Administracinė byla Nr. A-4226-492/2021
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00152-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant (duomenys skelbtini) piliete S. H. M. S. S. prisistatančiai užsienietei, jos atstovui advokatui Romui Jonuškai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
vertėjaujant Abdulmecit Zengin,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete S. H. M. S. S. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliete S. H. M. S. S. prisistačiusiai užsienietei.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliete S. H. M. S. S. prisistatančiai užsienietei, gim. 1991 m. balandžio 3 d. (toliau – ir Užsienietė), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, terminą iki 2022 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio prašytojos byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 16 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardoje Užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val. Ji kartu su savo sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku S. Z. D. S., gim. 2020 m. liepos 1 d., 2021 m. liepos 15 d. išvyko iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro ir kartu su kitais 15 užsieniečių buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini), kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė pareigūnams nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos tapatybe bei pilietybę ir suteikiančių jai teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką. 2021 m. liepos 16 d. Užsienietė buvo perduota Lietuvai bei sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val. 2021 m. liepos 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsienietė buvo apgyvendinta Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 16 d. Užsienietė turėjo prieglobsčio prašytojos statusą, galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje dar nebuvo priimtas.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 15 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, kartu su mažamečiu vaiku S. Z. D. S., gim. 2020 m. liepos 1 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2022 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai. Užsienietė nepateikė jokių savo asmens dokumentų ar jų kopijų, todėl teismas sprendė, jog jos tapatybė nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė buvo prieglobsčio prašytoja, o galutinio sprendimo dėl jos prašymo nebuvo.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, jog asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti.
7. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, jog Užsienietė gali bandyti pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes 2021 m. liepos 15 d. jau buvo su šeima pasišalinusi iš Lietuvos Respublikos, nors ir nuolat buvo pažindinama su savo teisine padėtimi ir, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos.
8. Teismas sprendė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, Užsienietei taikytinas atsižvelgus į tai, jog Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką kartu su šeima, turėjo mažametį vaiką bei nebuvo duomenų, jog ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, byloje nepasikeitė šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsienietei pagrindai.
9. Teismas pažymėjo, jog nors byloje nebuvo duomenų, kad alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo metu Užsienietė būtų pažeidusi apgyvendinimo sąlygas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Užsienietė buvo pasišalinusi iš Lietuvos Respublikos, buvo pagrindas manyti, kad Užsienietė, vengiant galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, su šeima vėl sieks pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistavo jai taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindai bei taikant šią priemonę užtikrinami jos mažamečio vaiko interesai.
III.
10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Užsienietės tapatybės tikslus nenustatymas negali būti laikomas kliūtimi taikyti jai alternatyvias sulaikymui priemones, atsižvelgiant ir į tai, jog ji augina mažametį vaiką.
11.2. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.
11.3. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, nes ypatingai griežtai ribojama Užsienietės ir jos vaiko judėjimo laisvė. Teismas nevertino ir nepasisakė kaip Užsienietės sulaikymas atsilieps nepilnamečio vaiko interesams. Teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis bus priverstas gyventi vaikas, t. y. vaikas būtų priverstas gyventi praktiškai sulaikytas, kas neatitinka vaiko interesų ir gerovės, vaikas negalėtų bent trumpam pakeisti aplinkos, laisvai žaisti, pažinti aplinką. Kokybiškos gyvenimo sąlygos, jų nesuvaržymas, yra svarbus vaiko raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi, todėl teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad Užsienietė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė ir yra nusipelniusi teismo pasitikėjimo.
11.4. Teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jai ir vaikui išeiti apsipirkti ir pasivaikštinėti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Užsienietės ir jos nepilnamečio vaiko judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jos kaip prieglobsčio prašytojos ir motinos bei nepilnamečio vaiko interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir Užsienietės bei jos vaiko interesus naudotis asmens laisve.
12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Taikant Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų galimybės tinkamai užtikrinti Užsienietės ir jos vaiko buvimo Lietuvos Respublikoje, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Centre yra visos būtinos gyvenimo bei vaiko priežiūros sąlygos, taip pat įrengtas naujas pastatas, kuriame gyvena tik sulaikytos šeimos ir moterys, pastate nėra grotų, užsieniečiams skiriamas maitinimas, gali patys gamintis maistą. Vaiko užimtumu Centre rūpinasi ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai.
13.2. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama asmens dokumentų, išvyko iš Lietuvos Respublikos bei buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės šalį, todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublika nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, kartu su mažamečiu vaiku S. Z. D. S., gim. 2020 m. liepos 1 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą iki 2022 m. sausio 16 d.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išliko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
16. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, taikomas laisvės apribojimas neužtikrina jos vaiko interesų. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati. Užsienietė nurodo, kad yra pažeidžiamas asmuo, esamos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu apgyvendinimo tvarkos nepažeidinėjo, objektyvaus būtinumo ir toliau riboti Užsienietės judėjimo laisvę nėra, pažymi, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
18. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).
20. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja. Byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad Užsienietė, kuri buvo (duomenys neskelbtini) pareigūnų perduota Lietuvos Respublikos pareigūnams, su savimi neturėjo jos tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų.
21. Išnagrinėjęs Teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas Užsienietei nėra išnykęs ar pasikeitęs.
22. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog Užsienietei pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jai ir vaikui išeiti apsipirkti ir pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, pažeidžiamo asmens ir motinos bei jos vaiko interesus naudotis asmens laisve.
23. Akcentuotina, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.
24. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą kaip nors ribotų Užsienietės bendravimo su savo mažamečiu vaiku galimybes. Užsienietė yra apgyvendinta kartu su mažamečiu vaiku, ji neteigė, kad buvimo Centre metu neturi galimybės bendrauti su mažamečiu vaiku, dalyvauti vaiko auklėjimo procese, taip pat leisti su vaiku laisvalaikio Centro teritorijos ribose. Taigi Užsienietė nepagrindė, kad jos teisė laisvai judėti yra išimtinai būtina mažamečio vaiko interesams užtikrinti.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsienietei švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietė Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; Užsienietė, pažeisdamas apgyvendinimo Centre tvarką, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos; buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) ir grąžinta Lietuvos Respublikai) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šios Užsienietės atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, Užsienietė nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietė gali kartu su mažamečiu vaiku bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydama išsiaiškinti jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).
28. Nagrinėjamu atveju Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsienietės asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietė gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti). Pratęsus šios paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, nebus pažeidžiami Užsienietės mažamečio vaiko interesai, kadangi Užsienietė turės galimybę gyventi kartu su mažamečiu vaiku ir rūpintis juo, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jai švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro Teikimą dėl Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo. Užsienietės elgesys nepaneigia rizikos, kad, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ji sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsienietei taikytina priemonė. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.