Administracinė byla Nr. A-3537-1062/2021
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00210-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
(duomenys neskelbtini) piliečiu K. A. H. prisistačiusiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
vertėjams Justinai Pilkauskaitei-Kariniauskienei ir Umut Kesici,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl K. A. H. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio asmens K. A. H. G. (toliau užsienietis įvardijamas K. A. H., taip, kaip jis save įvardijo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai perteikiami Užsieniečių registracijos centro nurodyti duomenys apie užsienietį) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Užsieniečių registracijos centras paaiškino, kad 2021 m. birželio 8 d. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardą buvo pristatyti 6 asmenys, kirtę valstybės sieną (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose tarp valstybės sienos ženklo (toliau – VSŽ) (duomenys neskelbtini). Tarp šių asmenų buvo sulaikytas asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu K. A. H., gimusiu (duomenys neskelbtini). Apklausos metu nurodytas pilietis pakeitė savo asmens duomenis ir prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu K. A. H. G., gimusiu (duomenys neskelbtini). Apklausos metu užsienietis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis H. A. H., o (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo H. A. H.. Užsienietis nurodė, kad pasą paliko (duomenys neskelbtini) pas jį lydėjusį vedlį A. 2021 m. birželio 14 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų. Jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Užsieniečių registracijos centras akcentavo, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų, ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, o tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jo teisinės padėties.
3. Užsieniečių registracijos centro nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje ir nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsieniečių registracijos centras teigė, kad užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų reikalavimų, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Akcentavo, kad užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre ir atsižvelgus į užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog jis iš Užsieniečių registracijos centro pabėgs ir teismo sprendimo nevykdys, todėl K. A. H. skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvų. Užsieniečių registracijos centras akcentavo, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu su kompetentingų įstaigų darbuotojais nebendradarbiauja.
4. Teismo posėdyje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovas palaikė teikimą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.
5. Užsienietis K. A. H. paaiškino, kad su sulaikymu nesutinka. Nurodė, kad jokių savo anketinių duomenų nepakeitė, galbūt pareigūnai jį neteisingai suprato. Užsienietis teigė, kad asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi, savo pasą yra palikęs (duomenys neskelbtini) pas jį lydėjusį vedlį A. Pažymėjo, kad dėl grėsmės savo šalyje jis vyko į bet kurią saugią valstybę, Lietuvos Respublikoje jis giminių, gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau pinigų turi, todėl galėtų gyventi nesulaikytas.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino: sulaikė „(duomenys neskelbtini) piliečiu K. A. H. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 14 d.“.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 8 d. apie 21.40 val. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardą buvo pristatyti 6 asmenys, neteisėtai kirtę valstybės sieną (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose tarp VSŽ (duomenys neskelbtini). Tarp minėtų asmenų buvo sulaikytas asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu K. A. H., gimusiu (duomenys neskelbtini). Sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, jo prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2021 m. birželio 14 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų, jis yra prieglobsčio prašytojas, o galutinis sprendimas dėl pateikto prašymo nėra priimtas.
9. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečių registracijos centras prašo užsienietį sulaikyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais bei 5 dalies 8 ir 10 punktais. Pacitavęs Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, teismas akcentavo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis prašymas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas; užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jo prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kadangi nėra įsiteisėjusio priimto sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo.
10. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
11. Teismas pažymėjo, kad nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, šiuo metu nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę; pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas nurodė, kad duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, tačiau užsieniečio asmenybė nėra nustatyta ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jo atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
III.
13. Užsienietis K. A. H. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – jį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
14. Užsienietis pažymi, kad jo tapatybė yra nustatyta. Nurodo, kad turėtų būti pripažinta, jog jis, nors ir nepateikė paso bei kitų asmens dokumentų, tačiau kompetentinga institucija Migracijos departamentas yra priėmusi jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, K. A. H. yra registruotas Užsieniečių registre, o tai rodo, kad jo tapatybė laikoma nustatyta.
15. Užsienietis pažymi, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. K. A. H. taip pat yra nurodęs priežastis, dėl kurių jam yra reikalingas prieglobstis, yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti, todėl darytina išvada, jog prašymo motyvai yra išaiškinti.
16. Užsieniečio teigimu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi yra tenkinamos visos sąlygos, kada ši priemonė gali būti skiriama. Be to, turi būti įvertinta tai, kad sulaikymas yra pati griežčiausia asmens laisvės ribojimo priemonė ir jos taikyti K. A. H. nėra nei poreikio, nei būtinumo – užsienietis nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra bandęs išvykti ar slėptis; taip pat nėra jokių požymių, kad jis galėtų pažeisti prieglobsčio prašytojo teises ar pareigas. K. A. H. nuomone, Užsieniečių registracijos centras, prašydamas jį sulaikyti, rėmėsi tik prielaidomis ir hipotetiniu manymu, o ne objektyviomis aplinkybėmis ar įrodymais. Pažymi, kad teismo sprendimai turi būti pagrįsti įrodymais, o ne prielaidomis. Užsienietis akcentuoja, kad nurodė, jog vyko į saugią valstybę, jo tikslas – prašyti prieglobsčio. Be to, K. A. H. pažymėjo, kad turi pinigų, todėl gali gyventi nesulaikytas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šios aplinkybės, skirdamas sulaikymą, neįvertino.
17. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, užsienietis pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Akcentuoja, kad Įstatymo 112 straipsnis nustato, jog užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
18. Užsienietis nesutinka su teismo motyvu, kad nėra pagrindų jam taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Teigia, kad tokių pagrindų buvimą nurodė. Be to, yra ne tik pagrindai, tačiau ir poreikis, kad skirtas judėjimo laisvės ribojimas būtų proporcingas bei teisingas. K. A. H. akcentuoja, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra padaręs jokių pažeidimų, dėl to jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Atsižvelgęs į teismo keliamus siekius ir abejones bei geriausius užsieniečio interesus, jis mano, kad šioje situacijoje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė. Pažymi, kad net ir pritaikius minėtą priemonę, užsienietis iš Užsieniečių registracijos centro galėtų išeiti ribotai, laikydamasis Užsieniečių registracijos centro tvarkos, be to, atsižvelgiant į tai, kad šalyje auga nelegali migracija, tikėtina, jis susidurtų su papildomais ribojimais ir kontrole. Visgi, bent taip K. A. H. judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeistų jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Užsienietis teigia, kad prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, tinkama ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek K. A. H. interesus naudotis asmens laisve.
19. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į K. A. H. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento; savo kelionės dokumentą jis paliko (duomenys neskelbtini). Sulaikytas (duomenys neskelbtini) valstybių pasienyje, užsienietis pateikė savo anketinius duomenis, kuriuos vėliau pats paneigė ir prisistatė kitais duomenimis, kuriais jis ir buvo registruotas Lietuvos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje Užsieniečių registre, kuriame registruojami visi Lietuvoje esančiai užsieniečiai tais duomenimis, kurie yra įrašyti jų kelionės dokumentuose, arba iš jų žodžių, vėliau, nustačius užsieniečio tapatybę, duomenys minėtame registre yra taisomi. Užsieniečių registracijos centras akcentuoja, kad nei Užsieniečių registre esantys duomenys, nei Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais; asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais gali būti laikomi tik asmens kelionės dokumentas, identifikavimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai, atitinkantys tarptautinius dokumento išdavimo standartus.
21. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, nors ir nesiaiškina prieglobsčio prašymo motyvų, tačiau juos vertina ir, nustatęs tam tikrus pažeidimus ar trūkumus, atskiru nurodymu paskirti gali atlikti teksto vertimą bei įvertinti naujas aplinkybes, arba gali bylą grąžinti Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo; tokiu atveju užsienietis turi teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki kol, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje. Užsieniečių registracijos centras atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje motyvai yra siejami ne su galutinio sprendimo priėmimu kaip tokiu, o su galimybe užsieniečiui pateikti motyvus, juos patikslinti bei paaiškinti iki paskutinės teismo instancijos, kurio sprendimas yra neskundžiamas. Pažymi, kad prieglobsčio prašytojui yra suteikta teisė dalyvauti teismuose, teikti paaiškinimus, prašyti teismo pridėti bylai svarbius įrodymus ir panašiai, visą tai jis turi teisę atlikti tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas; vadovaujantis apelianto motyvų pateikimo išaiškinimu, jis galimybę teikti motyvus ir įrodymus praras iš karto po Migracijos departamento atliktos apklausos.
22. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad kiekvieno užsieniečio, taip pat ir prieglobsčio prašytojo, atvykstančio į Lietuvos Respubliką, pareiga yra pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad jeigu užsienietis, kaip jis teigia, vyko į saugią šalį (Lietuva yra viena iš jų) prašyti prieglobsčio, kodėl jis neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas didelėje žmonių grupėje, vėlyvu paros laiku neleistinoje vietoje neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėjo jokio tapatybės atpažinimo dokumento, pateikė melagingus asmens duomenis ir nesutinka, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais būtų apribota jo judėjimo laisvė, kol bus sprendžiami su jo teisine padėtimi susiję klausimai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, užsieniečiai, atvykstantys iš (duomenys neskelbtini), taip pat ir K. A. H., iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, jie pasirūpina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą, kurį laiką gyvena (duomenys neskelbtini). Užsieniečių registracijos centro nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog apeliantas, puikiai suvokdamas, kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, Lietuvoje neketino pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, be to, jo sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Užsieniečių registracijos centras atkreipia dėmesį, kad pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus galima ne tik bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos ar slepiantis.
23. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad įvertinus tai, jog K. A. H. neteistai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, prisistatė melagingais asmens duomenimis, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, nekyla jokių abejonių dėl to, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsieniečių registracijos centro nuomone, K. A. H. piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus; tokio užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.
24. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad teismo diskrecijos teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu, nagrinėjamu atvejus pirmosios instancijos teismas nenustatė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės ir šią poziciją motyvavo. Akcentuoja, kad užsieniečio tapatybė nėra patvirtinta, jis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis ir pateikė melagingus savo asmens tapatybės duomenis, o esant tokioms aplinkybėms, negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsieniečių registracijos centro nuomone, faktas, kad K. A. H. turi piniginių lėšų, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas, kadangi jis nėra svarbus, netenkinus būtinų alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų.
25. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 7 straipsnio 4 dalį, esant poreikiui, dėl teisinių ar viešosios tvarkos priežasčių, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali neišleisti prieglobsčio prašytojo už tam tikros vietovės ribų. Nurodo, kad apelianto atžvilgiu yra taikomas judėjimo laisvės apribojimas atsižvelgiant į minėtos direktyvos 8 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis buvo sulaikytas ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu, jam yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio K. A. H. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 14 d. teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, vadovaudamiesi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir nusprendė užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 14 d.
29. Nagrinėdama užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo K. A. H., yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
30. Pagrindinis įstatymas, reguliuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
31. Nustatyta, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).
32. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–14 punktų nuostatas, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
33. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021 m. birželio 7 d. asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokole užsienietis yra nurodytas kaip K. A. H. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (užsieniečio asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Asmens byla) l. 6); šiame dokumente užsieniečio parašo nėra. Anglų kalba surašytame dokumente užsienietis yra įvardytas K. A. H. G.; šią dokumente pateiktą informaciją užsienietis patvirtino savo parašu (Asmens byla, l. 13). Kvietime atvykti į apklausą užsienietis įvardijamas kaip K. A. H., tačiau pats užsienietis, pasirašydamas nurodytą dokumentą, savo asmens duomenis nurodė K. A. H. (Asmens byla, l. 18). Tai yra skiriasi nuo pirmiau nurodyto vardo ir pavardės dokumente (K. A. H. G.), kurį užsienietis buvo patvirtinęs parašu. Asmens bylos 7–8 lapuose esančiame dokumente užsienietis įvardijamas ir kaip K. A. H., ir kaip K. A. H.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad mobiliajame telefone, turi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmeninę kopiją, ir užsieniečio teigimu parodė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Teismui paklausus, ar šiame dokumente yra nurodyti teisingi jo asmens duomenys, užsienietis pažymėjo, kad yra klaidingai nurodytas vardas, ir savo ranka užrašė asmens duomenis – K. A. H.. Kartu pastebėtina, kad užsienietis ant skundžiamo 2021 m. birželio 16 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame padarė prierašą, kad nori jį skųsti apeliacine tvarka ir prašo advokato 2021 m. birželio 17 d. pasirašė kaip K. A. H..
34. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyto telefone, pasak užsieniečio, turimo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nei pareigūnams, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti ir įvertinti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad yra žinomi tikslūs užsieniečio asmens duomenys, todėl kyla abejonių dėl jo nurodytų asmens duomenų teisingumo, tuo labiau, kad skirtinga užsieniečio vardo rašyba Užsieniečių registracijos centro pateiktoje Asmens byloje esančiuose dokumentuose neatitinka rašybos užsieniečių apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodytame užsieniečio registracijos pažymėjime, kuriame, pasak užsieniečio, yra padaryta klaida. Aptartos aplinkybės patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Užsieniečių registre esantys duomenys, nei užsieniečio registracijos pažymėjimas negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Be to, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, o priešingi užsieniečio argumentai nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ypač įvertinus tai, kad tiksli užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, o tai suponuoja išvadą, kad prieglobsčio prašymo motyvai gali keistis. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, nurodė skirtingus savo asmens duomenis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, nėra jokio pagrindo teigti, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais). Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą. Nors užsienietis teigia, kad jis siekia bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, todėl priešingos išvados nesuponuoja. Byloje nėra jokių duomenų, kad K. A. H. būtų bendradarbiavęs, kompetentingoms institucijoms siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Aplinkybės, kodėl mobiliajame telefone turimos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos užsienietis negalėjo pateikti Užsieniečių registracijos centrui ar kitai valstybės institucijai, jis nepaaiškino, jos gavimu anksčiau nepasirūpino, todėl valstybės institucijos turėjo ir turi atlikti veiksmus, kad nustatytų užsieniečio tapatybę, be kita ko, siekiant išsiaiškinti, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
35. Aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, t. y. siekis nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistavo objektyvi būtinybė užsieniečiui (prieglobsčio prašytojui) taikyti judėjimo laisvės ribojimą, t. y. jį iki 2021 m. rugsėjo 14 d. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre (Įstatymo 114 str. 5 d).
36. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
37. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių, nustatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Teisėjų kolegijos nuomone, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra bei nebūdamas nuoseklus ir teikdamas skirtingus asmens duomenis, K. A. H. bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos valstybėse. Atsižvelgus į bylos medžiagą, pripažintina, jog užsienietis gali siekti sutrukdyti jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos; įvertinus tai, kad kyla grėsmė, jog K. A. H. gali pasislėpti, yra būtina jį sulaikyti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei tai, jog tiksli užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir negalima daryti išvados, jog jis teikia pagalbą valstybės institucijoms, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, K. A. H. negali būti skiriama jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė; skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti tikrųjų užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų, o aplinkybė, kad užsienietis turi pinigų ir gali gyventi nesulaikytas, nesudaro pagrindo išvadai, jog jo sulaikyti negalima.
38. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Užsieniečių registracijos centro, tiek K. A. H. argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o K. A. H. apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija