KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO 2025 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2025 m. vasario 7 d. Nr. T-6
Kalvarija
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 17 straipsniu, 48 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193 „Dėl specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-911 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Kalvarijos savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Įgalioti Kalvarijos savivaldybės merą pasirašyti su Kalvarijos savivaldybės užimtumo didinimo 2025 m. programa susijusius dokumentus.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, adresu: Laisvės al. 36, 44240 Kaunas, arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kalvarijos savivaldybės tarybos
2025 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-6
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS
UŽIMTUMO DIDINIMO 2025 M. PROGRAMA
I SKYRIUS
įvadas
1. Kalvarijos savivaldybės užimtumo didinimo 2025 m. programa (toliau – Programa) parengta siekiant kompleksiškai spręsti šiuo metu itin aktualias gyventojų užimtumo problemas, sutelkiant Kalvarijos savivaldybę (toliau – Savivaldybė), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyrių (toliau – Užimtumo tarnyba), socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas.
2. Savivaldybės užimtumo didinimo programa – programa, kurią rengia Kalvarijos savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) ir patvirtina Kalvarijos savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba), siekdama didinti tvarų gyventojų užimtumą.
3. Programa parengta vadovaujantis Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-911 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, siekiant užtikrinti Savivaldybei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punktu priskirtos valstybinės funkcijos (dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas) vykdymą.
4. Programos parengimą lėmė:
4.1. poreikis mažinti ilgalaikį nedarbą ir skurdą. Su sunkumais darbo rinkoje susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sunku vietinėje darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus arba jų neturintys. Dėl ilgalaikio nedarbo bedarbiai praranda motyvaciją dirbti, tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais;
5. Programos strateginis tikslas – pasiekti tvarų gyventojų užimtumą, kad kiekvienas Savivaldybės gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį. Šio tikslo siekiama, nes, įvertinus tai, kad visuomenė senėja, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, emigracija mažina šalies darbo jėgos potencialą, būtina sutelkti visus darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus, skatinti juos aktyviai dalyvauti ekonominėje veikloje, integruotis į darbo rinką ir kuo ilgiau joje išlikti, taip mažinant socialinę atskirtį tarp bendruomenės narių.
6. Programa rengiama vadovaujantis šiais principais:
6.1. bendradarbiavimo – aktyvus gyvenamosios vietovės bendruomenės įtraukimas į veiklą, skatinant jos iniciatyvą, bendradarbiavimas su visomis suinteresuotomis institucijomis, organizacijomis;
6.2. kompleksiškumo – įgyvendinant Programą, turi būti kompleksiškai sprendžiamos asmenų užimtumo problemos, įtraukiant Užimtumo tarnybą, socialinius partnerius ir organizacijas;
6.3. individualumo – Programoje numatomos priemonės turi būti organizuojamos ir paslaugos teikiamos atsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, įsidarbinimą ribojančias aplinkybes bei jų motyvaciją integruotis į darbo rinką;
6.4. tęstinumo – Programose numatytų veiklų tęstinumas, nuolatinė Programos įgyvendinimo priežiūra ir tikslinimas pagal kintančias aplinkybes;
6.5. efektyvumo – pagrindinis Programos priemonių ir paslaugų teikimo rezultatas ir vertinimo kriterijus yra asmens įsidarbinimas pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintinų teisinių santykių pagrindu;
6.6. ekonomiškumo – maksimalus Programai įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimas, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiek rengiant Programą, tiek ją įgyvendinant;
7. Tikslui įgyvendinti iškeltas uždavinys – laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti bei mažinti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių Savivaldybėje.
8. Rengiant Programą vadovautasi Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis savivaldybėms:
8.1. vykdant dalyvių atranką laikino pobūdžio darbams atlikti, prioritetą teikti nekvalifikuotiems, ilgalaikiams ir vyresnio amžiaus bedarbiams;
8.3. sušvelninti socialinę įtampą ir nedarbo pasekmes, atlikti socialiai naudingus darbus siekiant palaikyti ir (ar) plėtoti vietos socialinę infrastruktūrą;
8.4. siekti tvaraus įsidarbinimo po dalyvavimo užimtumo didinimo programoje (įskaitant laikino pobūdžio darbą), bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba;
8.5. taikyti atvejo vadybą, numatant užimtumą skatinančių paslaugų taikymą darbo rinkai besirengiantiems asmenims;
8.6. didinti sveikatos paslaugų (įskaitant žalingų įpročių gydymą), vaikų, vyresnio amžiaus, neįgaliųjų ir kitų rūpintinių asmenų priežiūros paslaugas prieinamumą;
8.7. asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos (dėl tos priežasties turintiems sunkumų mokytis / dirbti), organizuoti valstybinės kalbos mokymus, po kurių minėti asmenys galėtų būti įdarbinti į savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančias įmones arba įgyti reikiamą kvalifikaciją / kompetencijas;
II SKYRIUS
BŪKLĖS ANALIZĖ
9. Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.
10. Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose ir ūkiuose, taip pat asmenys, laikinai nedirbantys, tačiau nenutraukę oficialių ryšių su darboviete.
12. Bedarbiai – asmenys, sulaukę darbingo amžiaus, kurie neturi pajamų teikiančio darbo, aktyviai jo ieško ir pasirengę dirbti.
13. Darbo jėgos aktyvumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės darbo jėgos ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.
14. Savivaldybės plotas yra 441 km2 (0,7 proc. Lietuvos ploto): 73,4 proc. šios teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, 13 proc. – miškai, 2,7 proc. – keliai, 2,5 proc. – užstatyta teritorija, 2,1 proc. – vandenys, 6,3 proc. – kita žemė. Savivaldybėje yra vienas miestas, 4 seniūnijos (Kalvarijos seniūnija, Sangrūdos seniūnija, Akmenynų seniūnija, Liubavo seniūnija) ir seniūnaitijos, centras – Kalvarija, keletas didesnių gyvenviečių, 172 kaimai.
15. Gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis Lietuvoje skaičiuojami naudojantis Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis. Nedarbo lygį šalyje dar skaičiuoja ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
16. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Savivaldybėje gyveno 10 146 gyventojai, kai tuo tarpu 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis buvo 10 434 gyventojai.
Kalvarijos gyventojų pasiskirstymas pagal seniūnijas. Šaltinis – Gyventojų deklaravimo sistema.
(Pastaba. Į šiuos duomenis įtraukta ir asmenys be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruoti prie Kalvarijos sav.)
17. Bedarbių skaičius metų pradžioje kiekvienais metais būna didesnis nei vasaros metu. Darbo vietų skaičius ir nedarbo lygis turi įtakos žemam darbo užmokesčio lygiui Savivaldybėje, o tai tik dar labiau skatina demografines, ekonomines ir socialines problemas. Savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis yra mažas. Galima teigti, kad labiausiai užimtumo lygiui įtaką daro vidutinis darbo užmokestis, darbuotojų kvalifikacija bei motyvacijos dirbti stoka.
1 lentelė. Savivaldybės gyventojų pasiskirstymas 2025 m. sausio mėnesio pradžioje pagal
amžiaus grupes, asmenys
Rodiklis / Metai |
2024 |
Savivaldybės gyventojai |
10 146 |
Vaikai iki 18 metų |
1 629 |
Darbingo amžiaus gyventojai |
6 503 |
Pensinio amžiaus gyventojai (65+ m.) |
2 014 |
Šaltinis – Gyventojų deklaravimo sistema.
2 lentelė. Marijampolės apskrities savivaldybių gyventojai, asmenys
Rodiklis / Metai |
2025-01 |
Lietuva |
3 054 549 |
Marijampolės sav. |
56 875 |
Kalvarijos sav. |
10 146 |
Kazlų Rūdos sav. |
11 346 |
Šakių r. sav. |
26 761 |
Vilkaviškio r. sav. |
35 594 |
Šaltinis – Gyventojų deklaravimo sistema.
3 lentelė. Vidutinis metinis bedarbio statusą turinčių asmenų proc.
Rodiklio pavadinimas |
2023 m. |
2024 m. |
1. Registruota bedarbių Kalvarijos savivaldybėje |
1 097 |
924 |
2. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus (proc.) |
|
|
2.1. Kalvarijos savivaldybėje |
12,2 |
11,2 |
2.2. Marijampolės apskrityje |
7,9 |
9,3 |
2.3. šalyje |
8,3 |
8,8 |
4 lentelė. Kliūtys užimtumui
Kliūtys užimtumui |
||||||
Iš viso asmenų (darbo rinkai besirengiantys 2024 m. IV ketvirčio pabaigoje) |
stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti |
turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį |
apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis |
neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą |
turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų |
|
Kalvarijos sav. |
224 |
133 |
14 |
16 |
56 |
8 |
5 lentelė. Bedarbiai pagal amžiaus grupes procentais (2024 m. gruodžio 1 d.
informacija)
Savivaldybės pavadinimas |
Vyrų |
Moterų |
Jaunimas (16-24 m.) |
Asmenys virš 50 m. |
IŠ VISO |
Kalvarijos |
11,5 |
10,8 |
7,4 |
12,3 |
11,2 |
6 lentelė. Bedarbiai pagal tikslines grupes (2024 m. gruodžio 1 d. informacija)
Savivaldybės pavadinimas |
Asmenys turintys negalią |
Ilgalaikiai bedarbiai |
Jaunimas (16-24 m.) |
Asmenys virš 50 m. |
IŠ VISO |
Kalvarijos |
51 |
198 |
77 |
271 |
597 |
18. Gyventojų skaičius mažėja, o tai sąlygoja ir potencialios darbo jėgos mažėjimą. Mažėjimo priežastys – neigiama natūrali kaita, visuomenės senėjimas, dalies darbingo amžiaus žmonių savanoriškas pasitraukimas iš darbo rinkos, siekiant įsidarbinti kituose Lietuvos miestuose ar Europos šalių darbo rinkose.
19. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. gruodžio 1 d. registruotas nedarbas šalyje siekė 8,7 proc. – tai 0,4 proc. mažesnis nei metų pradžioje (9,1 proc.), tačiau 0,3 proc. didesnis nei prieš mėnesį (8,4 proc.) ir 2023 m. tuo pačiu laiku (8,4 proc.). Labiausiai registruotas nedarbas nuo 2024 m. pradžios mažėjo Savivaldybėje, tai yra 2,6 proc. punkto iki 11,2 proc., kai 2023 m. pradžioje registruotas nedarbas Savivaldybėje buvo 13,8 proc.
20. 2024 m. gruodžio mėn. duomenimis, Užimtumo tarnyboje buvo užregistruoti 224 asmenys iš Savivaldybės, turintys darbo rinkai besirengiančio asmens statusą.
21. Užimtumo tarnybos 2024 m. gruodžio mėnesio duomenimis, užregistruoti 700 bedarbio statusą turintys asmenys. Įvertinus Savivaldybės bendrą ekonominę ir demografinę situaciją, padėtį darbo rinkoje, bedarbių poreikį dalyvauti Programoje, numatoma, kad Programoje dalyvaus iki 10 bedarbių ir iki 42 darbo rinkai besirengiančių asmenų.
22. Savivaldybėje pandemijos laikotarpiu nuosekliai pradėjo didėti bedarbių skaičius. Užimtumo tarnybos atliktos analizės duomenimis, tai lemia žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausios profesijos, nepakankama profesinė patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas – visa tai skatina ilgalaikį nedarbą. Šią problemą galima sieti su asmeninėmis žmogaus savybėmis ir su šalies socialine politika. Nekonkurencingas darbo užmokestis taip pat neskatina ieškoti darbo, tačiau yra nemažai bedarbių, kuriems netinka jokie darbo pasiūlymai. Nors darbo rinka ir atsigauna, tačiau žmonių elgesys keičiasi. Dabar net ir darbdaviui siūlant gana didelį atlyginimą, dažnas ignoruoja naujas galimybes ir randa priežasčių bei pasiteisinimų nedirbti. Kuo ilgiau žmogus neturi darbo, tuo sunkiau tampa jį rasti. Nunykę darbo įgūdžiai, prarandamos kompetencijos ir dėl tos priežasties kylančios psichologinės ar priklausomybių problemos skatina ilgalaikį nedarbą, žmogus atsiduria skurdo spąstuose.
23. Labai neaiškios vyresnio amžiaus darbuotojų perspektyvos. Jie yra padidintos rizikos grupėje. Daugeliui jų yra būdingas negebėjimas mokytis, planai apie profesijos pakeitimą nepriimtini. Jiems sunku save deramai pateikti darbo rinkoje ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Savivaldybėje vyresnių nei 50 metų, registruotų Užimtumo tarnyboje, asmenų 2024 m. gruodį buvo 271. Užimtumo tarnybos 2023 metais atliktos analizės duomenimis, vyresnių nei 50 metų asmenų integracijos į darbo rinką kliūtys: persikvalifikavimo ir kvalifikacijos įgijimo poreikis, sėslumas, nemobilumas, susisiekimo sunkumai, motyvacijos ir aktyvios darbo paieškos stoka, skaitmeninė atskirtis, lankstesnių darbo sąlygų poreikis.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi spręsti ilgalaikio nedarbo problemą, įgyvendindama šalies užimtumo sistemos reformą. Nuo 2022 m. liepos mėn. pradėta įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) pakeitimas, kuriuo remiantis darbo rinkai nepasiturintiems asmenims suteiktas kitas – darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. Kiekvieno ilgalaikio bedarbio situacija yra sprendžiama individualiai, jiems teikiamos paslaugos, padedančios pasiruošti darbo rinkai, o priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų, prižiūrintiems artimuosius, turintiems skolų ar kitų socialinių problemų asmenims bus teikiama profesionali pagalba pagal užimtumo modelį. Ilgalaikiams bedarbiams bus skiriamos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugos, didinama socialinė integracija, socialinis savarankiškumas, motyvacija dirbti, profesinės kompetencijos.
III SKYRIUS
PASLAUGŲ IR PRIEMONIŲ PLANAS
25. Programą rengia Savivaldybės administracija, konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. Programos tikslinės asmenų grupės nurodytos Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.
26. Programos dalyviai:
26.2. nėščios moterys, vaiko (įvaikio) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
26.3. asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;
26.5. asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
26.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
26.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;
26.8. asmenys, turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga arba turintys teisę gauti laikinąją apsaugą iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;
27. Pirmenybė dalyvauti Programoje teikiama bedarbiams, praradusiems darbinius įgūdžius dėl ilgalaikio nedarbo, dėl įvairių socialinių priežasčių negalintiems ilgą laiką susirasti darbo ir dėl tos priežasties atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje.
28. Programos priemonės (toliau – Priemonės):
29. Terminuotam įdarbinimui laikino pobūdžio darbams (toliau – Įdarbinimo priemonė) planuojama skirti lėšų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, siekiant tvarkyti Savivaldybės infrastuktūrą, atliekant laikino pobūdžio darbus, kuriuos galės organizuoti Savivaldybės seniūnijos, biudžetinės įstaigos, bendruomenės, vietos verslininkai, kitos ne pelno siekiančios organizacijos, kurios registruotos ir vykdo veiklą Savivaldybės teritorijoje:
29.1. valstybinėje žemėje esančių žaliųjų plotų, gėlynų, želdinių ir kitų viešųjų erdvių valymo ir priežiūros laikinojo pobūdžio darbai (pakelėse esančių krūmų šalinimas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, gėlių sodinimas ir priežiūra, kt.);
29.2. valstybinėje žemėje esančių gatvių, kelių, pakelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitų visuomeninės paskirties teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbai;
29.3. valstybinėje žemėje esančių vandens telkinių pakrančių, poilsio zonų, maudyklų valymo ir priežiūros laikinojo pobūdžio darbai;
29.4. istorijos ir kultūros paveldo objektų, valstybinėje žemėje esančių neveikiančių kapinių priežiūros laikinojo pobūdžio darbai;
29.5. valstybinėje žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių smulkaus remonto, tvarkymo ir priežiūros laikinojo pobūdžio pagalbiniai darbai;
29.6. socialinės bei visuomeninės paskirties objektų pagalbiniai laikino pobūdžio teritorijų tvarkymo darbai;
29.7. laikino pobūdžio pagalbiniai darbai priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo įstaigose;
30. Įdarbinimo priemonės dalyvių laikino darbo vidutinė trukmė 1 asmeniui – 3 mėn. su galimybe pratęsti darbo sutartį. Ieškančio darbo asmens bendra dalyvavimo Įdarbinimo priemonėje trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Dalyvavimo Įdarbinimo priemonėje trukmė skaičiuojama nuo darbo ieškančio asmens darbo sutartyje laikinojo pobūdžio darbams atlikti nurodytos pirmos darbo dienos iki jo atleidimo iš darbo dienos. Ieškančius darbo asmenis dalyvauti Įdarbinimo priemonėje siunčia Užimtumo tarnyba.
31. Įdarbinimo priemonėje galės dalyvauti ieškantys darbo asmenys, įvardinti Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje. Prioritetas teikiamas ilgalaikiams, vyresnio amžiaus nekvalifikuotiems bedarbiams.
32. Darbdavių, pageidaujančių dalyvauti Įdarbinimo priemonėje, atranką vykdo Savivaldybės institucija arba Savivaldybės institucijos įgalioto asmens sudaryta nuolat veikianti Įdarbinimo priemonės darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija. Darbdaviai, vykdantys veiklą Savivaldybės teritorijoje ir pageidaujantys dalyvauti Įdarbinimo priemonėje, pateikia paraiškas Savivaldybės administracijai. Paraiškose darbdaviai nurodo:
33. Įdarbinimo priemonės atsakingas vykdytojas – Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius. Priemonės įgyvendinimą koordinuojantis asmuo – Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas (toliau – priemonės koordinatorius).
34. Asmenų, dirbančių laikinuosius darbus, skaičius nustatomas atsižvelgiant į esamą šios Įdarbinimo priemonės finansavimą ir darbdavių poreikį vykdyti laikinus darbus.
35. Užimtumui skatinti ir motyvavimo paslaugoms nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims (toliau – Motyvavimo paslaugos) planuojama skirti lėšų iš valstybės biudžeto.
36. Motyvavimo paslaugas organizuoja Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius kartu su Užimtumo tarnyba. Susitarimus dėl integracijos į darbo rinką su ilgalaikiais bedarbiais rengia ir pasirašo, organizuoja atvejo komandos darbą Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas (toliau – Atvejo vadybininkas).
37. Atvejo vadybininkas Motyvavimo paslaugas organizuoja, skiria, dalyvauja įdarbinimo procese besirengiantiems darbo rinkai asmenims ir prireikus kitiems Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose nurodytiems asmenims (toliau – tikslinė grupė).
38. Motyvavimo paslaugas Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius 2025 m. įgyvendins, vadovaudamasis Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-911 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
39. Atvejo komanda, skirta tikslinių grupių įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti (toliau – atvejo komanda), sudaroma iš Savivaldybės administracijos, Užimtumo tarnybos, Paslaugų ir (ar) Priemonių teikėjų, darbdavių atstovų, seniūnų ir kitų asmenų. Atvejo komandos veiklą koordinuoja Atvejo vadybininkas.
40. Atvejo komandos ir atvejo vadybininko veiksmai, parenkant Motyvavimo paslaugas tikslinei grupei:
40.1. Atvejo vadybininkas, atlikęs asmens poreikių ir galimybių įvertinimą bei profiliavimą, organizuoja atvejo komandos susitikimą, kuriame apibūdina asmens situaciją (aptaria surinktą informaciją ir prieitas išvadas, atlikus pirminį asmens vertinimą, asmens poreikių ir galimybių įvertinimą);
40.2. atvejo komanda, išanalizavusi asmens situaciją, pateikia Atvejo vadybininkui pasiūlymus dėl Motyvavimo paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo;
41. Susitarimo įgyvendinimas (toliau – Susitarimas):
41.1. Atvejo vadybininkas koordinuoja susitarimo įgyvendinimą, rengia jo pakeitimo ir nutraukimo projektus, renka informaciją apie asmens pasiektus rezultatus dalyvaujant Programoje (pasiektas rezultatas, data);
41.2. pasirašius Susitarimą, Atvejo vadybininkas, iki pradedant teikti Paslaugas, suorganizuoja asmens susitikimą (-us) su vykdant Susitarimą numatytų teikti Paslaugų ar Priemonių teikėjais, o prireikus arba atvejo komandai pasiūlius – su potencialaus (-ių) darbdavio (-ių) atstovu (-ais);
41.3. Atvejo vadybininkas, nustatęs, kad suteiktos visos Susitarime numatytos Paslaugos arba gavęs informacijos, kad Susitarimas nevykdomas, siūlo atvejo komandai įvertinti asmenį ir spręsti dėl Susitarimo pakeitimo ar nutraukimo tikslingumo;
41.4. atvejo komanda, gavusi Programos 41.3 papunktyje nurodytą informaciją, vertina darbo rinkai besirengiančio asmens pasirengimą darbo rinkai arba asmens pasirengimą dalyvauti Priemonėse ir Susitarimo pakeitimo ar nutraukimo tikslingumą. Įvertinus, kad:
41.4.1. darbo rinkai besirengiantis asmuo yra pasirengęs darbo rinkai ir šiam asmeniui raštu patvirtinus apie pasirengimą įsidarbinti priimant darbo pasiūlymą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data ir patvirtinimas apie pasirengimą įsidarbinti priimant darbo pasiūlymą), Susitarimas yra nutraukiamas ir Atvejo vadybininkas apie Susitarimo nutraukimą per 3 darbo dienas informuoja Užimtumo tarnybą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, Susitarimo numeris ir nutraukimo data);
41.4.2. Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose nurodytas asmuo yra pasirengęs dalyvauti Priemonėse arba darbo rinkai besirengiančiam asmeniui yra poreikis dalyvauti Priemonėse, Susitarimas pakeičiamas įtraukiant Priemonę (-es) (jei įtraukiama Programos 28.1 papunktyje nurodyta Priemonė, tai ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui) ir nutraukiamas pabaigus dalyvavimą Priemonėje (-ėse) ir Paslaugų teikimą. Apie Susitarimo nutraukimą Atvejo vadybininkas per 3 darbo dienas informuoja Užimtumo tarnybą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, Susitarimo numeris ir nutraukimo data);
41.4.3. Susitarimas nėra vykdomas, nustatomos Susitarimo nevykdymo priežastys, Susitarimas nutraukiamas ir Atvejo vadybininkas apie Susitarimo nutraukimą per 3 darbo dienas informuoja Užimtumo tarnybą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, Susitarimo numeris ir nutraukimo data);
41.5. asmeniui savarankiškai įsidarbinus terminuotai ne ilgesniam kaip 6 mėnesių trukmės laikotarpiui arba pradėjus vykdyti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, ketinant ją vykdyti ne ilgiau kaip 6 mėnesius, ir prireikus tęsti Paslaugų teikimą, Susitarimas gali būti nenutraukiamas nurodytu laikotarpiu.
IV SKYRIUS
PRIEMONIŲ FINANSAVIMO PLANAS
42. Įdarbinimo priemonė gali būti finansuojama iš šių šaltinių:
42.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybėms skirtų lėšų valstybinėms funkcijoms atlikti;
43. Įdarbinimo priemonės finansavimo galimybės, atsižvelgiant į finansavimo šaltinius, įvertinamos rengiant strateginį veiklos planą ir Savivaldybės biudžetą.
44. Įdarbinimo priemonę 2025 m. planuojama finansuoti valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis. Lėšos Įdarbinimo priemonei vykdyti skiriamos Savivaldybės institucijos ar Savivaldybės institucijos įgalioto asmens nustatyta tvarka.
45. Įdarbinimo priemonės numatytiems darbams atlikti Savivaldybės administracija su darbdaviais sudaro tipines dvišales darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutartis.
46. Darbdavys su Užimtumo tarnybos siųstais ieškančiais darbo asmenimis sudaro terminuotas darbo sutartis.
47. Darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį darbams atlikti Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos šios kompensacijos:
47.1. darbo užmokesčio kompensacija už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlygį;
48. Nurodytas kompensacijas, įgyvendinant Įdarbinimo priemonę, kurios metu vykdomos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, darbdaviams moka Savivaldybės administracija (100 procentų). Subsidijai darbo užmokesčiui gauti darbdavys, mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 10 dienos, pateikia su įdarbintų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų darbo laiko apskaita ir apmokėjimu susijusius dokumentus:
48.2. banko išrašą, patvirtintą darbdavio atstovo parašu, arba mokėjimo pavedimo kopiją, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis, arba kasos išlaidų orderio kopiją, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais;
49. Subsidija darbo užmokesčiui išmokama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos.
50. 2025 m. planuojama laikinai įdarbinti iki 10 ieškančių darbo asmenų, galinčių dalyvauti Įdarbinimo priemonėje ir registruotų Užimtumo tarnyboje. Vidutinė mėnesio darbo vietos kaina vienam asmeniui planuojama apie 1 200 Eur (MMA su nepanaudotų atostogų kompensacija ir darbdavio „Sodros“ mokesčiu).
51. Darbdaviai, įdarbinantys Įdarbinimo priemonėje dalyvaujančius asmenis, užtikrina tikslingą darbams skirtų lėšų panaudojimą.
52. Motyvavimo paslaugos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų.
53. Atsižvelgiant į gautas lėšas ir numatomas laiko sąnaudas, planuojama 2025 m. Motyvavimo paslaugas teikti ne daugiau kaip 42 ilgalaikiams bedarbiams, turintiems darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, iš kurių 14 proc. įsidarbins arba vykdys savarankišką veiklą.
54. 2025 m. numatomos šios Motyvavimo paslaugos:
55. Vieno asmens dalyvavimui priemonėje, nurodytoje Programos 28.2 papunktyje, planuojama skirti ne daugiau kaip 150 eurų paslaugoms apmokėti.
56. Prognozuojama, kad bedarbių skaičius Savivaldybėje 2025–2026 m. nežymiai mažės, bet bus didesnis už šalies vidurkį. Poreikis dalyvauti Programoje asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali integruotis į darbo rinką kitomis priemonėmis, išliks ir ateinančiais metais.
57. Programai įgyvendinti 2025 m. iš Valstybės biudžeto bus skirta valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams suma, iš jos:
V SKYRIUS
PASIEKTI REZULTATAI
58. Įgyvendinus 2024 m. Užimtumo didinimo programą, pasiekti rezultatai:
58.1. įgyvendinant Įdarbinimo priemonę, buvo planuota laikiniesiems darbams įdarbinti 14 darbo ieškančių asmenų, atsižvelgiant į gautas lėšas Įdarbinimo priemonėje, laikiniesiems darbams buvo įdarbinta 10 asmenų, dar 5 asmenys įdarbinti Savivaldybei prisidėjus Savivaldybės biudžeto lėšomis;
VI SKYRIUS
VIEŠINIMAS
59. Įdarbinimo ir Motyvavimo paslaugų priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimas ir asmenų, dalyvavusių užimtumo priemonėse, užimtumo rezultatai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiami einamųjų metų ketvirtinėse ataskaitose apie savivaldybių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas.