LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2011 M. BIRŽELIO 13 D. ĮSAKYMO NR. V-604 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. vasario 12 d. Nr. V-166

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nauja redakcija nedėstoma):

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnio 2 punktu, įgyvendindamas 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 101) nuostatas dėl triukšmo strateginiam kartografavimui taikomų metodų ir triukšmo įvertinimo rodiklių ir siekdamas užtikrinti triukšmo neigiamo poveikio žmonių sveikatai valdymą:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:

2.1. Pakeičiu I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS“.

2.2. Pakeičiu II skyrių ir jį išdėstau taip:

„II SKYRIUS

NUORODOS

5. Teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje:

5.1. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas.

5.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

5.3. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas.

5.4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas.

5.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

5.6. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas.

5.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.

5.8. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“.

5.9. Lietuvos standartas LST ISO 1996-1 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“.

5.10. Lietuvos standartas LST ISO 1996-2 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“.“

2.3. Pakeičiu III skyrių ir jį išdėstau taip:

„III SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

6. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

6.1. Buitinis įrenginys (prietaisas) – buitinėms namo gyventojų reikmėms tenkinti reikalingas nestacionarus prietaisas ar jo sudėtinė dalis, nepriskiriami prie namo inžinerinių sistemų.

6.2. Maksimalus garso slėgio lygis (L_AFmax) – didžiausiasis garso slėgio lygis [5.9], kai standartinė dažninė svertis yra A svertis, o standartinė laiko svertis yra F svertis.

6.3. Ekvivalentinis garso slėgio lygis (L_AeqT) – ekvivalentinis nuolatinis garso slėgio lygis [5.9], kai standartinė dažninė svertis yra A svertis.

6.4. Garso sklidimo laisvojo lauko sąlygos – garso sklidimo laisvajame lauke virš žemės paviršiaus sąlygos, kai nevertinami jokie pastatų fasadų ar kitų pastatų elementų, esančių už mikrofono (triukšmo skaičiavimo taško), atspindžiai, jei tokie yra.

6.5. Gyvenamasis pastatas – kaip nurodyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ [5.7] 6 punkte.

6.6. Impulsinis garsas – garsas, susidedantis iš trumpų garso slėgio pliūpsnių [5.9].

6.7. Kurortas – kaip apibrėžiamas Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme [5.3].

6.8. Kurortinė teritorija – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme [5.3].

6.9. Nepastovus triukšmas – triukšmas, kuris nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja ir kurio garso slėgio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA.

6.10. Pastovus triukšmas – triukšmas, kurio garso slėgio lygio pokytis ne didesnis kaip 5 dBA.

6.11. Pramoninė veikla – ūkio subjektų vykdoma veikla, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą [5.4] būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą [5.2] būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą [5.6] būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

6.12. Statinio inžinerinės sistemos – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [5.5].

6.13. Toninis garsas – garsas, kuriame, be visuminio garso, yra girdimas vieno dažnio sandas arba siaurajuostis sandas [5.9].

6.14. Transporto sukeliamas triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas.

6.15. Ūkinė komercinė veikla – ūkinė komercinė veikla, įtraukta į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių [5.8], ir pramoninė veikla.

6.16. Visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ [5.7] nuostatas, priklausantis viešbučių, maitinimo, kultūros, mokslo (išskyrus institutus ir mokslinio tyrimo įstaigas, observatorijas, meteorologijos stotis, laboratorijas), gydymo (stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos), poilsio ar specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu, pogrupiui.

6.17. Kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys atitinka šios higienos normos 5 punkte nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose apibrėžtas sąvokas.“

2.4. Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„IV SKYRIUS

TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI“.

2.5. Pakeičiu 1 lentelę ir ja išdėstau taip:

„1 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

Eil. Nr.	Objekto pavadinimas	Paros laikas*	Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA	Maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), dBA
1	2	3	4	5
1.	Gyvenamųjų pastatų gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos	diena vakaras naktis	45 40 35	55 50 45
2.	Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas	–	45	55
3.	Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo	diena vakaras naktis	65 60 55	70 65 60
4.	Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą	diena vakaras naktis	55 50 45	60 55 50
5.	Maitinimo ir kultūros paskirties pastatų salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu	–	80	85
6.	Atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu	diena vakaras naktis	85 80 55	90 85 60

* Paros laiko (dienos, vakaro ir nakties) pradžios ir pabaigos valandos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo [1] 2 straipsnio 3, 9 ir 28 dalyse nurodytų dienos triukšmo rodiklio (L_dienos), vakaro triukšmo rodiklio (L_vakaro) ir nakties triukšmo rodiklio (L_nakties) apibrėžtyse.“

2.6. Pripažįstu netekusiu galios 9 punktą.

2.7. Pakeičiu III skyrių ir jį išdėstau taip:

„V SKYRIUS

TRIUKŠMO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

11. Šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartais LST ISO 1996-1 [5.9] ir LST ISO 1996-2 [5.10].

12. Šios higienos normos 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių matavimo trukmė priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodoma matavimo metoduose arba standartuose. Šios higienos normos 2 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių įvertinimo laiko tarpsnis (ilgalaikė trukmė) yra vieni metai.

13. Triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje atliekami garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Atliekant triukšmo matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1 [5.9] ir
LST ISO 1996-2 [5.10] pateiktais nurodymais.

14. Statinių statybos užbaigimo procedūrų metu vertinant statinių inžinerinių sistemų keliamą triukšmą, šių sistemų veikimo sąlygos turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO 16032 „Akustika. Statinių inžinerinės įrangos garso slėgio lygių matavimas. Ekspertinis metodas“ nuostatas.

15. Atvejais, kai identifikuojami impulsiniai arba toniniai garsai, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1 [5.9] ir LST ISO 1996-2 [5.10] pateiktais nurodymais dėl šių garso charakteristikų įvertinimo ir pataisų taikymo išmatuotiems ar prognozuotiems garso lygiams.“

2.8. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„VI SKYRIUS

TRIUKŠMO STRATEGINIO KARTOGRAFAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“.

2.9. Pakeičiu 18.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„18.1. Pramoninės veiklos triukšmas: Lietuvos standartas LST ISO 9613-2 „Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas“;“.

2.10. Pakeičiu 18.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„18.2. Orlaivių triukšmas: Europos civilinės aviacijos konferencijos 2005 m. gruodžio 7 d. ataskaitoje ECAC. CEAC Dok. 29 „Triukšmo kontūrų aplink civilinius oro uostus standartinio skaičiavimo metodo ataskaita. Trečias leidimas“ aprašyta metodika. Iš skirtingų skrydžio trajektorijų modeliavimo būdų bus naudojama ECAC. CEAC Dok. 29 2 tomo 3.6 skyriuje aprašyta segmentacijos metodika;“.

2.11. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

„19. Šios higienos normos 18.1 papunktyje nurodytai pramoninės veiklos triukšmo skaičiavimo metodikai tinkamus duomenis apie spinduliuojamąjį triukšmą (įvesties duomenis) galima gauti atlikus matavimus pagal vieną iš tokių metodikų:

19.1. Lietuvos standartas LST ISO 8297 „Akustika. Pramoninių įrenginių su daugeliu garso šaltinių garso galios lygių nustatymas aplinkos triukšmo garso slėgio lygiams įvertinti. Ekspertinis metodas“;

19.2. Lietuvos standartas LST EN ISO 3744 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių ir garso energijos lygių nustatymas pagal garso slėgį. Ekspertinis beveik laisvo lauko virš atspindinčiosios plokštumos metodas“;

19.3. Lietuvos standartas LST EN ISO 3746 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios ir energijos lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Tikrinamasis metodas, naudojant šaltinį gaubiantį matuojamąjį paviršių virš atspindinčiosios plokštumos“.“

2.12. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

„20. Kelių transporto triukšmo L_dvn, L_dienos, L_vakaro ir L_nakties vertės skaičiavimais gali būti nustatomos taikant Lietuvos sąlygoms pritaikytą Šiaurės šalių kelių transporto sąlygojamo triukšmo prognozavimo metodą (Nordic Prediction Model for Road Traffic Noise, NPM), trečias leidimas, 1996; TemaNord 1996:525. Šiame punkte minima metodika turi būti suderinta su L_dvn, L_dienos, L_vakaro ir L_nakties apibrėžimais ir šios higienos normos 21–23 punktų nuostatomis. Sudarant triukšmo strateginius žemėlapius pagal šiame punkte nurodytą metodiką, turi būti įrodyta, kad gauti rezultatai prilygsta rezultatams, kurie būtų gauti taikant šios higienos normos 18.3 papunktyje nurodytą metodiką.“

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                       Aurelijus Veryga