančioji institucija. Jeigu priimančioji institucija vykdo galutinę pretendentų atranką ir leidžia į vienas pareigas teikti daugiau negu vieną kandidatūrą, gali būti atrenkama ir priimančiajai institucijai į tas pačias pareigas teikiama daugiau negu vienas pretendentas.“
8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įgaliota įstaiga, esant motyvuotam deleguojančiosios institucijos prašymui ir pritarus Užsienio reikalų ministerijai, paveda kitai deleguojančiajai institucijai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinkti pretendentą, jeigu pareigų priimančiojoje institucijoje pobūdis susijęs su konkrečios deleguojančiosios institucijos funkcijomis ir pagal priimančiosios institucijos nustatytus reikalavimus į pareigas gali būti deleguojamas asmuo, dirbantis šioje deleguojančiojoje institucijoje.“
9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. IV skyriaus pavadinimo pakeitimas
11 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu išvadoje nurodyta, kad delegavimo išlaidos negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o kita deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų, Užsienio reikalų ministerija pretendentų atranką vykdo iš šios deleguojančiosios institucijos pateiktų pretendentų.“
12 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
13 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Pretendento išbraukimas iš delegavimo rezervo
1. Pretendentas iš delegavimo rezervo išbraukiamas šiais atvejais:
14 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės įgaliota įstaiga pateikia Užsienio reikalų ministerijai, o deleguojančiosios institucijos – Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Kai pretendentų atranką vykdo Užsienio reikalų ministerija, informaciją apie atrinktus pretendentus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užsienio reikalų ministerija pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir deleguojančiosioms institucijoms.“
15 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų mokymo išlaidas apmoka deleguojančiosios institucijos teisės aktų, nustatančių jų mokymo išlaidų apmokėjimą, nustatyta tvarka. Kitų asmenų mokymo išlaidas apmoka Užsienio reikalų ministerija. Apmokant kitų asmenų mokymo išlaidas, mutatis mutandis taikomi teisės aktai, nustatantys valstybės tarnautojų mokymo išlaidų apmokėjimą.“
16 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimančiajai institucijai informavus, kad pretendentas priimamas į laisvas pareigas, arba esant kitoms tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos teisės aktų nustatytoms sąlygoms, jo delegavimą tvirtina šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos deleguojančiosios institucijos vadovas. Apie tai, kad pretendentas priimamas dirbti į priimančiąją instituciją, Užsienio reikalų ministerija praneša deleguojančiajai institucijai. Pretendentas, kuris yra karjeros valstybės tarnautojas, statutinis valstybės tarnautojas, valstybės pareigūnas arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojas, deleguojamas su jo rašytiniu sutikimu arba prašymu perkeliant į pareigas priimančiojoje institucijoje. Informaciją apie pretendento delegavimo patvirtinimą deleguojančioji institucija pateikia Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
17 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Delegavimo trukmė. Delegavimo pratęsimas, deleguotų asmenų perkėlimas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje
1. Pretendentas deleguojamas į priimančiąją instituciją laikotarpiui, kurį nurodo priimančioji institucija, tačiau paprastai ne ilgiau kaip 3 metams, jeigu tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Asmuo gali būti deleguojamas arba jo delegavimo trukmė pratęsiama ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į pareigybės, į kurią asmuo deleguotas, svarbą Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslams, į kuriuos atsižvelgiama tvirtinant delegavimo prioritetus, taip pat tais atvejais, kai deleguotas asmuo perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. Užsienio reikalų ministerija delegavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui tikslingumą motyvuotai pagrindžia išvadoje arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje tikslingumo ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija (toliau – išvada dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas).
2. Sprendimą pratęsti karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojo delegavimo trukmę arba perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje priima deleguojančiosios institucijos vadovas, atsižvelgdamas į išvadą dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas. Išvadą dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerija parengia gavusi priimančiosios institucijos pasiūlymą pratęsti deleguoto asmens delegavimo trukmę arba jį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje. Rengiant šią išvadą, atsižvelgiama į tai, ar pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, ir į delegavimo išlaidų, susijusių su delegavimo trukmės pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų galimybes. Jeigu išvadoje dėl delegavimo pratęsimo arba perkėlimo į kitas pareigas nurodyta, kad pareigybė atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, bet išlaidos, susijusios su delegavimo pratęsimu arba perkėlimu į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, negalės būti padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų dėl to, kad šių asignavimų nepakanka, delegavimo trukmė gali būti pratęsiama arba gali būti pritarta perkėlimui į kitas pareigas priimančiojoje institucijoje, jeigu deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos būtų apmokamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų.
3. Sprendimas pratęsti karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojo delegavimo trukmę arba perkelti jį į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje taip pat gali būti priimamas, kai Užsienio reikalų ministerija pritaria, kad būtų pratęsiamas delegavimas arba perkeliama į kitas pareigas, atitinkančias žinybinius delegavimo prioritetus, toje pačioje priimančiojoje institucijoje, ir deleguojančioji institucija sutinka, kad delegavimo išlaidos bus apmokamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų, arba kai išlaidas apmoka priimančioji institucija.
4. Sprendimą dėl delegavimo sutarties pratęsimo arba kito asmens perkėlimo į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje priima užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo. Toks sprendimas priimamas gavus priimančiosios institucijos pasiūlymą pratęsti deleguoto asmens delegavimo trukmę arba jį perkelti į kitas pareigas toje pačioje priimančiojoje institucijoje, atsižvelgiant į nacionalinius delegavimo prioritetus ir į delegavimo išlaidų padengimo iš tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų galimybes. Delegavimo sutartis gali būti pratęsiama neviršijant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.
18 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu asmens, kurio delegavimo išlaidos buvo apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, delegavimas nutraukiamas pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, priimančiajai institucijai prašant, su juo gali būti sudaroma delegavimo sutartis iki delegavimo termino, kuris buvo nustatytas, pabaigos.“
19 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
20 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojams, kuriems darbo užmokestį moka deleguojančioji institucija, darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokamas darbo užmokestis, kuris jiems buvo mokamas iki delegavimo.“
2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Deleguotiems kitiems asmenims darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu mokama tokio dydžio pareiginė alga:
1) į priimančiąją instituciją deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija moka dienpinigius ar kitas finansines išmokas, ir į rinkimų stebėjimo misijas deleguotiems asmenims – lygi Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai;
2) į priimančiąją instituciją, išskyrus rinkimų stebėjimo misijas, deleguotiems asmenims, kuriems priimančioji institucija nemoka jokių finansinių išmokų, – apskaičiuojama taikant 1,15 dydžio pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).“
21 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Deleguotiems asmenims Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Ši kompensacija apskaičiuojama taikant atitinkamam karjeros valstybės tarnautojui, statutiniam valstybės tarnautojui, valstybės pareigūnui, viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojui ir kitam asmeniui Vyriausybės nustatytą su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, kurio vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už išvykusį į užsienį kartu su deleguotu asmeniu sutuoktinį arba partnerį deleguotam asmeniui kas mėnesį mokama kompensacija, kuri sudaro 0,5 per mėnesį deleguoto asmens gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Deleguoto asmens sutuoktiniui arba partneriui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Sutuoktiniui arba partneriui, gaunančiam pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ši kompensacija nemokama. Deleguotam asmeniui, kai išvykę į užsienį kartu su juo gyvena deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba įregistravę partnerystės, dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir su deleguotu asmeniu turi bendrą ūkį, už kiekvieną vaiką (įvaikį) kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį deleguoto asmens gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Deleguotam asmeniui, kai išvykę į užsienį kartu su juo gyvena jo išlaikytiniai, už kiekvieną išlaikytinį kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį jo gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Deleguoto asmens sutuoktiniui arba partneriui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Šios kompensacijos nemokamos, jeigu darbo užmokestį arba dienpinigius deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija.“
3. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Deleguotiems asmenims Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį skiriama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, atitinkančiomis jų šeimos narių skaičių, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą, taip pat Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Šios išmokos neskiriamos, jeigu išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis skiria arba darbo užmokestį ar dienpinigius deleguotam asmeniui moka priimančioji institucija, į kurią jis deleguotas, ir į rinkimų stebėjimo misiją deleguotam asmeniui, kuris yra deleguotas ne ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Jeigu delegavimo į rinkimų stebėjimo misiją trukmė yra ne ilgesnė negu 30 kalendorinių dienų, deleguotam asmeniui apmokamos ar kompensuojamos jo patirtos (faktinės) gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos, neviršijant Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienio valstybę išlaidų – gyvenamojo ploto nuomos išlaidų – normų.“
22 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Delegavimo išlaidų apmokėjimas
1. Deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojams darbo užmokestį moka deleguojančiosios institucijos, kuriose jie ėjo pareigas iki delegavimo, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Deleguotiems kitiems asmenims darbo užmokestį moka Užsienio reikalų ministerija.
2. Šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytas išlaidas apmoka: kai deleguojami karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai, – šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kuriose jie dirbo iki delegavimo; kai deleguojami kiti asmenys, – Užsienio reikalų ministerija.
3. Deleguojančiųjų institucijų patirtos šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytos išlaidos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padengiamos iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai delegavimo išlaidos apmokamos iš atitinkamai deleguojančiajai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų. Užsienio reikalų ministerijai skirti valstybės biudžeto asignavimai delegavimo išlaidoms padengti naudojami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Įsigaliojus šiam įstatymui, deleguotų kitų asmenų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami deleguoto asmens iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, deleguotiems kitiems asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta jų darbo priimančiojoje institucijoje laikotarpiu.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į tarptautinę ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misiją deleguotiems asmenims, kurių delegavimo trukmė ne ilgesnė negu 30 kalendorinių dienų, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatos.