PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro

2022 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A1-264

smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2022 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2022 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato 2022 metų priemones, kuriomis siekiama stiprinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numatyti lėšų poreikį priemonėms įgyvendinti, už priemonių įgyvendinimą atsakingus subjektus, Veiksmų plano vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

2. Veiksmų plano paskirtis – mažinti smurto artimoje aplinkoje lygį, gerinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims.

3. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Specializuotos pagalbos centrų veiklos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-227 „Dėl Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

4. Smurtas artimoje aplinkoje ir toliau Lietuvoje išlieka plačiai paplitęs. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2020 m. asociacijos „Moterų informacijos centras“ užsakymu atliktos reprezentatyviosios Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje duomenimis (toliau – Apklausa), 19 proc. Lietuvos gyventojų (25 proc. moterų ir 13 proc. vyrų) nurodė patyrę smurtą artimoje aplinkoje.

5. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvos visuomenėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2021 m. sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 5 801 nusikaltimas.

6. Statistikos duomenys patvirtina faktą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys. Šis reiškinys yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe. 2021 m. 78,9 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų.

7. Smurtas artimoje aplinkoje išlieka latentiškas (paslėptas) reiškinys, kurio tiksliems mastams nustatyti trūksta tyrimų duomenų. Apklausos duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Kaip teigiama 2019 m. dr. G. Purvaneckienės, dr. V. Venslovaitės, dr. I. Stonkuvienės ir dr. R. Žiliukaitės atlikto tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ (toliau – Smurto artimoje aplinkoje tyrimas) išvadose, „smurto artimoje aplinkoje statistikoje daugiausia fiksuojamas fizinis smurtas, psichologinio ir ekonominio smurto atvejų labai mažai, o seksualinio smurto atvejų – neįtikėtinai mažai.“ Galima daryti prielaidą, kad ne fizinio smurto formos yra sunkiai atpažįstamos ir sunkiai įrodomos.

8. Didelį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių lemia šios tarpusavyje glaudžiai susijusios priežastys:

8.1. Visuomenėje paplitę lyčių stereotipai. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto lyčių stereotipų ir smurto tyrimo (toliau – lyčių stereotipų ir smurto tyrimas) duomenimis, didžiosios dalies apklaustųjų nuomone, moteris privalo vyrą aptarnauti seksualiai ir buityje (41 proc. apklaustųjų sutinka, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, 58 proc. – kad žmonos pareiga – pasirūpinti vyro buitimi, 61 proc. mano, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę). Todėl vėliau, tokio elgesio nesulaukęs, vyras gali imtis įvairių veiksmų arba netgi smurto, siekdamas priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnią ir atitikti išankstinį lūkestį. Lyčių stereotipų ir smurto tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenėje nėra aiškaus sutarimo, kaip vertinti berniukų elgesį su mergaitėmis, kai pasireiškia ankstyvieji smurto ir priekabiavimo požymiai (pavyzdžiui, tampoma už kasų (45 proc. apklaustųjų mano, kad tai yra nekaltas dėmesio rodymas), kilnojamas sijonas). Bandant pateisinti tokį berniukų elgesį jų prigimtiniu agresyvumu ir nepaklusnumu, neišnaudojamos švietimo ir auklėjimo galimybės, mokant pagarbiai bendrauti su kitos lyties asmeniu.

8.2. Smurtą artimoje aplinkoje skatina ir nesmurtinio konfliktų tarp asmenų sprendimo įgūdžių stoka, informacijos apie smurto formas ir jų atpažinimą, apie galimą pagalbą susiklosčius smurtiniams santykiams trūkumas. Jei augdamas asmuo nejuto pagarbos savo interesams iš aplinkinių, nematė pavyzdžių, kaip veiksmingai galėtų būti sprendžiami konfliktai šeimoje, mokykloje ar kitose socializacijos erdvėse (dalyvaudamas įvairių bendrų interesų siejamose grupėse ar pan.), pats patyrė smurtą ar kitokį pažeminimą ir neturėjo galimybių konstruktyviai suvokti savo neigiamas patirtis, matė ir (ar) buvo įtrauktas į konfliktų „sprendimą“ pasitelkiant smurtą, labai tikėtina, kad šeimoje kilus sunkumų toks asmuo gali smurtauti.

8.3. Visuomenės nuostatos, kuriomis pateisinamas smurtas artimoje aplinkoje. Apklausos dalyviams pateikus klausimą „Kaip Jūs manote, ar būna tokių situacijų gyvenime, kad būtų galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas?“, 17 proc. respondentų atsakė galintys pateisinti įvairias smurto formas. Tai rodo, kad nuostatos, pateisinančios smurtą artimoje aplinkoje, išlieka gana plačiai paplitusios.

8.4. Tarp Lietuvos gyventojų vis dar gaji nuomonė, kad smurto prieš moteris priežastis – pačios moterys. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto tyrimo dėl smurto prieš moteris (vykdytojas – bendrovė „Spinter research“) duomenimis, 46 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, jog esą vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo, į kokius santykius veliasi, jos „sutirština spalvas“ (48 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (45 proc.).

8.5. Nepakankama valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinė kompetencija. Smurto artimoje aplinkoje tyrimo išvadose konstatuojama, kad pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje teikiantiems asmenims būtini nuolatiniai mokymai. Šis poreikis atsiranda dėl darbuotojų ir savanorių kaitos valstybės institucijose bei nevyriausybinėse organizacijose, priimtų naujų teisės aktų, besikeičiančios teisės aktų taikymo praktikos, naujų pagalbos modelių ir įrankių.

8.6. Nepakankamai efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Efektyvi smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalba įmanoma tik vykstant nuolatiniam tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir valstybės, ir savivaldos lygmeniu. Pagrindinės tarpinstitucinio bendravimo kliūtys, Smurto artimoje aplinkoje tyrimo duomenimis, yra informacijos apie institucijų atsakomybę trūkumas, asmenų, dalyvaujančių tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupėse, kaita, komunikacijos spragos (silpni horizontalieji ryšiai tarp specialistų, dirbančių nagrinėjant tą patį atvejį, neveiksminga vertikalioji komunikacija), tarpinstitucinio pasitikėjimo stoka. Su nukentėjusiaisiais nuo smurto artimoje aplinkoje dirbančioms institucijoms trūksta žinių apie kitų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje procese dalyvaujančių institucijų atsakomybes bei funkcijas.

8.7. Smurtinio elgesio keitimo programos ir priemonės įgyvendinamos fragmentiškai, ne visi asmenys, siekiantys pakeisti savo elgesį, sulaukia pagalbos, todėl svarbu stiprinti valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, siekiant prisidėti prie smurtinio elgesio mažinimo.

9. Lietuvoje sukurta ir veikia pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sistema. Jos pagrindas yra nuo 2012 metų veikiantis specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) tinklas, kurį administruoja nevyriausybinės organizacijos. SPC veiklos tikslas – užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims teikimą. Teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui (toliau – kompleksinė pagalba), padedama įveikti krizę, suteikiama specializuota psichologo, teisinė pagalba, informuojama ir konsultuojama, kokią pagalbą ir kur nukentėjusysis gali gauti, tarpininkaujama valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose bei įstaigose. 2021 m. SPC kompleksinė pagalba buvo suteikta apie 12 tūkstančių asmenų.

10. Atsižvelgiant į Veiksmų plano 4–9 punktuose aptartą situaciją ir pagrindines smurto artimoje aplinkoje priežastis, nurodytas Veiksmų plano 8 punkte, svarbu vykdyti veiklas, siekiant:

10.1. plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui:

10.1.1. šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui;

10.1.2. tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją, rengiant įvairių lygių kompetencijų ugdymo veiklas, atsižvelgiant į asmenų darbo pobūdį, pareigybes ir turimą kvalifikaciją;

10.1.3. kurti ir įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio priemones;

10.2. tobulinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu:

10.2.1. tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą;

10.2.2. stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

11. Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis – 2022 metai.

12. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

13. Veiksmų planas finansuojamas iš 2022 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų.

14. Veiksmų plano IV skyriuje nurodytų priemonių atsakingi vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki 2023 m. sausio 25 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia informaciją apie tai, kaip Veiksmų planas vykdomas.

15. Veiksmų plano vertinimo kriterijai ir jų reikšmės pateikti Veiksmų plano V skyriuje.

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI, ĮGYVENDINANČIOSIOS INSTITUCIJOS

Eil. nr.	Veiksmo pavadinimas	Numatomos lėšos (tūkst. Eur)	Atsakingi vykdytojai
1.	Tikslas – supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui
1.1.	Uždavinys – šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui, įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones
1.1.1.	Skirti lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams, skirtiems smurto artimoje aplinkoje prevencijai	170 (VB¹)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
1.1.2.	Oficialiosios statistikos portale skelbti statistinę informaciją, susijusią su policijoje užregistruotais pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje, nusikaltimus ir asmenis, nukentėjusius nuo nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtautojus, pagalbą smurtą patyrusiems asmenims	9,5 (VB)²	Lietuvos statistikos departamentas
1.1.3.	Organizuoti teisinio švietimo renginius smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema		Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
1.1.4.	Teikti aktualią informaciją interneto svetainėje www.bukstipri.lt, skirtoje smurtui artimoje aplinkoje mažinti		Vidaus reikalų ministerija
1.1.5.	Parengti metinę ataskaitą „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“, skelbiamą interneto svetainėje „Būk stipri“ (pagal Nusikalstamų veikų žinybiniame registre sukauptus duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris), ir ją paskelbti interneto svetainėje www.bukstipri.lt		Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
1.1.6.	Organizuoti bendruomenės pareigūnų susitikimus vietos bendruomenėse smurto artimoje aplinkoje netoleravimo tema		Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
1.1.7.	Atnaujinant bendrojo ugdymo programas, parengti naują Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą, integruojant į ją Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą ir Žmogaus saugos bendrąją programą		Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1.1.8.	Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, projektus	195 (VB)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
1.1.9.	Įgyvendinti projekto Nr. 08.4.1 ESFA K 417-01-0003 „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ veiklas	106 (ES)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija „Moterų informacijos centras“
1.2.	Uždavinys – tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją
1.2.1.	Organizuoti mokymus vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams psichologinio smurto artimoje aplinkoje atpažinimo tema		Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
1.2.2.	Organizuoti mokymus, skirtus prokurorų ir prokurorų padėjėjų gebėjimams nagrinėti smurto artimoje aplinkoje bylas stiprinti	77,1 (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos)	Generalinė prokuratūra
1.2.3.	Organizuoti policijos pareigūnų mokymus, kaip efektyviau reaguoti smurto artimoje aplinkoje atvejais		Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
1.2.4.	Parengti metodinę medžiagą ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams apie smurto ir patyčių prevenciją	33 (ES)	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1.2.5.	Tobulinti bausmių vykdymo sistemos specialistų, dirbančių su teisės pažeidėjais, teistais už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kompetencijas		Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2.	Tikslas – tobulinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu
2.1.	Uždavinys – tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą
2.1.1.	Konkurso būdu atrinkti ir finansuoti SPC projektus, skirtus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui smurtą patyrusiems asmenims užtikrinti	1 530 (VB)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2.1.2.	Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu ir susirašinėjant internetu paslaugas	67 (VB)	Jaunimo reikalų agentūra
2.1.2.		633 (VB)	Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2.2.	Uždavinys – stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą
2.2.1.	Organizuoti policijos įstaigų ir SPC susitikimus, skirtus aktualiems bendradarbiavimo klausimams spręsti		Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2.2.2.	Teikti duomenis kompetentingoms valstybės institucijoms apie nukentėjusiuosius (nuo smurtinių nusikaltimų, taip pat ir smurto artimoje aplinkoje) ir duomenis apie asmenims paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmokų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą mokėjimą		Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2.2.3.	Stiprinti savivaldybių administracijų atstovų tarpžinybinio bendradarbiavimo kompetencijas		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Pastabos:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

