Kasacinio skundo Nr. DOK-3915/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48747-2020-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės–Granskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo R. Č. kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis R. Č. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą, taip pat ir teisę būti išklausytam, teikti savo motyvus ir argumentus žodžiu, duomenis, prieštaraujant pirmosios instancijos teismo priimtam nuosprendžiui dalyje dėl nusikaltimo priemonės vertės. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė nuteistojo apeliacinio skundo esmės ir todėl jį išnagrinėjo netinkamai, neatsižvelgė į konfiskuotino dalyko – vilkiko „ScaniaR470“ realią esamą būklę ir šio turto tikrąją vertę. Šioje byloje duomenys dėl konfiskuotino turto vertės buvo prieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių ištirti ir įvertinti įrodymus bei tai daryti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka.
Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 7000 Eur konfiskuotino turto verte, tokia suma neatitinka pirmosios instancijos teismo nuosprendyje deklaruoto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o ir nuteistasis tokios piniginės sumos neturi jokios realios galimybės išmokėti. Be to, dėl priteistos konfiskuotinos piniginės sumos dydžio R. Č. turtinė padėtis taip pablogėtų, jog jis netektų iš esmės jokių savo pragyvenimo lėšų, jei susirastų darbą ir gautų pajamas pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino, kad poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; nuosprendžiu nustatyta 7000 Eur konfiskuotino turto vertės suma niekaip nekoreliuoja tarp siekiamo nubausti tikslo ir teisės pažeidimų prevencijos bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti (teisingos pusiausvyros).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis R. Č. jau buvo padavęs kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė, nustačiusi, kad jame nėra BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo kasacine tvarka pagrindų.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktu kasacinius skundu konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas yra grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir ankstesnis – papildomų argumentų jame nenurodyta. Atitinkamai susipažinusi su teismų sprendimais konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo nepritarti ankstesnės atrankos kolegijos sprendimui ir šį kasacinį skundą tenkinti. Dar kartą atkreipiamas kasatoriaus dėmesys, kad kasaciniame skunde nepateikta argumentų patvirtinančių, kad paskiriant kasatoriaus ginčijamą teismų nustatytą konfiskuotino turto vertės dydį (7000 Eur), buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, o teiginiai kad nustatyta suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, grindžiama tuo, kad nuteistasis neturi realios galimybės išmokėti tokią sumą. Pažymėtina, kad konfiskuojamo turto vertės nustatymas yra fakto klausimas, t. y. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, kasatoriaus nurodytos aplinkybės teismams buvo žinomos ir nustatant konfiskuotino turto (vilkiko) vertės dalį buvo įvertintos (konfiskuota ne visa vilkiko „Scania R470“ vertė (12 540 Eur), o jos dalis (7000 Eur)). Be to, kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į konfiskuotino dalyko (vilkiko) realią būklę ir tikrąją vertę, yra naujas argumentas, kuris nebuvo nurodytas nuteistojo apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėtas. Dėl to, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis argumentas negali būti ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atitinkamai, kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas apelianto teises į teisingą teisminį procesą. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas jo bylą turėjo nagrinėti žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia apeliacinės instancijos teismui bylų, pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nustatęs, jog byloje nėra BPK 3251 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o nuteistasis bylą nagrinėti tokia tvarka neprašė (2 t., b. l. 30).Kasaciniame skunde teisinių argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas paduotą nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepateikta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,