Administracinė byla Nr. A-123-1062/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00136-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. jis bausmę atliko Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, nes jis yra vegetaras, o vegetariško maisto negavo nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., dėl to buvo priverstas kęsti alkį.
3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neišduodamo priklausančio vegetarinio maisto davinio daug kartų kėlė pretenzijas žodžiu ir raštu, 2015 m. lapkričio 26 d. parašė skundą Marijampolės PN direktoriui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau skunde nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. parašė dar vieną skundą dėl neskiriamo vegetarinio maisto davinio, tačiau praėjus visiems terminams, atsakymo negavo, tai rodo, kad Marijampolės PN rimtai nežiūri į iškilusias problemas. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais buvo pažeisti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. V-138, Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 4/07-67, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir kiti teisės aktai.
4. Pareiškėjo manymu, jo nurodytos aplinkybės patvirtino, kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą ir nepatogumų, diskomfortą, diskriminaciją, buvo varžoma jo teisė išpažinti pasirinktą religiją, jis badavo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo subjektinė teisė kalėti tinkamomis sąlygomis buvo pažeista, nes buvo žeminamas žmogaus orumas, sudarytos sąlygos darė žalingą įtaką sveikatai, dėl to kilo neturtinė žala, kuriai atsirasti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN baudos izoliatoriuje: nuo 2015 m. spalio 29 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10, nuo 2015 m. lapkričio 25 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 24, nuo 2015 m. gruodžio 31 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10.
7. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN maistas gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis, 2015 m. kovo 31 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-67 „Dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Marijampolės PN dėl dietinio maitinimo, jam buvo atsakyta Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 20/07-1794. Dietinis maitinimas ir jos skyrimo sąlygos skiriasi nuo vegetariško maitinimo. 2015 m. lapkričio 26 d. skundu Nr. 49/07-2277 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad jam nebuvo per pusryčius skirtas vegetariškas maitinimas, ir, kad neduodamas kefyras. Pareiškėjui buvo atsakyta 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 20/07-1729, jis buvo maitinamas pagal tos dienos sudarytą valgiaraštį, skirtą vegetariškai maitinamiems nuteistiesiems. Pareiškėjas dėl maitinimo pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį į pataisos namų administraciją kreipėsi 2015 m. lapkričio 4 d. ir jam buvo skirtas vegetarinis maitinimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl vegetarinio maitinimo raštu kreipėsi anksčiau ar, kad kreipėsi dėl tiekiamo nevisaverčio, nekaloringo, neatitinkančio maisto energetinės vertės maisto. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas skunde melagingai pateikė informaciją, kad jam iš viso nebuvo suteiktas vegetariškas maitinimas. Vegetariško maisto prašymas buvo užpildytas 2015 m. lapkričio 4 d., o maistas buvo pradėtas teikti nuo 2015 m. lapkričio 7 d. Pataisos namai neturėjo jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų vegetarinis maitinimas. Pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą ir Sveikatos priežiūros tarnybą dėl vegetariško maitinimo ar su tuo susijusių problemų. Pataisos namų administracijos nuomone, nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
II.
9. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą patenkino iš dalies, priteisė O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą skundo reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN baudos izoliatoriuje: nuo 2015 m. spalio 29 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10, nuo 2015 m. lapkričio 25 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 24, nuo 2015 m. gruodžio 31 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10.
12. Teismas nurodė, kad nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos M. K. rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.). Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi tokie valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.
13. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4/07-67 patvirtintų Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 8 punkte numatyta, jog nuteistasis, kuris dėl savo įsitikinimų ar propaguojamo gyvenimo būdo, nori gauti vegetarinį maitinimą ar maitinimą be kiaulienos (dėl religinių įsitikinimų) privalo su raštišku prašymu kreiptis į pataisos namų direktorių. Prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių nuteistasis nori gauti kitokį maitinimą. Nuteistasis realiai turi propaguoti religinį ar vegetarinį gyvenimo būdą.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl vegetarinio maitinimo skyrimo Marijampolės PN administracijai 2015 m. lapkričio 4 d., o vegetarinis maistas jam buvo pradėtas teikti nuo 2015 m. lapkričio 7 d. Taigi nuteistajam pateikus prašymą vegetarinis maitinimas buvo paskirtas po trijų dienų. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą, nėra numatyta termino, per kurį turi būti skiriamas vegetarinis maitinimas.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 26 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN dėl dietinio maitinimo, jam buvo atsakyta Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 20/07-1794. 2015 m. lapkričio 26 d. skundu Nr. 49/07-2277 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad jam nebuvo per pusryčius skirtas vegetarinis maitinimas, ir, kad neduodamas kefyras. Pareiškėjui buvo atsakyta 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 20/07-1729, kuriame nurodyta, kad maitinamas buvo skirtas pagal tos dienos sudarytą valgiaraštį, skirtą vegetariškai maitinamiems nuteistiesiems. 2015 m. lapkričio 30 d. skundu Nr. 49/07-2289 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad 2015 m. lapkričio 24 d., grįžęs etapu į Marijampolės PN, jis negauna vegetariško maitinimo, nors išvažiuojant gaudavo. 2015 m. gruodžio 10 d. skundu Nr. 17/07 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. negauna vegetariško maitinimo. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog vegetarinį maitinimą vėl gavo nuo 2015 m. gruodžio 16 d.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, vegetarinis maitinimas jam nebuvo teikiamas nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad prašymas dėl vegetarinio maitinimo skyrimo Marijampolės PN administracijai pateiktas tik 2015 m. lapkričio 4 d. ir vegetarinis maistas pareiškėjui buvo pradėtas teikti nuo 2015 m. lapkričio 7 d. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog jis negavo vegetarinio maitinimo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. atmetė.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. skunde Nr. 49/07-2289 Marijampolės PN nurodė, jog 2015 m. lapkričio 24 d., grįžęs etapu į Marijampolės PN negauna vegetarinio maitinimo, nors išvažiuojant gaudavo vegetarinį maistą. 2015 m. lapkričio 30 d. skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog jis negaudavo vegetarinio maisto laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į pataisos namų administraciją būtų kreipęsis dėl vegetarinio maitinimo raštu laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog jis negavo vegetarinio maitinimo šiuo laikotarpiu, atmetė.
18. Teismas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. skundais pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl to, kad nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. negauna vegetarinio maitinimo. Atsakovui nepaneigus šių pareiškėjo teiginių, teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (iš viso 22 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrinamas vegetariškas maitinimas pagal valgiaraštį, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.
19. Teismas iš pareiškėjo 2015 m. lapkričio 4 d. prašymo dėl vegetarinio maitinimo skyrimo turinio, nustatė, kad priežastimi skirti maitinimą pareiškėjas nurodė ne religinius įsitikinimus, o tai, jog jis nevalgo mėsos. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl religinės diskriminacijos yra nepagrįstas.
20. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 30 d. parašė skundą Marijampolės PN dėl neskiriamo vegetarinio maisto davinio, tačiau praėjus visiems terminams atsakymo negavo, rėmėsi BVK 183 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Kadangi atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundas Marijampolės PN direktoriui dėl neskiriamo vegetarinio maisto davinio buvo išnagrinėtas, todėl teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino nustatytomis.
21. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN 2016 m. vasario 10 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Sveikatos priežiūros specialistus yra kreipęsis dėl įvairių nusiskundimų 26 kartus. Per bausmės atlikimo laiką jokių nusiskundimų sveikata, susijusių su gyvenimo sąlygomis, neišsakė. Pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų linkusių vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas įskaitą. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2016 m. vasario 5 d. pažyma Nr. 55/04-60 patvirtina, kad pareiškėjas į šios tarnybos specialistus ginčui aktualiu laikotarpiu nėra kreipęsis. Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam, masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
22. Teismas nenustatė, kad Marijampolės PN administracija pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų nuteistųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas ar, kad vegetarinio valgiaraščio neskyrė tyčia, siekdami pakenkti pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi dėl neskirto vegetarinio maitinimo. Jokių kitų duomenų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų sukelto neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas atsižvelgė į tai, kad laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo atlyginti žalą, buvo trumpas (22 dienos), tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
23. Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 100 Eur ir šią suma priteisė iš atsakovo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III.
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė 100 Eur neturtinę žalą ir priimti naują sprendimą, kuriuo neturtinės žalos nepriteisti.
25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punktu, asmenų prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuojau pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Todėl pareiškėjas, tik pateikęs prašymą, negali gauti atsakymo dėl vegetarinio maitinimo, nes tai yra susiję ir su maisto tiekimu į pataisos namus, jo užsakymų kiekiu.
26. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas į Marijampolės PN 2015 m. lapkričio 24 d. grįžo etapu, o 2015 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją su skundu Nr. 49/07-2288, tačiau skunde nėra jokios informacijos, kad pareiškėjas būtų prašęs vegetarinio maitinimo, jo atsisakęs, ar išdėstyta kitų su tuo susijusių problemų. Pareiškėjui į šį prašymą buvo atsakyta 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 20/07-1755. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog jo 2015 m. lapkričio 30 d. skundas Marijampolės PN direktoriui dėl neskiriamo vegetariško maisto davinio buvo išnagrinėtas, todėl nurodytos aplinkybės pripažintinos nustatytomis. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui 2015 m. lapkričio 4 d. pateikus prašymą dėl vegetarinio maitinimo, po trijų dienų – 2015 m. lapkričio 7 d., jam vegetarinis maitinimas buvo suteiktas ir niekada nebuvo nutrauktas, kadangi vegetarinis maitinimas nuteistajam nutraukiamas tik jam pateikus prašymą, o tokio pareiškėjo prašymo pataisos namai neturi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d. nebuvo maitinamas pagal vegetarišką valgiaraštį, nepagrįsta.
27. Atsakovas nurodo, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė teisingumo principą visuomenės atžvilgiu, kurios didžioji dalis gauna minimalią algą arba gauna minimalias socialines išmokas. Teismas nevertino to, kad pareiškėjas, atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę, yra tris kartus per dieną nemokamai maitinamas, jam suteikiama nemokama gyvenamoji vieta, teikiamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kt.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
29. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, neužtikrinus jam vegetariško maitinimo.
30. Išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (iš viso 22 dienas) nebuvo užtikrinamas vegetariškas maitinimas pagal valgiaraštį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
31. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. nebuvo užtikrintas vegetarinis maitinimas, nes toks maitinimas nuo 2015 m. lapkričio 7 d. nebuvo nutrauktas, be to, pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
32. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
34. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje A. Ö. ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.). Taigi įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teismų praktiką, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. jam nebuvo užtikrintas vegetariškas maitinimas. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, pareiškėjui vegetariškas maitinimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, buvo pradėtas teikti nuo 2015 m. lapkričio 7 d., patenkinus jo 2015 m. lapkričio 4 d. prašymą (b. l. 19, 52). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skunde nurodytų aplinkybių dėl to, kad pareiškėjui nebuvo teikiamas vegetariškas maitinimas nuo 2015 m. lapkričio 24 d., pareiškėjui į Marijampolės PN grįžus etapu (b. l. 67-68). Pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę atsakovo atstovui pateikti duomenis apie tai, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo teikiamas vegetariškas maitinimas, apie tai, kad jis buvo įtrauktas į asmenų, kuriems teikiamas vegetariškas maitinimas, sąrašą (b. l. 38), tačiau atsakovo atstovas tokių duomenų į bylą nepateikė.
36. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. Marijampolės PN direktoriui pateikė du skundus: reg. Nr. 2288 dėl apgyvendinimo ir gyvenamosiose patalpose kylančių konfliktinių situacijų, į kurį pareiškėjui buvo atsakyta Marijampolės PN 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 20/70-1755, būtent šiuos dokumentus atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, ir reg. Nr. 2289, kuriame pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. lapkričio 24 d. negauna vegetariško maitinimo ir prašo pranešti nuo kada jį gaus (b. l. 67). Byloje duomenų apie tai, kad į pastarąjį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta raštu nėra, pareiškėjas ranka yra pažymėjęs, kad jam viskas išaiškinta, pretenzijų neturi, nes vegetarinį maistą nuo 2015 m. gruodžio 16 d. gauna tvarkingai (b. l. 68). Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjui suteiktas vegetariškas maitinimas nebuvo nutrauktas, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Marijampolės PN pareiškėjui nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. nustatyta tvarka nesuteikė vegetariško maitinimo pagal valgiaraštį, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
37. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
38. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).
39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).
41. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05).
42. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteista 100 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas iš esmės atitinka dydžius, priteisiamus panašiomis faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2404-575/2017).
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija