Administracinė byla Nr. eA-2274-815/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams V. D. ir V. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) padavė pareiškimą, kuriuo, be kita ko, prašė: 1) nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir 2018 m. gruodžio 27 d. aktas Nr. ŽVP-923-(1.18.) paimtą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), dydis yra 17 960 Eur; 2) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir 2019 m. sausio 18 d. aktas Nr. ŽVP-183-(1.18.) paimtą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), dydis yra 8 110 Eur; 3) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir 2019 m. sausio 18 d. aktas Nr. ŽVP-184-(1.18.) paimtą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3), dydis yra 13 030 Eur. Taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal parengtą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas) visuomenės poreikiams paimami Žemės sklypas Nr. 1, Žemės sklypas Nr. 2 bei Žemės sklypas Nr. 3 yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypams buvo nustatyti įvairūs žemės naudojimo apribojimai. Žemės sklypų rinkos vertės – 17 960 Eur, 8 110 Eur ir 13 030 Eur – nustatytos taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Visų žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios, todėl laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovų žemės sklypus. Nustatytas nuostolių už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
4. Atsakovas nurodė, kad prieštarauja pareiškėjo pasiūlymui iš jo išpirkti tik dalį suskaidytos jo nuosavybės. Pabrėžė, kad nesutinka su atlyginimo dydžiu, kuris yra neteisingas, nepagrįstas įrodymais. Atsakovo teigimu, turi būti įtrauktas atlyginimas pagal bendrą visų paimamų sklypų vertę ir atlyginta žala, tiesioginiai bei netiesioginiai nuostoliai.
6. Atsakovė nurodė, kad nesutinka, jog būtų išpirkta tik dalis jos nuosavybės (žemės sklypų), taip pat nesutinka su atlyginimo dydžiu, kuris yra neteisingas, nes neatlyginama visa padaryta žala. Pabrėžė, kad nebuvo tinkamai informuota apie Projektą, jokie NŽT įsakymai dėl paimamos jos turto dalies jai nebuvo įteikti, su jais jos niekas nesupažindino, apie kokią paimamo turto dalį kyla diskusijos, neinformavo. Taip pat niekas neįteikė iš jo paimamos nuosavybės turto vertinimo ataskaitos. Tad šiuo atveju pažeidžiamos jos teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Atsakovė ir jos šeima bus priversti patirti neproporcingą turtinę ir pernelyg didelę neturtinę žalą (300 000 Eur).
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatytas procedūras ir reikalavimus pareiškėjas yra įvykdęs ir nėra teisinio pagrindo netenkinti pareiškimo.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 19 d. posėdžio metu tenkino AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymą ją pakeisti byloje AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (vėliau šios bendrovės pavadinimas pakeistas į AB „LTG Infra“) atsiliepimu su pareiškimu sutiko.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant patiriamus nuostolius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams trijuose valdomuose žemės sklypuose teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos, kuriose nustatytos paimamų žemės sklypų dalių vertės. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog kiti atsakovo rangovui UAB „Kelprojektas“ nurodyti turtiniai nuostoliai nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais, nebuvo galimybės įvertinti šių nuostolių pagrįstumo ir dydžio. Pažymėjo, kad kiekviena šalis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų nurodytai pozicijai patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
11. Atsakovas V. D. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais nurodė, kad turi būti visiškai kompensuoti visi nuostoliai, susiję su paimama žeme (pvz., priemonės ir medžiagos, sunaudotos nusavinamų sklypų dirvožemio sluoksnio gerinimui, didinimui, maisto medžiagų balansui palaikyti ir dirvožemio biologiniam aktyvumui padidinti). Taip pat turi būti kompensuojamos pajamos, kurios būtų gautos, jei žemė nebūtų paimama. Turi būti kompensuojami ir papildomai atsirasiantys kaštai (pvz., dėl perdalijamų žemės sklypų padidės transportavimo (privažiavimo) kaštai prie žemės sklypų). Taip pat turi būti atlyginti nuostoliai dėl melioracijos sistemos sugadinimo. Turi būti atlyginami ir žemės nuvertėjimo kaštai. Be to, turi būti atlyginti ir kitokio pobūdžio nuostoliai (pvz., išlaidos už matininko paslaugas, paskolos palūkanas bankams). Taip pat turi būti atlyginta atsakovui moralinė žala dėl neištesėtų valstybės pažadų, prarasto laiko, suteiktų vilčių ir neįgyvendintų atsakovo turėtų teisėtų lūkesčių. Atsakovas prašė atsižvelgti ir į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą informaciją, kad Lietuvoje dėl mokesčių vengimo šešėlis sudaro 20 proc. visų valstybėje atliekamų sandorių vertės, todėl šiuo faktu remiantis reali turto rinkos vertė yra didesnė nei VĮ Registrų centro statistinė kaina, kurią nustatė turto vertintoja vienašališkai rengtoje atsakovo turto vertinimo ataskaitoje. „Rail Baltica“ projektas yra vykdomas už Europos Sąjungos fondų ir biudžeto lėšas, šis dubliuojantis geležinkelis bus naudojamas privataus krovinių gabenimo verslui plėsti, todėl ir paimamos piliečių nuosavybės šiam projektui įgyvendinti kaina turi būti nustatoma remiantis Europos Sąjungos šalių žemės kainomis. Atsakovas, apibendrindamas nurodė, kad bendri patiriami nuostoliai, susiję su priverstiniu žemės veiklos nutraukimu, neteisėtu žemės paėmimu ir priverstiniu gyvenamosios vietos bei gyvenimo būdo pakeitimu, yra 355 678,06 Eur, o patirta moralinė (neturtinė žala) siekia 30 000 Eur.
12. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija dėl atsakovo papildomų paaiškinimų nurodė, kad atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateikti nuostolių dydžiai neatitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatytos nuostolių nustatymo tvarkos, todėl atsakovo subjektyviais paskaičiavimais nėra jokio pagrindo vadovautis.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo Susiekimo ministerijos pareiškimą tenkino: 1) nustatė, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) paimtą 2,5336 ha ploto žemės sklypą Nr. 1 dydis yra 17 960 Eur; 2) nustatė, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) paimtą 1,2497 ha ploto žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 8 110 Eur; 3) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) paimtą 1,8019 ha ploto žemės sklypą Nr. 3 dydis yra 13 030 Eur.
14. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialo vertintoja ir turto vertintojo asistentė (toliau – ir turto vertintojai) parengė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas: 1) 2018 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-273(17176391), pagal kurią paimamos visuomenės poreikiams 2,5336 ha dalies iš 8,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto vertinimo dieną (2018 m. kovo 20 d.) yra 17 960 Eur, žemės sklypo savininko patiriamų nuostolių nenustatyta; 2) 2018 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-31(16387036), pagal kurią paimamos visuomenės poreikiams 1,2497 ha dalies iš 2,8428 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto vertinimo dieną (2017 m. gruodžio 15 d.) yra 8 110 Eur, žemės sklypo savininko patiriamų nuostolių nenustatyta; 3) 2018 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-30(16387015), pagal kurią paimamos visuomenės poreikiams 1,8019 ha dalies iš 18,2151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto vertinimo dieną (2017 m. gruodžio 15 d.) yra 13 030 Eur, žemės sklypo savininko patiriamų nuostolių nenustatyta (toliau – ir turto vertinimo ataskaitos). Aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti minėtose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodytomis visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertėmis, nenustatyta. Be to, sprendžiant dėl nustatomų atlyginimų dalių, kurias sudaro visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertės, atsižvelgiama į tai, kad atsakovai dėl jų ginčo nekėlė. Todėl teismas darė išvadą, kad minėtos žemės sklypų vertės yra pagrįstos. Teismas taip pat pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, jog Žemės paėmimo įstatyme nenumatytos teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų, neturtinės žalos, kuri atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atlyginimą.
15. Teismas, remdamasis turto vertinimo ataskaitomis, darė išvadą, kad žemės savininko turėtos išlaidos, skirtos dirvožemio sluoksnio dirbimo gerinimui, dirvožemio sluoksnio didinimui, maistinių medžiagų balanso palaikymui, dirvožemio biologinio aktyvumo padidinimui, išlaidos už biologines medžiagas ir kita atsispindi nustatytuose atsakovo valdytų žemės sklypų žemės ūkio naudmenų našumo baluose, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes. Be to, turto vertintojai, nurodę, kad (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą vykdantiems žemės savininkams buvo pranešta, jog iki 2018 m. pabaigos bus leidžiama nuimti einamųjų metų derlių, padarė išvadą, jog atsakovas negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai, vykdomos ūkinės komercinės veiklos nuostolių nepatirs, kadangi derlius bus nuimtas, pardavus nuimtą žemės ūkio produkciją, įdėtos lėšos sugrįš. Turto vertintojai, išanalizavę atsakovo argumentus dėl transporto, degalų, amortizacijos ir laiko sąnaudų, žemės savininko teigimu, atsirasiančių dėl padidėjusio atstumo privažiuoti iki likusios žemės sklypo dalies, nurodė, kad vietinės reikšmės keliai, kuriuos kirs planuojama geležinkelio vėžė, bus pertvarkyti, juos tarpusavyje apjungiant, prijungiant prie valstybinės reikšmės kelių tinklo ar įrengiant geležinkelio viadukus; planuojamų vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai nustatomi taip, kad jais galėtų naudotis žemės ūkio technika. Turto vertintojai padarė išvadą, kad atsakovas nuostolių dėl privažiavimo nepatirs. Turto vertintojai, konstatavę, kad atsakovo patirtų kitų nuostolių dėl 2,5336 ha žemės sklypo Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams, į kuriuos neatsižvelgta apskaičiuojant šio žemės sklypo rinkos vertę, nebuvo nustatyta, jų neskaičiavo.
16. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas parengė VĮ Registrų centro vertintoja I. K., kurios turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir turto vertintojo asistentė J. K., kurios turto vertintojo asistento kvalifikaciją patvirtina pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai įstaigai, įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą, būtų teikę skundus dėl VĮ Registrų centro turto vertintojų parengtų turto vertinimo ataskaitų ir šios ataskaitos būtų nuginčytos teismine tvarka. Teismas, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi skirdamas teismo posėdį, skirtą nagrinėti Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovų nuosavybės teisėmis valdytus žemės sklypus nustatymo, atsakovams, ginčijantiems turto vertinimo ataskaitose nurodytus nuostolių dydžius, išaiškino teisę pateikti tinkamus įrodymus, tarp jų – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytą turto vertinimo ataskaitą, patvirtinančią jų nurodytus nuostolių dydžius. Atsakovai teismui savo iniciatyva parengtų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų įvertinimo ataskaitų, kuriose būtų nustatyti kitokie nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, dydžiai, nepateikė.
17. Teismas, nustatęs, kad turto vertintojų parengtos turto vertinimo ataskaitos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, jas vertino kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamos tiek visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės, tiek ir išvados, jog kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nenustatyta. Prieidamas prie minėtos išvados, teismas vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs jas pagrindžiančius įrodymus ir vadovaudamasis suformuotu Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų taikymo aiškinimų, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareikštą reikalavimą dėl 300 000 Eur neturtinės žalos ir atsakovo reikalavimą dėl 355 678,06 Eur nuostolių bei 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, atsakovų reikalaujami atlyginti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl neatlyginami.
18. Teismas apibendrindamas nustatytas aplinkybes sprendė, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžius tenkinami.
III.
20. Atsakovas V. D. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo i) dėl ginčui aktualių teisės aktų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; ii) įpareigoti pateikti tam tikrus įrodymus apie Projektą (jo tikslus ir kt.); iii) sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
20.1. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia jo konstitucines teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės principams viešojo administravimo srityje, taip pat pažeidžiamas viešasis interesas ir visuomenės poreikis. Teismas vadovavosi įstatymais, kurie šioje byloje negali būti taikomi, nesurinko patikimų duomenų, liko neįvertinti bylos įrodymai. Teismas neišnagrinėjo atsakovo pateiktų paaiškinimų dėl nuostolių pateikimo, neleido susipažinti su vykdomais geležinkelių statybų ir kelių projektais, NŽT priimtais aktais. Lietuvos Respublikos institucijos turėtų pateikti įrodymus, kad dubliuojantis geležinkelis per Panevėžio ir Pasvalio rajonus atitinka Lietuvos visuomenės poreikius. Atsakovo prašymas teismui išsiaiškinti dėl poreikio turėti du geležinkelius nėra prašymas teismo vertinti dubliuojančių geležinkelių politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas privalėjo bent patikrinti, ar poreikio visuomenei faktas yra nustatytas, ar Projektas turi visuomenės intereso požymių.
20.2. Atsakovai žemės sklypuose geležinkeliui ir privažiuojamiesiems keliams tiesti vykdo žemės ūkio veiklą, kuriai vystyti reikėjo labai daug laiko ir turtinių sąnaudų, t. y. reikėjo įgyti žemės ūkio srities mokslo išsilavinimą ir kvalifikaciją bei pagerinti žemės sklypų būklę, reikalingą ūkinei komercinei veiklai. Nuo 2004 m. žemės sklypų savininko panaudotos specialiosios priemonės ir medžiagos pagerino dirvožemio funkcionavimą, padidino dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą, pagerino maisto medžiagų balansą, padidino dirvožemio sluoksnio storį bei giliųjų sluoksnių poringumą, pagerino dirvožemio vandens režimo išlaikymą, esančių melioracijos sistemų funkcionavimą. Atsakovo lėšos per ilgus metus, investuotos į dirvožemio gerinimo programą, sudarė sąlygas derlingojo dirvožemio sluoksnio augimui dabar ir ateityje, todėl jos turi būti kompensuotos visa apimtimi. Atsakovams padaromos žalos dydį sudaro ne tik paimamo turto dabartinė vertė, šio turto netekimas ir sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) šiam turtui formuoti, prižiūrėti ir gerinti jo savybes, bet taip pat ir nuostolių dydis dėl ateityje pajamų negavimo. Pajamos planuotos iki pensijinio amžiaus, todėl jos turėtų būti kompensuotos suinteresuotos šalies iki nurodyto laiko. Duomenys apie žalos dydį buvo pateikti UAB „Kelprojektas“ atstovei, kuri rinko duomenis dėl nuostolių. Taip bus patirti nuostoliai dėl žemės sklypų padalijimo ir dėl to atsirandančių papildomų transportavimo kaštų, dėl likusių nepaimtų žemės sklypų nuvertėjimo. Bus sugriauta esama melioracijos sistema, bus padaryta neatitaisoma itin didelė žala visai požeminių vandenų, taip pat ir geriamojo vandens, sistemai. Taigi atsakovui priklausančios likusio turto dalys (žemės paskirties žemės sklypai) nebebus tinkamos jų tiesioginei paskirčiai – žemės ūkio veiklai – dėl melioracijos sistemos sugadinimo. Taip akivaizdžiai pažeidžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir bus padaryta labai didelė turtinė ir moralinė žala. Aplinkybė, kad papildomoms privažiuojamųjų kelių ir naujoms aukštos įtampos (didelio galingumo) linijų statyboms vėl bus reikalingi nauji žemės plotai, reiškia, kad ir ateityje likusi nuosavybė bus nusavinama verslo plėtros interesams tenkinti, t. y. ir vėl bus akivaizdžiai pažeidžiamos teisės į švarią ir sveiką aplinką bei nuosavybės apsaugą. Atsakovas patiria neproporcingą ir perdėtą naštą, nes dėl iš jo nusavinamos nuosavybės jis priverstas nutraukti ūkinę veiklą – pragyvenimo šaltinį, pakeisti gyvenamąją vietą ir iš esmės visą gyvenimo būdą. Teismas nepagristai atmetė atsakovo prašymą priteisti 272 868,38 Eur žalos atlyginimą, nevertino jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių šį žalos dydį ir pagrįstumą, pateikti buhalterinių dokumentų neprašė. Dėl 1 000 tonų masės ir 1 km ilgio traukinio sąstato, lekiančio 240 km/val greičiu, sukelto vėjo gūsio 50 m atstumu žmogus negali išsilaikyti ant kojų neparblokštas, o atsakovas gyvena už 40 m nuo planuojamos traukinio vėžės. Į šia aplinkybę taip pat turėjo būti atsižvelgta kompensuojant patiriamus nuostolius. Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinta ir Projekto žala aplinkai, gyvūnams, atsakovo sveikatai.
20.3. Bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo NŽT atstovas ir nėra pateikta ar išreikšta jokia šios įstaigos pozicija nagrinėjamu klausimu dėl žemės sklypų konsolidacijos, kurią būtent NŽT privalo atlikti. Tai įrodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas neišnagrinėjus bylos įrodymų, nes teisme nedalyvavo subjektas, kurio priimti administraciniai aktai būtent ginčijami ir sprendžiamas žalos klausimas būtent dėl NŽT sprendimų teisėtumo. Teismas šį bylos klausimą išsprendė nedalyvaujant šiam proceso dalyviui ir iš esmės pažeidė atsakovo teisę užduoti klausimus skundžiamą teisės aktą priėmusios institucijos atstovui bei išgirsti jo paaiškinimus. Teismo atsisakymas kviesti į teismo posėdį šios institucijos atstovą yra visiškai nepagrįstas, pažeidžiantis teisingumo, rungimosi ir procesinio šalių lygiateisiškumo principus, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, pažeidžiantis pagrindines teismo proceso procedūros taisykles.
20.4. Teismas neatsakė į atsakovo argumentus dėl įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai (toliau – ir NMA) ir jų vykdymo. Teismas byloje neatsakė dėl gyventojų pajamų mokesčio dydžio ir mokesčio sumokėjimo termino, gavus pajamų už paimtą žemę. Neatsakyta, kas padengs nuostolius (NMA taikomas sankcijas) sumažinus ūkio dydį. Neaišku, kaip bus sprendžiamas kredito įstaigoms įkeistų žemės sklypų išpirkimo ir kitų patirtų išlaidų kompensavimo klausimas. Taip pat neaišku, kaip bus sprendžiami klausimai dėl servitutinių kelių išpirkimo, turi būti numatytos lėšos jų priežiūrai, tvarkymui, viadukų, atitvarų-apsauginių garsinių sienelių tvarkymui ir pan. Nežinoma, ar žemės plotai, reikalingi gruntui paimti dėl autoviadukų supylimo, yra numatyti ir kokia bus kompensacija gyventojams ir poveikis gruntiniams vandenims. Dėl greitojo traukinio sukeltos grunto vibracijos galbūt padidės karstinis Pasvalio smegduobių regionas. Dėl Projekto kyla reali grėsmė lauko dalims, geležinkelio vėžės atskirtoms nuo melioracijos sistemos. Tokiame lauke bus pažeistas dirvožemio vandens režimas (taps pelke). Jis ateityje gali būti nebetinkamas žemės ūkio gamybai. Be to, ūkinės ir bendro naudojimo melioracijos sistemų pažeidimai gali pasireikšti žymiai vėliau, geležinkelio linijos eksploatavimo metu. Be to, padaryti privažiavimo keliai prie statybų objektų, nustumdytas, suslėgtas sunkiąja technika ariamasis sluoksnis ir kiti veiksmai suniokos dirvožemį. Tai finansiškai atsilieps ne tik atsakovui, bet ir jo kaimynams.
20.5. Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštarauja moksliniams tyrimams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės bylos nagrinėjimo taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų nagrinėjamos administracinės bylos šalių poreikių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismo sprendimas nepagrįstas teisiniais argumentais, nepašalintos abejonės ir padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas. Teismas nepagrįstai vadovavosi teisės aktais, kurie negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje. Atsakovo prašymas kompensuoti žalą (nuostolius) liko neišnagrinėtas, neatlyginti jo patiriami ilgalaikiai nuostoliai.
21. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo atmesti kitus atsakovo pareikštus prašymus.
22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė nei vieno pagrįsto argumento, kuris paneigtų teismo sprendimo teisėtumą, o rėmėsi vien tik savo subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais. Teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie tiesiogiai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, remdamasis turto vertinimo ataskaitomis, pagrįstai nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžius. Atsakovas iš esmės siekia paneigti ne skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą, bet teismo nutarties, kuria patvirtinti NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. aktas Nr. ŽVP-923-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. aktas Nr. ŽVP-183-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. aktas Nr. ŽVP-184-(1.18.), teisėtumą. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020 pagal atsakovo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į tapačius atsakovo ir šioje nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus, t. y. teismas išsamiai pasisakė dėl Projekto teisėtumo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo ne tik panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bet prašyme papildomai suformuluoja naujus reikalavimus. Manytina, kad dalis jo nurodytų apeliacinio skundo reikalavimų (prašymų) nepatenka į apeliacijos dalyką, dėl ko tokie reikalavimai yra atmestini arba juos atsisakytina priimti. Atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas. Be to, analogišką prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atsakovas jau buvo pareiškęs ir šis klausimas jau yra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, kurioje teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi tokį prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą išsamiai ištyrė ir atmetė.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovo prašymai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą bei įrodymų dėl Projekto pagrįstumo rinkimo yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau išnagrinėti ir juos tenkinti atsisakyta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-750-552/2019 ir 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/220). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jo vykdymo stabdymo. Taigi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų papildomų prašymų nėra pagrindo tenkinti. AB „LTG Infra“ nuomone, teismas, remdamasis turto vertinimo ataskaitomis, pagrįstai nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžius. Atsakovo pateikti paaiškinimai nėra pakankami įrodymai vertinant nuostolių, nurodytų Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje, dydį, nes jis pateikė subjektyvūs duomenis, neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų dėl jų pagrįstumo rinkos atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė nustatyti atsakovams atlyginimo dydžius už visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) paimtus Žemės sklypą Nr. 1, Žemės sklypą Nr. 2 ir Žemės sklypą Nr. 3 pagal NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. aktą Nr. ŽVP-923-(1.18.), NŽT 2019 m. sausio 18 d. aktą Nr. ŽVP-183-(1.18.) bei NŽT 2019 m. sausio 18 d. aktą Nr. ŽVP-184-(1.18.). Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo pareiškimą.
26. Atsakovas V. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, jog Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena yra ypatingos valstybinės svarbos projektas, kad Lietuvos Respublikos institucijos turėtų pateikti įrodymus, jog dubliuojantis geležinkelis per Panevėžio ir Pasvalio rajonus atitinka Lietuvos visuomenės poreikius. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo argumentus apie jo patirtus nuostolius, be to, atsakovams padaromos žalos dydį sudaro ne tik paimamo turto dabartinė vertė, šio turto netekimas ir sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) šiam turtui formuoti, prižiūrėti ir gerinti jo savybes, bet taip pat ir nuostolių dydis dėl ateityje pajamų negavimo, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinta ir Projekto žala aplinkai, gyvūnams, atsakovo sveikatai, be to, dėl Projekto kyla reali grėsmė lauko dalims, geležinkelio vėžės atskirtoms nuo melioracijos sistemos (tokiame lauke bus pažeistas dirvožemio vandens režimas (taps pelke). Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo NŽT atstovas ir nėra pateikta ar išreikšta jokia šios įstaigos pozicija nagrinėjamu klausimu dėl žemės sklypų. Atsakovas pabrėžė, jog teismas neatsakė į jo argumentus dėl įsipareigojimų NMA ir jų vykdymo, o pats pirmosios instancijos teismo sprendimas neargumentuotas.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Minėta, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, jog Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena yra ypatingos valstybinės svarbos projektas, kad Lietuvos Respublikos institucijos turėtų pateikti įrodymus, jog dubliuojantis geležinkelis per Panevėžio ir Pasvalio rajonus atitinka Lietuvos visuomenės poreikius. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog Projekto tikslas nėra paremtas sąnaudų ir naudos analize, neturi visuomeninės naudos, ekonomiškumo, valstybinės reikšmės, neatitinka efektyvumo ir racionalumo principų, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Viešasis interesas ir visuomenės poreikis yra nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612, pripažįstant projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Šio projekto svarba ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir Europos Sąjungai pripažįstama remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 884/2004/EB – jis yra transeuropinio transporto tinklo Europoje prioritetinis projektas, sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Projektas „Rail Baltica“, remiantis 2013 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. liepos 7 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2021/1153, kuriame, be kita ko, panaikinamas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, atkartojama, jog Tallinn–Rīga– Kaunas–Warszawa: „Rail Baltic“ nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže, yra pagrindinio tinklo koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis, papildomai nurodoma, kad Kaunas–Vilnius: dalis „Rail Baltic“ naujos linijos, visiškai suderinamos su UIC vėže, taip pat pagrindinio tinklo koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis.
29. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo NŽT atstovas ir nėra pateikta ar išreikšta jokia šios įstaigos pozicija nagrinėjamu klausimu dėl žemės sklypų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šios bylos dalykas nėra NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.), NŽT 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) bei NŽT 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtų administracinių aktų teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-750-552/2019, kurios kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Ypač paminėtina, kad NŽT teikė procesinius dokumentus, kuriuose prašė patvirtinti jos 2018 m. gruodžio 27 d. aktą Nr. ŽVP-923-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. aktą Nr. ŽVP-183-(1.18.) bei 2019 m. sausio 18 d. aktą Nr. ŽVP-184-(1.18.).
30. Atsakovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kvestionuojant teisės aktus tuo aspektu, esą, jie įtvirtina menamą Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena ypatingos valstybinės svarbos projektą, nėra pagrįstas, nes jis paneigtas šios nutarties 28 punkte nurodomais argumentais. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020 konstatavo, jog dėl planuojamos ūkinės veiklos Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, o su Projekto „Rail Baltica“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galima susipažinti internetinėje svetainėje, adresu: http://www.rail-baltica.lt. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1134 priėmė sprendimą, jog planuojama ūkinė veikla – Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos veikla – yra leistina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020 netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes aplinkybių visetas ir deklaratyvūs atsakovo teiginiai neleido teismui suabejoti teisės aktų konstitucingumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti iš esmės tapačių atsakovo argumentų, pateiktų ir nagrinėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, todėl atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas (ABTĮ 4 str. 2 d.).
31. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo argumentus apie jo patirtus nuostolius, be to, atsakovams padaromos žalos dydį sudaro ne tik paimamo turto dabartinė vertė, šio turto netekimas ir sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) šiam turtui formuoti, prižiūrėti ir gerinti jo savybes, bet taip pat ir nuostolių dydis dėl ateityje pajamų negavimo.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atlyginimo dydis už paimtus žemės sklypus buvo nustatytas turto vertinimo ataskaitose, kurios nebuvo nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nebuvo paneigtos kitomis turto vertinimo ataskaitomis, nes atsakovai pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva parengtų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų įvertinimo ataskaitų, kuriose būtų nustatyti kitokie nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, dydžiai, nepateikė, nors pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, tai siūlė (žr. šios nutarties 16 punktą). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Taigi, Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Tokią Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020. Be to, Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų atlyginimą, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino nepaneigtas turto vertinimo ataskaitas, todėl tinkamai nustatė atsakovams atlyginimo dydžius už visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) paimtus Žemės sklypą Nr. 1, Žemės sklypą Nr. 2 ir Žemės sklypą Nr. 3 pagal NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. aktą Nr. ŽVP-923-(1.18.), NŽT 2019 m. sausio 18 d. aktą Nr. ŽVP-183-(1.18.) bei NŽT 2019 m. sausio 18 d. aktą Nr. ŽVP-184-(1.18.).
33. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija