LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL TEISMO EKSPERTIZIŲ DARYMO VALSTYBINĖJE TEISMO MEDICINOS TARNYBOJE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2017 m. sausio 25 d. Nr. V-73

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 10.1.2 papunkčiu:

1. Tvirtinu Teismo ekspertizių darymo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nuostatus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 610 „Dėl nuostatų patvirtinimo“.

3. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                     Aurelijus Veryga

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-73

 

 

TEISMO EKSPERTIZIŲ DARYMO

VALSTYBINĖJE TEISMO MEDICINOS TARNYBOJE NUOSTATAI

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teismo ekspertizių darymo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nuostatai (toliau − nuostatai) reglamentuoja teismo ekspertizių atlikimo, taikant specialias žinias Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje (toliau – VTMT), tvarką.

2. VTMT teismo ekspertizės atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) reikalavimais, šiais nuostatais, tarptautiniais kokybės standartais, VTMT vadybos sistemos dokumentais ir kitais teisės aktais.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka BPK, CPK, ABTĮ, ANK, Teismo ekspertizės įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

4. Nuostatuose nustatytas reglamentavimas mutatis mutandis taikomas ir kitiems VTMT atliekamiems ekspertiniams tyrimams.

 

II SKYRIUS

VTMT ATLIEKAMŲ TEISMO EKSPERTIZIŲ RŪŠYS

 

5. VTMT atliekamos šių rūšių ir porūšių teismo ekspertizės:

5.1. mirusių žmonių kūnų ir jų dalių (mirties priežasties, mirties laiko, sužalojimų, jų padarymo priemonių, būdo ir laiko nustatymas, sveikatos sutrikdymo masto nustatymas, amžiaus nustatymas ir kt.);

5.2. gyvų asmenų (sužalojimų, jų padarymo priemonių, būdo ir laiko nustatymas, sveikatos sutrikdymo masto nustatymas; lytinių būklių – išžaginimo, seksualinio prievartavimo, tvirkinamųjų veiksmų ir kt.; amžiaus, dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo netekimo, sveikatos būklės nustatymas ir kt.);

5.3. deontologinės (diagnozės nustatymo, gydymo taktikos įvertinimas ir kiti klausimai, išskyrus alternatyvios (nelicencijuojamos) asmens sveikatos priežiūros atvejus, psichikos sveikatos diagnostikos ir gydymo atvejus  ir odontologines (sprendžiant dantų gydymo, protezavimo kokybės ir kita) teismo ekspertizes);

5.4. toksikologinės:

5.4.1. etilo alkoholio nustatymas kraujyje, šlapime ir kitoje biologinėje medžiagoje;

5.4.2. alkoholio surogatų ir kitų lakių nuodų (metilo, propilinių, butilinių ir amilinių alkoholių, acetono, etilenglikolio ir kt.) nustatymas biologinėje medžiagoje;

5.4.3. narkotinių ir psichotropinių medžiagų nustatymas biologinėje medžiagoje;

5.4.4. vaistinių medžiagų nustatymas biologinėje medžiagoje;

5.4.5. rūgščių, šarmų, fosforo organinių junginių ir kitų cheminių medžiagų nustatymas mirusiųjų biologinėje medžiagoje;

5.4.6. karboksihemoglobino ir methemoglobino nustatymas mirusiųjų kraujyje;

5.5. serologinės:

5.5.1. žmogaus kraujo, spermos, seilių nustatymas; 

5.5.2. AB0 sistemos kraujo grupių nustatymas dėmėse;

5.5.3. morfologinis plaukų tyrimas;

5.6. DNR:

5.6.1. kraujo ir kitų audinių, išskyrų, plaukų,  biologinės kilmės dalelių tapatumo nustatymas (tiriamo objekto DNR profilio sulyginimas su konkretaus asmens DNR profiliu);

5.6.2. asmens identifikavimas;

5.6.3. giminystės ryšių nustatymas (tėvystė, motinystė, brolystė, vaikų sukeitimas ir kt.);

5.7. osteologinės:

5.7.1. kaulų rūšinės priklausomybės nustatymas;

5.7.2. individų skaičiaus nustatymas;

5.7.3. lyties, biologinio amžiaus, kūno ilgio bei kitų grupinių ir individualių identifikacinių požymių skeletuose, aukštos temperatūros ar stipriai veikiančių medžiagų paveiktose kaulinėse liekanose nustatymas;

5.7.4. skeletavimosi laiko nustatymas;

5.7.5. asmens identifikavimas (vaizdų gretinimo metodu, odontologinės identifikacijos metodu);

5.7.6. asmens biologinio amžiaus nustatymas pagal vaizdinę medžiagą;

5.8. medicinos kriminalistikos:

5.8.1. sužalojimų, jų padarymo būdo pateiktuose objektuose nustatymas;

5.8.2. žalojusio įrankio grupinės priklausomybės nustatymas, įrankio identifikacija pagal sužalojimus pateiktuose objektuose;

5.8.3. šautinių sužalojimų tyrimas (šūvio įėjimo, išėjimo žaizdų (angų) nustatymas, sviedinio skersmens nustatymas, sviedinio rūšinės priklausomybės nustatymas, papildomų šūvio faktorių buvimo ar jų poveikio pėdsakų nustatymas, šūvio atstumo nustatymas);

5.9. trasologinės:

5.9.1. nukentėjusiojo drabužių arba kitų daiktų mechaninių pažeidimų tyrimas, nustatant jų padarymo būdą, grupinę įrankio priklausomybę, identifikuojant įrankį;

5.9.2. kraujo pėdsakų susidarymo būdo nustatymas;

5.10. metalų koncentracijos nustatymas biologiniuose objektuose;

5.11. planktono diatomėjų nustatymas biologiniuose objektuose ir vandens telkinio vandenyje;

5.12.  gliukozės kiekio nustatymas mirusiųjų kraujo plazmoje;

5.13. glikogeno kiekio nustatymas biologiniuose objektuose;

5.14. histologinės (biologinės kilmės objektų mikroskopinės struktūros, priklausomybės konkrečiam organui, audiniui nustatymas; liguistų pokyčių, sužalojimų laiko, sužalojimų pobūdžio nustatymas; požymių, rodančių pokyčių trukmę, nustatymas panaudojant specialius dažymo būdus).

6. Jei VTMT turi tinkamą techninę bazę bei reikalingus specialistus, joje gali būti atliekamos ir kitų rūšių VTMT aprobuotos teismo ekspertizės bei sprendžiami kiti uždaviniai.

7. VTMT teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, turintys teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

8. Jeigu teismo ekspertui atliekant teismo ekspertizę reikalingi papildomi tyrimai, jis nukreipia reikalingus ištirti objektus į atitinkamus VTMT padalinius. Jeigu teismo ekspertui atliekant teismo ekspertizę reikalingi papildomi tyrimai, kurie neatliekami VTMT, teismo ekspertas informuoja apie jų atlikimo būtinumą teismo ekspertizės užsakovą. Tokiais atvejais teismo ekspertas, rašydamas išvadą, remiasi visų atliktų tyrimų duomenimis. Kitoje įstaigoje atliekamų tyrimų išlaidų VTMT nepadengia.

 

 

 

 

III SKYRIUS

TEISMO EKSPERTIZIŲ KONTROLĖ

 

9. VTMT direktorius, direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms ir struktūrinių padalinių vadovai kontroliuoja, kad teismo ekspertizės VTMT būtų atliktos laiku ir kokybiškai.

Kontrolės tikslas – siekti, kad VTMT atliekamos teismo ekspertizės būtų atliekamos laikantis šių nuostatų, galiojančių VTMT veiklą reglamentuojančių teisės aktų, VTMT vadybos sistemos procedūrų, neviršytų eksperto kompetencijos, būtų pagrįstos, motyvuotos ir išsamios, taikomi tinkamai pasirinkti tyrimo metodai.

10. Teismo ekspertizių kontrolė VTMT užtikrinama atliekant planinius ir neplaninius auditus, darbo drausmės patikrinimus (drausminių nusižengimų tyrimus), organizuojant kvalifikacinės komisijos posėdžius, taikant ir įgyvendinant kitus kontrolės būdus.

 

IV SKYRIUS

TEISMO EKSPERTIZIŲ ATLIKIMO PAGRINDAI

 

11. Teismo ekspertizių atlikimo pagrindai numatyti BPK, CPK, ABTĮ ar ANK ir kituose teisės aktuose.

12. Tais atvejais, kai teismo ekspertizę turi atlikti kelių skirtingų sričių teismo ekspertai, kurie turi atlikti bendrus tyrimus ir duoti bendrą išvadą, skiriama kompleksinė teismo ekspertizė.

13. Kompleksinę teismo ekspertizę paskyręs teisėjas arba teismas, suderinęs su VTMT, sprendžia, kas vadovaus teismo ekspertizei. Kai nėra galimybės suderinti, šį klausimą savarankiškai sprendžia teismo ekspertizę paskyręs teisėjas ar teismas. Tikslinga vadovaujančia skirti tą teismo ekspertizės įstaigą, kuri atlieka pagrindinę teismo ekspertizei pateiktų objektų tyrimo dalį arba atlieka ją pirmieji.

14. Jeigu nutartyje skirti kompleksinę teismo ekspertizę teismo ekspertizei vadovaujanti įstaiga nenurodyta, ja laikoma ta, kuriai nusiųsti tirtini objektai ir bylos medžiaga. Su teisėju ar teismu, paskyrusiu kompleksinę teismo ekspertizę, susirašinėja vadovaujanti įstaiga.

15. Jeigu nutartyje skirti kompleksinę teismo ekspertizę pateikiami klausimai, nereikalaujantys kompleksinio tyrimo, jie sprendžiami atliekant atskiras atitinkamos rūšies teismo ekspertizes.

16. Jeigu teismo ekspertizę turi atlikti keli vienos specialybės teismo ekspertai, skiriama atitinkama komisijinė teismo ekspertizė. Tai nurodoma nutartyje skirti teismo ekspertizę.

17. Komisijinė teismo ekspertizė (atlieka ne mažiau kaip du teismo ekspertizę atliekantys asmenys), jei kitaip nenurodyta nutartyje, atliekama šiais atvejais:

17.1. itin sudėtinga pirminė teismo ekspertizė – apie teismo ekspertizės sudėtingumą sprendžia VTMT direktorius, direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms arba struktūrinio padalinio vadovas;

17.2. deontologinė teismo ekspertizė;

17.3. pakartotinė (nauja) teismo ekspertizė – gali būti pavedama atlikti tiek vienam teismo ekspertui, tiek ir teismo ekspertų grupei.

18. Tais atvejais, kai atliekant teismo ekspertizę reikalingas kitų įstaigų specialistų dalyvavimas, apie tai raštu pranešama teismo ekspertizės užsakovui, kuris užtikrina reikiamo asmens dalyvavimą teismo ekspertizėje.

 

V SKYRIUS

TEISMO EKSPERTIZIŲ ATLIKIMAS

 

19. Teismo ekspertas pradeda atlikti teismo ekspertizę gavęs VTMT struktūrinio padalinio vadovo pavedimą kartu su nutartimi ir visa pateikta medžiaga. Struktūriniuose padaliniuose, kur dirba vienas teismo ekspertas, teismo ekspertizė atliekama be atskiro pavedimo. Esant teisėsaugos institucijų pavedimui, ekspertiniai tyrimai atliekami VTMT patalpose ir kitose vietose (asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ikiteisminio tyrimo įstaigose, pataisos įstaigose, teismo patalpose, Vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, pagalbos centre ir kt.), jei šiose vietose ekspertinio tyrimo atlikimas neturi įtakos ekspertinio tyrimo kokybei.

20. Teismo ekspertizės rezultatai pateikiami ekspertizės akte. Ekspertizės akto dalių turinys turi atitikti proceso įstatymų, Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus. Teismo ekspertizės rezultatai pateikiami ekspertizės akte, kurį sudaro trys dalys – įžanginė, tiriamoji ir išvada. Ekspertinis tyrimas įforminamas specialisto išvada, kuriai taikomi šiuose nuostatuose nurodyti ekspertizės akto ir dalių turinio reikalavimai, jei kitaip nenustato proceso įstatymai.

21. Teismo ekspertizės rezultatų pateikimą detaliau reglamentuoja VTMT veiklą reglamentuojantys teisės aktai, VTMT vadybos sistemos dokumentai.

22. Fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymu neatliekami:

22.1. deontologiniai tyrimai;

22.2. tyrimai objektų, kurie jau buvo tirti teisėsaugos institucijų pavedimu ar buvo atlikta ekspertizė;

22.3. sužalojimų, patirtų eismo įvykių metu, tyrimai;

22.4. lytinių būklių (išžaginimo, seksualinio prievartavimo, tvirkinamųjų veiksmų ir kt.) tyrimai;

22.5. dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo nustatymo tyrimai (išskyrus dantų netekimo atvejus);

22.6.  nepataisomo kūno subjaurojimo nustatymo tyrimai;

22.7. sveikatos sutrikdymo nuo susargdinimo nustatymo tyrimai;

22.8. regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo nustatymo tyrimai;

22.9. kiti tyrimai, kurių atlikimui būtina pasitekti kitų sričių gydytojus;

22.10. mirusiųjų ne Lietuvos Respublikoje tyrimai;

22.11. mirusiųjų tyrimai, kai medicininis mirties liudijimas išduotas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;

22.12. pakartotiniai mirusiųjų tyrimai;

22.13. pakartotiniai gyvų asmenų tyrimai, jei nepateikiama pagrįstų ir objektyvių abejonių dėl pirminio tyrimo išvadų. 

23. Nustatęs esminį medžiagos teismo ekspertizei parengimo reikalavimų pažeidimą, dėl kurio teismo ekspertizės atlikti neįmanoma, teismo ekspertas praneša apie tai struktūrinio padalinio vadovui, o jei vadovo nėra – direktoriaus pavaduotojui ekspertizėms.

24. Jeigu nutartyje skirti teismo ekspertizę pateikti skirtingų teismo ekspertizių rūšių klausimai, į kuriuos atsakyti nereikalaujama bendro įvairių specialybių teismo ekspertų tyrimo, VTMT organizuoja atskiras teismo ekspertizes.

25. Jeigu teismo ekspertizei pateikta ne visa reikalinga medžiaga, teismo ekspertas turi teisę raštu prašyti teismo ekspertizę paskyrusios institucijos pateikti jam papildomą medžiagą VTMT nustatyta tvarka.

26. Teismo ekspertas, negavęs papildomos medžiagos per vieną mėnesį nuo prašymo pateikti papildomą medžiagą pateikimo, teismo ekspertizę atlieka pagal turimą medžiagą, išskyrus atvejus, kai teismo ekspertas yra informuojamas apie vėlesnį papildomos medžiagos pateikimą.

27. Jeigu tiriant objektą pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, VTMT nustatyta tvarka surašomas aktas, kuriame motyvuotai išdėstomos atsisakymo pateikti išvadą priežastys.

28. Jeigu paskirta teismo ekspertizė VTMT neatliekama arba VTMT neturi atitinkamų teismo ekspertų ar įrenginių, apie tai nedelsiant pranešama užsakovui, o teismo ekspertizės medžiaga grąžinama. Ši nuostata netaikoma atliekant komisijines teismo ekspertizes.

29. Kai teismo ekspertizę atlieka įvairių specialybių teismo ekspertai (kompleksinė teismo ekspertizė), surašomas bendras ekspertizės aktas, kuriame nurodomi kiekvieno teismo eksperto tirti klausimai, atlikti tyrimai, nustatyti faktai ir išvada.

30. Teismo ekspertai bendrai pasirašo po ta kompleksinės teismo ekspertizės akto išvados dalimi, kurioje į klausimus atsakė bendrai (kompleksiškai).

31. Atliekant komisijinę arba kompleksinę teismo ekspertizę, VTMT direktorius, direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms ar struktūrinio padalinio vadovas paveda vienam iš VTMT teismo ekspertų vadovaujančio komisijos teismo eksperto funkcijas.

32. Vadovaujantis teismo ekspertas koordinuoja teismo ekspertų komisijos darbą, vadovauja teismo ekspertų posėdžiui, numato terminus, per kuriuos turi būti atlikti tyrimai.

33. Teismo ekspertų komisija susipažįsta su teismo ekspertizės medžiaga, apžiūri objektus ir lyginamuosius pavyzdžius. Kiekvienas komisijos narys atlieka visus reikalingus pateiktos medžiagos tyrimus, po to komisijos nariai aptaria atlikto darbo rezultatus. Jeigu visi komisijos nariai sutinka su išvada, surašomas bendras ekspertizės aktas, kurį visi komisijos nariai pasirašo. Teismo ekspertas arba teismo ekspertai, kurių nuomonės nesutapo su kitų teismo ekspertų komisijos nuomone, išvadą gali pateikti atskiru dokumentu arba aiškiai identifikuotą savo išvadą pateikia bendroje išvadoje, nurodydami motyvus, kodėl išvados skiriasi.

 

VI SKYRIUS

TEISMO EKSPERTIZIŲ OBJEKTŲ LAIKYMAS IR SAUGOJIMAS

 

34. Atlikus teismo ekspertizę objektai saugomi VTMT tris mėnesius, išskyrus nuostatų 37 punkte nurodytus objektus. Jei po trijų mėnesių tyrimo objektai nepaimami, teismo ekspertizės užsakovas apie tai, jog būtina atsiimti šiuos objektus, kitaip, jie bus sunaikinti, informuojamas raštu.

35. Gavus teismo ekspertizės užsakovo leidimą, tyrimo objektai sunaikinami VTMT nustatyta tvarka.

36. Neatsiėmus tyrimo objektų ir negavus raštiško užsakovo atsakymo per vieną mėnesį nuo informacijos išsiuntimo jam apie tai, jog būtina atsiimti šiuos objektus, kitaip jie bus sunaikinti, ekspertinio tyrimo objektai sunaikinami VTMT nustatyta tvarka.

37. Atlikus teismo ekspertizę biologinės kilmės objektai yra saugomi VTMT nustatytais terminais ir tvarka.

 

VII SKYRIUS

TEISMO EKSPERTIZIŲ ATLIKIMO TERMINAI

 

38. Teismo ekspertizės atliekamos eilės tvarka, atsižvelgiant į anksčiausiai gauto užsakymo  atlikti teismo ekspertizę datą ir laiką. Teismo ekspertizės atliekamos VTMT nustatytais terminais ir tvarka.

39. Teismo ekspertizės atlikimo terminui įtakos gali turėti teismo ekspertizės sudėtingumas, medžiagos kokybė ir kitos objektyvios priežastys.

40. Teismo ekspertizių terminai skaičiuojami pagal VTMT vadybos sistemos reikalavimus.

 

VIII SKYRIUS

TEISMO EKSPERTIZIŲ APMOKĖJIMAS

 

41. VTMT atliekamos teismo ekspertizės yra nemokamos, išskyrus teismo ekspertizes, atliekamas civilinio proceso ir administracinių bylų teisenos tvarka ar VTMT atliekamus ekspertinius tyrimus pagal fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių prašymus.

42. VTMT atliekamų teismo ekspertizių kainos skaičiuojamos ir už atliktas teismo ekspertizes sumokama teisės aktų nustatyta tvarka.

_______________________