vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3E-54 „DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo
nr. O3-202 „Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo
2018 m. lapkričio 30 d. Nr. O3E-433
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1062 1, 2, 3 ir 6 straipsniais, taip pat atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. pažymą Nr. O5E-328 „Dėl 2018 m. vasario 28 d. patvirtintos Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo aprašo redakcijos pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:
Pakeisti Komisijos 2018 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. O3E-54 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 „Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“:
1. Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. Šilumos tiekėjams, kurių šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatyta vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), ir kuriems nustatyta šilumos (produkto) gamybos pajamų (sąnaudų) neatitikimo dedamoji, mažinanti galutinę šilumos kainą, netaikomas šiuo nutarimu patvirtinto Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo 13.5 papunktis.“
5. Pakeisti nurodyto nutarimo 1 punktu nauja redakcija išdėstytą Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą:
5.1. Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
5.2. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašu (toliau – Supirkimo tvarka) siekiama sudaryti prielaidas šilumos energetikos sektoriuje įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje, skatinti atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei atliekų deginimo šilumai gaminti naudojimą, įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.“
5.5. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Šaltuoju metų laikotarpiu, siekiant užtikrinti patikimą ir saugų šilumos tiekimą vartotojams, šilumos galios poreikis, viršijantis 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, yra užtikrinamas šilumą gaminant šilumos poreikio piko pajėgumais. Šilumos tiekėjas turi teisę šilumos galios poreikį, viršijantį 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, tenkinti superkant šilumą iš šilumos supirkimo aukcione dalyvavusių ūkio subjektų, jei superkamos šilumos kaina yra mažesnė nei pagal Supirkimo tvarkos 14.1 papunktį apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.“
5.6. Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Tais atvejais, kai centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos galios poreikis viršija 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, tačiau dėl šilumos supirkimo aukciono laimėtojų(o) šilumos gamybos pajėgumų apimties ir šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančių įrenginių techninio minimalaus pajėgumo nėra galima šių įrenginių panaudoti nesumažinant gaminamo ir (ar) superkamo šilumos kiekio iš aukciono laimėtojų(o), yra sumažinamas pagal šilumos aukciono rezultatus gaminamas ir (ar) superkamas šilumos kiekis, atsižvelgiant į V skyriuje numatytą prioritetų tvarką.“
5.7. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Šilumos tiekėjas sudaro naudojamų šilumos poreikio piko pajėgumų sąrašą, kuriame nurodo tokių įrenginių nominalią šilumos gamybos galią bei mažiausią galimą įrenginio apkrovimo galią. Šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašas yra paskelbiamas energijos išteklių biržos operatoriaus (toliau – Operatorius) administruojamoje šilumos aukciono informacinėje sistemoje likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki šaltojo metų laikotarpio bei esant poreikiui atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per mėnesį.“
5.8. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Reikalavimai šilumos poreikio piko ir rezerviniams pajėgumams:
10.1. šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašas yra nustatomas ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir esant poreikiui kas mėnesį gali būti koreguojamas atsižvelgiant į konkretų mėnesį planuojamus panaudoti šilumos gamybos įrenginius. Šilumos poreikio piko pajėgumų sąrašo atnaujinimas gali būti atliekamas iki einamojo mėnesio 15 dienos ir įsigalioja nuo to mėnesio, kuriam yra organizuojamas šilumos supirkimo aukcionas. Koreguojant šilumos poreikio piko pajėgumų sąrašą, jame numatyti šilumos gamybos įrenginiai gali būti keičiami tik rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių įrenginių sąraše numatytais atskirais šilumos gamybos įrenginiais;
10.2. rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos įrenginių bendroji galia negali būti didesnė nei 50 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio arba atitinka konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiančio vieno didžiausio šilumos gamybos įrenginio (katilo) galią;
10.3. rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašas yra sudaromas likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki šaltojo laikotarpio pradžios ir galioja ne trumpiau kaip 1 metus, ir gali būti koreguojamas Supirkimo tvarkos 10.1 papunktyje numatytais atvejais;
10.4. šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinantys šilumos gamybos įrenginiai privalo turėti galimybę naudoti gamtines dujas ir (ar) skystą kurą;
10.5. rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinantys šilumos gamybos įrenginiai privalo turėti galimybę naudoti gamtines dujas ir (ar) skystą kurą;
10.6. šilumos tiekėjas gali naudoti ir alternatyvias kuro rūšis (ne gamtines dujas ir (ar) skystą kurą) ar technologijas naudojančius šilumos gamybos įrenginius šilumos poreikio piko pajėgumams užtikrinti, jei kitą kuro rūšį ar technologijas naudojančių šilumos gamybos įrenginių techniniai parametrai yra pakankami užtikrinti patikimą ir saugų šilumos tiekimą vartotojams. Prieš tokius veiksmus privaloma informuoti Komisiją. Šių įrenginių sąnaudos yra apskaičiuojamos Metodikoje nustatyta tvarka;
10.7. šilumos poreikio piko pajėgumus ir rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių pagaminamo šilumos kiekio apskaita turi būti atskira nuo šilumos aukcione dalyvaujančių šilumos gamybos įrenginių.
10.8. esant techniniam – ekonominiam pagrindimui, šilumos kiekio, pagaminto naudojant šilumos poreikio piko pajėgumus ir (ar) rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančius šilumos gamybos įrenginius, apskaita gali būti vykdoma pagal įmonės parengtus ir su Komisija suderintus šilumos kiekio paskirstymo principus. Šilumos kiekio paskirstymo principai yra derinami su Komisija raštu. Šilumos kiekio paskirstymo principai galioja, kol nėra pakeitimų šilumos tiekėjo eksploatuojamų šilumos gamybos įrenginių šilumos kiekio apskaitoje.“
5.9. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11. Šilumos tiekėjas turi teisę priimti sprendimą šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinti eksploatuojamais rezerviniais šilumos gamybos pajėgumais arba rezervinės šilumos gamybos galios užtikrinimo paslaugą teikiančiais įrenginiais. Apie tokį sprendimą šilumos tiekėjas deklaruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje ir toks sprendimas įsigalioja nuo to mėnesio, kuriam buvo organizuotas pirmas šilumos supirkimo aukcionas po sprendimo deklaravimo.“
5.10. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Siekiant apsaugoti visuomenės interesus, šilumos tiekėjui atliekant šilumos tinklų priežiūros, įskaitant remonto ar planinius darbus, šilumos aukciono dalyvio gaminamos šilumos supirkimas gali būti laikinai nutraukiamas (sustabdomas), nesant šilumos aukciono dalyvio kaltės. Prieš atliekant tokius veiksmus šilumos tiekėjas privalo informuoti šilumos aukciono dalyvį apie planuojamą šilumos supirkimo apribojimą ar nutraukimą Sąvade nustatyta tvarka.“
5.11. Papildyti 121 punktu:
„121. Šilumos supirkimas iš nepriklausomų šilumos gamintojų gali būti laikinai nutrauktas (sustabdomas) aktyvavus Lietuvos energetinės sistemos tretinio aktyviosios galios rezervą, kai elektrinės (kogeneracinio įrenginio) techninės galimybės neleidžia tinkamai vykdyti rezervo paslaugos. Šilumos aukciono dalyvio negautos pajamos dėl šilumos gamybos stabdymo bei už tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu pagamintą šilumą gautinos pajamos yra apskaičiuojamos remiantis šio punkto nuostatomis:
121.1. šilumos aukciono dalyviui, kuriam šilumos supirkimas buvo sumažintas ir (ar) nutrauktas dėl tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo už nepagamintą šilumą mokama kompensacija, kuri apskaičiuojama taip:
Kur:
Ckomp – šilumos aukciono dalyviui mokama kompensacija dėl šilumos gamybos apribojimo ir (ar) stabdymo, Eur. Jei pagal formulę apskaičiuota kompensacija yra neigiamo dydžio, kompensacija šilumos aukciono dalyviui nėra mokama;
Qnumatytas – šilumos aukciono dalyvio, iš kurio šilumos supirkimas ir (ar) gamyba buvo apribota ir (ar) nutraukta, dispečeriniame šilumos gamybos valdymo grafike numatytas pagaminti šilumos kiekis, MWh. Jei šilumos gamyba buvo apribota ir (ar) nutraukta ilgiau nei apribojimo ir (ar) stabdymo metu aktualaus dispečerinio šilumos gamybos grafiko galiojimo terminas, po šio grafiko galiojimo termino yra vertinamas šilumos kiekis, kurį aukciono dalyvis turėjo pagaminti pagal preliminarų šilumos gamybos grafiką, numatytą Supirkimo tvarkos 25.4 papunktyje;
Taukciono – šilumos aukciono dalyvio aukciono pasiūlyme nurodyta parduodamos ir (ar) gaminamos šilumos kaina už kurią aukciono dalyvis atitinkamą mėnesį pardavė ir (ar) gamino šilumą, Eur/MWh;
pbiokuro – atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, Komisijos skelbiama prognozuojama medienos kilmės biokuro rinkos kaina, įskaitant transportavimo sąnaudas, Eur/tne;
11,63 – Matavimo vienetų konvertavimui naudojama konstanta.
121.2. už šilumą, pagamintą elektrinėje (kogeneraciniame įrenginyje) tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu yra atsiskaitoma su ūkio subjektu pagal pagamintą šilumos kiekį:
Kur:
CRkomp – ūkio subjektui, pagaminusiam šilumą elektrinėje (kogeneraciniame įrenginyje) šilumą tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu, mokama kompensacija Eur;
QR – tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu elektrinėje (kogeneraciniame įrenginyje) pagamintas šilumos kiekis, MWh;
0,5 – kompensacijos dydžio nustatymo koeficientas.“
5.12. Pakeisti III skyriaus pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
5.13. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Šilumos tiekėjas šilumos aukciono būdu superka nepriklausomo šilumos gamintojo ir savo šilumos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą už kainą, nustatytą pagal šiuos principus:
13.1. visais atvejais iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama ar šilumos tiekėjo valdomais šilumos gamybos įrenginiais gaminama šiluma negali būti brangesnė nei pagal Supirkimo tvarkos 14 punktą apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos;
13.2. jei nepriklausomam šilumos gamintojui Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka nėra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, šilumos kaina yra nustatoma laisvai, nepriklausomo šilumos gamintojo nuožiūra;
13.3. jei nepriklausomam šilumos gamintojui Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra privaloma šilumos gamybos kainodara, toks nepriklausomas šilumos gamintojas dalyvaudamas šilumos aukcione privalo atsižvelgti į šilumos (produkto) gamybos leistiną pajamų sumą, Komisijos nustatytą, vadovaujantis Metodikos nuostatomis;
13.4. šilumos tiekėjas, šilumos aukcione siūlantis atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagamintiną šilumą, negali taikyti didesnės šilumos kainos nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Šilumos tiekėjas, dalyvaudamas šilumos aukcione atskirais šilumos gamybos įrenginiais, privalo atsižvelgti į šilumos (produkto) gamybos leistiną pajamų sumą, Komisijos nustatytą, vadovaujantis Metodikos nuostatomis;
13.5. jei Komisijai, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika šilumos tiekėjui ar nepriklausomam šilumos gamintojui, kuriam Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra privaloma šilumos gamybos kainodara, yra nustačiusi šilumos (produkto) gamybos pajamų (sąnaudų) neatitikimo dedamąją ct/kWh konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, tokio šilumos tiekėjo ar nepriklausomo šilumos gamintojo galutinė šilumos aukcione parduodamos šilumos kaina yra mažinama šia dedamąja. Parduodamos ir (ar) gaminamos šilumos kaina yra koreguojama skelbiant šilumos aukciono rezultatus pagal Supirkimo tvarkos 25.6 papunktį. Komisijos nustatyta šilumos (produkto) gamybos pajamų (sąnaudų) dedamoji turi būti nurodoma šilumos aukciono dalyvio teikiamame pranešime;
5.14. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustatomos taip:
14.1. šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos laikantis šių principų:
14.1.1. jei šilumos tiekėjas šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrina šilumos gamybos įrenginiais, naudojančiais gamtines dujas, šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Tdujų – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos gamtines dujas naudojančiame šilumos gamybos įrenginyje, ct/kWh;
0,1 – konvertavimo koeficientas reikalingas konvertuoti sąnaudų dydį iš Eur/MWh į ct/kWh;
11,63 – konvertavimo koeficientas, reikalingas konvertuoti gamtinių dujų kainą, išreikštą energetine verte (Eur/MWh), į sutartinio kuro (toną naftos ekvivalento) kainą Eur/tne;
1,145 – konvertavimo koeficientas, reikalingas konvertuoti gamtinių dujų viršutinį šilumingumą į žemutinį šilumingumą;
86,0 – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio lyginamosios kuro sąnaudos, kgne/MWh;
pdujų – gamtinių dujų kaina, Eur/MWh, apskaičiuojama pagal Supirkimo tvarkos
14.1.2 papunktyje numatytą formulę;
qelektros(Nd) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis elektros energijos suvartojimas technologinėms reikmėms, kWh/MWh, nustatomas pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“ (toliau – Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodika), 3 priedą;
pelektros – šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomos šilumos kainos šilumos gamybos dedamojoje įvertinta elektros energijos technologinėms reikmėms kaina, ct/kWh;
qvandens(Nd) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis vandens suvartojimas technologinėms reikmėms m3/MWh, nustatomas pagal Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 3 priedą;
pvandens – šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomoje šilumos kainos šilumos gamybos dedamojoje įvertinta vandens technologinėms reikmėms kaina, Eur/m3;
Nd – šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančio gamtines dujas naudojančio šilumos tiekėjo eksploatuojamo didžiausio šilumos gamybos įrenginio (katilo) galia, MW, pagal kurią nustatoma Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 2 priede nurodyta šiluminės energijos gamybos kategorija, naudojama atitinkamų sąnaudų rodikliui nustatyti;
14.1.2. šiltuoju metų laikotarpiu apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas vertinama gamtinių dujų kaina pdujų yra apskaičiuojama pagal formulę:
kur:
pžaliavos – Komisijos skelbiama vidutinė gamtinių dujų žaliavos rinkos kaina, įskaitant gamtinių dujų akcizą, Eur/MWh;
pperdavimo – šilumos tiekėjo vidutinė metinė gamtinių dujų perdavimo kaina už perduodamą dujų kiekį (MWh), apskaičiuojama pagal palyginamųjų sąnaudų skaičiavimo metu Komisijos viešai skelbiamus gamtinių dujų perdavimo paslaugos įkainius, įvertinant gamtinių dujų kiekį, reikalingą visam šiltojo metų laikotarpio šilumos poreikiui patenkinti šilumą gaminant tik šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais, Eur/MWh. Apskaičiuojant vidutinę metinę gamtinių dujų perdavimo kainą nėra vertinamos sąnaudos, susijusios su gamtinių dujų saugumo papildoma dedamąja bei užsakomųjų ar vartojimo gamtinių dujų pajėgumų užtikrinimu;
pskirstymo – šilumos tiekėjo vidutinė metinė gamtinių dujų skirstymo kaina už skirstomą dujų kiekį (MWh), apskaičiuojama pagal palyginamųjų sąnaudų skaičiavimo metu Komisijos viešai skelbiamus gamtinių dujų skirstymo paslaugos įkainius, įvertinant gamtinių dujų kiekį, reikalingą visam šiltojo metų laikotarpio šilumos poreikiui patenkinti šilumą gaminant tik šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais, Eur/MWh;
14.1.3. jeigu šilumos tiekėjas šilumos gamybai nenaudoja gamtinių dujų, šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Ts.k. – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos skystą kurą naudojančiame šilumos gamybos įrenginyje, ct/kWh;
0,1 – konvertavimo koeficientas reikalingas konvertuoti sąnaudų dydį iš Eur/MWh į ct/kWh;
95,0 – skystą kurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio lyginamosios kuro sąnaudos, kgne/MWh;
ps.k. – Komisijos skelbiama faktinė vidutinė skysto kuro įsigijimo kaina, įskaitant ir faktines transportavimo sąnaudas, Eur/tne, nustatoma vadovaujantis Metodikos nuostatomis;
qelektros(Ns.k.) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis elektros energijos suvartojimas technologinėms reikmėms, kWh/MWh, nustatomas pagal Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos, 3 priedą;
qvandens(Ns.k.) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis vandens suvartojimas technologinėms reikmėms m3/MWh, nustatomas pagal Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 3 priedą;
Ns.k. – šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančio skystą kurą naudojančio šilumos tiekėjo eksploatuojamo didžiausio šilumos gamybos įrenginio (katilo) galia, MW, pagal kurią nustatoma Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 2 priede nurodyta šiluminės energijos gamybos kategorija, naudojama atitinkamų sąnaudų rodikliui nustatyti;
14.1.4. tuo atveju, jei šilumos tiekėjas konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrina naudojant kelis šilumos gamybos įrenginius, kurie degina skirtingą kurą, šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos kaip svertinė šilumos gamybos kintamoji dedamoji pagal formulę:
kur:
Tsvert. – svertinės palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, ct/kWh;
Ti – pagal Supirkimo tvarkos 14.1.2 ir 14.1.3 papunkčiuose numatytas formules apskaičiuota kurą i deginančio šilumos gamybos įrenginio palyginamosios sąnaudos, ct/kWh;
yi – kurą i deginančio šilumos gamybos įrenginio pagaminamo šilumos kiekio procentinė išraiška, proc., gaunama įvertinant konkrečiu šilumos gamybos įrenginiu pagaminamą šilumos kiekį bei konkretaus mėnesio prognozuojamą šilumos poreikį, MWh. Nustatant kurą i deginančio šilumos gamybos įrenginio pagaminamo šilumos kiekio procentinę išraišką, prioritetas yra teikiamas mažiausiai šilumos gamybos kainai.
14.1.5. tuo atveju, kai šilumos tiekėjas, vadovaujantis Supirkimo tvarkos 10 punktu, šilumos poreikio piko pajėgumams užtikrinti naudoja šilumos gamybos įrenginius, kurie nenaudoja gamtinių dujų arba skysto kuro ir apie tai raštu yra informavęs Komisiją, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra apskaičiuojamos pagal Supirkimo tvarkos 14.1.1 papunktyje numatytą formulę, įvertinant Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikoje numatytus alternatyvaus, gamtines dujas naudojančio, šilumos gamybos įrenginio sąnaudų rodiklius.
14.2. šaltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Tbiokuro – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos biokurą naudojančiame šilumos gamybos įrenginyje, ct/kWh;
VCbiokuro – palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų kintamoji dedamoji, ct/kWh;
FCbiokuro – palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų pastovioji dedamoji, ct/kWh;
14.2.1. šaltuoju metų laikotarpiu palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų kintamoji dedamoji apskaičiuojama pagal formulę:
kur:
83,5 – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio lyginamosios kuro sąnaudos, įvertinant 103 proc. efektyvumą, kgne/MWh;
pbiokuro – atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, Komisijos skelbiama prognozuojama medienos kilmės biokuro rinkos kaina, įskaitant transportavimo sąnaudas, Eur/tne;
qelektros(Nb) – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis elektros energijos suvartojimas technologinėms reikmėms, kWh/MWh, nustatomas pagal Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priedą;
qvandens(Nb) – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis vandens suvartojimas technologinėms reikmėms, m3/MWh, nustatomas pagal Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priedą;
Nb – didžiausio, šilumos tiekėjo ar nepriklausomo šilumos gamintojo valdomo, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje esančio (sėkmingai užbaigusio bandomąją eksploataciją) biokurą ir (ar) kitus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančio šilumos gamybos įrenginio (katilo, įskaitant ir dūmų ekonomaizerio) galia, MW, pagal kurią nustatoma Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 2 priede nurodyta šiluminės energijos gamybos kategorija, naudojama atitinkamų sąnaudų rodikliui nustatyti;
14.2.2. šaltuoju metų laikotarpiu palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų pastovioji dedamoji apskaičiuojama pagal formulę:
kur:
Kbiokuro – 1 MW galios biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio ilgalaikio turto pradinė vertė, lygi 336 000 Eur;
y – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio nusidėvėjimo laikotarpis, lygus
16 metų;
r – palyginamųjų sąnaudų skaičiavimo metu Komisijos viešai skelbiama investicijų grąžos norma, apskaičiuota taikant optimalią kapitalo struktūrą ir naudojant Komisijos viešai skelbiamus duomenis investicijų grąžos normai apskaičiuoti, proc.;
CM(Nb) – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio eksploatacinės sąnaudos, Eur/MWh, nustatomos pagal Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priedą;
1,05 – šilumos gamybos įrenginį valdančio ūkio subjekto administracinių kaštų įvertinimo koeficientas;
8600 – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio maksimalus darbo valandų skaičius per metus;
0,45 – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio vidutinis metinis panaudojimo laipsnis;
14.3. tuo atveju, jei pagal Supirkimo tvarkos 14.1 papunkčio reikalavimus apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos šiltuoju metų laikotarpiu yra didesnės nei pagal Supirkimo tvarkos 14.2 papunktį apskaičiuotos šaltojo laikotarpio palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, šiltuoju metų laikotarpiu yra taikomos pagal Supirkimo tvarkos 14.2 papunktį apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.“
5.15. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Šilumos tiekėjas šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka ne vėliau kaip 18 einamojo kalendorinio mėnesio dieną (jei 18 kalendorinė mėnesio diena yra nedarbo diena, tuomet artimiausią po jos einančią darbo dieną) deklaruoja antrąjį mėnesį po einamojo mėnesio taikomas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, apskaičiuotas pagal Supirkimo tvarkos 14 punkte numatytus principus bei informaciją, susijusią su šilumos aukciono organizavimu:
15.2. antrojo mėnesio po einamojo prognozuojamą šilumos poreikio vidutinį valandinį grafiką, sudaromą pagal paskutinių trejų metų konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos vidutinį valandinį poreikį;
15.3. antrąjį mėnesį po einamojo prognozuojamą pagaminti šilumos kiekį naudojant šilumos poreikio piko pajėgumus, nustatytą vadovaujantis Supirkimo tvarkos 7 punktu;
15.5. pagal Supirkimo tvarkos 14.1 papunktį apskaičiuotas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir jų apskaičiavimui naudotų koeficientų dydžius:
15.5.1. šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančio gamtines dujas ir (ar) skystą kurą naudojančio šilumos tiekėjo eksploatuojamo didžiausio šilumos gamybos įrenginio galią, MW;
15.5.2. Supirkimo tvarkos 14.1.2 papunktyje numatytą gamtinių dujų kainą Eur/MWh ir jos apskaičiavimui naudotas dedamąsias ir (arba) 14.1.3 papunktyje numatytą skysto kuro kainą Eur/tne;
15.5.3. šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomoje šilumos kainoje įvertintą elektros energijos technologinėms reikmėms kainą ct/kWh;
15.6. pagal Supirkimo tvarkos 14.2 papunktį apskaičiuotas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir jų apskaičiavimui naudotų koeficientų dydžius:
15.6.1. didžiausio, šilumos tiekėjo ar nepriklausomo šilumos gamintojo valdomo, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje esančio biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio galia (įskaitant kondensacinio dūmų ekonomaizerio galią), MW;
15.6.2. atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, Komisijos skelbiamą prognozuojamą medienos kilmės biokuro rinkos kainą, įskaitant transportavimo sąnaudas, Eur/tne;
15.6.3. šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomoje šilumos kainoje įvertintą elektros energijos technologinėms reikmėms kainą ct/kWh;
5.16. Papildyti 151 punktu:
„151. Šilumos tiekėjas duomenų valdymo sistemoje deklaruoja ir esant poreikiui atnaujina, o Operatorius šilumos aukciono informacinėje sistemoje skelbia šiuos duomenis apie konkrečias centralizuoto šilumos tiekimo sistemas:
151.2. Supirkimo tvarkos 9 punkte numatytą šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašą;
151.3. Supirkimo tvarkos 10.3 papunktyje numatytą rezervinę šilumos gamybos galią užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašą;
151.4. Supirkimo tvarkos 25.2.4 papunktyje numatytą šilumos gamybos įrenginių sąrašą, kuriame pateikiami šilumos tiekėjo eksploatuojami šilumos gamybos įrenginiai, turintys atskirą šilumos kiekio apskaitą arba su Komisija suderintus šilumos kiekio paskirstymo principus pagal Supirkimo tvarkos 10.8 papunktį, ir kuriais šilumos tiekėjas dalyvauja arba ketina dalyvauti šilumos supirkimo aukcione;
151.5. Suvestinį prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungtų nepriklausomų šilumos gamintojų valdomų šilumos gamybos įrenginių (katilinių) sąrašą, kuriame išskiriami šilumos gamybos įrenginiai, turintys atskirą šilumos kiekio apskaitą, bei nurodoma nepriklausomo šilumos gamintojo suminė šilumos gamybos įrenginių galia (MW).“
5.17. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Dispečerinį šilumos gamybos įrenginių valdymą atlieka šilumos tiekėjas, pagal vartotojų šilumos poreikį ir šilumos tiekimo tinklo darbo režimą nustatydamas savo šilumos gamybos įrenginių ir nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos įrenginių generuojamą galią, visais atvejais atsižvelgdamas į Supirkimo tvarkos V skyriaus reikalavimus.“
5.18. Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
5.19. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. Jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai ir (ar) šilumos tiekėjas taiko vienodą šilumos kainą, šilumos tiekėjas privalo supirkti iš savo šilumos gamybos įrenginių ir (ar) nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, laikydamasis šios prioritetų eilės:
21.1. iš didelio naudingumo kogeneracinių įrenginių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius arba deginančių atliekas;
21.2. iš bendrų elektros ir šilumos gamybos (kogeneracijos) įrenginių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius arba deginančių atliekas;
5.20. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, prioritetas teikiamas nepriklausomam šilumos gamintojui, šilumos tiekimo licencijoje ar šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje užtikrinančiam ilgesnį šilumos gamybos (pardavimo) laikotarpį, vertinant licencijos ar sutarties galiojimo terminą nuo šilumos aukciono vykdymo dienos.“
5.21. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25. Šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiui patenkinti, kai konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, yra gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu, neviršijant centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikio, pagal šios Supirkimo tvarkos V skyriuje nurodytus prioritetus, laikantis šių reikalavimų:
25.1. Šilumos aukcioną šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Operatorius. Operatorius kiekvieną mėnesį šilumos aukciono informacinėje sistemoje, Šilumos aukciono reglamente numatytais terminais paskelbia:
25.1.4. šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų pateikimo terminą bei įvykus šilumos aukcionui – šilumos aukciono rezultatus. Šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų pateikimo terminas negali būti ankstesnis kaip palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų paskelbimo šilumos aukciono informacinėje sistemoje data bei ne vėlesnis kaip einamojo mėnesio 21 diena.
25.2. Šilumos aukcionas yra vykdomas šilumos aukciono dalyviams šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje pateikiant pasiūlymus su siūlomu parduoti (pagaminti) šilumos kiekiu antrąjį kalendorinį mėnesį po einamojo mėnesio ir kaina ct/kWh:
25.2.1. nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje deklaruoja pasiūlymą, kuriame nurodo šilumos kiekį (MWh), kurį nepriklausomas šilumos gamintojas pagamins ir patieks į tinklą per antrą kalendorinį mėnesį po einamojo mėnesio, ir šilumos gamybos kainą (ct/kWh) cento šimtųjų dalių tikslumu;
25.2.2. šilumos tiekėjas šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje deklaruoja pasiūlymą, kuriame nurodo atskirais šilumos gamybos įrenginiais (katilais, katilų grupe(ėmis) ar atskirose katilinėse), antrą kalendorinį mėnesį po einamojo mėnesio pagamintiną šilumos kiekį (MWh) bei šilumos gamybos kainą (ct/kWh) cento šimtųjų dalių tikslumu;
25.2.3. šilumos tiekėjas šilumos aukcione negali teikti pasiūlymo, kuriame būtų nurodytas Supirkimo tvarkos 4 punkte numatytų šilumos poreikio piko pajėgumus ir rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių pagaminamas šilumos kiekis;
25.2.4. šilumos aukcione nepriklausomi šilumos gamintojai pasiūlymuose turi teisę nurodyti atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagamintiną šilumos kiekį ir (ar) skirtingą kainą tik tais atvejais, kai konkrečiais šilumos gamybos įrenginiais pagaminto ir į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą patiekto šilumos kiekio apskaita yra atskira bei numatyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje. Šilumos tiekėjai šilumos aukcione teikiamuose pasiūlymuose turi teisę nurodyti atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagamintiną šilumos kiekį ir (ar) skirtingą kainą tik tais atvejais, kai nurodytas atskiras šilumos gamybos įrenginys yra nurodytas šilumos tiekėjo sudarytame šilumos gamybos įrenginių sąraše, kuriame pateikiami šilumos tiekėjo eksploatuojami šilumos gamybos įrenginiai, turintys atskirą šilumos kiekio apskaitą arba su Komisija suderinus šilumos kiekio paskirstymo principus pagal Supirkimo tvarkos 10.8 papunktį;
25.2.5. pasibaigus šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų teikimo terminui, Operatorius sudaro šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų eilę pagal Supirkimo tvarkos V skyriuje numatytą prioritetų eilę bei aukciono dalyvių pasiūlymų sąrašą su pasiūlymuose nurodytais ateinantį mėnesį planuojamais parduoti šilumos kiekiais, kuriuos šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje pateikia šilumos tiekėjui. Šilumos tiekėjui pateikaiamame sąraše negali būti nurodomos šilumos aukciono dalyvių pasiūlymuose pateiktos šilumos kainos;
25.3. Operatorius privalo užtikrinti, kad šilumos aukciono dalyvių pasiūlymai, kuriuose nurodomos šilumos kainos neatitinka Supirkimo tvarkos 13.1 paunktyje numatytų reikalavimų, nebūtų priimami, vertinami ir teikiami šilumos tiekėjui;
25.4. Iš šilumos aukciono dalyvių prognozuojamas superkamas šilumos kiekis konkretų mėnesį nustatomas pagal šilumos tiekėjo sudaromą preliminarų šilumos gamybos grafiką. Preliminarus šilumos gamybos grafikas sudaromas laikantis šių principų:
25.4.1. preliminariame šilumos gamybos grafike turi būti įvertinamas prognozuojamas mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, šilumos galios poreikis, nustatomas ne retesniu kaip 6 valandų tikslumu, atsižvelgiant į paskutinių trejų kalendorinių metų faktinį šilumos poreikį, naujai prijungtus ar atjungtus šilumos vartotojus, šilumos perdavimo tinklo technologinius apribojimus bei šilumos perdavimo tinklo apribojimus atsirandančius dėl planinių šilumos perdavimo tinklo remonto ar priežiūros darbų;
25.4.2. preliminariame šilumos gamybos grafike numatomas prognozuojamas šilumos gamybos įrenginių šilumos gamybos režimas bet kuriame grafiko taške turi atitikti prognozuojamą šilumos vartotojų šilumos poreikį (MW):
25.4.2.1. tais atvejais, kai šilumos aukcione pasiūlymą pateikusių dalyvių valdomų šilumos gamybos įrenginių galia yra pakankama ir šių įrenginių techninės charakteristikos leidžia užtikrinti, kad suminė planuojama šilumos gamybos įrenginių šilumos gamybos galia, bet kuriame šilumos gamybos grafiko taške atitiks prognozuojamą šilumos poreikį, šilumos gamyba yra numatoma tik šilumos aukcione pasiūlymą pateikusių dalyvių valdomais įrenginiais;
25.4.2.2. tais atvejais, kai dėl techninių priežasčių nėra galimybės užtikrinti, jog suminė planuojama šilumos gamybos įrenginių šilumos gamybos galia, bet kuriame šilumos gamybos grafiko taške atitiks prognozuojamą šilumos poreikį, šilumos tiekėjas numato šilumos gamybą šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais įrenginiais, atliekant šilumos perdavimo tinklo balansavimą pagal Sąvado nuostatas;
25.4.2.3. tais atvejais, kai šilumos aukcione pasiūlymą pateikusių dalyvių valdomų šilumos gamybos įrenginių galia nėra pakankama prognozuojamam šilumos poreikiui patenkinti, trūkstamas šilumos kiekis yra gaminamas šilumos poreikio piko pajėgumais;
25.4.2.4. prognozuojamas šilumos galios poreikis viršijantis 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, yra patenkinamas šilumos poreikio piko pajėgumais, išskyrus Supirkimo tvarkos 7 punkte numatytus atvejus;
25.4.2.5. tuo atveju, jei pagal Supirkimo tvarkos 25.4.2.3 ir 25.4.2.4 papunkčius nustatyta šilumos gamybos įrenginių suminė galia nėra pakankama visam sistemos poreikiui patenkinti, yra naudojami rezerviniai šilumos gamybos pajėgumai ir (arba) rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą teikiantys įrenginiai.
25.4.3. šilumos tiekėjas kiekvieno šilumos aukcione pranešimą pateikusio dalyvio šilumos gamybos įrenginio šilumos gamybos režimą (MW) nustato vadovaudamasis Operatoriaus pateikta šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų eile bei atsižvelgdamas į šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą šilumos gamybos galią. Šilumos tiekėjo valdomų šilumos gamybos įrenginių atveju yra vertinama šilumos gamybos įrenginių galia, nurodyta šilumos tiekėjo sudarytame ir šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje deklaruotame eksploatuojamų šilumos gamybos įrenginių sąraše;
25.4.4. sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką negali būti viršijamas konkretaus šilumos aukciono dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodytas parduodamas paros šilumos kiekis, MWh;
25.4.5. sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką turi būti įvertinami šilumos perdavimo tinklo apribojimai dėl šilumos pralaidumo ir (ar) hidraulinio režimo;
25.5. Šilumos tiekėjas, šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje gavęs Operatoriaus informaciją pagal Supirkimo tvarkos 25.2.5 papunktį ir vadovaudamasis Supirkimo tvarkos 25.4 papunkčiu nustatęs prognozuojamus iš kiekvieno aukciono dalyvio superkamus šilumos kiekius, juos, kartu su sprendimo protokolu bei preliminariu šilumos gamybos grafiku, deklaruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje.
25.6. Operatorius šilumos aukciono informacinėje sistemoje paskelbia galutinius šilumos aukciono rezultatus, kuriame pateikia šilumos aukciono dalyvių pasiūlymus su nurodytais šilumos kiekiais bei kainomis, šilumos tiekėjo nurodytus planuojamus supirkti šilumos kiekius, šilumos tiekėjo surašyto šilumos kiekių nustatymo protokolo kopiją bei preliminarų šilumos gamybos grafiką. Šilumos aukciono dalyviai, paskelbus rezultatus, šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka yra informuojami atskirai šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje apie iš kiekvieno dalyvio planuojamus supirkti šilumos kiekius;
25.7. Jeigu bendras šilumos kiekis, apie kurį pranešė šilumos aukciono dalyviai, viršija bendrą centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikį, o du ar daugiau šilumos aukciono dalyvių savo pranešimuose nurodo vienodas kainas ir atitinka vienodus Supirkimo tvarkos V skyriuje nurodytus prioritetus, iš tokių gamintojų superkamas šilumos kiekis yra nustatomas proporcingai pagal šilumos kiekį, kurį pranešė šilumos aukciono dalyviai.“
5.22. Pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26. Tuo atveju, jei konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikia vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, kurio šilumos gamybos galios pakanka maksimaliam centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikiui patenkinti, o šilumos tiekėjas eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kurie yra skirti tik rezervinei šilumos gamybos galiai užtikrinti, šilumos aukcionas yra organizuojamas tik superkamos šilumos kainai nustatyti, priimant, jog nepriklausomas šilumos gamintojas pagamins visą šilumos kiekį reikalingą šilumos vartotojų poreikiui patenkinti.“
5.24. Pakeisti 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
„29. Šilumos tiekėjas Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka šilumos aukciono informacinėje sistemoje deklaruoja, o Operatorius paskelbia informaciją apie paskutinių 12 mėnesių faktinį šilumos poreikį, savo gamybos šaltiniuose pagamintą šilumos kiekį ir iš kiekvieno šilumos aukciono dalyvio nupirktą šilumos kiekį atskirose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Pagal šilumos aukcione pateiktą(us) pasiūlymą(us) šilumos tiekėjo eksploatuojamais šilumos gamybos įrenginiais pagamintas šilumos kiekis nurodomas prie iš šilumos aukciono dalyvių supirktų šilumos kiekių.“
5.25. Pakeisti 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30. Šilumos tiekėjas privalo Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka šilumos aukciono informacinėje sistemoje deklaruoti informaciją apie kiekvienoje valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ateinančių 12 mėnesių prognozuojamą kasmėnesinį šilumos poreikį, planuojamus šilumos aukciono būdu supirkti ir (ar) gaminti bei šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais planuojamus pagaminti šilumos kiekius.“
5.26. Pakeisti 32.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„32.3. nustatančias neproporcingo dydžio sankcijas nepriklausomiems šilumos gamintojams už šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų netinkamą vykdymą. Skiriamos sankcijos dydis negali būti didesnis nei dėl nepriklausomo šilumos gamintojo veiksmų ar neveikimo padaryta žala (šilumos tiekėjo nuostoliai) išskyrus Sąvade numatytas balansavimo sąnaudas;“