2. Lėšos, skiriamos iš priemonės atsakingo vykdytojo bendrųjų asignavimų.

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Veiksmo nr.	Veiksmas	Vertinimo kriterijaus reikšmė 2022 m.	Įgyvendinančioji institucija
1.	Tikslas – supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, aptarti jo padarinius ir pabrėžti būtinybę užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui
1.1.	Uždavinys – šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui
1.1.1.	Skirti lėšų nevyriausybinių organizacijų smurto artimoje aplinkoje prevencijos projektams	Finansuoti 6 nevyriausybinių organizacijų projektai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.1.2.	Oficialiosios statistikos portale skelbti aktualią statistinę informaciją	Oficialiosios statistikos portale paskelbtas 1 informacinis pranešimas ir statistinė informacija pagal oficialiosios statistikos 2022 metų kalendorių	Lietuvos statistikos departamentas
1.1.3.	Suorganizuoti teisinio švietimo renginius smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema	Suorganizuoti 5 teisinio švietimo renginiai, per metus juose dalyvavo 300 asmenų	Generalinė prokuratūra
1.1.4.	Paskelbti metinę statistinių duomenų ataskaitą „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“ interneto svetainėje www.bukstipri.lt, skiltyje „Vertinimo kriterijaus reikšmė 2022 m.“	Interneto svetainėje www.bukstipri.lt paskelbta 2021 m. statistinių duomenų ataskaita „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“	Vidaus reikalų ministerija
1.1.5.	Parengti metinę statistinių duomenų ataskaitą „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“	Parengta 2021 m. statistinių duomenų ataskaita „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“	Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
1.1.6.	Surengti bendruomenės pareigūnų susitikimus vietos bendruomenėse smurto artimoje aplinkoje netoleravimo tema	Kiekvienas bendruomenės pareigūnas surengė ne mažiau nei 8 susitikimus bendruomenėse	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
1.1.7.	Atnaujinant bendrojo ugdymo programas, parengti naują Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą, integruojant į ją Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą ir Žmogaus saugos bendrąją programą	Parengtas Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos projektas	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1.1.8.	Skirti lėšų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, projektams	Finansuoti 6 nevyriausybinių organizacijų projektai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
1.1.9.	Įgyvendinti projekto Nr. 08.4.1‑ESFA‑K‑417‑01‑0003 „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ veiklas	Įgyvendinta 1 informacinė kampanija, skirta smurto artimoje aplinkoje prevencijai Mokymuose dalyvavo 219 asmenų	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija „Moterų informacijos centras“
1.2.	Uždavinys – tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją
1.2.1.	Suorganizuoti mokymus vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams psichologinio smurto artimoje aplinkoje atpažinimo tema	Mokymus baigė 300 vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų	Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
1.2.2.	Surengti mokymus, skirtus prokurorų ir prokurorų padėjėjų gebėjimams nagrinėti smurto artimoje aplinkoje bylas stiprinti	Sustiprintos 100 prokurorų ir prokurorų padėjėjų, nagrinėjančių smurto artimoje aplinkoje bylas, kompetencijos ir gebėjimai	Generalinė prokuratūra
1.2.3.	Suorganizuoti policijos pareigūnų mokymus, kaip efektyviau reaguoti smurto artimoje aplinkoje atvejais	Surengtas 1 kvalifikacijos tobulinimo renginys, mokymuose per metus dalyvavo 50 asmenų	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
1.2.4.	Parengti metodinę medžiagą apie smurto ir patyčių prevenciją ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams	Parengta 1 metodinė medžiaga	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1.2.5.	Tobulinti bausmių vykdymo sistemos specialistų, dirbančių su teisės pažeidėjais, teistais už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kompetenciją	Kompetenciją patobulino ne mažiau kaip 40 specialistų	Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2.	Tikslas – tobulinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu
2.1.	Uždavinys – tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą
2.1.1.	Visoje Lietuvos teritorijoje veikia SPC	Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta SPC pagalba, skaičius – 14 tūkst.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.1.2.	Teikti emocinę (psichologinę) pagalbą telefonu ir susirašinėjant internetu	Atsilieptų pokalbių telefonu ir susirašinėjant internetu dalis – 60 proc.	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2.2.	Uždavinys – stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą
2.2.1.	Suorganizuoti policijos įstaigų ir SPC susitikimus, skirtus aktualiems bendradarbiavimo klausimams spręsti	Surengti 4 susitikimai per metus kiekvienos apskrities vyriausiajame policijos komisariate	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2.2.2.	Kompetentingoms valstybės institucijoms užtikrinti duomenų apie nukentėjusiuosius (nuo smurtinių nusikaltimų, taip pat ir smurto artimoje aplinkoje) ir duomenų apie asmenims paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – įmokų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą mokėjimą – teikimą	Per 2022 m. pateikti duomenys Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2.2.3.	Suorganizuoti renginius, skirtus savivaldybių administracijų atstovų kompetencijoms ugdyti	Surengtos 3 veiklos, veiklose per metus dalyvavo 50 asmenų	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

_____________________