Civilinė byla Nr. e3K-3-228-313/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20654-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Aspolitas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, priimant teismo įsakymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. liepos 5 d. išduotas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo pagal kreditorės BUAB „FF lizingas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Admivita“, pareiškimą. Teismas skolininkei priimtą teismo įsakymą išsiuntė registruotos buveinės adresu (Donelaičio g. 5B-1, Klaipėda). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų šiuo adresu ir nepavykus rasti kitų adresų, kuriais procesiniai dokumentai būtų įteikti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus skolininkės buveinės adresu ir juos laikė įteiktais praėjus 10 dienų po išsiuntimo. Per 20 dienų terminą skolininkė nepateikė prieštaravimų, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 27 d.
3. Skolininkė UAB „Aspolitas“ pateikė prieštaravimus į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir priimti prieštaravimus.
6. Teismas nustatė, kad priimtas teismo įsakymas skolininkei buvo išsiųstas registruotos buveinės adresu. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų adresu: Donelaičio g. 5B-1, Klaipėda, ir nepavykus rasti kitų adresų, kuriais procesiniai dokumentai būtų įteikti, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus skolininkės buveinės adresu ir juos laikė įteiktais praėjus 10 dienų po išsiuntimo. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai.
7. Nors skolininkė nurodė, kad teismas CPK 123 straipsnio 4 dalį taikė nepagrįstai, tačiau, teismo teigimu, nenurodė tokį teiginį pagrindžiančių aplinkybių, kitų priežasčių, kurios pagrįstų, kodėl ji praleido terminą prieštaravimams pateikti. Nesant duomenų apie svarbias priežastis, dėl kurių skolininkė per teismo nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo, teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininkės atskirąjį skundą, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį.
9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo tikslingai įtvirtintas įgalinimas teismams taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
10. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis sprendė, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo CPK nustatytas galimybes įteikti procesinius dokumentus juridiniam asmeniui, o skolininkės nesugebėjimas tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimo nėra pagrindas teigti, jog teismas, nepavykus procesinių dokumentų įteikti registruotos buveinės adresu, turėjo pareigą ieškoti kito galimo įteikimo būdu, nes tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu skolininkė UAB „Aspolitas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. žymą apie teismo įsakymo įsiteisėjimą, atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo panaikinimo pateikti, priimti UAB „Aspolitas“ prieštaravimus ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. įsakymą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo procesinių dokumentų įteikimas skolininkei pirmosios instancijos teismo buvo vykdytas labai formaliai, dokumentus išsiunčiant tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu, jų nesiunčiant įmonės direktorės registruotos gyvenamosios vietos adresu ar UAB „Aspolitas“ išviešintu veiklos vykdymo vietos adresu. UAB „Aspolitas“ faktinė veiklos vykdymo vieta jau daugiau nei aštuonerius metus yra Klaipėdoje, Butkų Juzės g. 11. Be to, informacija apie UAB „Aspolitas“ faktinę veiklos vykdymo vietą (biuro adresą) yra pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip mokesčių mokėtojo adresas, nurodyta „Google“ paieškos sistemoje, UAB „Aspolitas“ priklausančioje interneto svetainėje ir kituose interneto puslapiuose. Savo faktinės veiklos vykdymo adresą UAB „Aspolitas“ taip pat yra deklaravusi dalyvaudama viešuosiuose konkursuose, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, sudarydama sutartis su tiekėjais bei klientais.
11.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad kreditorė BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodė tik vieną skolininkės UAB „Aspolitas“ adresą, nors pačioje 2007 m. birželio 5 d. išperkamosios nuomos sutartyje Nr. L-VLJ-B1-07-0034 buvo nurodytas kitas skolininkės buveinės ir perduoto turto saugojimo adresas.
11.3. Pateiktame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė nurodė, kad jos reikalavimo teisė į skolininkę atsirado 2007 m. birželio 5 d. sudarytos UAB „Aspolitas“ ir UAB „Parex lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. L-VLJ-B1-07-0034 pagrindu, tačiau kreditorės bankroto administratorė teismui nepateikė nei pačios lizingo sutarties, nei jokių kitų savo reikalavimo teisę į skolininkę patvirtinančių įrodymų. Skolininkės teigimu, 2007 m. birželio 5 d. lizingo sutarties kopija, ant kurios uždėta UAB „Parex lizingas“ teisių perėmėjos UAB „FF lizingas“ žyma, patvirtina, jog lizingo sutartis yra visiškai įvykdyta, o lizingo objekto nuosavybės teisės yra perleidžiamos lizingo gavėjai UAB „Aspolitas“. UAB „Aspolitas“ kartu su prašymu teismui pateikė šiuos rašytinius įrodymus.
12. Atsiliepimu į skolininkės kasacinį skundą kreditorė BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo CPK nustatytas galimybes įteikti procesinius dokumentus juridiniam asmeniui, o skolininkės nesugebėjimas tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimo nėra pagrindas teigti, jog teismas, nepavykus procesinių dokumentų įteikti registruotos buveinės adresu, turi pareigą ieškoti kito galimo dokumentų įteikimo būdo, tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui teismui priėmus teismo įsakymą pagal kreditoriaus pareiškimą, aiškinimo ir taikymo
13. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus).
14. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
15. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
16. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat šios nutarties 29–30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
18. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą).
20. Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas skolininkei nurodant, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkei vykdė formaliai, nes, užuot dokumentus siuntęs įmonės direktorės registruotos gyvenamosios vietos adresu ar UAB „Aspolitas“ išviešintu veiklos vykdymo vietos adresu, juos išsiuntė tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės registruotos buveinės adresu. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų šiuo adresu, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus skolininkės buveinės adresu ir juos laikė įteiktais praėjus 10 dienų po išsiuntimo.
21. UAB „Aspolitas“ prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir kasaciniame skunde nurodė, kad faktinė veiklos vykdymo vieta jau daugiau nei aštuonerius metus yra Klaipėdoje, Butkų Juzės g., be to, informacija apie UAB „Aspolitas“ faktinę veiklos vykdymo vietą (biuro adresą) pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip mokesčių mokėtojo adresas, taip pat nurodyta UAB „Aspolitas“ priklausančioje interneto svetainėje ir kituose interneto puslapiuose, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog procesiniai dokumentai skolininkei nė karto nebuvo išsiųsti nurodytais kitais adresais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „FF lizingas“ ir bankroto administratore paskyrė UAB „Admivita“, ši ir teikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismai neįvertino UAB „Aspolitas“ pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytų įrodymų ir aplinkybės, kad UAB „Aspolitas“ ir UAB „Admivita“ bendravo elektroniniu paštu, iš kurio akivaizdžiai matyti kitas nei teismo įsakyme nurodytas UAB „Aspolitas“ adresas. Teisėjų kolegijos sprendžia, pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu vienu skolininkės UAB „Aspolitas“ adresu ir nevertino vėliau UAB „Aspolitas“ pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo pirmiau išvardytų aplinkybių, taip pat teismo liko neįvertinta ir nepatikrinta skolininkės nurodyta aplinkybė, kad pačioje 2007 m. birželio 5 d. išperkamosios nuomos sutartyje Nr. L-VLJ-B1-07-0034 buvo nurodytas kitas skolininkės buveinės ir perduoto turto saugojimo adresas.
22. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus UAB „Aspolitas“, ir skolininkė nebuvo veiksmingai ir tikslingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir priimtą teismo procesinį dokumentą. Skolininkei vėliau prieštaravimuose nurodžius kitą adresą, kuriuo galėjo būti siųsti teismo procesiniai dokumentai, teismas nepagrįstai nesvarstė tokios skolininkės nurodytos aplinkybės kaip galimybės atnaujinti terminą prieštaravimams pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį pateikti.
23. Dėl visumos aptartų aplinkybių konstatuotina, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkei, būtent dėl šios aplinkybės ji neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditorės reikalavimų, taip buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atnaujinti dėl svarbių priežasčių skolininkės praleistą terminą prieštaravimams pareikšti.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą ir nepriimdamas skolininkės prieštaravimų, bei apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 4 dalį) ir prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo dėl įsakymo išdavimo pateikimą (CPK 439 straipsnį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis). Procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas yra fakto klausimas ir šiuo atveju nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį.
Atnaujinti terminą skolininkei UAB „Aspolitas“ pateikti prieštaravimus į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir šių prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys